Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovui T. S., atstovaujamam jo globėjo ir rūpintojo (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys G. Z. ir T. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo, atstovaujamo jo globėjo ir rūpintojo (duomenys neskelbtini), ieškovės naudai 3 218,14 Eur skolos, 169,87 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo iškeldinti T. S. su visais jo daiktais iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš T. S. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

2. Nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis (arba 13,74 kv. m) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui G. Z. taip pat priklauso 1/6 dalis buto, kuri sudaro 13,74 kv. m, todėl bendra jiems priklausančio buto dalis sudaro 27,48 kv. m. Likusi buto dalis – 2/3 (arba 54,93 kv. m) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui T. S.. Ieškovė teigia, jog jos bendru sutarimu su trečiuoju asmeniu G. Z. jiems priklausančią buto dalį buvo nutarta išnuomoti atsakovui T. S., kuris pagal 2017 m. gruodžio 18 d. sudarytą Gyvenamųjų patalpų sutartį įsipareigojo naudotis patalpomis pagal paskirtį bei mokėti 75 Eur dydžio nuomos mokestį. Atsakovas sumokėjo 75 Eur mokestį už patalpų nuomą tik už pirmą mėnesį, o toliau sutarties nevykdė, todėl nuomotoja vienašališkai nuo 2019 m. sausio 19 d. sutartį nutraukė, nuomininkas pranešimą gavo, tačiau susitikime ieškovės advokatės kontoroje, siekiant ginčą išspręsti geruoju, išsikelti iš buto atsakovas nesutiko. Atsakovas butą gadina, kaupia šiukšlynuose išmestus daiktus, bute sugadinta buitinė technika, santechnika, elektros instaliacija, sugadintos buto sienos, durys. Teismo sprendimas dėl atsakovo pripažinimo neveiksniu /ribotai veiksniu tam tikroje srityje, įsiteisėjo tik 2022 m. sausio 11 d., nuomos sutarties sudarymo metu atsakovo veiksnumas dėl psichikos sutrikimo nebuvo apribotas, jo rūpintojas paskirtas nebuvo.

3. Atsakovo T. S. globėjas bei rūpintojas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį nurodo, jog vykdydamas globėjo funkcijas 2021 m. birželio 1 d. lankėsi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau duris atidariusi buto savininkė pasakė, jog šis nuomininkas nebegyvena, į jo kambarį patekti negali, nes neturi raktų. Siekiant nustatyti, kokią pagalbą T. S. galima būtų suteikti, įstaigos darbuotojai bendravo su jį gydančiu psichiatru, kuris 2022 m. birželio 17 d. išrašė siuntimą stacionariniam gydymui ir į gydymo įstaigą jį pavyko pristatyti 2022 m. rugpjūčio 3 d., kai atsitiktinai jis buvo aptiktas pareigūnų vykdant sprendimą kitoje byloje. Nuo to laiko, kai (duomenys neskelbtini) buvo paskirti T. S. globėju, rūpintoju bei turto administratoriumi, jis adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, ieškovės patalpomis nesinaudoja, todėl negali būti iškeldinamas bei iš jo negali būti priteistos jokios su gyvenimu šiame bute susijusios skolos, nei buto nuomos mokestis, nei komunaliniai mokesčiai, nei delspinigiai.

4. Atsakovo T. S. atstovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog atsakovas jau nuo (duomenys neskelbtini) metų serga psichine liga, kuri įtakojo jo gebėjimą valdyti ir suprasti savo veiksmus, nors atsakovui neveiksnumas nuomos sutarties sudarymo metu ir nebuvo nustatytas, tačiau negalima teigti, jog jis suprato savo veiksmų esmę ir galėjo savo veiksmus valdyti. Buto nuomos sutartis buvo sudaryta su neveiksniu asmeniu, todėl yra negaliojanti, o ieškovė negali tuo remiantis įrodinėti skolos fakto. Ieškovė pati elgėsi pasyviai, leisdama žmogui gyventi bute be jokio atlygio, juo labiau, kad jis kaupia šiukšles ar yra netvarkingas. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų apie tai, kad pati yra apmokėjusi visus komunalinius ir kitus įsiskolinimus, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.

5. Tretieji asmenys G. Z. ir T. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo T. S., atstovaujamo jo globėjo ir rūpintojo (duomenys neskelbtini), ieškovės Z. K., naudai 2 259,06 Eur skolos, 169,87 Eur delspinigių bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iškeldino atsakovą T. S. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kita 1/6 buto dalis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui G. Z., o likusios 2/3 dalys buto trečiajam asmeniui T. S.. Pagal 1999 m. rugpjūčio 17 d. Sutartį nuolatiniam Z. K. ir G. Z. naudojimui perėjo 14,57 kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas indeksu 78-11; virtuve, prieškambariu, vonios ir tualeto bei rūsio patalpomis jie naudojasi bendrai su T. S.. 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovė ir trečiasis asmuo G. Z. su atsakovu T. S. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui leido laikinai naudotis už mokestį jiems nuosavybės teise priklausančia 1/3 buto dalimi.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimu T. S. buvo pripažintas neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvauti ūkinėje – komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Šiuo teismo sprendimu T. S. buvo pripažintas ribotai veiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); darbo teisinių santykių srityse. Tuo remiantis T. S. atitinkamose srityse buvo nustatyta globa ir rūpyba, o jo globėja ir rūpintoja bei turto administratore paskirta (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi 2021 m. vasario 4 d. sprendimas buvo paliktas galioti.

9. Naudojimosi butu tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruota, tačiau pagal faktiškai susiklosčiusią naudojimosi daiktu tvarką, trečiasis asmuo T. S. naudojasi 2 kambariais, esančiais 1-ame aukšte, o ieškovė ir trečiasis asmuo G. Z. 1 kambariu, esančiu antrame aukšte, virtuve, prieškambariu, vonios ir tualeto kambariu bendraturčiai naudojasi bendrai, taigi, atsakovui buvo išnuomotos 2-ame aukšte esančios patalpos. Atsakovui neveiksnumas / ribotas veiksnumas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas 2021 m. vasario 4 d., t. y. daugiau, kaip po trejų metų nuo Nuomos sutarties sudarymo. Teismas, remdamasis psichiatrinės ekspertizės išvadomis ir kita bylos medžiaga tam tikrose turtinių, asmeninių neturtinių bei darbo teisinių santykių srityse, atsakovą pripažino ribotai veiksniu ir konstatavo, jog T. S. yra pajėgus tvarkyti asmenines pajamas ir išlaidas, susijusias su smulkiais sandoriais, geba priimti kasdienius sprendimus savitvarkos ir darbo teisinių santykių srityse. Taigi 2017 m. gruodžio 18 d. sudarant Nuomos sutartį dėl buto dalies nuomos, atsakovo veiksnumas dėl psichikos sutrikimo nebuvo apribotas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai leidžia pagrįstai tvirtinti, jog į butą atsakovas įsikėlė, jame gyveno bei naudojosi komunalinėmis paslaugomis. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad išnuomotą butą, kaip savo gyvenamąją vietą, atsakovas nurodė tiek teismui teikiamuose atsiliepimuose, tiek ir G. Š. išduotame įgaliojime. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo leista atsakovo T. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), atlikti kratą, kurios metu dalyvavo ir jis pats.

10. Iš į bylą pateiktų atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, jog 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovas pervedė E. Z. 8 000 Eur, kurių mokėjimo paskirtis „pagal preliminarią sutartį“, liudininkas K. N. patvirtino, kad šie mokėjimai buvo atlikti pagal jo paties tuo metu parengtą preliminarią sutartį dėl G. Z. priklausančios 1/3 buto dalies pardavimo. Liudytojo teigimu sandoris neįvyko, nes butas buvo areštuotas, tuomet buvo sudaryta šios buto dalies nuomos sutartis. Iš to seka, kad ieškovei, kuri jai priklausančios nuosavybės teise buto dalies parduoti nesiruošė, atsakovas jokių piniginių lėšų neperleido. Teismas kritiškai vertino ir liudytojo K. N. teiginius, kad jo žiniomis ieškovei Z. K. atsakovo buvo sumokėta 2 000 Eur grynais, kadangi pinigų perdavimo liudytojas nematė, o šias aplinkybes teigia sužinojęs iš kitų sandoryje dalyvavusių asmenų. Patikimų duomenų apie atsakovo nuomos mokesčio mokėjimą, išskyrus pačios ieškovės patvirtinimą dėl 75 Eur gavimo, byloje nėra. Iki šiol ieškovė negali naudotis jai priklausančia turto dalimi, nes joje yra likę daug atsakovo asmeninių daiktų, šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Tai, kad atsakovo išnuomotoje buto dalyje yra netvarka ir daug sukauptų daiktų ir šiukšlių, patvirtino liudytojas Č. S. ir namą administruojančios įmonės pirmininkas J. P.. Bylos medžiaga patvirtina, jog jo asmeniniai daiktai liko bute (duomenys neskelbtini), o pats atsakovas, kaip nurodė liudytojas E. M., buvo surastas atsitiktinai kratos atlikimo metu pas G. Š. jos name (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, jog atsakovas apgyvendintas (duomenys neskelbtini) buvo tik (duomenys neskelbtini), ir atsižvelgiant į tai, kad išnuomotos patalpos nuomotojui nėra grąžintos, jose iki šiol yra atsakovo daiktai, teismas ieškovės reikalavimą priteisti 1 887,50 Eur nuomos mokestį laikė pagrįstu.

11. Pagal į bylą pateiktas paslaugų tiekėjų pažymas bei skolos išklotines per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. birželio 30 d. susidarė 309,29 Eur įsiskolinimas, kurias padengė ieškovė. Taip pat už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. liepos 16 d. ieškovė sumokėjo paslaugų tiekėjui AB „Vilniaus vandenys“ 268,47 Eur skolą už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą. Šiomis paslaugomis naudojosi atsakovas, todėl privalo nuomotojui kompensuoti 1/3 dalį skolos už šilumos energiją (103,09 Eur) ir už geriamąjį vandenį bei nuotekų tvarkymą (268,47 Eur), viso 371,56 Eur. Pagal į bylą pateiktą (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. 6, ieškovė bei trečiasis asmuo G. Z. už butui suteiktas bendrijos paslaugas yra skolingi 959,08 Eur. Nesant pateiktų duomenų apie šias patirtas išlaidas teismas ieškovės reikalavimą jas priteisti iš atsakovo atmetė kaip neįrodytą. Šiuo metu atsakovas ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančiame bute nebegyvena, tačiau iki šiol nuomojamame bute liko atsakovo asmeniniai daiktai, o tai reiškia, kad butas nuomotojui nebuvo grąžintas. Remiantis tuo, kad atsakovas nemokėjo nuomos ir kitų Nuomos sutartyje numatytų mokesčių, be to, gadina butą ir kaupia jame šiukšles, išnuomotų patalpų negrąžino, jų neatlaisvino iki šiol, teismas ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo laikė pagrįstu, todėl tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovas T. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, kad, kai jie 2021 m. birželio 1 d. lankėsi ginčo bute paaiškėjo, kad apeliantas šiame bute negyvena. Įrodymų, kad apeliantas ginčo bute gyveno po 2021 m. birželio 1 d. į bylą nebuvo pateikta. Tai, kad ginčo bute yra likę apelianto daiktai taip pat nebuvo pagrindas iškeldinti apeliantą iš ginčo buto. Apeliantas, pasirašant Nuomos sutartį, sumokėjo pavedimu E. Z. 8 000 Eur ir tikėjosi, kad jis perka buto dalį. Ieškovei papildomai buvo sumokėti dar 2 000 Eur, tai patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duoti K. N. duoti parodymai. Skundžiamame sprendime teismas apsiribojo deklaratyviais nurodymais, pakankamai neargumentavo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Sprendimas yra pakankamai neargumentuotas.

13. Ieškovė Z. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad kadangi atsakovas nemokėjo buto nuompinigių ir mokesčio už komunalines paslaugas, ieškovė raštu pranešė atsakovui, kad vienašališkai nuo 2019 m. sausio 19 d. nutraukia sutartį. Nuomininkas buto neperdavė, skolos nesumokėjo. Nepagrįsti yra apelianto teiginiai, kad nuomos mokestis esą buvo padengtas piniginėmis lėšomis, sumokėtomis pasirašant Nuomos sutartį, nes tokia apelianto pozicija jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu ir teismas dėl jos išsamiai pasisakė. Iš į bylą pateiktų atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, jog 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovas pervedė ne ieškovei, o trečiajam asmeniui E. Z. 8 000 Eur, kurių mokėjimo paskirtis „pagal preliminarią sutartį“. Ieškovė savo buto dalies, kuri jai priklauso nuosavybės teise, parduoti nesiruošė, dėl jos pardavimo su niekuo nesitarė ir jokių piniginių lėšų nei iš atsakovo, nei iš liudytojo K. N. negavo. 2 000 Eur pinigų perdavimo ieškovei grynais nepatvirtina jokie įrodymai. Nuomininkas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, buto neperdavė, iki šiol ieškovė negali naudotis jai priklausančia turto dalimi, nes joje yra likę daug atsakovo asmeninių daiktų. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad apeliantas ieškovei ir su ja susijusiems asmenims sumokėjo 10 000 Eur ir pasak apelianto yra sumokėjęs visas išlaidas. Paslaugomis naudojosi atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas šias išlaidas (viso 371,56 Eur) pagrįstai priteisė iš atsakovo ir dėl jų pasisakė. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių ginčo pobūdį ir esmę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Kita 1/6 buto dalis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui G. Z., o likusios 2/3 dalys buto priklauso trečiajam asmeniui T. S.. Pagal 1999 m. rugpjūčio 17 d. Sutartį nuolatiniam Z. K. ir G. Z. naudojimui perėjo 14,57 kv. m ploto kambarys, plane pažymėtas indeksu 78-11; virtuve, prieškambariu, vonios ir tualeto bei rūsio patalpomis jie naudojasi bendrai su T. S.. 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovė ir trečiasis asmuo G. Z. su atsakovu T. S. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui leido laikinai naudotis už mokestį jiems nuosavybės teise priklausančia 1/3 buto dalimi. 2017 m. gruodžio 18 d. gyvenamoji patalpa atsakovui buvo perduota.

16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 259,06 Eur skolos, 169,87 Eur delspinigių ir iškeldino atsakovą iš ieškovei priklausančio buto. CK 6.576 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas nuomojosi ieškovei priklausančią būsto dalį. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad apsilankius bute paaiškėjo, kad apeliantas šiame bute negyvena. Apelianto teigimu tai, kad ginčo bute yra likę apelianto daiktai taip pat nebuvo pagrindas iškeldinti apeliantą iš ginčo buto. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Atsakovui išsinuomojus ieškovės buto dalį, ieškovė neteko teisės šia patalpa naudotis. Aplinkybė ar atsakovas faktiškai gyvena nuomotoje patalpoje ar ne, šiuo atveju neturi įtakos, nes kol ginčo bute atsakovas laiko jam priklausančius daiktus, ieškovė šia patalpa naudotis negali ir yra laikoma, kad atsakovas šią patalpą naudoja savo reikmėms. Šalių sudarytoje nuomos sutartyje yra numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja pasibaigus šios sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per dvi darbo dienas perduoti nuomotojui butą remiantis perdavimo-priėmimo aktu (Nuomos sutarties 3.2.8 punktas). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas ieškovei būstą būtų perdavęs, kaip tai numatyta Nuomos sutarties 3.2.8. punktu. Taigi, bylos aplinkybės patvirtina, kad būstas iki šiol yra atsakovo žinioje, jame yra laikomi atsakovui priklausantys daiktai, būstas ieškovei nėra grąžintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje egzistuoja pagrindas iškeldinti atsakovą iš ieškovei priklausančio buto.

17. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis, pasirašydamas Nuomos sutartį, sumokėjo pavedimu E. Z. 8 000 Eur ir tikėjosi, kad jis perka buto dalį. Iš į bylą pateiktų atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, jog 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovas pervedė E. Z. 8 000 Eur, kur mokėjimo paskirtyje nurodyta „pagal preliminarią sutartį“. Byloje apklaustas liudytojas K. N. patvirtino, kad šie mokėjimai buvo atlikti pagal jo paties tuo metu parengtą preliminarią sutartį dėl G. Z. priklausančios 1/3 buto dalies pardavimo, tačiau sandoris neįvyko, nes butas buvo areštuotas, tuomet buvo sudaryta šios buto dalies nuomos sutartis. Taigi, ieškovė jai priklausančios buto dalies parduoti nesiruošė, byloje nėra tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, atsakovas 8 000 Eur pervedė ne ieškovei, o E. Z., todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šias lėšas gavo ieškovė. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovei papildomai buvo sumokėti dar 2 000 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Liudytojas K. N. nurodė, kad jo žiniomis, ieškovei Z. K. atsakovo buvo sumokėta 2000 Eur grynais, tačiau jis nematė pinigų perdavimo, o šias aplinkybes teigia sužinojęs iš kitų sandoryje dalyvavusių asmenų, dėl ko šie liudytojo teiginiai vertinami kritiškai. Taigi, byloje nesant duomenų, kad atsakovas ieškovei būtų pervedęs ar grynais sumokėjęs pinigus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 2 259,06 Eur skolos ir 169,87 Eur delspinigių.

18. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas apsiribojo deklaratyviais nurodymais, pakankamai neargumentavo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad teismas neargumentavo dėl byloje nustatytų aplinkybių, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus, o tai, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai neišvardijo visų byloje esančių įrodymų nereiškia, jog jis jų nevertino priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovų ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

19. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.