Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. M. ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paliekant pranešimą deklaruotoje gyvenamoje vietoje, atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku atsakovas nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015). Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-15373-777/2009 ginčo šalių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią buvo pasidalintas sutuoktinių turtas. Šiame sprendime taip pat nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo bendra prievolė kreditoriui bankui “Swedbank” AB pagal 2005-09-27 sudarytą kredito sutartį Nr. 05-064205-FA, kuria suteiktas 56000,00 Lt kreditas, buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui, ir 2009-06-16 vartojimo kredito sutartį Nr. 09-049463-VA, pagal kurią suteiktas 11441,17 Lt, lieka solidari. Ieškovė nurodė, kad nutraukiant santuoką ji su atsakovu žodžiu susitarė, kad nors formaliai prieš kreditorių Banką atsako abu solidariai, tačiau ieškovė įsipareigojo viena vykdyti finansinius įsipareigojimus pagal Būsto kredito sutartį, kadangi jai atiteko butas, o atsakovas įsipareigojo savarankiškai vykdyti įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, nes jam atiteko visi iš vartojimo kreditų lėšų įsigyti lengvieji automobiliai, kurių įsigijimu buvo suinteresuotas išimtinai tik atsakovas. Tačiau atsakovas finansinių įsipareigojimų nevykdė, ir kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos pagal 2009-06-16 vartojimo kredito sutartį Nr. 09-049463-VA priteisimo solidariai iš ieškovės ir atsakovo. Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-11-14 priimtu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-845-474/2013 solidariai priteisė iš ieškovės ir atsakovo kreditorės“Swedbank” AB, naudai 9339,35 Lt skolą, 17 proc. sutartines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo 2013-06-04 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat žyminį mokestį. Dėl to ieškovė, įvykdžiusi abiejų sutuoktinių solidariąją prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį, pateikė ieškinį, kuriuo prašė visą sumokėtą sumą priteisti iš atsakovo kaip bendraskolio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju šalių solidarioji prievolė nebuvo padalyta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir abu, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).

Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012; ir kt.).

Byloje nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-845-474/2013 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas J. V. patvirtino, kad pagal 2010-03-19 sudaryta vartojimo kredito sutartį, kuria buvo refinansuotos kitos kredito sutartys jis turi pareigą mokėti kreditą, tačiau nemoka, nes sunki finansinė padėtis ir jis neturi lėšų mokėti kredito. Byloje nėra ginčo, kad šalys ir po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditorei pagal vartojimo kredito sutartį, taip užtikrindamos kreditorės interesų apsaugą, tačiau vertintina, ar santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimu nebuvo modifikuoti vidiniai tarpusavio skolininkų santykiai, jų apimtis. Ta aplinkybė, kad ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditorei, savaime nereiškia, kad bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios. Solidarieji skolininkai, kurių vienas yra įvykdęs prievolę, gali tarpusavyje susitarti dėl tarpusavio atsiskaitymų, ir juos vykdyti kita tvarka, nei buvo nustatyta pradiniam kreditoriui. Ieškovė, atsiskaičiusi su kreditoriumi pagal vartojimo kredito sutartį, ji įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo to, ką ji įvykdė.

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (CK 4.86 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.263 straipsnis).

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4045,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 91,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai:

- 4045,62 Eur (keturis tūkstančius keturiasdešimt penkis eurus, 62 ct) skolos;

- 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4045,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. sausio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 91,00 Eur (devyniasdešimt vieną eurą, 00 ct) žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priešingu atveju, šis sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.