Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer Liber“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC, Dublin Office dėl kompensacijos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Nustatyta, kad V. S., D. S. ir G. S. 2019 m. spalio 23 d. skrido atsakovei priklausančiu orlaiviu EI-DHY, Boeing serija 737-800, maršrutu Barselona–Kaunas, skrydžio Nr. FR4480. Atsakovės vykdytas skrydis Nr. FR4480 (Barselona–Kaunas) vėlavo daugiau kaip 3 valandas. Ieškovė 2020 m. kovo 4 d. su keleive V. S., 2020 m. kovo 23 d. su keleiviais D. S. ir G. S. (pradiniais kreditoriais) sudarė Sutartis dėl Reikalavimo perleidimo, kurių pagrindu ieškovė įgijo ir reiškia reikalavimus atsakovei.

2. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės dėl vėlavusio skrydžio 1 200 Eur (3 keleiviai x 400 Eur) kompensaciją. Nurodė, kad 2019 m. spalio 23 d. atsakovės vykdytas skrydis Nr. FR4480 (Barselona–Kaunas) vėlavo daugiau kaip tris valandas. Ieškovės teigimu, ginčo skrydžio vėlavimas buvo atsakovės darbo organizavimo pasekmė, bet ne aplinkybės, kurių atsakovė visiškai negalėjo kontroliuoti ar ypatingos aplinkybės, kurios panaikintų atsakovės prievolę mokėti kompensaciją. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad egzistavo ypatingos aplinkybės, kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti, sudarančios pagrindą atleisti atsakovę nuo nustatyto dydžio kompensacijos išmokėjimo – ypatingai blogos oro sąlygos – stipri perkūnija, dėl kurios orlaivis negalėjo užbaigti savo paskutinio tą dieną vykdyto skrydžio ir grįžti į savo bazę Žironos oro uoste, iš kurio kitą dieną, t. y. 2019 m. spalio 23 d. tas pats orlaivis turėjo vykdyti ginčo skrydį Nr. FR4480. Atsakovės teigimu, ji neturėjo galimybės išvengti ginčo skrydžio vėlavimo, nes: visų pirma, visi atsakovės orlaiviai ir įgulos buvo užimti visame tinkle – nebuvo laisvo orlaivio ar laisvos įgulos Žironoje ar gretimose bazėse; antra, esama įgula negalėjo toliau vykdyti skrydžių dėl skrydžio laiko limitų apribojimų. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškiniu, taip pat nurodė ir tai, kad ieškinys turi būti atmestas, nes vadovaujantis atsakovės Bendrųjų vežimo sąlygų bei nuostatų sąlygų (toliau – Sąlygos), kurios yra sudėtinė atsakovės bei keleivių sudaromų vežimo sutarčių dalis, 2.4. ir 15.4 punktų pagrindu, t. y. vežimo sutarčiai, vežimo nuostatoms ir sąlygoms bei atsakovės taisyklėms turi būti taikoma Airijos teisė, o teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims negalimas.

3. Byloje kilo ginčas dėl taikytinos teisės, reikalavimo teisės perleidimo galiojimo ir kompensacijos, numatytos 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau –Reglamentas Nr. 261/2004), mokėjimo.

Dėl taikytinos teisės

4. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra nustatytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012). Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, nustatytą Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 16 punktą, jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose.

9. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas vadovaujantis specialiosiomis jurisdikcijos taisyklėmis. Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą šios normos taikymo praktiką, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimas). Pagal kasacinio teismo praktiką, keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017). Keleivio vežimo sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, šiai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.

10. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Tokiu atveju, Sąlygose įtvirtintos nuostatos (2.4 punktas), jog vežimo sutarčiai, vežimo nuostatoms ir sąlygoms bei atsakovės taisyklėms taikoma Airijos teisė, t. y. taikoma vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės teisė, ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, laikytinos nesąžiningomis. Nagrinėjamu atveju lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuva, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės įvykdymo vieta.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, bei vadovaudamasis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, kad šalių ginčas yra teismingas Lietuvos teismams, jo nagrinėjimui kompetentingo Lietuvos teismo klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos nacionalinę teisę. Analogiška teismų praktika yra suformuota ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1026-480/2020.

Dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties

12. Kauno apygardos teismas minėtoje 2020 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1026-480/2020 (nutarties 28–30 punktai) yra išaiškinęs, kad keleiviai turi teisę perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teismų praktiką, taip pat į tai, kad duomenų apie reikalavimo teisės perleidimo sutarčių nuginčijimą nepateikta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju keleiviai, pasinaudodami įstatymuose įtvirtinta teise, teisėtai perleido reikalavimo teisę ieškovei į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

Dėl 1 200 Eur kompensacijos priteisimo

13. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 200 Eur kompensaciją (3 keleiviai po 400 Eur) pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

14. Reglamentas Nr. 261/2004 nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Jame nustatytos prievolės tenka skrydį vykdančiam ar ketinančiam vykdyti oro vežėjui. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio 6 punktą skrydį vykdantis oro vežėjas – tai oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu. Reglamentas Nr. 261/2004 taikomas: a) keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma sutartis; b) keleiviams, vykstantiems iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į oro uostą, esantį valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma sutartis, nebent jie gautų lengvatų ar kompensaciją ir toje trečiojoje šalyje jiems būtų suteikta pagalba, jei atitinkamą skrydį vykdantis oro vežėjas yra bendrijos oro vežėjas (3 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnis įtvirtina ribotą kompensaciją, kurios esmė yra standartinės, visiems keleiviams vienodos žalos atlyginimas, kurį atitinkamai keleiviai patiria dėl prarasto laiko ir kurį dėl laiko negrįžtamumo galima atlyginti tik kompensacija. Ši priemonė leidžia užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose Nr. C-581/10 ir C-629/10).

15. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies nuostata numato, jog oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Taip pat teismas pripažįsta, kad šioje byloje dėl galimai atsakovei susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, kurių ji negalėjo numatyti ir kontroliuoti, yra pagrindas remtis atsakovo nurodoma Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl oro vežėjo atsakomybės suformuluota nepakeliamos aukos sąvoka: jeigu atitinkamas oro vežėjas iš tikrųjų galėjo imtis tokių priemonių, nacionalinis teismas taip pat turi įsitikinti, kad dėl atitinkamų priemonių šis vežėjas neturi daryti nepakeliamos aukos atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p. 46). Šioje jurisprudencijoje taip pat nurodyta, jog oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, finansines ir materialines priemones ir, atsižvelgiant į jo įmonės turimus pajėgumus tuo metu nedarydamas nepakeliamos aukos jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims arba daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p.29).

16. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 23 d. atsakovės orlaiviu EI-DHY, Boeing serija 737-800, bazuojamu Žironoje (Ispanija), buvo numatyta vykdyti du skrydžius – ginčo skrydį Nr. FR4480 (Žirona–Kaunas) ir skrydį Nr. FR4481 (Kaunas–Žirona). Dieną prieš ginčo skrydį, t. y. 2019 m. spalio 22 d. tas pats orlaivis turėjo vykdyti du vienas po kito sekančius skrydžius: Nr. FR9375 (Žirona–Talinas) ir Nr. FR9376 (Talinas – Žirona). Vykdydamas paskutinį 2019 m. spalio 22 d. skrydį Nr. FR9376 orlaivis turėjo nusileisti Žironos oro uoste, kur yra šio orlaivio bazė. Iš jos sekančią dieną orlaivis turėjo vykdyti ginčo skrydį Nr. FR4480, kuris buvo numatytas kaip pirmasis 2019 m. spalio 23 d. orlaivio skrydis. Šio skrydžio pakilimas numatytas 04:25 UTC laiku. Orlaivis, 2019 m. spalio 22 d. vykdant paskutinį tos dienos skrydį Nr. FR9375 į Žironą, dėl stiprios perkūnijos negalėjo nusileisti Žironoje, todėl buvo nukreiptas ir nusileido orlaivio kapitono pasirinktame alternatyviame (Marselio) oro uoste 23:56 UTC laiku. Dėl susiklosčiusios situacijos orlaiviui buvo paskirtas papildomas skrydis Nr. FR93P iš Marselio oro uosto į Žironą anksčiausiu įmanomu laiku, atsižvelgiant į orlaivio įgulai taikomus skrydžio laiko limitus ir įgulos išteklius. Orlaivis pakilo iš Marselio oro uosto 2019 m. spalio 23 d. 07:05 UTC laiku, į Žironą atvyko 08:22 UTC laiku. Dėl to, kad orlaivis vėlavo atvykti į Žironą, ginčo skrydis Nr. FR4480 buvo atidėtas – orlaivis išvyko iš Žironos 09:25 UTC laiku ir atvyko į Kauno oro uostą 12:38 UTC laiku.

17. Teismas pažymi, kad aplinkybės dėl skrydžio FR4480 vėlavimo yra nustatytos ir įvertintos įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-437-587/2021, ir šioje byloje turi prejudicinę galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

18. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2A-437-587/2021, konstatavo, kad ginčo skrydžio Nr. FR4480 metu buvo ypatingai nepalankios skrydžiui oro sąlygos. Atsakovės turimi pajėgumai tuo metu jai objektyviai ir pagrįstai neleido išvengti ginčo skrydžio vėlavimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmos instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad galimybės turėti atsarginį orlaivį ir įgulą nėra racionalios pigius skrydžius klientams siūlančiai bendrovei, nes jos reikštų pernelyg didelius papildomus kaštus, galimai didėjančias paslaugų kainas ir įmonės konkurencingumo sumažėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmos instancijos teismo išvadoms, kad siekis išvengti skrydžio vėlavimo šio konkretaus ginčo atveju, reikštų Europos Teisingumo Teismo nurodytą nepakeliamą auką atsakovei, atsižvelgiant į įmonės pajėgumus ir teikiamų paslaugų specifiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas pripažinti, kad 2019 m. spalio 23 d. skrydis Nr. FR4480 maršrutu Barselona–Kaunas buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo išvengti net ir imdamasi visų pagrįstų priemonių (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-437-587/2021, 17–21 punktai).

19. Ieškovė 2021 m. birželio 7 d. teismui pateiktame prašyme bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-437-587/2021, nebuvo vertinta Ispanijos aviacijos saugos ir saugumo agentūros (toliau – AESA) 2020 m. sausio 31 d. išvada, todėl nėra pagrindo vadovautis minėta nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimais, be to, Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 2 d. sprendime Nr. eA2-3316-1041/2021 konstatavo, kad Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) išvados laikytinos didesnės įrodomosios galios įrodymais. Teismas, nesutikdamas su šiais ieškovės argumentais, pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-437-587/2021, pasisakė dėl AESA išvados įrodomosios reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad minėtoje išvadoje nurodyta tik tai, kad skrydžių bendrovė tinkamai neįrodė teiginių, jog skrydis vėlavo dėl audros Žironoje, joje nekonstatuojama, kas dėl to kaltas (nutarties 17 punktas). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sutikti su ieškovės nurodytais argumentais, kad šioje byloje negalima vadovautis Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-437-587/2021, pateiktais išaiškinimais, neturi pagrindo. Teismas nagrinėjamu atveju papildomai pažymi, kad pačioje AESA išvadoje nurodyta, kad galutinis AESA įvertinimas neįpareigoja oro linijos. Išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu vežėjas atsisako laikytis ataskaitos nuostatų, keleiviai turi teisę kreiptis į teismus ir reikalauti kompensacijos iš konkretaus oro vežėjo. Šiuo atveju atsakovė gera valia kompensacijos ieškovei neišmokėjo. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl kompensacijos priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė rašytinius įrodymus (valdymo centro Pareiškimą Nr. FR4480 2019-10-23 GRO-KUN, kuriame nurodyta, kad dėl perkūnijos orlaivis buvo nukreiptas į alternatyvų oro uostą (Marselio), taip pat orų prognozės duomenis, iš kurių nustatyta, kad skrydžio metu buvo stipri perkūnija). Visi rašytiniai įrodymai kartu su šalių paaiškinimais buvo įvertinti ir Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-437-587/2021. Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-437-587/2021, kaip minėta sprendimo 19 punkte, nagrinėjamu atveju turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Ieškovės minimas Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-3316-1041/2021 nėra įsiteisėjęs, yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl vadovautis minėtame sprendime konstatuotomis aplinkybėmis teismas neturi teisinio pagrindo.

20. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalimi, sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog ginčo skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, todėl ieškovės reikalavimą dėl 1 200 Eur kompensacijos priteisimo atmeta (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21. Pralaimėjusi šalis padengia bylinėjimosi išlaidas (Reglamento Nr. 861/2007 16 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Atsakovė byloje pateikė teisinių paslaugų ataskaitą, kurioje yra nurodytos teisinės išlaidos, susijusios tik su 2019 m. spalio 23 d. skrydžiu Nr. FR4480, t. y. į pateiktą ataskaitą nėra įtrauktos teisinės išlaidos, susijusios su kitais atsakovės vykdytais skrydžiais, nagrinėtais civilinėje byloje Nr. eE2-380-92/2021, iš kurios 2021 m. vasario 1 d. nutartimi į atskirą bylą išskirta nagrinėjama byla. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina nagrinėjamoje byloje patirtas 472,09 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

23. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos).

24. Teismas sprendžia, kad atsakovė tinkamai naudojosi teisės aktuose jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, jos prašomas bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 472,09 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 861/2007 nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą 5 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 1, 2 dalimis,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer Liber“, juridinio asmens kodas 304685405, 472,09 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurus 09 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.