- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- 2-283-516/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00030-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė (pirm.)
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- Lietuvos centrinei, Lietuvos Centrinė kredito unija
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-454-796/2022 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei Lietuvos centrinei kredito unijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam 500 000 Eur kaip kompensaciją iš Lietuvos centrinės kredito unijos, iš jų 300 000 Eur valstybės biudžetui, įvertinti Centrinės unijos vadovo baudžiamuosius nusikaltimus, nubausti kaltinamąjį nutartimi ir priteisti prašomą ieškinio sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė, kokiu pagrindu reiškia reikalavimus valstybės naudai ir prašo priteisti 300 000 Eur į valstybės biudžetą. Iš ieškovo pateiktos formuluotės nėra aišku ar tuos 300 000 Eur valstybės naudai prašo išskaičiuoti iš jam priteistos 500 000 Eur sumos ar priteisti jam 500 000 Eur ir 300 000 Eur valstybės naudai. Taip pat nėra aiškus šių sumų apskaičiavimo mechanizmas.
4. Nors ieškovas ieškinyje pateikė gana daug ir įvairių faktinių aplinkybių susijusių su jo atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais, mini įvairių asmenų veiksmus jo atžvilgiu, tačiau nebuvo aišku, kaip minėtos faktinės aplinkybės ar veiksmai yra susiję su pareikštu ieškiniu. Iš pareikšto ieškinio neaišku, kaip buvo pažeisti būtent ieškovo interesai ir kokiu pagrindu prašoma jam priteisti 250 000 Eur turtinę žalą. Nors ieškovas nurodė, kad turtinė žala jam padaryta neteisėtais atskaitymais, tačiau konkrečiai nenurodo nei kas, nei kada, nei kokias sumas, nei nuo kokių sąskaitų atskaitė.
5. Iš ieškinio nėra galimybės suprasti, kokie būtent ieškinyje atsakove nurodytos Lietuvos Centrinės kredito unijos konkretūs veiksmai ar neveikimas galimai sąlygojo ieškovo sveikatos praradimus. Ieškovas ieškinyje nekonkretizavo ir nenurodė, kokie tie jo sveikatos praradimai, jų atsiradimo laiko, nenurodo konkrečių atsakovės veiksmų, kurie galimai sąlygojo ieškovo sveikatos praradimus.
6. Teismas darė išvadą, kad iš ieškinio turinio neaišku, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, nenurodyta, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, kaip ji apskaičiuojama, neįvardyti konkretūs atsakovės galimai neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, kokias pasekmes sukėlė atsakovės veiksmai ir kokie įrodymai šias aplinkybes patvirtina, koks yra priežastinis ryšys tarp, ieškovo nuomone, neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių, nes iš ieškovo ieškinio pagrindo nėra objektyvios galimybės suprasti ir nustatyti, kokie faktiniai atsakovės veiksmai ir juos pagrindžiantys įrodymai galimai nulėmė ieškovo nurodomą žalą, taigi ieškovas neįrodinėjo visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų ir kt.
Šalies argumentai
7. Ieškovas taip pat prašė įvertinti Centrinės unijos vadovo baudžiamuosius nusikaltimus, tačiau teikė teismui ieškinį civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kadangi šiuo atveju nebuvo galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, nuosekliai ir aiškiai (suprantamai) nebuvo išdėstytos bylos faktinės aplinkybės, teismo nuomone, tai laikytina esminiu ieškinio trūkumu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 115 straipsnio prasme.
9. Ieškovas su ieškiniu nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo išdėstytas aplinkybes, nors įstatymas numato pareigą ieškovui įrodinėti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo ieškinio faktinį pagrindą.
10. Taip pat teismas nurodė, kad nėra aišku, ar ieškovas prašo priteisti jam 500 000 Eur ar 200 000 Eur (jeigu 300 000 Eur valstybės naudai). Ieškovas įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį nepateikė, todėl jis turi sumokėti 6 300 arba 3 300 Eur dydžio žyminį mokestį, priklausomai nuo pareikštų ieškinio reikalavimų sumos, ir teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Kadangi ieškinys gali būti paduodamas teismui arba pagal atsakovo buveinės adresą (CPK 29 straipsnis) arba pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnis), ieškovas turėtų aiškiai nurodyti žalos atsiradimo aplinkybes, taip pat patikslinti savo gyvenamąją vietą, nes tik įvertinęs šias faktines aplinkybes teismas galėtų spręsti, ar ieškovo paduotas ieškinys yra teismingas Klaipėdos apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Ieškovas atskirajame skunde prašo palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo nutartį Nr. 2-454-796/2022, priimti ieškinį arba užskaityti žyminį mokestį, panaikinti kaip neteisėtą Centrinės kredito unijos vykdomąją bylą ieškovui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovas turi 50 proc. neįgalumą, dėl patirtos traumos (dėl kurios iš dalies kalta Centrinė kredito unija kaip Pajūrio unijos teisių perėmėja) jam priklauso 90 proc. prarastas nedarbingumas.
12.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui byla nėra teisminga, nes būtent šiame teisme yra dabartinei bylai reikalingi įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Pažymėtina, kad nors apeliantas atskiruoju skundu prašo palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo nutartį Nr. 2-454-796/2022, tačiau iš skundo argumentų ir jame dėstomų aplinkybių akivaizdu, jog apeliantas nesutinka su nutarties dalimi, kuria jis įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, patikslinti savo gyvenamąja vietą ir pagrįsti reikalavimą priteisti valstybei 300 000 Eur, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis atskirojo skundo argumentais įvertina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą nurodytoje apimtyje.
15. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).
17. Kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarką reglamentuoja CPK, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus.
18. Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys, be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi atitikti ir specialiuosius (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, t. y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, tačiau turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra konstatuota, kad pagal suformuotą teismų praktiką ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įstatyme nustatytas reikalavimas, jog pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus turi būti tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas – juos išdėstant procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, suprantamai kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007). Ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1934/2011).
20. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantą aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodomas aplinkybes. Nors apeliantas ieškinyje nurodo, kad jam turi būti priteista 500 000 Eur kompensacija iš Lietuvos centrinės kredito unijos, iš jų 300 000 Eur valstybės biudžetui, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas reiškia reikalavimus valstybės naudai ir prašo priteisti 300 000 Eur į valstybės biudžetą. Iš ieškovo pateiktos formuluotės nėra aišku, ar tuos 300 000 Eur valstybės naudai prašo išskaičiuoti iš jam priteistos 500 000 Eur sumos ar priteisti jam 500 000 Eur ir 300 000 Eur valstybei. Taip pat nėra aiškus šių sumų apskaičiavimo mechanizmas. Esant nurodytoms aplinkybėms bei apeliantui atskirajame skunde nepateikus jokių jas paneigiančių argumentų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą pašalinti ieškinio trūkumus – aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodomas aplinkybes.
21. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nustatė, kad apeliantas už teikiamą ieškinį nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, kaip nustato CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tačiau apeliantas teigia, kad jis žyminio mokesčio mokėti ir neturi, nes yra neįgalus, o dėl patirtos traumos (dėl kurios, pasak apelianto, iš dalies kalta Centrinė kredito unija kaip Pajūrio unijos teisių perėmėja) jam priklauso 90 proc. prarastas nedarbingumas.
22. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1–11 punktais. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.
23. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad jis už ieškinį neturėjo mokėti žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas ieškiniu prašydamas priteisti žalos atlyginimą nenurodė, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, nenurodė, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, kaip ji apskaičiuojama, neįvardyti konkretūs neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, priežastinis ryšys ir kt. Šiuo atveju nėra galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, nuosekliai ir aiškiai (suprantamai) nėra išdėstytos bylos faktinės aplinkybės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Remiantis išdėstytu laikytina, kad apelianto skundo argumentai, kuriais teigiama, jog ieškovas neturi mokėti žyminio mokesčio, laikytini deklaratyviais, jų nepagrindžia nei ieškinyje, nei atskirajame skunde dėstomos aplinkybės. Be to, apeliantas teigdamas, kad egzistuoja pagrindas jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepagrindžia tokio prašymo pagrįstumo bei nepateikia dalies žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio įrodymo.
24. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo reikalavimu ieškovui patikslinti savo gyvenamąją vietą, nes tik įvertinęs šitas faktines aplinkybes teismas galės spręsti, ar ieškovo paduotas ieškinys yra teismingas šiam teismui.
25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 29 straipsnis numato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovė yra Lietuvos Kredito unija, kurios buveinės adresas yra Savanorių pr. 363, Kaune, todėl pagal bendrą teismingumo taisyklę ieškovas su ieškiniu, jeigu nėra CPK 30 straipsnyje numatytų sąlygų, leidžiančių kreiptis į teismą pagal ieškovo gyvenamąją vietą, ieškinys turėtų kreiptis į Kauno apygardos teismą. Vien ta aplinkybė, kad, pasak apelianto, Klaipėdos apygardos teisme yra byla ir įrodymai, reikalingi šiai bylai, nesudaro pagrindo nesivadovauti teismingumo taisyklėmis, įtvirtintomis įstatyme.
26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kadangi skundžiama nutartimi apeliantui buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, yra suėjęs, šia nutartimi apeliantui nustatytinas naujas terminas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi nurodytų trūkumų pašalinimui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui terminą iki 2022 m. kovo 31 d. pašalinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.