Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-03-26 · Civilinė byla Nr. 2S-268-569/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
2S-268-569/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00150-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Suinteresuotas asmuo
V. B.
Skolininkas
V. B.
Kreditorius
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-268-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00150-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.5.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio T. U. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą vykdomojoje byloje, kurioje suinteresuoti asmenys yra skolininkas V. B., išieškotojas A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis T. U. pateikė teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo skirti V. B. 300 Eur baudą už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo 2018-12-04 patvarkymo dėl vykdymo tvarkos priėmimo dienos iki visiško teismo nutarties įvykdymo išieškotojų naudai.

2. Antstolis nurodė, kad V. B. nevykdo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria nutarta iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje uždrausti V. B. sudaryti kliūtis A. B. ir T. B. prižiūrėti ir naudotis gręžtinio šulinio vandeniu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kadangi nutartis neįvykdyta, išieškotojui vanduo netiekiamas, todėl surašė aktą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalį ir perdavė vykdomąją bylą teismui. Nurodė, jog bauda vieną kartą jau buvo skirta, nutartis įsiteisėjusi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 21 d. nutartimi antstolio T. U. prašymą tenkino iš dalies – skyrė skolininkui V. B. pagal 2019-01-07 antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą baudą už Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties nevykdymą už kiekvieną uždelstą dieną po 50 Eur, skaičiuojant nuo 2019-01-08 iki visiško nutarties įvykdymo, išieškotojams A. B. ir T. B.. Kitą prašymo dalį atmetė.

4. Teismas sprendė, kad tarp skolininko ir išieškotojo yra susidariusi konfliktinė situacija, po kurios V. B. užsuko vandenį išieškotojams ir jo netiekia. Teismas vertino, kad V. B. nenori, o ne negali suremontuoti trūkusią trasą, kurią, pagal byloje esančius įrodymus, sugadino jis pats, atlikdamas statybos darbus, kas lėmė, jog nuo 2018-11-07 išieškotojams vanduo netiekiamas.

5. Teismas nepagrįstu laikė skolininko argumentus, kad jis neprivalo atlikti jokių konkrečių veiksmų, o tik nuo jų susilaikyti. Pažymėjo, kad nutartyje yra aiškiai nurodyta, jog skolininkas negali kliudyti išieškotojams naudotis gręžtinio šulinio vandeniu, o skolininkas yra užsukęs kraną ir netiekia vandens, kas įrodo, jog jis trukdo naudotis vandeniu, nevykdo teismo nutarties.

6. Teismas, skolininko nurodytą priežastį, jog šiuo metu įšalas, todėl negali atlikti vamzdyno remonto darbų, nelaikė svarbia priežastimi, nes nutartis nevykdoma nuo 2018-11-08, o šios priežasties jis nenurodo A. B., kuris, anot skolininko, turėjo suremontuoti trasą net ir esant įšalui. Teismo nuomone, su technika tai nebūtų kliūtis atlikti remonto darbus.

7. Teismas nustatė, kad skolininkas teismo nutarties nevykdo ir nėra svarbių priežasčių, kurios leistų spręsti, jog nėra galimybės jos įvykdyti, nes, vykdant teismo nutartį, vykdymo procese pareiga suremontuoti trūkusį vamzdyną yra numatyta skolininkui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. B. prašo panaikinti 2019 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį ir priimti naują sprendimą – baudos V. B. neskirti arba alternatyviai – pakeisti 2019 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį ir sumažinti V. B. skirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Kadangi 2018-11-21 dieną antstolis nurodė, jog kai A. B. sutvarkys vandens tiekimo trasas, V. B. privalės atsukti vandenį, būtent ši priežastis ir sąlygoja, jog vanduo nėra tiekiamas išieškotojams.

8.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog patys išieškotojai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindu jiems nebūtų kliudoma prižiūrėti vandens gręžinį. V. B. netrukdo atlikti trūkusių vandens tiekimo trasų remonto ir šiuo metu. Iki šiol dėl šios situacijos priimtose teismo nutartyse nebuvo konstatuota, jog išieškotojai kokiu nors būdu atliktų vandens gręžinio ir su juo susijusio turto priežiūrą.

8.3. Nepagrįsta teismo išvada, jog išieškotojai neva neturi lėšų sutvarkyti vandens tiekimo trasas. Išieškotojai turi pakankamai lėšų dėl įvairiausių priežasčių bylinėti su V. B., todėl manytina, jog turi pakankamai lėšų sutvarkyti trūkusią vandens tiekimo trasą.

8.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad skolininko argumentas, jog jis nėra įpareigotas atlikti jokių konkrečių aktyvių veiksmų yra nepagrįstas.

8.5. Nepagrįsta teismo išvada, jog antstolio veiksmai yra nuoseklus ir teisėti ir jais yra siekiama, jog teismo nutartis būtų įvykdyta. Priešingai, tuo atveju, jeigu antstolis iš tiesų vykdytų veiksmus, kurių pagrindu teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų įvykdyta, visa ši situacija būtų buvusi išspręsta dar 2018-11-22, A. B. suremontavus trūkusią vandens tiekimo trasą.

8.6. Nors teismas teisingai konstatavo, jog ginčo šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, vis dėl to nesutiktina su teismo išvada, jog ginčo šalys nebuvo taikiai išsprendusios konflikto. Po V. B. ir A. B. žodinio konflikto, pačiam antstoliui pasiūlius, jog A. B. kitą dieną susitvarkys trūkusią vandens trasą, o ją sutvarkius skolininkas nedelsiant atsuks vandenį, visi skolininko ir išieškotojo kilę konfliktai ir neaiškumai susiję su teismo nutarties vykdymu buvo išspręsti.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys A. B. ir T. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. V. B. nepateikė jokių įrodymų, kas trukdo jam vykdyti teismo nutartyje numatytą įpareigojimą, bendradarbiauti su antstoliu, niekuo nepagrindę, kodėl nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki šiol teismo nutartis nėra įvykdyta -išieškotojams vanduo nėra tiekiamas.

9.2. Šiuo konkrečiu atveju nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkas buvo įpareigotas nesudaryti kliūčių išieškotojams prižiūrėti ir naudotis gręžtinio šulinio vandeniu. Nurodyto įpareigojimo V. B. nevykdo – antstolis T. U. konstatavo, kad skolininkas yra užsukęs tarpinį kraną bei nešalina skolininko deklaruojamo vandentiekio sistemos gedimo (duomenų, kad gedimas yra nepateikta), ir taip sudaro kliūtis išieškotojams naudotis gręžtinio šulinio vandeniu.

9.3. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad A. B. pažadėjo pats sutvarkyti vamzdyną ir tokiu būdu šalys kilusį konfliktą išsprendė tarpusavio susitarimu, o antstolis neva patarė išieškotojui remonto darbų nevykdyti, tačiau toks skolininko įsitikinimas laikytinas ne tik nepagrįstas, bet ir nelogiškas. Visi atskirojo skundo argumentai apie tai, kad išieškotojas ir skolininkas taikiai išsprendė klausimą neatitinka faktinių aplinkybių ir yra net nelogiški: pasiekus taikaus susitarimo išieškotojas neturėtų jokio intereso tęsti ginčo teismine tvarka.

9.4. Išieškotojai vandens neturi išimtinai dėl skolininko veiksmų, todėl jis privalo jo sugadintą trasą suremontuoti (jei ji yra sugedusi) ir atsukti vandens kraną, kad išieškotojai turėtų vandens ir taip įvykdyti teismo nutartį.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis T. U. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Iš esmės skolininkas savo atskirąjį skundą ir veiksmus/neveikimą grindžia, abejotino teisėtumo garso įrašais bei išieškotojo pasisakymais paimtais iš bendro konteksto ir pasakytais ginčo įkarštyje.

10.2. Antstolis tikrai nerekomendavo išieškotojui nešalinti gedimo, ką bando teigti skolininkas, remdamasis išieškotojo ginčo metu išsakytais pasisakymais. Paaiškėjus, kad išieškotojas pats pašalinti gedimo negali 2018-11-23 buvo surašytas sprendimų nevykdymo aktas, kurio pagrindu Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi pripažino skolininką nevykdančiu nutarties ir skyrė jam 150 Eur baudą.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi uždraudė V. B. sudaryti kliūtis ieškovams A. B. ir T. B. prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio vandeniu. Teismas priėmė ankščiau nurodytą sprendimą, o kaip jį įvykdyti, t. y. kokias taikyti priverstines vykdymo priemones yra antstolio diskrecija, ir teismui nereikia jų išvardyti teismo sprendime ar nutartyje.

10.4. Skolininkas nurodo, jog jis vykdo nutartį ir nutartimi jis nėra įpareigotas atlikti jokių veiksmų, tik susilaikyti nuo jų, t. y. nesudaryti kliūčių. Tačiau šis „susilaikymas“ pasireiškia itin aktyviais skolininko veiksmais, kaip krano užsukimas, jo užrakinimas, patalpų uždarymas/užrakinimas ir kliūčių sudarymu išieškotojui, antstoliui ir policijos pareigūnams patekti į jas, antstolio reikalavimų nevykdymu.

10.5. Gedimo pašalinimas yra reikalingas skolininkui, o ne išieškotojams. Gedimas, tik jam reikalingoje vandentiekio trasoje, netrukdo naudotis išieškotojams vandentiekiu, o trukdo užsuktas kranas skolininko fermoje. Atsukus kraną gali būti užlietas skolininko žemės sklypas ar garažas, tad susitvarkyti gedimą yra išskirtinai skolininko interesas.

10.6. Skolininkas žinodamas, kad išieškotojai (pensininkai) neturi nei lėšų, nei priemonių pašalinti vandentiekio gedimą, pats jokių veiksmų nesiima, nes tai yra patogus pasiteisinimas nevykdyti teismo nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo paskirta bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimo

13. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė Lietuvos Geologijos tarnybos dokumentus, kurie apelianto teigimu patvirtina jo nuosavybę į ginčo vandens gręžinį. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto įrodymo sąsajumą su nagrinėjama byla ir joje keliamais klausimais – baudos skyrimo pagrindas už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, įrodymo nepriima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikiamu įrodymu įrodinėjamos aplinkybės, jog apeliantui nuosavybės teise priklauso ginčo vandens gręžinys, šioje byloje nėra reikšmingos.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovų A. B. ir T. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl servituto atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo. Servitutas skirtas šiame žemės sklype esančio ieškovams A. B. bei T. B. nuosavybės teise priklausančio inžinerinio statinio – gręžtinio šulinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandeniui naudoti bei inžinerinio statinio priežiūrai užtikrinti. Minėtoje civilinėje byloje teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė V. B. sudaryti kliūtis išieškotojams prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio vandeniu kol bus priimtas įsiteisėjęs sprendimas. Nutartis skubiai vykdoma ir įsiteisėjusi. 2019 m. vasario 6 d. atsakovas V. B. pateikė priešieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

15. Antstolis T. U. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vykdant minėtą vykdomąją bylą, antstolis surašė 2018-11-23 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nes V. B. nevykdė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi V. skirta 150,00 Eur bauda už Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties nevykdymą išieškotojų naudai. Nutartis įsiteisėjusi. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog skolininkas V. B. nevykdo sprendimo, įpareigojančio skolininką V. B. atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Teismas nustatė, kad V. B. sudarė kliūtis A. B. ir T. B. prižiūrėti bei naudotis gręžinio šulinio vandeniu, esančiu (duomenys neskelbtini). Skolininkui nevykdant nutarties, 2018 m. gruodžio 4 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo tvarkos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 3 d. į antstolio kontorą paskambino A. B., kuris pranešė, kad V. B. ir toliau laiko užsukęs vandens kraną, netvarko vandentiekio gedimo, atsiradusio dėl jo kaltės, o išieškotojas nurodytą gedimą sutvarkyti neturi nei lėšų, nei priemonių, išieškotojai iki šiol neturi vandens. Antstolis, vadovaujantis CPK 613 straipsniu, nustatė tokią teismo nutarties vykdymo tvarką - įpareigojo V. B. atsukti tarpinį kraną, esantį jo fermos priestate, nedelsiant sutvarkyti vandentiekio gedimą, kuris atsirado skolininkui vykdant statybos darbus prie skolininko garažo, šalinant vandentiekio gedimą leido V. B. užsukti pagrindinį kraną, esantį prie gręžinio, tačiau ne ilgiau kaip 24 val., nurodė, kad tarpinis kranas negali būti užsuktas.

16. 2019-01-07 antstolis T. U. antrą kartą teismui pateikė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo skirti V. B. 300 Eur baudą už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo 2018-12-04 patvarkymo dėl vykdymo tvarkos priėmimo dienos iki visiško teismo nutarties įvykdymo išieškotojų naudai, nurodydamas, kad V. B. nevykdo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties, kad išieškotojai vandens neturi, nes V. B. yra užsukęs vandenį ir jo netiekia išieškotojams. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas antstolio T. U. prašymą tenkino iš dalies – skyrė skolininkui V. B. baudą už Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties nevykdymą už kiekvieną uždelstą dieną po 50 Eur, skaičiuojant nuo 2019-01-08 iki visiško nutarties įvykdymo, išieškotojams A. B. ir T. B..

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Apelianto teigimu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi apeliantas nėra įpareigotas užtikrinti vandens tiekimą išieškotojams ar suremontuoti vandens gręžinį. Juolab nėra įpareigotas tiekti į gręžinį elektros energiją ir leisti ja nemokamai naudotis A. B.. Apeliantas yra įpareigotas nesudaryti jokių kliūčių išieškotojams prižiūrėti ir naudotis vandens gręžiniu, t. y. veikti pasyviai, o ne atlikti kažkokius konkrečius aktyvius veiksmus. Būtent taip apeliantas ir veikia, todėl nėra jokio pagrindo skolininką įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

18. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytos tokios laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovui V. B. sudaryti kliūtis ieškovams A. B. bei T. B. prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio vandeniu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Draudimas trukdyti savo esme reiškia apelianto įpareigojimą susilaikyti nuo atlikimo bet kokių veiksmų, kuriais ieškovų teisė naudotis nutartyje numatytu objektų būtų paneigta. Kliūtys naudotis vandeniu gali būti sudaromos tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nutartyje yra aiškiai nurodyta, jog skolininkas negali kliudyti išieškotojams naudotis gręžtinio šulinio vandeniu, o skolininkas yra užsukęs kraną ir netiekia vandens, kas įrodo, jog jis trukdo naudotis vandeniu, taip nevykdo teismo nutarties. Aplinkybės, jog yra trūkęs vamzdis, nėra pagrindas netiekti vandens.

20. Pažymėtina, kad V. B. apskundė 2018 m. gruodžio 4 d. antstolio T. U. patvarkymą dėl vykdymo tvarkos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis įpareigojo V. B. suremontuoti vandens gręžinį. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 16 d. nutartimi konstatavo, kad minėtas patvarkymas yra teisėtas ir pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartyje konstatuota, kad būtent apeliantas privalo sutvarkyti vandens sistemos gedimą, kadangi tiek tarpinis kranas, tiek ir vandentiekio trasos gedimas yra apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nustatyta, kad būtent apeliantas sukėlė vandens sistemos gedimą, atlikdamas statybos darbus. Taigi trasa yra pažeista paties skolininko veiksmais ir tai lėmė vamzdyno įtrūkimą (sužalojimą), todėl skubaus vykdymo nutartis turi būti vykdoma pagal antstolio nustatytą vykdymo tvarką.

21. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 771 straipsnio 6, 7 dalys). CPK 771 straipsnio 6 dalis numato, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Straipsnio 7 dalyje numatyta, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

22. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ginčo šalys pačios išsisprendė ginčą 2018 m. lapkričio 21 d., o antstolis savo veiksmais iš naujo sukūrė tarp šalių konfliktą. Pažymėtina, kad išieškotojai ir antstolis nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Tai, kad ginčas nėra taikiai išspręstas įrodo tai, kad dėl nutarties vykdymo iki šiol vyksta teisminiai ginčai. Jeigu šalys ginčą būtų išsprendusios taikiai, išieškotojas neturėtų jokio intereso tęsti ginčo teismine tvarka.

23. Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad skolininkas (apeliantas) nevykdo įsiteisėjusios nutarties, todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, jog nėra pagrindo jam skirti baudą, atmeta. Nustačius, kad skolininkas teismo nutarties nevykdo, nors jau vieną kartą yra baustas už nutarties nevykdymą, ir nėra svarbių priežasčių, kurios leistų spręsti, jog nėra galimybės jos įvykdyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė baudą po 50 Eur už kiekvieną neįvykdymo dieną iki visiško nutarties įvykdymo.

Dėl baudos dydžio

24. Apeliantas pateikė ir alternatyvų prašymą – pakeisti 2019 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį ir sumažinti V. B. skirtą baudą.

25. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas už Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties nevykdymą už kiekvieną uždelstą dieną skyrė apeliantui baudą po 50 Eur, skaičiuojant nuo 2019-01-08 iki visiško nutarties įvykdymo, išieškotojams A. B. ir T. B..

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

27. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

28. Sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo.

29. Pažymėtina, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6, 7 dalyse nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016)

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas jau vieną kartą yra baustas už nutarties nevykdymą ir toliau jos nevykdo, nors jam buvo išaiškintos nevykdymo pasekmės. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra skubaus vykdymo, tačiau nuo 2018-11-07 iki šiol nėra įvykdyta, dėl to išieškotojai iki šiol neturi vandens. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta apeliantui bauda atitinka bendruosius protingumo, teisingumo kriterijus.

31. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

32. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė