- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-235-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05124-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- „PlusPlus Capital“ AS
- Pareiškėjas
- R. N., V. N.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens „PlusPlus Capital“ AS atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. N. ir V. N. pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjams Klaipėdos miesto apylinkės teismo (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Atenergo“. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d..
2. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 7 d. gautas nemokumo administratoriaus prašymas dėl fizinių asmenų bankroto pabaigos, kuriame nurodė, kad parengė plano įgyvendinimo aktą ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. išsiuntė “PlusPlus Capital” AS, kurią Lietuvoje atstovauja “PlusPlus Baltic” OU Lietuvos filialas, tačiau 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo gautas atsisakymas pasirašyti ir pateikti nesutikimo pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą motyvai. Nemokumo administratorius nurodo, kad bankrutuojančių asmenų turtas parduotas, kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, akcijų, vertybinių popierių neturi, bankroto proceso terminas pasibaigęs 2021 m. kovo 17 d., teismo prašo užbaigti bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto bylą.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjas R. N. pateikė atsiliepimą, prašė prašymą tenkinti ir nepatenkintus kreditorinius reikalavimus nurašyti. Nurodė, kad visą bankroto proceso laikotarpį bendradarbiavo su bankroto administratoriumi, dirbo, gavo pajamas, kurias pervesdavo bankroto administratoriui atsiskaitymui su kreditoriais. Pažymėjo, kad bankroto proceso metu jis nei iš kreditorių, nei iš bankroto administratoriaus negavo pastabų dėl plano vykdymo. Kreditorių susirinkimo pirmininkas nepateikė jokių konkrečių pastabų, kurių plano nuostatų nevykdė pareiškėjas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti jo nesąžiningumą ar netinkamą mokumo atkūrimo plano vykdymą.
4. Pareiškėja V. N. pateikė atsiliepimą, prašė prašymą tenkinti. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo pirmininko nurodyti mokumo plano įgyvendinimo akto nepasirašymo motyvai nepagrįsti. Pažymėjo, kad pateikė (duomenys neskelbtini) nedarbo išmokų skyriaus pažymas, kuriuose nurodoma, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 17 d. dėl visame pasaulyje susiklosčiusios COVID- 19 pandemijos situacijos, V. N. nedirbo, o nuo 2020 m. kovo mėnesio (duomenys neskelbtini), reaguodama į dėl COVID-19 įvestų apribojimų įtaką ekonominei žmonių padėčiai ir pajamoms, pradėjo mokėti pandemijos nedarbo išmoką. V. N. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 17 d. gavo 12 264,00 EUR pandemijos nedarbo išmoką, kuri yra tikslinė ir mokesčiai iš jų neatskaičiuojami.
5. Suinteresuotas asmuo "PlusPlusCapital" AS, atsovaujamas "PlusPlus Baltic" OU Lietuvos filialo pateikė atsiliepimą, su prašymu užbaigti bankroto bylą nesutiko ir prašo bankroto bylą nutraukti. Mano, kad pareiškėjai pažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 16 straipsnio 5 dalyje reglamentuotą pareigą pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad visą mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį bankrutuojantys asmenys gavo 62 370,13 EUR pajamų, iš kurių 53 174,85 EUR sumą skyrė būtinųjų poreikių tenkinimu, bankroto administravimo išlaidos buvo padengtos iš lėšų, gautų pardavus turtą, todėl iš viso (neskaitant lėšų, gautų iš turto pardavimo) kreditorių reikalavimų tenkinimui turėjo būti pervesta 10 051,19 EUR suma, tačiau pervedė tik 1/3 nurodytos sumos - 3290,29 EUR. Mano, kad bankroto bylos užbaigimui dar turi būti pervesta 6147,85 EUR (perviršio suma) už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 17 d., nes V. N. gavo 12 264,00 EUR pandemijos nedarbo išmoką, kuri laikytina gautomis pajamomis ir turi būti paskirstyta kreditorių reikalavimų tenkinimui. Pažymi, kad turėjo būti tikslinamas planas, nes pandemijos metu bankrutuojantys asmenys gavo daugiau pajamų nei ankstesniais plano įgyvendinimo laikotarpiais. Teigia, kad V. N. plano įgyvendinimo laikotarpiu daug keliavo ((duomenys neskelbtini)), nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų aišku, ar šios kelionės buvo būtinos, o situacija, kai bankrutuojantis asmuo perka/ jam yra perkamos kelionės ar duodami pinigai kelionės išlaidoms, nesiekiant atsiskaityti su kreditoriais, kelia abejonių dėl tokio asmens nemokumo. Mano, kad šios aplinkybės yra svarbios charakterizuojant V. N. sąžiningumo aspektu. Pažymi, kad bankrutuojantys asmenys nedėjo maksimalių pastangų gauti kuo didesnes pajamas, buvo pernelyg pasyvūs ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti: R. N. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Prekybos grupė“ ekskavatoriaus-mašinisto pareigose, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Komtrasa“ direktoriaus pareigose, tačiau viso plano įgyvendinimo laikotarpiu uždirbo minimalų, tam tikrais laikotarpiais net ir mažesnį atlyginimą; V. N. visą Plano įgyvendinimo laikotarpį dirbo giminėms priklausančioje įmonėje - (duomenys neskelbtini) ir jos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, nesudarė nė ½ minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, mokamo (duomenys neskelbtini). Mano, jog nebuvo pasiekti bankroto proceso tikslai, kadangi bankrutuojantys asmenys ignoravo esminius bankroto proceso reikalavimus, netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, negerino savo finansinės padėties viso bankroto proceso metu, prisiėmė nebūtinus finansinius įsipareigojimus.
6. Kiti suinteresuoti asmenys (kreditoriai) atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė baigti R. N. ir V. N. bankroto bylą, nurašyti bankrutavusių R. N. ir V. N. likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus: uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ – 1012,31 EUR, „PlusPlus Baltic“ OU – 89 445,42 EUR, antstolis A. S. – 1419,20 EUR, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondas - 1 602,29 EUR. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
7.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad bankrutuojančių asmenų nemokumo administratorius vykdydamas mokumo atkūrimo plane nustatytus veiksmus, vadovaudamasis parengė plano įgyvendinimo aktą, kurį atsisakė pasirašyti kreditorių susirinkimo pirmininkas (apeliantas). Esminė nesutikimo priežastis, jog kreditoriams turi būti pervesta papildoma 6147,45 EUR suma, gauta už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 17 d., nes V. N. gavo 12 264 EUR pandemijos nedarbo išmoką, taip pat abejonės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo kelionių aspektu, nes, koridoriaus nuomone, bankrutuojantis asmuo daug keliavo ( kelionės į (duomenys neskelbtini)).
7.2. Pirmosios instancijos teismas dėl bankrutuojančių asmenų sąžiningumo nurodė, kad pareiškėjams 2016 m. sausio 26 d. buvo patvirtinta 700 EUR suma, reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti, į šią sumą įskaitant ir nepilnamečių vaikų išlaikymą. Pardavus turtą, pareiškėjams leista papildomai naudotis 100 EUR suma būsto nuomai. Teigia, kad V. N. buvo išmokėta 12 264 EUR pandemijos išmoka, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti, jog tvirtinant sumą būtinųjų poreikių tenkinimui prieš penkerius metus nebuvo atsižvelgta į infliaciją, bankrutuojančių asmenų santykiai yra nutrukę, be to išmoka buvo išmokėta dėl prasidėjusios pandemijos. Teigia, kad šiuo atveju V. N. kelionės buvo apmokėtos V. N. brolio su tikslu būti kartu su šeima dėl sunkios psichologinės būklės, bei draugų, vykstant į piligriminę kelionę, todėl šiuo atveju negalima spręsti, jog bankrutuojantysis asmuo elgėsi nesąžiningai, be to, vien bankroto procedūros vykdymas negali būti visiškas bankrutuojančio asmens teisių į keliones suspendavimas.
7.3. Pirmosios instancijos teismas dėl bankroto užbaigimo nurodė, kad V. N. visus penkis metus studijavo, siekė gerinti turtinė padėtį, šalys bankroto proceso metu nei iš kreditorių, nei iš nemokumo pastabų dėl plano vykdymo nebuvo gavę pastabų. Teismas įvertinęs bylos faktinės aplinkybes, atmetė suinteresuoto asmens “PlusPlus Capital” AS argumentus dėl bankrutuojančių asmens nesąžiningumo ir pažymėjo, kad argumentai dėl netinkamai vykdomo mokumo atkūrimo plano yra nepagrįsti, deklaratyvūs ir neįrodyti, todėl atmestini. Teismas atsižvelgęs į tai, kad duomenų byloje, jog bankrutuojantys asmenys būtų vengę vykdyti prievoles kreditoriams, slėpę turtą ar pajamas, veikę prieš kreditorių interesų užtikrinimą, byloje nėra, nustačius, jog pagrindų ir sąlygų nutraukti bankroto bylą, nutarė bankroto bylą užbaigti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo „PlusPlus Capital“ AS) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti toje dalyje, kurioje teismas nutarė užbaigti bankroto bylą pareiškėjos V. N. atžvilgiu ir bankroto bylą pareiškėjos V. N. atžvilgiu nutraukti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Nurodo, kad pareiškėja V. N. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. gavo 12 264 EUR (vidutiniškai 1022 EUR/mėn.) pandemijos nedarbo išmoką. Minėta išmoka mėnesio laikotarpiu buvo ženkliai didesnė nei pareiškėjos užmokestis (vidutiniškai 590,80 EUR), tačiau gauta išmoka buvo panaudota pareiškėjos poreikiams tenkinti, vietoje to, kad būtų dengiami kreditoriniai reikalavimai. Teigia, kad teismas nesiaiškino kam buvo panaudota gauta išmoka, kokia apimtimi, neišskyrė lėšų skirtumo, susidariusio dėl gautų pajamų.
8.2. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl pareiškėjos V. N. sąžiningumo. Teigia, jog faktas apie vykusias keliones bankroto laikotarpiu nėra paneigtas, pareiškėja kelionės metu Ispanijoje atsiskaitinėdavo banko kortele, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Pažymi, jog nesutinka su teismo argumentu, kad bankrutuojantys asmenys nebuvo gavę pastabų dėl plano vykdymo, kadangi apeliantė kreipėsi į bankroto administratorių, ne kartą prašė pateikti duomenis, tačiau nepaisant daugkartinių prašymų ir raginimų, jis buvo ignoruojamas.
8.3. Nurodo, kad šiuo atveju nėra reikšminga, jog bankrutuojantys asmenys patenkino 50,63 procentų kreditorinių reikalavimų, kadangi dalies kreditorinių reikalavimų padengimas nepašalina pareigos tinkamai vykdyti FABĮ nustatytas pareigas. Teigia, kad teismas šiuo atveju klausimą dėl bankrutuojančio asmens bankroto proceso pabaigos klausimą išsprendė paviršutiniškai, neįsigilino į bylos esmę, neatskleidė visų bylos aplinkybių bei tinkamai nemotyvavo priimto procesinio sprendimo.
Atsiliepimas
9. Pareiškėja V. N. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Nurodo, kad pareiškėjai nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 27 d. buvo išmokėta 12 264 EUR pandemijos ne darbo išmoka (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad 2020 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini), reaguodama į įvestų apribojimų dėl pandemijos įtaką, pradėjo mokėti pandemijos nedarbo išmoką. Teigia, kad ši išmoka yra valstybės parama/kompensacija ir pagal CPK 664 straipsnio 4 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino.
9.2. Nurodo, kad teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai pažymėjo, jog bankroto procedūros tęsėsi 5 metus, bankrutuojančių asmenų santykiai nutrūko, bet to, tvirtinant sumą bankrutuojančių asmenų poreikių tenkinimui, buvo žemesnės kainos ir nebuvo infliacijos. Teigia, jog šiuo atveju buvo patvirtina 800 EUR suma trijų asmenų šeimos interesų patenkinimui, kai minimali alga yra 642 EUR, todėl šiuo atveju buvo pažeisti ne kreditorių, o bankrutuojančių asmenų interesai. Pažymi, jog viso plano vykdymo metu nebuvo gavusi pastabų dėl plano vykdymo, jis buvo įgyvendintas tinkamai. Teigia, kad gauta pandemijos nedarbo išmoka buvo panaudota pareiškėjos ir jos nepilnametės dukros būtinųjų poreikių tenkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis rašytiniais įrodymais, liudytojo parodymais, tinkamai nustatė, kad V. N. keliones finansavo brolis ir draugai ir tai vienu atveju buvo buvimas su šeima, be papildomų pareiškėjos išlaidų, o kitu atveju - piligriminė kelionė. Teigia, kad aplinkybė, jog pareiškėja keliavo dvasinėje - piligriminėje kelionėje, negali būti laikoma nesąžiningu elgesiu. Teigia, kad apeliantės iškeltos abejonės dėl pareiškėjos sąžiningumo dėl kelionių į užsienį buvo paneigtos rašytiniais įrodymais ir liudytojo parodymais, o pareiškėja šiuo atveju pareigas, numatytas mokumo atkūrimo plane vykdė tinkamai, per visą bankroto procesą jos gaunamos pajamos nebuvo mažesnės nei buvo numatyta mokumo atkūrimo plane.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes dėl pandemijos metu gautos išmokos panaudojimo, teigia, kad teismas nesiaiškino kam buvo panaudota gauta išmoka, kokia apimtimi, neišskyrė lėšų skirtumo, susidariusio dėl gautų pajamų. Pažymi, kad bankrutuojanti V. N. vyko į keliones, naudojosi kortele ir išsigrynindavo pinigines lėšas, tačiau šių aplinkybių tinkamai neįvertino, bankroto proceso pabaigos klausimą išsprendė paviršutiniškai, neįsigilino į bylos esmę, neatskleidė visų bylos aplinkybių bei tinkamai nemotyvavo priimto procesinio sprendimo.
12. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus (nutarties 11 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas baigti R. N. ir V. N. bankroto bylą, tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes dėl bankrutuojančių fizinių asmenų sąžiningumo bankroto procese ir taikė Fizinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas.
13. Pirmiausia, apeliantė nesutikdama su bankroto bylos užbaigimu nurodo, kad bankrutuojanti V. N. bankroto proceso metu keliavo, lankėsi Italijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje bei Ispanijos Karalystėje, atsiskaitinėdavo banko kortele bei išsigrynindavo pinigines lėšas, dėl ko, jos vertinimu, abejonės dėl V. N. sąžiningumo nėra pašalintos. Teigia, kad teismas nagrinėdamas klausimą dėl bankroto pabaigos nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepašalino abejonių dėl V. N. sąžiningumo bankroto procese.
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
15. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita, ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nurodytoje įstatymo nuostatoje numatytos dvi sąlygos, kurių visetui esant fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukiama: 1) fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie bankroto bylai svarbias aplinkybes, t. y. savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita; 2) dėl pateiktos neteisingos informacijos gali būti neįvykdytos plane numatytos priemonės. Tai reiškia, kad bankroto bylos nutraukimas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu galimas tik esant rizikai, jog mokumo atkūrimo planas gali būti vykdomas netinkamai (neįvykdytas). FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo nevykdo kitų FABĮ nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog civilinėje byloje skolininko sąžiningumas yra preziumuojamas. Ši prezumpcija taikytina ir nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylas, todėl šioje byloje pirmiausia kreditoriai turėjo procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, patvirtinančias bankrutuojančio fizinio asmens nesąžiningumą ir sudarančias FABĮ numatytą pagrindą nutraukti jo bankroto bylą (CPK 178 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad apeliantė bankroto proceso metu lankėsi Italijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje ir Ispanijos Karalystėje. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog kelionės išlaidos buvo apmokamos A. G., I. G. ir V. N. brolio E. P.. Nustatyta, kad kelionės į Rusijos Federaciją tikslas - studijos praktinės psichologijos bendrovėje “Geštalt - podchod”, išklausytas 68 valandų kursas, šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas mokymų pažymėjimas. Kelionės į Ispanijos Karalystės tikslas - religinė / piligriminė kelionė. Byloje pateiktas pažymėjimas patvirtina, kad V. N. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. nukeliavo 799 km piligriminiais pagrindais. V. N. taip pat keliavo į Italijos Respubliką brolio E. P. prašymu, jam apmokant kelionės išlaidas, šventiniu laikotarpiu (pirmosios instancijos teismo 2021m. gruodžio 3 d. garso įrašo 70 min. - 75 min.).
17. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. posėdžio metu V. N. patvirtino, kad lėšos religinės / piligriminės kelionės metu buvo naudojamos maisto produktams įsigyti ir aukų pagrindu suteikiamoms nakvynėms. Kitoms reikmėms lėšų nenaudojo. Į kelionę vyko dėl psichologinės būklės (pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. garso įrašo 8 min. - 15 min.). Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad byloje pateikti tiek kelionių užsakymai, apmokėti A. G., I. G., tiek liudytojo E. P. parodymai pagrindžia, jog visos kelionės ir studijos buvo apmokėtos ne iš bankrutuojančio asmens lėšų. Liudytojas E. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. N. vyko į Italijos Respubliką jo prašymu šventiniam laikotarpiui būti su šeima apmokant kelionės išlaidas, taip pat patvirtino V. N. argumentus, jog apmokėjo kelionę į Rusijos Federaciją ir studijas praktinės psichologijos bendrovėje “Geštalt - podchod”. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytojas E. P. nurodė, kad skyrė lėšas kelionėms, bei studijoms norėdamas pagerinti sesers V. N. psichologinę būklę dėl sunkios padėties ir atskirai lėšų/paramos neskyrė (pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. posėdžio garso įrašo 70 min. - 85 min.).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus ir liudytojo parodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šio atveju apeliantė nepaneigė V. N. sąžiningumo bankroto procese. Pažymėtina, jog būtent apeliantė kelianti bankrutuojančio asmens nesąžiningumo klausimą ir turi pareigą įrodyti tokias aplinkybes, sudarančias FABĮ numatytą pagrindą nutraukti bankroto bylą (CPK 178 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nėra jokių abejonių, jog tiek studijos praktinės psichologijos bendrovėje “Geštalt - podchod”, tiek kelionės buvo apmokamos A. G., I. G., E. P., tai yra tam nebuvo naudojamos asmeninės bankrutuojančios asmens lėšos, kurias jis galėjo panaudoti kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Priešingų įrodymų apeliantė nepateikė. Be to, būtina pažymėti, jog minėtos kelionės ne tik yra apmokėtos ne iš bankrutuojančio asmens lėšų, bet šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į kelionių turinį - religinė / piligriminė kelionė (Ispanijos Karalystė), kelionė kvalifikacijos kėlimui (Rusijos Federacija) ir kelionei pas bankrutuojančios V. N. brolio E. P. šeimą jo prašymu (Italijos Respublika), teismo vertinimu, šiuo atveju nei kelionių finansavimas, nei kelionių pobūdis nesudaro pagrindo vertinti, jog minėtos kelionės buvo tokio pobūdžio, jog sudarytų pagrindą abejoti bankrutuojančio asmens disponuojamomis lėšomis ir ar kreditorių interesų pažeidimu, todėl apeliantės argumentai dėl V. N. nesąžiningumo atmestini, kaip nepagrįsti.
19. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes dėl pandemijos metu gautos išmokos panaudojimo, teigia, kad teismas nesiaiškino kam buvo panaudota gauta išmoka, kokia apimtimi, neišskyrė lėšų skirtumo, susidariusio dėl gautų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, su apeliantės argumentais nesutinka.
20. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtino 800 EUR lėšų sumą, reikalingą R. N. ir V. N. būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nurodant, kad tokia pati lėšų suma reikalinga R. N. ir V. N. būtiniesiems poreikiams tenkinti ir po nutarties patvirtinti kreditorinių reikalavimų tenkinimo planą priėmimo. Patikslintame mokumo atkūrimo plane pareiškėjams nustatė 700 EUR sumą, reikalingą jų abiejų ir vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas, tvirtindamas mokumo atkūrimo planą, nurodė, kad, pardavus šeimos turtą pareiškėjams turi būti leidžiama panaudoti papildomai ne didesnę nei 100 EUR suma kito gyvenamojo būsto nuomai, nes, turtą pardavus, pareiškėjams teks pasirūpinti kita gyvenamąja vieta, turėti papildomų būsto nuomos išlaidų.
21. Nagrinėjamu atveju neginčijamos faktinės aplinkybės, jog nuo bankroto bylos iškėlimo faktinė situacija yra pasikeitusi - apeliantės ir R. N. santykiai yra nutrukę, tai yra jie bendro ūkio neveda, tačiau būtinųjų išlaidų suma bankrutuojančių asmenų poreikiams tenkinti nebuvo patikslinti. Pirmosios instancijos teismas vertindamas pandemijos metu iš Airijos Socialinės rūpybos išmokų skyriaus gautas pažymas, nustatė kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 17 d. dėl COVID-19 pandemijos V. N., atsižvelgiant į COVID-19 įvestų apribojimų įtaką, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 17 d. mokėjo pandemijos nedarbo išmoką 12 264 EUR ( apie 1022 EUR per mėnesį /12 mėnesių), tai yra gavo didesnę sumą lėšų, nei suma, skirta būtinųjų lėšų patenkinimui. Nors šiuo atveju apeliantė nurodo, kad teismas nevertino ar bankrutuojančio fizinio asmens išlaidos didėjo, nesiaiškino ir nenustatė, kodėl šios lėšos nebuvo skiriamos kreditorinių reikalavimų tenkinimui, tačiau su šiais argumentais nesutiktina.
22. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, nustatyta, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino V. N. gautas pajamas ir išlaidas, jų pokyti, atsižvelgė į tai, kad bankroto procedūra tęsėsi 5 metus laiko ir pradėta buvo dėl dviejų asmenų, kurių santykiai yra nutrukę, atsižvelgė ir į tai, kad prieš penkis metus tvirtinant sumą, reikalingą būtinųjų poreikių tenkinimui, buvo žemesnės kainos, nebuvo infliacijos (šiuo metu vartotojų kainų indeksas - 113,30), taip pat įvertino, jog dėl pandemijos V. N. kitų pajamų negavo, kas be kita ko, įtakojo ir jos patiriamas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju bankroto byloje nėra jokių duomenų, jog V. N. būtų nuslėpusi faktą apie gautą pandemijos išmoką ar būtų netinkamai vykdžiusi mokumo atkūrimo planą. Priešingai, pažymą, apie gautas išmokas pateikė, be to, bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto administratorius taip pat nurodė, kad V. N. bankroto proceso metu FABĮ nuostatų nepažeidė, elgėsi tinkamai ir vykdė savo pareigas, tenkino kreditorių reikalavimus (pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. garso įrašo 85 min. - 90 min.). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ar bankrutuojančio fizinio asmens išlaidų pokyčio, gautos pandemijos išmokos kontekste.
23. Taip pat nesutiktina su apeliantė, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bankrutuojantiems asmenims buvo reiškiamos pretenzijos ar pastabos dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos. Apeliantė nurodo, kad kreipėsi į bankroto administratorių pateikti informaciją apie V. N. gaunamą užmokestį, pateikti informaciją, kodėl V. N. negauna didesnio nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis, tačiau ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad per itin ilgą laiko tarpą, kreditoriai neteikė nei motyvuotų prašymų dėl bankrutuojančių asmenų būtinųjų išlaidų sumos korekcijos, neteikė prašymų, skundų dėl bankrutuojančių asmenų ir ar bankroto administratoriaus veiksmų, nors kreditoriai visą bankroto laikotarpį turėjo galimybę mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė apeliacinio skundo argumentais neįrodė, kad V. N. bankroto procese elgėsi nesąžiningai, teikė neteisingą informaciją apie bankroto bylai svarbias aplinkybes.
24. Priešingai, įvertinus išsamius bankroto administratorius paaiškinimus 2021 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžiu metu, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 16-24 punktai), atsižvelgiant į bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos stadiją, bankrutuojančio asmens elgesį ir pateiktus paaiškinimus, bankroto proceso trukmę, mokumo atkūrimo plane numatytų lėšų kreditoriams sumokėjimą (daugiau nei 50 procentų), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai, motyvuotai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, kurios pagrindu pagrįstai priėmė nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes nutariama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė FABĮ nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Esant nustatytoms nutarties 11-24 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
27. Netenkinus atskirojo skundo, iš apeliantės priteisiamos 500 EUR bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjai V. N. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės Plus Plus Capital AS 500 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjai V. N.