Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) M. M. skundą suinteresuotiems asmenims (išieškotojui) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau –VMI prie FM), antstoliui Kęstučiui Košiui dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. yra įtvirtinta nuostata, kad antstolis patikrina ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje antstolis kartu su šiame punkte išvardintais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taip pat yra išvardinti punktai į kokio pobūdžio sumas negalima nukreipti išieškojimo. Iš vykdomosios bylos pareiškėjui matosi, kad antstolis šitą procesinį veiksmą atliko 2017 m., be to nenurodė į kokio pobūdžio sumas negalima nukreipti išieškojimo (CPK 668 str.), o nurodo, kad areštuoja visas pareiškėjo lėšas pagal CPK 688 str. antstolis neveikė taip, kaip jam priklauso. Taip pat pažymėjo, kad teismo vykdomasis raštas Nr. 1-82-361 išduotas 2006-04-04. Mano, kad antstolis priimdamas patvarkymus tinkamai nevykdė pareigos sekti vykdymo senaties eigos terminų.

Nurodo, kad antstolis pareiškėjui nepaliko galimybės turėti lėšų pragyvenimui. Užsidirbti neturi galimybių dėl apribotos laisvės ir dėl to, kad Alytaus pataisos namų administracija nesugeba užtikrinti visiems darbo vietos, todėl tokių pajamų susijusių su darbo santykiais jis neturi. Nurodo, kad jeigu situacija pasikeistų pareiškėjas apie tai praneštų antstoliui. Nurodo, kad antstolis vykdo priverstinį išieškojimą pagal 2006-04-04 vykdomąjį dokumentą , apie tai neinformavo pareiškėjo, todėl pareiškėjas atsisako vykdyti antstolio veiksmus dėl skunde išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų.

Antstolis Kęstutis Košys 2017-07-24 patvarkyme dėl skundo netenkinimo Nr. S17-17991 (b.l. 8-10) nurodė, kad skolininko 2017-07-07 skundo netenkina ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr.: 0118/13/01357, 0118/17/00390, 0118/06/00703, perduoda Šilutės rajono apylinkės teismui.

Antstolis patvarkyme nurodė, kad atsižvelgdamas į šiuo metu formuojamą teismų praktiką (2017 m. balandžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-517-513/2017), 2017-05-22 ir 2017-06-19 priėmė Patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dokumento Nr. S17-12366 ir dokumento Nr. S17-14961 (toliau Skundžiami patvarkymai), šiuose patvarkymuose, vadovaujantis CPK 733-743 straipsniais, yra nurodyta, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį būtų išskaičiuojama 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA, tokiu būdu iš skolininko nėra išskaitoma 100 procentų jo gaunamų pajamų, likusia dalimi jis gali naudotis savo reikmėms.

Motyvuojamoji dalis

CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui yra suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą buvo priimti patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nurodant, kad iš skolininko išmokų sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį būtų išskaičiuojama 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Tačiau akcentavo, jog šios, iš trečiųjų asmenų gaunamos, lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kuomet išieškoti iš skolininkui priklausančių pinigų sumų negalima, ir šios lėšos nėra traktuojamos kaip pašalpa.

CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti tol, kol skolininkas nepateikia įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Dėl to, kas išdėstyta, antstoliui akivaizdu, kad jo veiksmai nukreipiant išieškojimą į skolininko pajamas, gautas iš trečiųjų asmenų, yra teisėti ir atlikti vadovaujantis CPK įtvirtintomis nuostatomis, o skolininkas pateikdamas skundą dėl šio antstolio veiksmo piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis ir tokiu būdu siekia išvengti vykdymo išlaidų padengimo.

Teismų praktikoje pažymima, kad nors skolininko laisvė yra apribota ir jis turi įstatyme nustatytas teises, tačiau nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėse nėra daugiau ginama nei nukentėjusiųjų teisė gauti nusikalstamais veiksmais padarytą žalos atlyginimą vykdymo procese, atitinkamai nei antstolio teisė išsiieškoti susidariusias vykdymo išlaidas.

Antstolis pažymėjo, jog antstolis turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas imperatyviai nurodo, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo, panaikinti skundžiamą Patikslintą patvarkymą, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio nuomone, vykdymo išlaidų išieškojimas, su patikslinimais pagal CPK 733-743 straipsnius, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra teisėtas ir pagrįstas, o skolininko skundas turi būti atmestas.

Dėl išieškojimo vykdymo senaties

Skolininkas skunde teigia, kad vykdomoji byla Nr. 0118/06/00703 turi būti nutraukta, kadangi šiam išieškojimui pasibaigė išieškojimo senaties terminas. Šis skolininko teiginys yra visiškai nepagrįstas, kadangi, antstolio Kęstučio Košio kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos ne dėl piniginių sumų išieškojimo (administracinių nuobaudų ir kt.), bet dėl turto konfiskavimo vykdymo, todėl skolininko argumentai (dėl piniginio pobūdžio skolų išieškojimo) visiškai netinkami nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdyme, šiuo atveju - konfiskavimo vykdymo byloje. Pažymėtina, kad visose trijose skolininko atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose yra vykdomas tik vykdymo išlaidų išieškojimas. Konkrečiai dėl senaties skundžiamoje vykdomojoje byloje Nr. 0118/06/00703 vykdymo išlaidų suma sudaro - 31,40 Eur, ši suma buvo apskaičiuota po konfiskavimo įvykdymo ir yra galutinė bei nekintanti, kaip tai numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 p. CPK 611 str. įtvirtina vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka, šiame straipsnyje nurodyta, jog vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos, ir yra išieškomos ne ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog antstolio veiksmai išieškant vykdymo išlaidas yra atlikti teisėtai, vadovaujantis CPK 609, 610, 611 straipsniais bei laikantis Sprendimo vykdymo instrukcijos II ir III dalyse įtvirtintos vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarkos. Dėl šių priežasčių skolininko prašymas - nutraukti vykdomosios bylos Nr. 0118/06/00703 vykdymą suėjus išieškojimo senačiai - turi būti atmestas.

Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 15-16), kuriame prašo klausimą dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Skundas atmestinas.

Iš civilinės bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0118/06/00703, 0118/13/01357, 0118/17/00390 medžiaga nustatyta, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo 3 vykdomąsias bylas skolininko M. M. atžvilgiu: vykdomosios bylos numeris 0118/13/01357, vykdoma pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-19 išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. T-31-361/2013 dėl automobilio „Audi 100“ be valstybinių numerių konfiskacijos iš M. M. išieškotojo VMI prie FM naudai; vykdomosios bylos numeris 0118/17/00390, vykdoma pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-382/2016 dėl transporto priemonių konfiskacijos vykdymo iš M. M. išieškotojo VMI prie FM naudai; ir vykdomosios bylos numeris 0118/06/00703, vykdoma pagal Klaipėdos apygardos teismo 2006-04-04 išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-361 dėl automobilio „Audi 200“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacijos vykdymo iš M. M. išieškotojo VMI prie FM naudai.

Pareiškėjas (skolininkas) M. M. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose (vykd. b. 0118/17/00390 b.l. 39). Antstolis Kęstutis Košys 2017-05-22 priėmė patvarkymą Nr. S17-12366 bei 2017-06-19 patvarkymą Nr. S17-4961 vykdyti išieškojimą iš skolininkui M. M. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. 0118/17/00390 b.l. 57, vykd. b. 0118/13/01357 b.l. 59). 2017-07-17 antstolio Kęstučio Košio kontoroje buvo gautas M. M. skundas (vykd. b. 0118/17/00390 b.l. 63-71), kurį antstolis Kęstutis Košys 2017-07-24 Patvarkymu dėl skundo netenkinimo Nr. S17-17991 atsisakė tenkinti (vykd. b. 0118/17/00390 b.l. 72-74) ir jį persiuntė Šilutės rajono apylinkės teismui kartu su 3 vykdomosiomis bylomis.

Pareiškėjas iš esmės ginčija patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir prašo taikyti išieškojimo vykdymo senatį vykdomojoje byloje Nr. 0118/06/00703.

Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau- SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal SVI 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos 1 MMA, paneigia pareiškėjo argumentus, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Būtent taip nurodytos teisės normos išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017. Vadovaujantis CPK 736 str. iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis CPK 733–743 straipsnių normomis iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.

Antstolis Kęstutis Košys Alytaus pataisos namams nusiųstame 2017-05-22 Patvarkyme Nr. S17-12366 vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. (vykd. b. 0118/17/00390 b.l. 57), 2017-06-19 Patvarkyme Nr. S17-14961 vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 40 procentų nuo skolininko pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų.

Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai ir nepažeisdamas galiojančių teisės aktų 2017-05-22 priėmė patvarkymą Nr. S17-12366 ir 2017-06-19 priėmė patvarkymą Nr. S17-14961 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir nukreipė išieškojimą į pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl skolininko skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl išieškojimo vykdymo senaties

Skolininkas skunde teigia, kad vykdomoji byla Nr. 0118/06/00703 turi būti nutraukta, kadangi šiam išieškojimui pasibaigė išieškojimo senaties terminas.

CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

Antstolio Kęstučio Kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0118/06/00703 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2006-04-04 išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-361 dėl konfiskacijos vykdymo iš M. M. išieškotojo VMI prie FM naudai. Vykdomoji byla buvo vykdoma dėl turto konfiskavimo vykdymo baudžiamojoje byloje, taip pat dėl joje apskaičiuotų vykdymo išlaidų.

CPK 611 str. įtvirtina vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką, šiame straipsnyje nurodyta, jog vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos, ir yra išieškomos ne ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog antstolio veiksmai išieškant vykdymo išlaidas yra atlikti teisėtai, vadovaujantis CPK 609, 610, 611 straipsniais bei laikantis Sprendimo vykdymo instrukcijos II ir III dalyse įtvirtintos vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarkos. Skolininko prašymas - nutraukti vykdomosios bylos Nr. 0118/06/00703 vykdymą suėjus išieškojimo senačiai – atmestinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 str., 443 str., 510-513 str., teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.