Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Ž. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu M. Ž. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu) (toliau ir ATPK), paskirta subendrinta nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2018 m. kovo 27 d. gautas M. Ž. prašymas, kuriuo jis prašo sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones - atėmimo terminą. Nurodo, kad naujų teisės pažeidimų nepadarė, praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo laiko, yra išklausęs 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Pažymėjo, kad praradęs teisę vairuoti transporto priemones, susidūrė su sunkumais asmeninių poreikių, darbo funkcijų tenkinime.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgy­ven­dinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinių nuobaudų vykdymo tęstinumą, t. y. numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pažymėtina, jog naujasis ANK nenu­mato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi, šiuo nuobaudos vykdymo aspektu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas yra griežtesnis nei ATPK. Tačiau administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, todėl ape­lianto skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš ATPK 329 straipsnio normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės ir reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nors nuo nutarimo priėmimo dienos yra praėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų (nusižengimų) M. Ž. nėra padaręs, jis atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikata programą, tačiau šių duomenų visumos nepakanka, kad asmens atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnį ir sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-869-336/2016 duomenimis nustatyta, kad M. Ž. teisė vairuoti transporto priemones atimta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad jis 2016-08-03, 01.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,20 prom. ± 1,7 proc. girtumo laipsnis, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. M. Ž. pažeidimas (ATPK 126 straipsnio 4 dalis) priskiriamas prie itin grubaus kelių eismo taisyklių pažeidimų, jam už pažeidimus paskirtos minimalios nuobaudos. Pažeidėjui buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas, o tai reiškia, kad M. Ž. vairavo automobilį, kai alkoholio kiekis jo kraujyje daugiau kaip penkis kartus viršijo leistiną normą. Neblaivus vairuodamas transporto priemonę, nejausdamas atsakomybės visuomenei, M. Ž. lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu sukėlė pavojų kitiems teismo dalyviams, savo paties bei aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai. Padaryto pažeidimo pobūdis leidžia griežčiau vertinti aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nors administracinės bylos nagrinėjimo metu M. Ž. pripažino padaręs pažeidimus, tačiau jo atsakomybę sunkino tai, kad buvo teistas (už 2 sunkius ir 1 nesunkų nusikaltimus, kurį įvykdė būdamas neblaivus). Šios aplinkybės neigiamai apibūdina M. Ž. asmenybę ir rodo, kad asmuo nekritiškai vertina savo elgesį, rodo asmens Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimą ir kelia pagrįstų abejonių, kad šiuo metu ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu jau yra pasiekti. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, todėl specialiąją teisę vairuoti atėmė minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais (Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)317/2016).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis yra išklausęs motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomus kursus jis dirba, charakterizuojamas teigiamai, per praėjusį specialiosios teisės atėmimo laikotarpį baustas nebuvo, yra tik teisinės prielaidos taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, bet nėra pagrindo šias aplinkybes vertinti kaip išskirtines. Asmuo, kurio veikla ar pajamos susijusios su specialiosios teisės turėjimu, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl vairavimo esant neblaiviu. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Pareiškėjo elgesys nuobaudos vykdymo metu ir požiūris į paskirtą administracinę nuobaudą, t. y., kad transporto priemonių ne vairavimas tuo metu, kai specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, reiškia ne ką kitą, o tik tai, kad asmuo nuobaudą vykdo. Tačiau tai nėra išskirtinai teigiamai apibūdinanti pažeidėją aplinkybė, kadangi vykdyti paskirtą nuobaudą yra privaloma (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-48-870/2017). Vertinant M. Ž. asmenybę, paminėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jis du kartus teistas, viena nusikalstama veika padaryta esant nustatytam neblaivumui. Taigi jo asmenybė taipogi negali būti vertinama teigiamai, o aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, jau buvo įvertinta skiriant jam administracinę nuobaudą.

Pažymėtina, kad teismas nesiremia pareiškėjo nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, kadangi iš esmės skiriasi pažeidimų aplinkybės ir teisinė kvalifikacija, nes teismas minėtose bylose analogiškai konstatavo, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Teismas, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir besiformuojančią teismo specialios teisės sutrumpinimo praktiką, į tai, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę, pažeidėjui paskyrė sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui, bei į tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto pažeidimo sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas, M. Ž. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, teismas

nutaria:

M. Ž. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.