Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-12-04 · Byla Nr. TS-170-610/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2020-06-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-19Kauno apygardos teismas
  3. I-a instancijaNutartis · 2020-09-01Klaipėdos apygardos teismas
  4. I-a instancijaNutartis · 2020-09-01Klaipėdos apygardos teismas
  5. TS-170-610/2020Nutartis · 2020-12-04Marijampolės apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-04
Bylos Nr.
TS-170-610/2020
Teisminio proceso Nr.
1-07-5-00041-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-170-610/2020
Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00041-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 4 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. gynėjos advokatės E. B. skundą dėl 2020 m. lapkričio 5 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1087 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo gynėja advokatė E. B. prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 5 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1087 ir nuteistojo R. J. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad Komisija nepagrįstai nusprendė, jog nuteistasis nepadarė pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neįvertino, jog nuteistasis turi visas sąlygas, kad būnant laisvėje jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. R. J. laisvės atėmimo vietoje dar yra gana ne ilgą laiką, per šį laikotarpį jokių teisės pažeidimų nėra padaręs, nėra baustas, nepalaiko kriminalinės subkultūros, manoma, kad sugeba iš klaidų padaryti atitinkamas išvadas, turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su šeimos nariais, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, du nepilnamečius vaikus, žmona sunkiai serga onkologine liga, su šeima gyvena neįgali uošvė kuriai yra taip pat nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu R. J. nedirbo, tačiau iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis buvo užsiregistravęs darbo biržoje, ieškojo darbo. Pateikti duomenys, kad UAB “Palink” priimtų jį dirbti į ‘IKI’ parduotuvę. Per bausmės vykdymo laikotarpį R. J. padarė pažangą, savo elgesį pakeitė pakankamai. Jam tik vieną kartą atliktas „OASys“ vertinimas, todėl negalima pasakyti kiek sumažėjo rizika. Teismas , skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, R. J. asmenybę, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikėtų vadovautis lygtinio paleidimo tikslais. R. J. ankstesnius teistumus jau įvertino teismas, skirdamas R. J. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, sutinkamai su BVK 90 str., bausmę R. J. turi atlikti ne pataisos namuose, o atvirojoje kolonijoje, kadangi jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų ir jokių išlygų ar išimčių BVK nenumato. Todėl mano, kad lygtinis R. J. paleidimas iš pataisos namų bent iš dalies kompensuotų jo atžvilgiu padarytus grubius asmens teisių pažeidimus, laikant jį gerokai griežtesnio rėžimo sąlygomis.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo jo netenkinti. Nurodė, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, naikinti jį nuteistojo gynėjos skundo motyvais nėra pagrindo. Pažymi, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus vertinimą „OASys“ metodika, nuteistajam R. J. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 83 balai. Iš jų 40 balų yra statiniai, 43 dinaminiai ir tai reiškia, kad vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką nuteistasis dar gali ir privalo mažinti. Taigi, jau vien dėl šios priežasties galima daryti išvadą, kad akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis nedaro. Be abejo greta to įvertintinos aplinkybės, charakterizuojančios nuteistąjį: nuteistajam anksčiau buvo taikytas laisvės apribojimas, bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas. Nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui vėl nusikalsdavo. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, elgtis nerūpestingai, nelinkęs apgalvoti savo poelgių pasekmių jam ir aplinkiniams. Taigi, matyti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto, kas parodo, kad nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio normas, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, o tai sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje, nuteistasis gali nesilaikyti ir probacijos pagrindu jam taikomų apribojimų. Įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, daroma išvada, jog Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas bei sutinkama su išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tenkinti R. J. gynėjos skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, jog R. J., gimęs(duomenys neskelbtini), teistas 2019-08-23 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 192² str. 1 d. - 1 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. subendrinta su 2015-10-13 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu paskirta bauda - galutinė bausmė 1 metai laisvės atėmimo 16 MGL bauda. 2020-09-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ištaisyti 2019-08-23 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį: vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2d. subendrinta su 2015-09-21 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu paskirta bauda - galutinė bausmė 1 metai laisvės atėmimo, 16 MGL. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 7 mėnesiai ir 22 dienos.

Komisija, priimdama skundžiama nutarimą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Tačiau savo sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija motyvavo tuo, kad R. J. bausmės atlikimo metu neskatintas, teistas 7 kartą. Bausmę pataisos įstaigoje atlieka 3 kartą. Anksčiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Būdamas laisvėje iki suėmimo nedirbo. Šiuo bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat nedirba. Turi ieškinį, kurio nemoka, nes neturi pastovių piniginių lėšų, savanoriškai ieškinio nedengia. Socialinės reabilitacijos programų vykstančių pataisos namuose taip pat nelanko. 2020-09-17 atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal Oasys metodiką, nustatyta 83 balai (40 balų-statiniai, 43 balai-dinaminiai). Vadovaujantis BVK 157 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau nuteistojo R. J. pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką atliktas tik vieną kartą, todėl pokyčius įžvelgti neįmanoma ir objektyviai įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką nėra galimybės. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Taip pat reikia atsižvelgti į nusikalstamas veikas už kurias asmuo atlieka bausmę, veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, atliktą bausmės dalį, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad pataisos namuose R. J. pasitaisė, neturi nuobaudų, vykdė visas socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones. Palaiko stiprius socialinius santykius su artimaisiais, turi šeimą. Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad šie teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys faktai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Turi būti vertinama aplinkybių visuma, ką šiuo atveju Komisija ir padarė, priimdama skundžiamą nutarimą.

Nors nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad Komisija neturėjo atsižvelgti į jo ankstesnius teistumus, nes jis už juos bausmę jau atlikęs. Teismas atkreipia dėmesį, kad būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius ( jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ir iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020). R. J. praeityje teistas 6 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, kas rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių skalės. Anksčiau jam buvo taikytas tiek lygtinis paleidimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto. Teismas pritaria komisijos išvadai, kad nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, nerasdamas alternatyvų, pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe, veikia impulsyviai. Nors teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir laikytis bendrai priimtų normų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad R. J. linkęs pažeidinėti visuomenės taisykles. Be to nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė -83 balai, iš kurių net 43 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti.

Be to, neatliktos bausmės dydis (7 mėnesiai ir 22 dienos iš paskirtų 1 metų) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuo atveju, nėra pagrindo daryti išvados, jog atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis atlieka neilgalaikę (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu yra atlikęs tik šiek tiek daugiau nei 5 mėnesius paskirtosios bausmės. Aplinkybės, kad nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais bei administracijos darbuotojais, nėra kuo nors išskirtinės, būtent toks elgesys yra kiekvieno nuteistojo pareiga. R. J. nėra skatintas, šiuo metu bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nors nuteistojo R. J. gynėja pateikia duomenis apie galimą jo įdarbinimą UAB „Palink“ lygtinio paleidimo atveju, tačiau teismas pažymi, jog tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlygį.

Nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad sutinkamai su BVK 90 str., bausmę R. J. turi atlikti ne pataisos namuose, o atvirojoje kolonijoje, kadangi jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų ir jokių išlygų ar išimčių BVK nenumato. Todėl mano, kad lygtinis R. J. paleidimas iš pataisos namų bent iš dalies kompensuotų jo atžvilgiu padarytus grubius asmens teisių pažeidimus, laikant jį gerokai griežtesnio rėžimo sąlygomis. Teismas pažymi, kad nuosprendžio priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1 dalis, numatė, kad atviroje kolonijoje bausmę atlieka – už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Kaip matyti iš 2019-08-23 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio R. J. nuosprendžiu paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas. Šis gynėjos argumentas nesudaro jokio pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Jeigu gynėja mano, kad nuteistojo teisės pažeidžiamos jas gali ginti įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti skundo jame nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo R. J. gynėjos advokatės E. B. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius