Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjos J. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. R., J. R., antstoliui Marekui Petrovskiui, dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

CPK 593 straipsnyje nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka. Pareiškimą teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 str. 2 d.); pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (CPK 593 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolis Marekas Petrovskis vykdo 2014-12-29 Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-12529-924/2014 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo po 115,85 Eur kas mėnesį iš skolininko M. R., išieškotojos J. R. naudai. 2016-02-04 antstolis pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims pasiūlė kreiptis į teismą dėl M. R. turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su J. R., dalies nustatymo.

Teismas sutinka su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio nuostatomis, turtas, pajamos iš vieno sutuoktinio ar vieno jų veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, įgytos po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). CK 4.73 str. numato, kad turtą valdant bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.).

Tačiau taip pat pažymėtina, kad CPK 667 straipsnio pagrindu sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą, taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. Taigi teismas, spręsdamas klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų, turėtų vadovautis CK 3.88 straipsnio 1 dalies, 3.89 straipsnio 1 dalies, 3.90 straipsnyje, kitose normose esančiais pagrindais pagal turto įgijimo ar tvarkymo aplinkybes. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad suinteresuoti asmenys M. R. ir J. R. 2016 m. vasario 17 d. notarine forma sudarė povedybinę sutartį. Sutaries 1 punktu suinteresuoti asmenys susitarė, kad turtas – automobiliai, darbo užmokestis ir pajamos gautos iš individualios veiklos iki sutarties sudarymo yra asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu šis turtas registruotas; 2 punktu susitarė, kad visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės ir pareigos, ir kitas turtas, įgytas po sutarties sudarymo, bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu šis turtas bus įgytas (Vedybų sutarčių registro išrašas, gautas iš Centrinė hipotekos įstaigos). Povedybinė sutartis 2016 m. vasario 19 d. įregistruota Vedybų sutarčių registre. Todėl laikytina, kad M. R. ir J. R. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė CK 3.100 str. 7 d. nustatytu pagrindu – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą.

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (CK 3.102 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Ginčo atveju nustatyta, kad povedybinė sutartis sudaryta ir notarine tvarka patvirtinta 2016 m. vasario 17 d. Tokiai sutarčiai sudaryti, kai vienas iš sutuoktinių turi asmeninių skolų, įstatymas kliūčių nėra nustatęs. Atsižveliant į tai, kad skolininkas ir jo sutuoktinė Povedybinėje sutartyje susitarė, kad tiek iki jos sudarymo, tiek po sutarties sudarymo automobiliai bei darbo užmokestis yra asmeninė to sutuoktinio nuosavybė, kurio vardu turtas įgytas, todėl į skolininko sutuoktinės ½ automobilio ir ½ dalį gaunamų pajamų negali būti nukreiptas skolininko skolos išieškojimas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vykdymo procesas nenumato galimybės išieškojimą nukreipti į turtą, kuris nebuvo areštuotas. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje PMSK „Savas miškas“ v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-246/2014). Šioje byloje nėra duomenų apie antstolio atliktą suinteresuotų asmenų bendrosios jungtinės nuosavybės (inter alia skolininko sutuoktinės automobilio ir darbo užmokesčio) aprašymą bei areštą, kuris sudarytų prielaidas antstoliui siūlyti išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas taip pat pažymi, kad skolininko dalies nustatymas turi atitikti realų galimumą iš jo išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), atsižvelgiant į konkretų turtą. Įvertinus tai, kad prašoma nustatyti turto dalį į dalį automobilio, būtų abejotinos galimybės iš šios turto dalies išieškoti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjos prašymas atmestinas (CPK 667 str., 185 str., CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str. 7 p., 3.101 str., 3.102 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 – 291, 667 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos J. R. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.