Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytine proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareis?ke?jo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

4. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagristai vadovaujasi tuo, kad Neringos savivaldybės bendrajame plane, patvirtintame 2012 m. rugsėjo 21 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164, (toliau – ir Bendrasis planas) žemės sklype (duomenys neskelbtini), Juodkrantėje, yra numatyta visuomeninės paskirties teritorija, kurioje gali būti vykdoma tik muziejinė veikla. Pažymėjo, kad Bendrasis planas yra žemesnės galios už Tvarkymo planą. Atkreipė dėmesį, jog Neringos savivaldybė neprieštarautų atitinkamai pakeisti Bendrąjį planą, bet tam būtina atlikti Tvarkymo plano korektūrą.

5. Pareiškėjas nesutiko, kad rekreacinė veikla neatitinka nacionalinio parko tikslų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) 132 punktą žemės savininkai ir naudotojai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintose rekreacinėse teritorijose plėtodami ūkinę ir kitokią veiklą, turi šią veiklą tvarkyti taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jo fizinė būklė bei estetinė vertė ir mažinamas bei naikinamas rekreacinis potencialas. Specialiųjų sąlygų 136 punkto nuostatose konkrečiai išvardyti bendrieji apribojimai, taikomi visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose. Taigi teisės aktai nenumato draudimo Žemės sklype vykdyti rekreacinę veiklą, atitinkamai tokią veiklą vykdyti ir Pastate. Pabrėžė, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439, 37 punktas aiškiai numato, jog kultūriniuose draustiniuose esamas sodybas galima pritaikyti turizmui ir lankytojams aptarnauti, puoselėjant ir propaguojant regiono etnografines tradicijas. Pareiškėjas teigė, kad jis siekia, jog būtų numatyta, kad jam nuosavybės teise priklausančiame Pastate bei jo valdomame Žemės sklype, kuriame yra Pastatas, būtų galima vykdyti rekreacinę veiklą, nestatant naujų statinių ir nekeičiant Pastato matmenų, t. y. Pastatą pritaikyti apgyvendinimo (poilsio) veiklai, laikantis vietos architektūrinių elementų, o Žemės sklype įrengti muziejinę ekspoziciją. Tik tokiu atveju pareiškėjas būtų pajėgus papildomai išlaikyti ir muziejų, skirtą lankytojams ne tik į Pastatą, bet ir į Kuršių neriją pritraukti. Atkreipė dėmesį, jog dalis pastatų, esančių teritorijoje, kurioje yra Pastatas, jau yra pritaikyti tokiai veiklai. Daugumai Tvarkymo plane nurodytų kitų pastatų ir žemės sklypų apskritai netaikomi paskirties ar veiklos apribojimai, taigi pareiškėjas iš esmės yra diskriminuojamas, palyginus su kitais privačios nuosavybės savininkais, kadangi jam nesudaromos lygiavertės galimybės užsiimti leistina veikla toje pačioje teritorijoje. Juodkrantės urbanistinio draustinio tikslas yra išsaugoti urbanistinę tam tikro laikmečio ir (ar) stiliaus tam kraštui būdingą architektūros pobūdį. Visiškai neaišku, kaip rekreacinė veikla galėtų paveikti Juodkrantės architektūrinį pobūdį, kaip tokia veikla gali neatitikti urbanistinio draustinio tikslo. Rekreacinė veikla sandėlio architektūrai jokio poveikio neturės, kadangi sandėlio architektūrinė dalis bus palikta tokia, kokia yra. Ginčo sandėlis stovi teritorijoje, kuri neturi vertingųjų savybių paveldosaugos aspektu, sandėlis neturi kultūros paveldo saugotinų architektūrinių savybių. Tai reiškia, jog nėra jokių argumentų, kurie nulemtų, jog Pastato pritaikymas vienai ar kitai veiklai kažkaip paveiktų Juodkrantės urbanistinio draustinio architektūrinį vaizdą.

7. Pareiškėjas nepritarė Tarnybos pozicijai, kad rekreacinė funkcija neatitinka draustinio steigimo tikslų. Pabrėžė, jog Pastatas patenka į kultūrinio draustinio (urbanistinio ir istorinio) teritoriją. Į šią teritoriją patenka didžioji Juodkrantės dalis, įskaitant didelį kiekį įvairaus tipo apgyvendinimo įstaigų, skirtų rekreacijai. Be to, Juodkrantės pirminė ir istorinė paskirtis – gyvenamoji, ūkinė, rekreacinė, o šiuo metu daugiau gyvenamoji ir rekreacinė, taigi tokia atsakovo išvada neatitinka Tvarkymo plano prioritetų bei Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento nuostatų. Pareiškėjas teigė, kad teisės aktai nenumato, jog kultūriniuose draustiniuose draudžiama rekreacinė funkcija. Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Tvarkymo plane numatyta, jog Pastatas gali būti pritaikytas muziejinei veiklai, t. y. visuomeninei paskirčiai, todėl vien tai, jog prašomos leisti vykdyti sandėlyje rekreacinės veiklos paskirtis skiriasi nuo žemės sklypo paskirties (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) nereiškia, kad negalima Tvarkymo plano projekte pakeisti Pastato paskirties. Taigi Tarnyba neatsižvelgė į pareiškėjo interesus, aplinkybę, kad pareiškėjas atstatė Pastatą pagal Bendrajame plane nurodytus architektūrinius reikalavimus, todėl turi teisėtą lūkestį, kad keičiant Tvarkymo planą bus atsižvelgta į jo teisėtus interesus užsiimti teisėta veikla, kuri neprieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip rekreacinės teritorijos, vienam iš prioritetinių tikslų – rekreacinės veiklos plėtojimui. Pareiškėjo, kaip savininko, teisės ir jo teisė laisvai pasirinkti veiklą yra varžomos, nes pareiškėjas prieš savo valią verčiamas jam priklausantį Pastatą naudoti taip, kaip vienašališkai parinko Tarnyba, todėl mano, kad tokiu būdu pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.

12. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, jog iš anksto, neatlikus specialių tyrimų, teritorijos gamtinės bei kultūrinės vertės, apkrovų analizės, poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, pasakyti, ar ginčo teritorijoje bus galima keisti Bendrojo plano sprendinius, negali nė viena institucija. Planavimo dokumentų keitimas nėra ir negali būti sietinas vieno ar kito asmens privataus intereso tenkinimu. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo minimas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio Kultūros paveldo vietovės apžiūros aktas nėra teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu konkrečiam sklypui būtų nustatoma žemės naudojimo paskirtis ar būdas. Atsakovas pabrėžė, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas nėra rekreacinė teritorija ir rekreacinės veiklos plėtojimas nėra prioritetinis tikslas. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308, iš kelių išvardytų tikslų vienas yra plėtoti pažintinę rekreaciją, kuri iš esmės skiriasi nuo rekreacinės – apgyvendinimo poilsio namelyje – veiklos. Nacionaliniame parke kuriama rekreacinė sistema apima tarpusavyje susietas lankytinas vietas ir rekreacinio naudojimo sistemos dalis. Rekreacinę teritorinę sistemą lemia lankytinų vietų išsidėstymas ir esama bei planuojama nacionalinio parko teritorijos infrastruktūra. Poilsio namai nesiejami su veikla, susijusia su Juodkrantės urbanistinio draustinio steigimo tikslais, nėra reikalingi šiems tikslams pasiekti. Pažymėjo, kad Kuršių nerijoje jau yra pakankamai didelė antropogeninė, rekreacinė apkrova, susijusi su lankytojais ir transporto srautais, todėl ir buvo atliekama Tvarkymo plano korektūra (tikslinimas), t. y. inicijuoti tik neesminiai Tvarkymo plano pakeitimai. Pabrėžė, jog teisės aktai nenumato galimybės keisti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pagal kiekvieno savininko pageidavimus.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog asmenų pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Inspekcija teigė, kad Tarnyba, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo pasiūlymą teismo nustatytus trūkumus pašalino, motyvavo sprendimą pakeisti koreguojamo Tvarkymo plano 9.2.2.10 punktą. Inspekcijos nuomone, Tarnybos sprendimas yra motyvuotas, atitinka reikalavimus, nustatytus planavimo organizatoriaus atsakymui į asmens pasiūlymą, o pareiškėjo teiginiai, kad Tarnyba pateikė tuos pačius argumentus, kaip ir teismo panaikintame ankstesniame atsakyme, neatitinka tikrovės. Pabrėžė, jog Inspekcijos pareiga buvo nustatyti tik tai, ar planavimo organizatorius pateikė motyvus, pagrindžiančius atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą, nevertinant šių motyvų pagrįstumo. Šį vertinimą Inspekcija atliko ir pateikė atsakymus pareiškėjo skundžiamuose raštuose.

15. Inspekcija taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo ikiteismine tvarka, pirmiausiai apskundė ne administraciniam teismui, bet Inspekcijos viršininkui, nors teisės aktai nenumato privalomos tokios savo teisių gynimo tvarkos, t. y. pareiškėjas savo rizika nesilaikė teisės aktų nuostatų ir tik 2017 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą, todėl, Inspekcijos nuomone, pareiškėjas yra praleidęs skundo dėl Tarnybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo ir Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo padavimo teismui terminą. Inspekcija taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. lapkričio 15 d. paskelbė informaciją apie tai, kad stabdomos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo procedūros. Nebetęsiant planavimo proceso, ginčas irgi netektų prasmės, o byla turėtų būti nutraukta kaip nenagrinėtina teismuos.

II.

20. Spręsdamas dėl Inspekcijos prašymo nutraukti bylą teismas pažymėjo, kad pagal aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ 4 punktą nutarta teritorijų planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms nesuderinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., nutraukti šio plano teritorijų planavimo procesą. Tvarkymo plano tikslinimo procedūros vis dar vykdomos, todėl teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčas neteko prasmės.

21. Pareiškėjo nuomone, jo pasiūlymas dėl Tvarkymo plano keitimo vėl buvo išnagrinėtas netinkamai, Tarnyba bei Inspekcija neįvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1276-968/2017 nurodymų ir nemotyvavo, kodėl pareiškėjo siūlymas Žemės sklypui nustatyti rekreacinę paskirtį negali būti tenkinamas.

22. Viena iš pagrindinių sąlygų siekiant užtikrinti teritorijų planavimo proceso skaidrumą, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei derinimą, yra visuomenės ir (ar) atskirų jos narių įtraukimas į šį procesą. Siekiant suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų, visuomenei suteikta teisė dalyvauti teritorijų planavimo procese, pateikiant pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto sprendinių (TPĮ 37 str. 1 d.). Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad TPĮ 37 straipsnyje aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2273/2012; 2009 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-201/2009). Taigi teismas padarė išvadą, jog tokie pasiūlymai turi būti nagrinėjami, tačiau neprivalo būti įgyvendinami.

23. Teismas, įvertinęs Tarnybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo (atsakymo) bei Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. bei 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimų turinį, padarė išvadą, kad juose pareiškėjui buvo išsamiai ir motyvuotai atsakyta į pateiktą pasiūlymą keisti Žemės sklypo paskirtį į rekreacinę, nurodyta, dėl kokių priežasčių šis pasiūlymas visa apimtimi negali būti įgyvendintas. Be to, Tarnyba iš dalies atsižvelgė į pareiškėjo pasiūlymą dėl maitinimo funkcijos vykdymo Pastate ir Tvarkymo plano 9.2.2.10 papunktį nusprendė pakoreguoti nurodant, kad Pastate maitinimas gali būti papildoma funkcija. Tarnyba ginčijamame sprendime, atmesdama pareiškėjo pasiūlymą dėl Žemės sklypo paskirties keitimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. X1-1248 patvirtintu Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planu, kuriame Žemės sklypas priskirtas konservacinio funkcinio prioriteto zonai, Juodkrantės urbanistinio draustinio tikslais, Neringos savivaldybės bendruoju planu, taip pat aplinkybes, susijusias su Žemės sklype leidžiamos veiklos kaita keičiant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, į šiuo metu galiojantį Tvarkymo planą. Pareiškėjui buvo aiškiai išdėstyta, jog rekreacinė veikla Žemės sklype nenumatyta, nes rekreacinė funkcija yra nesuderinama su konservacine funkcija, kuri galioja ginčo sklype, t. y. rekreacinė funkcija neatitinka draustinio steigimo tikslų. Be to, ir Bendrajame plane Žemės sklype yra numatyta visuomeninės paskirties teritorija, kurioje gali būti vykdoma muziejinė veikla. Taip pat atkreiptas pareiškėjo dėmesys, jog galiojančiame Tvarkymo plane įtvirtinta nuostata, leidžianti Pastato (sandėlio) negriauti, bet nurodanti orientuotis pirmiausia į visuomeninę paskirtį, buvo kompromisinė, nes sandėlio siūlyta apskritai neatstatyti, kadangi LVAT 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu buvo panaikintas detalusis planas, kuriuo buvo numatytas ginčo sandėlio pavertimas rekreaciniais pastatais. Tarnyba, be kita ko, rėmėsi ir ta aplinkybe, kad registruota Pastato paskirtis iš esmės skiriasi nuo pareiškėjo prašomos nustatyti žemės sklypo paskirties. Teismas vertino, kad toks Tarnybos atsakymas atitinka TPĮ 37 straipsnio 2 dalies reikalavimą dėl būtinumo motyvuotai atsakyti apie pasiūlymų atmetimo priežastis. Tiek Tarnybos, tiek Inspekcijos sprendimuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose atsakyta į visus pareiškėjo pasiūlymus dėl Tvarkymo plano koregavimo. Nenustatyta, kad vertinant pareiškėjo pasiūlymą ar nagrinėjant skundą dėl pasiūlymo atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtais ginčijamus atsakovų sprendimus.

24. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad atsakovai neįvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1276-968/2017 nurodymų ir nemotyvavo, kodėl pareiškėjo siūlymas Žemės sklypui nustatyti rekreacinę paskirtį negali būti tenkinamas, nes skundžiamų sprendimų turinys patvirtina, kad pareiškėjo pasiūlymas buvo ne tik išsamiai išnagrinėtas, bet į jį iš dalies buvo atsižvelgta, o tai, kad, pareiškėjo nuomone, jo pasiūlymas turi būti įgyvendintas visa apimtimi, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai neišnagrinėjo pareiškėjo pasiūlymo. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas įsigijo Pastatą, žinodamas jo paskirtį ir galimus naudojimo būdus, todėl pareiškėjo teiginius apie neva pažeistus jo teisėtus lūkesčius teismas vertino kritiškai.

III.

28. Pareiškėjui visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu teismas nustatė, jog Tarnyba pateikė išsamų atsakymą pareiškėjui, jeigu nėra aišku, kodėl Inspekcija ir Tarnyba nenurodo konkrečių teisės aktų, kurių pagrindu valstybiniuose parkuose būtų draudžiama numatyti rekreacinio funkcinio prioriteto zonas, todėl neaišku kokiems teisės aktams prieštarauja pareiškėjo pasiūlymas. Visų pirma, akcentuotina ir tai, jog Neringos savivaldybė 2016 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (4.16)V15213 „Dėl prašymo dėl nuomonės pateikimo“ (savivaldybės raštas yra pateiktas anksčiau išnagrinėtoje administracinėje byloje eI-5646-629/2017) nurodė, kad Pastatas galėtų būti pritaikytas ir rekreacinei veiklai, jei tai numatytų Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Tai reiškia, jog Neringos savivaldybė atitinkamai neprieštarautų pakeisti bendrąjį planą, tačiau tam būtina atlikti pirminio Tvarkymo plano korektūrą.

29. Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį, jog neprašo teismo vertinti ar priimtas Tarnybos sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus ar jame nurodyti motyvai yra tinkami, tačiau įrodinėja Tarnybos sprendimo pagrindimo nebuvimą, t.y. kodėl Tarnybos sprendime nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytą teisinį reglamentavimą (dėl jo apskritai nepasisakyta ir nevertinta), kuriame expressis verbis (tiesiogiai) nėra draudžiama rekreacinė veikla nacionaliniuose parkuose, o tai reiškia, jog Tarnyba iš esmės paneigė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendime, turinčiame res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, nurodytą reikalavimą pateikti argumentus, kodėl rekreacinė (poilsio) veikla žemės sklype ir Pastate nėra galima, kokie kultūros apsaugą ar gamtos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai būtų pažeisti, ir ar tai turės neigiamos įtakos Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžiui. Dar daugiau – dėl neigiamų padarinių Tarnyba apskritai nepasisakė, kadangi matomai tokie padariniai net neįmanomi, kadangi apskritai visa Juodkrantė yra pritaikyta rekreacijai pagal šiuo metu galiojantį pirminį Tvarkymo planą. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nemotyvavo savo sprendimo, nepaisė įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, nenurodė, kaip Juodkrantės urbanistinio draustinio architektūrai pakenks būtent rekreacinės paskirties statinys, nepaisė pagrindinių Tvarkymo plano rengimo planavimo tikslų – nederino fizinių asmenų ir valstybės interesų, nesudarė sąlygų sukurti galimybes visuomenei pasinaudoti Kuršių nerijos rekreaciniais ištekliais.

31. Teismas skundžiamame sprendime taip pat lakoniškai pakartojo Tarnybos argumentą, kad Pastato paskirtis iš esmės neatitinka žemės sklypo, ant kurio stovi Pastatas paskirties. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas sprendime visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, jog pareiškėjas įsigijo Pastatą vien todėl, jog žinojo, kad bus keičiamas Tvarkymo planas ir tikėjosi įsigytą Pastatą keičiant planą bus leista pritaikyti rekreacinei paskirčiai. Teismas apskritai nevertino fakto, kad šiuo atveju Pareiškėjas įsigijo Pastatą tikėdamasis įsirengti patalpas rekreacinei veiklai, kadangi kažkokių kliūčių ar neigiamo poveikio nacionaliniam parkui neįžvelgia, kartu jokio neigiamo poveikio aplinkai nenurodė ir Tarnyba.

32. Teismas skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgė ir į pareiškėjo argumentus dėl Juodkrantės rekreacinio draustinio funkcinio prioriteto zonų, dėl jų apskritai nepasisakė, o tai yra savarankiškas pagrindas sprendimą pripažinti neteisėtu dėl jo nemotyvuotumo.

35. Vadovaudamasis LVAT suformuota praktika (2012 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-169/2012, 2013 m. rugsėjo 11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-1206/2013) atsakovas Inspekcija nurodo, kad Inspekcija, vertindama planavimo organizatoriaus sprendimą dėl visuomenės pasiūlymų atmetimo, įvertina tik aplinkybę, ar tokiame sprendime buvo išdėstyti motyvai, tačiau pačių motyvų pagrįstumo nenagrinėja (jie įvertinami tuomet, kai teritorijų planavimo dokumentas pateikiamas Inspekcijai tikrinti, t. y. kitoje stadijoje). Taip pat nurodyta teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad planavimo organizatoriui visuomenės pasiūlymai nėra privalomi.

36. Inspekcijos nuomone, ginčijamas Tarnybos sprendimas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, sprendime taip pat išsamiai išdėstyti aiškūs motyvai, kodėl su planavimo organizatoriui teiktu pasiūlymu nėra sutinkama. Be kita ko, Tarnybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas pateiktas nepraleidus Teritorijų planavimo įstatyme nustatyto 10 darbo dienų termino atsakymui dėl pateikto pasiūlymo pateikti, jame taip pat nurodyta apskundimo tvarka, t. y. Tarnybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. (3)-V3-747(12.1) visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

38. Dėl pareiškėjo siūlymų (ne)privalomo pobūdžio teigia, kad pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas ir į jį iš dalies buvo atsižvelgta. Pareiškėjui buvo atsakyta Tarnybos 2017 m. gegužės 17 d. raštu – sprendimu Nr. (3)-V3-747(12.1). Pirmosios instancijos teismas sprendime ir pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad planavimo organizatorė Tarnyba ,,neprivalėjo priimti visų pareiškėjo pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių <...>.

39. Pareiškėjas tvirtina, kad Tarnyba, tikslindama Tvarkos plano 9.2.2.10 punktą, ,,be jokių motyvų nustatė“, kad pastatas gali būti naudojamas tik visuomeninei paskirčiai žvejų poreikiams tenkinti, ir taip tarsi susiaurino pareiškėjo galimas vystyti veiklas. Atsakovas pažymi, kad tiek galiojančiame Tvarkymo plane, tiek Bendrame plane ginčo vietoje – teritorijoje (duomenys neskelbtini), Juodkrantėje, yra numatyta visuomeninės paskirties teritorija, kurioje gali būti vykdoma muziejinė veikla. Rekreacinė veikla šioje vietoje nenumatyta, pareiškėjui ši aplinkybė buvo žinoma prieš atliekant pastato kapitalinį remontą. Tuo būdu pareiškėjas prieštarauja pats sau: tuo metu galiojančiuose teisės aktuose buvo aiškiai reglamentuota, kad jeigu sandėlis žvejų poreikiams arba ekspozicijai įrengti nereikalingas, jis neatkuriamas. Atsakovas pabrėžia, kad pastato paskirtis ir galimos veiklos buvo / yra nustatytos teisės aktuose, o ne Tarnybos sumanymu. Atkreipia dėmesį į tai, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieštarauti vienas kitam ir pabrėžia, kad Tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) projekte siūlomas sprendinys (9.2.2.10 p.) yra kompromisinis variantas.

40. Dėl galimybės vykdyti rekreacinę veiklą (duomenys neskelbtini), Juodkrantėje, atsakovas nurodo, kad iš anksto neatlikus specialių tyrimų, teritorijos gamtinės bei kultūrinės vertės, apkrovų analizės, SPAV procedūrų, pasakyti, ar šioje teritorijoje bus galima keisti bendrojo plano sprendinius negali nei viena institucija, nes sprendiniai turi būti pagrįsti, motyvuoti ir gamtosauginiu bei viešo intereso požiūriais priimtini. Planavimo dokumentų keitimas nėra ir negali būti sietinas vieno ar kito asmens privataus intereso tenkinimu. Rengiant planą nagrinėjami ir vertinami galimos veiklos variantai, jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Planavime dalyvauja, sprendimus priima ne tik planavimo organizatorius. Pažymi, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas nėra rekreacinė teritorija ir rekreacinės veiklos plėtojimas nėra prioritetinis tikslas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Kuršių nerijoje jau yra pakankamai didelė antropogeninė, rekreacinė apkrova, susijusi su lankytojais ir transporto srautais, ir buvo atliekama Tvarkymo plano korektūra (tikslinimas), t. y. inicijuoti tik neesminiai Tvarkymo plano pakeitimai.

41. Dėl ūkinės veiklos pobūdžio (duomenys neskelbtini), Juodkrantėje, pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju savininkas pats įsipareigojo (įsigydamas nekilnojamąjį turtą žinojo galimą pastato naudojimo paskirtį, kitus reikalavimus) jam priklausančiose patalpose vykdyti tai, kas numatyta galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose. Teritorijų planavimą ir statybų procesą Kuršių nerijos nacionaliniame parke reglamentuojančiuose teisės aktuose yra išreikštas viešasis interesas, kad teritorijų planavimas ir statybos būtų vykdomi griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, būtų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai ir įgyvendinami Kuršių nerijos nacionalinio parko paskirčiai nustatyti tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

43. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovų – Tarnybos ir Inspekcijos sprendimų nepritarti pareiškėjo pasiūlymams, pateiktiems koreguojamo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projekto rengimo metu, pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Juodkrantėje, paskirtį į rekreacinę, bei numatyti galimybę rekonstruoti pastatą, esantį šiame žemės sklype, pritaikant jį rekreacinei funkcijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

44. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų aiškinimu ir taikymu teismų praktikoje, nurodė, kad teismas vertina pasiūlymų nagrinėjimą tik procedūriniu aspektu, pažymėjo, kad planavimo organizatorius turi diskreciją į pateiktus pasiūlymus atsižvelgti, tačiau jie nėra privalomi; planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai tenka pareiga laikytis nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros, ir, kai pasiūlymai atmetami, motyvuotai raštu apie tai pranešti pasiūlymus pateikusiam asmeniui; akcentavo, kad rekreacinė paskirtis yra nesuderinama su teritorijos konservacine funkcija ir urbanistinio draustinio steigimo tikslais; konstatavo, kad nagrinėjant pareiškėjo pasiūlymą nebuvo padaryti procedūriniai pažeidimai, atsakovų atsakymuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

45. Apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas nurodė, kad teismas neišnagrinėjo jo argumentų dėl to, kad Tarnyba ir Inspekcija savo atsakymuose neišdėstė pagrįstų ir pakankamų motyvų, taip pat ir dėl to, kaip Juodkrantės, kuri visa pritaikyta rekreacijai, urbanistinio draustinio architektūrai pakenks pareiškėjo Pastato paskirties pakeitimas; atsakovai nenurodė konkrečių teisės aktų, kuriais grindė savo atsisakymą; teismo sprendime liko nevertintas pareiškėjo nurodytas teisinis reglamentavimas, patvirtinantis, kad nacionaliniuose parkuose nėra draudžiama rekreacinė veikla.

46. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 pritarė koreguojamo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, kuriuo būtų tikslinamas galiojantis šiai dienai Tvarkymo planas (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702), rengimo pradžiai. Šiuo pagrindu Tarnyba parengė koreguojamo tvarkymo plano projektą. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamas specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės, siekiami tikslai – sudaryti sąlygas darniai Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenviečių teritorijos raidai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius, išsaugant Kuršių nerijos gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumą, užtikrinant kraštovaizdžio gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos priemonių įgyvendinimą, sudarant sąlygas visuomenei naudotis rekreaciniais ištekliais.

47. Pareiškėjui E. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso Žemės sklype esantis Pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 254,66 kv. m, paskirtis sandėliavimo. Lietuvos Respublikai priklausantis žemės sklypas, kuriame yra Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4370 ha ploto, kitos paskirties, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pareiškėjui yra išnuomotas nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2054 m. gegužės 26 d. Nekilnojamieji daiktai yra Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).

48. Pareiškėjo įgaliotas atstovas O. J. 2016 m. birželio 10 d. kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos su pasiūlymu dėl Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringos m., Juodkrantės gyvenvietėje, kuriame nurodė, kad sandėlis praktiškai neteko tiesioginės funkcijos – žvejybinės įrangos saugojimo, nes žvejai perkelti į Gintaro įlanką ir ten rengiama visa infrastruktūra; išlaikyti muziejinę funkciją būtų žymiai efektyviau atlikus rekonstrukciją ir pritaikius rekreaciniams tikslams; todėl prašė svarstyti pakeisti žemės paskirtį į rekreacinę, kas leistų geriau pritaikyti poilsiautojų lankomumui, nekeičiant esamo Pastato matmenų ir išvaizdos.

49. Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba byloje ginčijamu 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (3)-V3-747(12.1) pareiškėjui atsakė, kad rekreacinė veikla Žemės sklype nenumatyta, Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plane Sklypas yra priskirtas konservacinio funkcinio prioriteto zonai: Sklypas yra Juodkrantės urbanistiniame draustinyje, kurio tikslas – „išsaugoti Juodkrantės planinę ir erdvių struktūrą su išlikusios architektūros, ypač buvusių vilų, ir memorialinėmis vertybėmis, išlaikant būdingų erdvių ir architektūros pobūdį (2 str. 14 p.). Žemės sklypui yra taikomos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXIV skyriaus („Nacionaliniai ir regioniniai parkai“) nuostatos su visais jame nustatytais apribojimais; sąlygų 135 punkte nustatyta, kad „nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose nustatomi bendrieji veiklos apribojimai ir apribojimai pagal šių parkų funkcines (funkcinio prioriteto) zonas; parkų planavimo schemų kraštovaizdžio (teritorijos) tvarkymo reglamentai juos papildo ir patikslina). Draustiniai yra konservacinio funkcinio prioriteto teritorijos, išskirtos vertingiausiose nacionalinio parko dalyse, kuriose negali būti kito – rekreacinio funkcinio prioriteto zonos (išskyrus pažintinį turizmą), rekreacinė funkcija neatitinka draustinio steigimo tikslų. Neringos savivaldybės bendrajame plane, patvirtintame Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164, Sklypo teritorijoje numatyti naudojimo būdai: prioritetinis naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorija; naudojimo turinys – natūralų pavidalą išsaugojusi teritorija, pritaikyta muziejinei ekspozicijai; ir galimas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo turinys – žvejų tinklų sandėlio vietoje atstatomo pastato sklypas, t. y. visuomeninės paskirties teritorija, kurioje gali būti vykdoma muziejinės veikla. Galiojančio Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko plano patvirtinimo“, 9.2.2.13 papunktyje nustatyta, kad „sklype (duomenys neskelbtini) (Juodkrantė) gali būti atkuriamas sandėlis žvejų poreikiams arba žvejybos ekspozicijai įrengti, paliekant neužstatytus tinklams džiovinti naudotus žemės plotus. Jeigu sandėlis žvejų poreikiams arba ekspozicijai įrengti nereikalingas, jis neatkuriamas, kitų pastatų statyba šiame sklype neleidžiama. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovas nutarė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) projekte patikslinti sprendinį: „9.2.2.10. sklype (duomenys neskelbtini) (Juodkrantė) esamas sandėlio pastatas naudojamas visuomeninei paskirčiai žvejų poreikiams arba žvejybos ekspozicijai įrengti, maitinimas gali būti papildoma funkcija. Lauko ekspozicija įrengiama neužstatytuose, tinklams džiovinti naudotuose žemės plotuose. Kitų pastatų statyba šiame sklype neleidžiama, nedidinamas esamas užstatymo tankis ir esamas pastato aukštis“.

50. Atsakovo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Teritorijų planavimo ir statybos skyrius (toliau – ir Inspekcijos skyrius), atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. birželio 5 d. skundą dėl Tarnybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo, 2017 m. liepos 18 d. raštu Nr. (6.13)-2D-10086 nurodė, kad Tarnyba, kaip planavimo organizatorius, išdėstė koreguojamo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių motyvus; taip pat kad neturi pagrindo reikalauti keisti rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius, jei jie neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, ir pareiškėjo skundo netenkino.

51. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atsakydama į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 30 d. skundą dėl Inspekcijos skyriaus 2017 m. liepos 18 d. sprendimo, 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (6.13)-2D-13391 nurodė, kad Inspekcija, vertindama skundžiamus Tarnybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą ir Inspekcijos skyriaus 2017 m. liepos 18 d. sprendimą, teisės aktų nustatyta tvarka turi įvertinti, ar visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese buvo įgyvendintas tinkamai, ir nagrinėjamu atveju konstatavo, kad neturi pagrindo panaikinti skundžiamų sprendimų. Nurodė, kad šiuo metu, kol koreguojamas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas nėra pateiktas tikrinti, Inspekcija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, nevertina koreguojamo Tvarkymo plano atitikties jo sudėties reikalavimams, sprendinių atitikties planavimo sąlygoms, koreguojamo plano rengimo, svarstymo, derinimo procedūrų ir sprendinių atitikimo Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams.

52. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo (red., galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 32 straipsnio 4 punktu, suinteresuotos visuomenės atstovų, kitų fizinių ir juridinių asmenų dalyvavimas teritorijų planavimo viešinimo procedūrose apima ir jų pasiūlymų teikimą ir nagrinėjimą. Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, pasiūlymus pateikusiems asmenims motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Priklausomai nuo rengiamo teritorijų planavimo dokumento rūšies, planavimo tikslų, pasiūlymus teikiančius subjektų, pačių pasiūlymų turinio, kiekvienu atveju planavimo organizatoriaus pasiūlymo atmetimo motyvų išsamumas dėl pasiūlymo nepriimtinumo vertintinas individualiai, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų reikalavimus, privataus asmens interesų derinimą su viešaisiais. Aplinkybė, kad asmens iš esmės netenkina planavimo organizatoriaus atsakymas, savaime nereiškia, kad nurodyti motyvai nepakankami ar nepagrįsti.

53. Aiškindamas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI-500 redakcija), kuri yra savo esme atitinkanti aptariamą galiojančią Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje (aktualios red. ABTĮ 91 str.) nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio (aktualios red. ABTĮ 91 str.) 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-201/2009; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-169/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).

54. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nebuvo nurodęs argumentų, kad svarstant pareiškėjo pasiūlymus buvo padaryti procedūros pažeidimai, kurie būtų galėję lemti neteisėtų sprendimų priėmimą; visi pareiškėjo teiginiai, kuriais grindžiamas jo skundas, yra išimtinai susiję su paties atsisakymo (ne)pagrįstumu; nors pareiškėjas teigia, kad nebuvo nurodyti išsamūs atsisakymo motyvai, iš esmės jis nesutinka su pačiais išdėstytais atsakovų argumentais bei aplinkybių ginčijamuose sprendimuose vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamu aspektu pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas nagrinėjamo ginčo ribas ir atsižvelgdamas į tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo praktiką, pagrįstai nurodė, kad atsakovai turi diskreciją priimti sprendimus dėl pateiktų pasiūlymų. Pažymėtina, kad atsakovai rėmėsi ginčo teritorijos teisinį statusą reglamentuojančiais aktais – Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano nuostatais, kuriais Žemės sklypas priskirtas konservacinio prioriteto zonai, Neringos savivaldybės bendruoju planu, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, tuo metu galiojusiu Tvarkymo planu, t. y. norminiais teisės aktais, privalomais visiems, o planavimo organizatoriui nustatančiais jo veiksmų diskrecijos ribas. Tai savo ruožtu paneigia pareiškėjo argumentus, kad ginčijamuose aktuose nėra nurodytas teisinis pagrindimas, kodėl netenkinami jo prašymai pakeisti Žemės sklypo paskirtį į rekreacinę bei pritaikyti šiame sklype esantį pastatą rekreacinei veiklai.

55. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų aktų teisėtumo, pagrįstai atsižvelgė į Tarnybos akcentuojamą aplinkybę, kad pareiškėjo siekis nustatyti Žemės sklypo rekreacinę paskirtį bei pritaikyti rekreacinei funkcijai sandėlio pastatą, esančių Juodkrantės urbanistinio draustinyje, neatitinka draustinio tikslo – „išsaugoti Juodkrantės planinę ir erdvių struktūrą su išlikusios architektūros, ypač buvusių vilų, ir memorialinėmis vertybėmis, išlaikant būdingų erdvių ir architektūros pobūdį (2 str. 14 p.)“. Sklypui yra taikomos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXIV skyriaus („Nacionaliniai ir regioniniai parkai“) nuostatos su visais jame nustatytais apribojimais; sąlygų 135 punkte nustatyta, kad „nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose nustatomi bendrieji veiklos apribojimai ir apribojimai pagal šių parkų funkcines (funkcinio prioriteto) zonas; parkų planavimo schemų kraštovaizdžio (teritorijos) tvarkymo reglamentai juos papildo ir patikslina). Draustiniai yra konservacinio funkcinio prioriteto teritorijos, išskirtos vertingiausiose nacionalinio parko dalyse, kuriose negali būti kito – rekreacinio funkcinio prioriteto zonos (išskyrus pažintinį turizmą), rekreacinė funkcija neatitinka draustinio steigimo tikslų. Pareiškėjo lūkesčiai, neatitinkantys draustinio tikslų ir priritėtų, negali būti ginami. Atsiliepime į apeliacinį skundą Inspekcija pagrįstai akcentavo, kad negalima pasisakyti dėl galimybės keisti bendrojo plano sprendinius siekiant vykdyti rekreacinę veiklą (duomenys neskelbtini), Juodkrantėje, iš anksto neatlikus specialių tyrimų, teritorijos gamtinės bei kultūrinės vertės, apkrovų analizės, SPAV procedūrų, tokie sprendiniai turi būti pagrįsti, motyvuoti ir gamtosauginiu bei viešo intereso požiūriais priimtini. Kuršių nerijos nacionalinis parkas nėra rekreacinė teritorija ir rekreacinės veiklos plėtojimas nėra prioritetinis tikslas, bei atkreipė dėmesį, kad Kuršių nerijoje jau yra pakankamai didelė antropogeninė, rekreacinė apkrova, susijusi su lankytojais ir transporto srautais, ir aptariama Tvarkymo plano korektūra (tikslinimas) buvo inicijuoti tik neesminiai Tvarkymo plano pakeitimai.

56. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą apimtimi, pakankama tokio pobūdžio ginčui išspręsti iš esmės; vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pateiktų sprendimų (atsisakymo tenkinti pasiūlymus) turiniu, nereiškia, kad ginčijami Tarnybos ir Inspekcijos raštai turėtų būti laikomi neteisėtais dėl to, kad juos pagrindžiantys motyvai yra nepakankamai išsamūs, ar kad atsakovai nagrinėdami pareiškėjo pasiūlymus būtų netinkamai naudojęsi jiems teisės aktais suteikta diskrecija, ar kad numatomi teritorijų planavimo dokumento (Tvarkymo plano) sprendiniai prieštarautų galiojančių teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjo skundo argumentai, peržengiantys šio vertinimo ribas, laikytini pertekliniais, atmesdamas skundą, į juos pirmosios instancijos teismas neprivalėjo detaliai atsakyti.

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Inspekcijos papildomai nurodomą aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 yra išdėstyta nauja Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano redakcija, kurio įtvirtinta ir byloje kvestionuojama nuostata „9.2.2.10. sklype (duomenys neskelbtini) (Juodkrantė) esamas sandėlio pastatas naudojamas visuomeninei paskirčiai, žvejų poreikiams arba žvejybos ekspozicijai įrengti, maitinimas gali būti papildoma funkcija. Lauko ekspozicija įrengiama neužstatytuose, tinklams džiovinti naudotuose žemės plotuose. Kitų pastatų statyba šiame sklype neleidžiama, nedidinamas esamas užstatymo tankis ir esamas pastato aukštis“, pažymi, jog tai nesudaro pagrindo nutraukti administracinę bylą dėl byloje ginčijamų administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją ar teismą turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Taigi administracinių sprendimų, priimtų iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, teisėtumo patikros galimybė nustatyta įstatymu, tiek administracinių sprendimų apskundimo metu, tiek sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme Tvarkymo planas nebuvo patvirtintas, šios aplinkybės atsiradimas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme negali daryti įtakos vertinant ginčijamų administracinių sprendimų nei pirmosios instancijos tesimo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kita vertus, aptariama aplinkybė – Vyriausybės nutarimo priėmimas dėl Tvarkymo plano išdėstymo nauja redakcija yra reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjo pasirinktų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo, nes nagrinėjamu atveju, pasibaigus teritorijų planavimo procesui, pareiškėjo reikalavimas grąžinti pasiūlymą nagrinėti tarnybai iš naujo negali būti realizuojamas, taigi turi būti atmetamas ir dėl šios priežasties.

58. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, pirmosios instancijos tesimo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareis?ke?jo E. R. apeliacini? skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.