- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- eI-1276-968/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė
- Atsakovas
- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- E. R.
- Advokatai
- Olegas Kakurinas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Olegui Kakurinui, atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Dianai Urbonei, Laimai Dabregaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Kristinai Šimonytei ir Valdui Noreikai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. R. kreipėsi į teismą su skundu (elektroninė byla Nr. eI-1276-968/2017 (toliau – e. byla), 1 t., b. l. 1–17), prašydamas panaikinti Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2016-06-22 sprendimą Nr. (3)-V3-983(12.1) (toliau – Tarnybos 2016-06-22 sprendimas), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2016-09-22 sprendimą Nr. (6.3)-2D-13523 (toliau – Inspekcijos 2016-09-22 sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą pakeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) projekto (toliau – Tvarkymo plano projektas) 9.2.2.10 punktą jį išdėstant taip: „9.2.2.10. sklype (duomenys neskelbtini) esamas sandėlio pastatas naudojamas rekreacinei paskirčiai – poilsio paskirties patalpoms įrengti, žvejybos muziejinė veikla ir maitinimas gali būti papildoma funkcija. Lauko žvejybos ekspozicija gali būti įrengiama neužstatytuose žemės plotuose. Kitų pastatų statyba šiame sklype neleidžiama, nedidinamas esamas užstatymo tankis ir esamo pastato aukštis“. Taip pat pareiškėjas prašo jo naudai iš Tarnybos priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindžia šias argumentais:
2.1. Tarnybos 2016-06-22 sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų imperatyvų. Pirma, iš šio sprendimo turinio aiškiai negalima suvokti, koks sprendimas yra priimtas. Antra, Tarnybos 2016-06-22 sprendime pateikiamos tik nuorodos į galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą (toliau – Tvarkymo planas) ir 2012-09-21 patvirtintą Neringos bendrąjį planą, tačiau nepateiktos jokios nuorodos į teisės aktus, kuriais remiantis pareiškėjo pasiūlymas atmestas ir padarytos atitinkamos išvados. Trečia, Tarnybos 2016-06-22 sprendime padaryta išvada, kad Tvarkymo plano sprendiniai neužkerta kelio vykdant muziejinę veiklą teikti kitas papildomas paslaugas lankytojams, nėra motyvuota, nors tikslinime aiškiai išvardytos teiktinos paslaugos ir aiškiai nurodyta, kad „sklype (duomenys neskelbtini) esamas sandėlio pastatas naudojamas visuomeninei paskirčiai – žvejų poreikiams arba žvejybos ekspozicijai įrengti, maitinimas gali būti papildoma funkcija. Lauko žvejybos ekspozicija įrengiama neužstatytuose tinklams naudotuose žemės plotuose.“ Ketvirta, Tarnybos 2016-06-22 sprendime nėra nurodyti argumentai, kodėl atmetamas pareiškėjo pasiūlymas „pakeisti žemės paskirtį į rekreacinę, nekeičiant esamo pastato matmenų ir išvaizdos“, nors pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 37 straipsnio 2 dalį planavimo organizatorius atmeta visuomenės pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Penkta, Tarnybos 2016-06-22 sprendime klaidingai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. nurodyta, kad skundas dėl šio sprendimo gali būti teikiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, TPĮ 37 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą pareiškėjas Tarnybos 2016-06-22 sprendimą turėjo teisę skųsti Inspekcijai. Pareiškėjo vertinimu, nurodyti trūkumai yra esminiai, sudarantys pagrindą šį sprendimą naikinti kaip nepagrįstą.
2.2. Teisės aktai nenumato draudimo rekreacinę veiklą vykdyti pareiškėjui išnuomotame 0,4370 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) ir 2007-05-24 pareiškėjo įsigytame neypatingame pastate-sandėlyje (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), tačiau tam būtina pakeisti pagrindinę naudojimo paskirtį. Teisės aktai imperatyviai draudžia neleisti asmenims lankytis rekreacinėse teritorijose, todėl pareiškėjas, pakeitus Žemės sklypo paskirtį, įsipareigotų leisti Žemės sklype lankytis interesantams ir sudarytų jiems tokias sąlygas. Pareiškėjas pasiūlymu siekė, kad Pastate bei jo valdomame Žemės sklype būtų numatyta galimybė vykdyti ne tik muziejinę, bet ir rekreacinę veiklą, nestatant naujų statinių ir nekeičiant Pastato matmenų. Pareiškėjas pažymi, kad dalis pastatų, esančių toje pačioje teritorijoje, jau yra pritaikyti tokiai veiklai (žr., pvz., Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 389 patvirtinto Tvarkymo plano projekto 9.2.2.6, 9.2.2.12 punktus). Daugumai kitų pastatų apskritai netaikomi paskirties ar veiklos apribojimai, todėl pareiškėjas iš esmės yra diskriminuojamas, palyginus su kitais privačios nuosavybės savininkais, kadangi jam nesudaromos lygiavertės galimybės užsiimti veikla toje pačioje teritorijoje. Pareiškėjas 2015 metais atliko Pastato kapitalinį remontą, tačiau pagal esamą paskirtį – sandėliavimo – Pastatas nebegali būti naudojamas, kadangi tam nebėra poreikio ir infrastruktūros, kuri perkelta į Gintaro įlanką. Vyriausybės 2011-10-12 nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše nėra numatyta, kad visuomeninės paskirties patalpose, kurios naudojamos muziejinei veiklai, būtų galima kitokia veikla.
2.3. Tarnybos 2016-06-22 sprendime nepagrįstai teigiama, kad Tvarkymo plano projekto sprendiniai dėl Pastato neužkirs kelio Pastatą pritaikyti kitoms reikmėms. Nei maitinimo, nei muziejinė veikla negali būti tapatinama su rekreacine veikla. Tvarkymo plano projekto 9.2.2.10 punktas formuluojamas taip, kad Tvarkymo plane neįtraukus žodžio „rekreacinė“ (poilsio paskirties) pastato nebus galima naudoti rekreacinei funkcijai. Pagal 2016-05-26 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 13SŽN-116-(14.13.55.) (toliau – Valstybinės žemės nuomos sutartis) 3 punktą Žemės sklypo paskirtis yra kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, šią paskirtį galima keisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas numatytas Neringos savivaldybės detaliajame plane ir Tvarkymo plane.
2.4. Pastatas nėra kultūros vertybė, bet pareiškėjas jį atkūrė autentiškai, todėl Pastatas šiuo metu gali ir turi būti naudojamas, kad nesunyktų. Pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas) sprendinius nėra privaloma Pastatą pritaikyti muziejinei veiklai. Tvarkymo planas (jo projektas) turi aukštesnę teisinę galią už Bendrąjį planą, todėl Tvarkymo plano projektas negali būti derinamas prie žemesnės galios Bendrojo plano. Tarnyba neturi pagrindo riboti pareiškėjo ūkinę laisvę ir įpareigoti jį vykdyti konkrečią ūkinę veiklą, kuri dar yra ir nuostolinga, jam nuosavybės teise priklausančiame Pastate. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis Bendrasis planas netrukdo atlikti Pastato rekonstrukciją, nesuprantama, kodėl Tarnyba nesutinka leisti rekonstruoti pastatą tiek muziejinei, tiek rekreacinei (poilsio) veiklai, nors Pastato pritaikymui maitinimo veiklai jį rekonstruojant neprieštarauja.
2.5. Tik įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų (neprieštaraujančių aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams) nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. Tarnyba neatsižvelgė į pareiškėjo interesus, aplinkybę, kad jis atstatė Pastatą pagal Bendrajame plane nurodytus architektūrinius reikalavimus, turėdamas teisėtus lūkesčius vykdyti veiklą, kuri neprieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip rekreacinės teritorijos, vienam iš prioritetinių tikslų – rekreacinės veiklos plėtojimui. Šiuo metu galiojančiame Tvarkymo plane ir Bendrajame plane nėra numatyta imperatyvaus reikalavimo pareiškėjui sandėlyje vykdyti muziejinę veiklą, muziejinė veikla akcentuojama tik kaip rekomendacinio pobūdžio veikla. Pagal Tarnybos siūlomus Tvarkymo plano pakeitimus pareiškėjas bus įpareigotas sau priklausančiose patalpose pagrindinę veiklą vykdyti muziejui, t. y. iš esmės privatus asmuo bus įpareigotas vykdyti visuomeninę veiklą, neatsižvelgiant į jo galimybes tą padaryti ir jo, kaip savininko, teisę pasirinkti, kokią veiklą jis nori vykdyti sau priklausančiame Pastate. Tarnyba nederino ir nesvarstė pareiškėjo klausimo detaliai, kadangi nepateikė jokių argumentų, kodėl rekreacinė (poilsio) veikla nėra galima, kokie kultūros apsaugą ar gamtos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai būtų pažeisti, nevertino, ar tai turės neigiamos įtakos Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžiui. Tokiu būdu pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas iš esmės remdamasis skunde išdėstytais motyvais prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime (e. byla, 1 t., b. l. 170–176) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:
3.1. Gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumo, istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimas valstybės saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke – visada buvo ir bus prioritetinis įstatymų leidėjo tikslas ir taikomu sąlygų bei apribojimų pagrindas. Pareiškėjo įsigytas Pastatas buvo kapitaliai suremontuotas 2014-2015 metais, t. y. tuo metu, kai jau galiojo Tvarkymo planas, kurio 9.2.2.13 papunktyje nustatyta, kad „sklype (duomenys neskelbtini) gali būti atkuriamas sandėlis žvejų poreikiams arba žvejybos ekspozicijai įrengti, paliekant neužstatytus tinklams džiovinti naudotus žemės plotus. Jeigu sandėlis žvejų poreikiams arba ekspozicijai įrengti nereikalingas, jis neatkuriamas, kitų pastatų statyba šiame sklype neleidžiama“. Tai reiškia, kad galiojančiame Tvarkymo plane buvo įtvirtinta kompromisinė nuostata, leidžianti pastato (sandėlio) negriauti, bet orientuotis pirmiausia į visuomeninę paskirtį, t. y. vykdyti muziejinę veiklą, kuri reiškia, kad galima kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus. Tiek galiojančiame Tvarkymo plane, tiek Bendrajame plane ginčo vietoje numatyta visuomeninės paskirties teritorija, kurioje gali būti vykdoma muziejinė veikla.
3.2. Žvejai kol kas nėra perkelti į Gintaro įlanką ir infrastruktūros įrengimo darbai Gintaro įlankoje nevykdomi, todėl pareiškėjui nėra objektyvių kliūčių naudoti sandėlį pagal Tvarkymo plane nustatytą paskirtį, t. y. atkuriant sandėlį žvejų poreikiams arba žvejybos ekspozicijai įrengti, o jeigu sandėlis žvejų poreikiams arba ekspozicijai įrengti nereikalingas, jis neatkuriamas. Pareiškėjas galėtų nenaudojamą (nereikalingą) Pastatą nugriauti arba parduoti, tačiau jis 2014-2015 m. atliko pastato kapitalinį remontą. Iš pareiškėjo skundo darytina išvada, kad pareiškėjas kapitaliai suremontavo sandėlį tikėdamasis naudoti jį rekreacinei (poilsio) veiklai. Tarnyba pažymi, kad rekreacinė veikla, kurios pareiškėjas pageidauja savo pasiūlyme Tvarkymo plano korektūros projektui Pastate ir Žemės sklype nenumatyta. Rekreacinės veiklos pritaikomumo Pastatui (sandėliui) klausimas niekada nebuvo svarstomas – leidus Žemės sklype negriauti, o išsaugoti sandėlį, jame buvo sutarta įrengti tik muziejų, papildant maitinimo ar panašia veikla. Savininkai, įsigydami sklypą ir pastatą Kuršių nerijos nacionaliniame parke, žinojo sklypo ir pastato paskirtį, apribojimus, taikomus pastatui ir šiam žemės sklypui. Todėl pareiškėjo argumentai dėl teisėtų lūkesčių yra nepagrįsti.
3.3. Tvarkymo plane galima reglamentuoti, kokios paskirties ir kam privalo būti naudojamas konkretus pastatas specialiajame plane, tačiau tai priklauso nuo pastato ar sklypo vietos ir joje nustatyto teisinio režimo ypatumų. Siekiant darnaus turizmo, turi būti atsižvelgiama į Kuršių nerijos ekologinį talpumą (rekreacinę apkrovą) – kiek ši teritorija tam tikru momentu gali priimti lankytojų, nesukeliant neigiamų pasekmių aplinkai. Atsižvelgiant į ypatingą teisinį režimą ir į tai, kad Kuršių nerijoje jau yra pakankamai didelė antropogeninė apkrova, susijusi su lankytojais ir transporto srautais, buvo atliekama Tvarkymo plano korektūra (tikslinimas), t. y. inicijuoti tik neesminiai Tvarkymo plano pakeitimai.
3.4. TPĮ 32 straipsnyje nurodyti pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui, tačiau įtvirtintas reikalavimas laikytis minėtame straipsnyje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie pasiūlymus juos pateikusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo pateikto pasiūlymo Tarnyba atliko visus TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pagal Tvarkymo plano projekto 9.2.2.10 punkto formuluotę „pastatą bus galima pritaikyti kitoms papildomoms veikloms, sprendiniai neužkerta kelio vykdant muziejinę veiklą teikti kitas papildomas paslaugas lankytojams.“ Tarnyba nurodo, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015-04-16 įsakyme Nr. ĮV-247 nustatyta, kad neformaliojo muziejaus paslaugomis laikytinos „muziejaus ekskursijos, kultūros renginiai, socialinės paslaugos, telkiančios bendruomenes, paslaugos mokslininkams, kolekcininkams, komercinio pobūdžio paslaugos (prekyba, maitinimas, renginių organizavimas), dalyvavimas sprendžiant socialines problemas tokias kaip visuomenės sveikata, ekologija, atskirtis ir pan., taip pat pažymima, kad skatintinos „visuomenei skirtos muziejaus kultūrinės veiklos, [prie kurių] priskirtinos Lietuvos muziejuose vis dar menkai išplėtotos muziejų lankytojų aptarnavimo paslaugos (kavinės, suvenyrų parduotuvės, knygynai ir kt.).“ (19.4 punktas)
Teismo posėdyje atsakovės Tarnybos atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime (e. byla, 1 t., b. l. 184–188) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Inspekcijos 2016-09-22 sprendime buvo vertinama, ar nagrinėjamu atveju visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese buvo įgyvendintas tinkamai. Tarnybos (planavimo organizatoriaus) 2016-06-22 sprendimas pareiškėjui pateiktas teisės aktuose nustatytais terminais, jame nurodyti motyvai, kodėl koreguojamo Tvarkymo plano sprendiniai, susiję su galimybe pakeisti Žemės sklypo paskirtį bei numatyti galimybę rekonstruoti Pastatą, yra būtent tokie, remiamasi galiojančio Tvarkymo plano bei Bendrojo plano sprendiniais, paaiškinama, kad „Tai reiškia, kad galiojantis tvarkymo planas leidžia šioje teritorijoje įrengti muziejinę ekspoziciją, vykdyti muziejinę veiklą. Muziejinė veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus.“ Tarnybos 2016-06-22 sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jame aiškiai nurodoma, kad ginčo teritorijoje muziejinė veikla yra prioritetinė, kad sprendiniai neužkerta kelio vykdant muziejinę veiklą teikti kitas papildomas paslaugas lankytojams. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Tarnybos 2016-06-22 sprendime nėra nuorodų į teisės aktus, nes teritorijų planavimo dokumentai – Tvarkymo planas ir Bendrasis planas – kuriais remiasi Tarnyba, ir yra teisės aktai. TPĮ nėra nurodyta pareiga atsakymuose į pasiūlymus dėl specialiųjų planų (šiuo atveju – koreguojamo Tvarkymo plano) sprendinių nurodyti apskundimo tvarką, be to vien tik Tarnybos 2016-06-22 sprendimo apskundimo tvarkos neteisingas (netikslus) nurodymas negali būti laikomas pagrindu šį sprendimą panaikinti, nes ši aplinkybė laikytina formaliu pažeidimu, nesutrukdžiusiu pareiškėjui pasinaudoti savo teise pateikti skundą.
Teismo posėdyje Inspekcijos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
5. Šioje byloje ginčas kilo dėl teritorijų planavimo procese priimtų Tarnybos 2016-06-22 ir Inspekcijos 2016-09-22 sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti Tarnybą pakeisti Tvarkymo plano projekto 9.2.2.10 punktą.
6. Remiantis rašytiniais įrodymais ir Tarnybos atstovės teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad:
6.1. Vyriausybė 2015-04-15 priėmė nutarimą Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“, kuriuo pritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, kuriuo būtų tikslinamas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, patvirtintas Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702, rengimo pradžiai (1 punktas). Šiuo nutarimu Vyriausybė nustatė rengiamo Tvarkymo plano planavimo tikslus, t. y. sudaryti sąlygas darniai Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenviečių teritorijos raidai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius (2.1 punktas); įvertinti Tvarkymo plano sprendinius ir rengiamų Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančių kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (teritorijų ir apsaugos zonų ribų planų bei tvarkymo planų) sprendinių projektus, išsaugant Kuršių nerijos gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumą, užtikrinant kraštovaizdžio gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos priemonių įgyvendinimą, sudarant sąlygas visuomenei naudotis rekreaciniais ištekliais (2.2 punktas); derinti valstybės ir savivaldybių, fizinių ir juridinių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke sąlygų (2.3 punktas). Įvertinus Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 389 iškeltų tikslų turinį nagrinėjamos bylos kontekste, matyti, kad šiuo teritorijų planavimu siekiama, be kita ko, sudaryti sąlygas darniai Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenviečių teritorijos raidai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, uždavinius, sudarant sąlygas visuomenei naudotis rekreaciniais ištekliais, suderinti valstybės ir savivaldybių, fizinių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke sąlygų.
6.2. Pareiškėjo įgaliotas asmuo O. J. 2016-06-10 Tarnybai pateikė pasiūlymą „KNNP tvarkymo plano sprendinių tikslinimas sklype (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Pasiūlymas) (e. byla, t. 2, b. l. 152). Iš Pasiūlymo turinio matyti, kad: jis teikiamas dėl teritorijos, kurios adresas (duomenys neskelbtini); jame teigiama, kad „Sandėlys praktiškai neteko tiesioginės funkcijos – žvejybinės įrangos saugojimo, nes žvejai perkelti į Gintaro įlanką ir ten rengiama visa infrastruktūra. O išlaikyti muziejinę funkciją būtų žymiai efektyviau atlikus rekonstrukciją ir pritaikius rekreaciniams tikslams. Todėl prašau svarstyti galimybę pakeisti žemės paskirtį į rekreacinę, kas leistų geriau pritaikyti poilsiautojų lankomumui, nekeičiant esamo pastato matmenų ir išvaizdos“. Prie Pasiūlymo, be kita ko, pridėta 2016-05-26 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 13SŽN-116-(14.13.55.) (e. byla, t. 2, b. l. 152). Taigi iš Pasiūlymo turinio akivaizdu, kad juo pareiškėjo atstovas siekė, jog į rengiamą Tvarkymo plano projektą būtų įtraukta nuostata, pagal kurią pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame Pastate ir nuomojamame Žemės sklype būtų leidžiama užsiimti rekreacine veikla. Dėl to pareiškėjo atstovas Pasiūlyme expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) prašė „pakeisti žemės paskirtį į rekreacinę“ ir aiškiai suformulavo savo prašymą (siūlymą) pagrindžiančius argumentus, t. y. nurodė, kad: Pastatas kaip sandėlys neteko tiesioginės funkcijos – žvejybinės įrangos saugojimo, nes žvejybos infrastruktūra perkelta ir įrengiama Gintaro įlankoje; išlaikyti muziejinę funkciją būtų žymiai efektyviau atlikus rekonstrukciją ir pritaikius rekreaciniams tikslams; toks pakeitimas leistų Pastatą geriau pritaikyti poilsiautojų lankomumui, nekeičiant esamų jo matmenų ir išvaizdos.
6.3. Viešasis susirinkimas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros (Gintaro įlankos istorinio urbanistinio draustinio, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės urbanistinių draustinių bei Neringos talasaloginio (Jūrinio) draustinio, Preilos rekreacinio prioriteto zonos ribose) įvyko 2016-06-15. Iš viešo susirinkimo protokolo (e. byla, t. 2, b. l. 138–146) matyti, kad jame dalyvavo ir pareiškėjo įgaliotas asmuo O. J., kuris uždavė klausimą dėl galimybės rekonstruoti Pastatą, pritaikant jį muziejinei ir rekreacinei paskirčiai, kadangi kaip gamybinis objektas jis nebeteko prasmės, nes žvejai išsikėlė į Gintaro įlanką, sandėlys stovi nenaudojamas. Jam buvo atsakyta, kad jau dabar galiojantis Tvarkymo planas leidžia šioje teritorijoje įrengti muziejinę ekspoziciją, vykdyti muziejinę veiklą, taip pat tai, kad į analogiško turinio pareiškėjo atstovo Pasiūlymą bus atsakyta per 5 darbo dienas.
6.4. Į pareiškėjo Pasiūlymą Tarnyba atsakė 2016-06-22 sprendimu Nr. (3)-V3-983(12.1) (e. byla, t. 2, b. l. 153–154), kuriame, be kita ko, pareiškėjo atstovą: informavo, kad pagal galiojančios Tvarkymo plano redakcijos 9.2.2.13 punktą šioje teritorijoje yra leidžiama įrengti muziejinę ekspoziciją, vykdyti muziejinę veiklą; nurodė, kokie Žemės sklypo naudojimo būdai numatyti Bendrajame plane; informavo (išdėstė), kaip pagal Tvarkymo plano projektą numatoma tikslinti pareiškėjui aktualų Tvarkymo plano 9.2.2.10 punktą; pažymėjo, kad Tvarkymo plano projekto sprendiniai numato šios teritorijos perspektyvas, kad šiame dokumente neįmanoma aptarti visų detalių pareiškėjo norimai veiklai vykdyti, tačiau sprendiniai neužkerta kelio vykdant muziejinę veiklą teikti kitas papildomas paslaugas lankytojams. Tarnybos 2016-06-22 sprendime pažymėta, kad jis per vieną mėnesį nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Įvertinus Tarnybos 2016-06-22 sprendimo turinį nagrinėjamos bylos kontekste, matyti, kad juo pareiškėjo atstovui iš esmės suteikta informacija apie tai, kad šiuo metu pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausančiame Pastate ir po juo esančiame Žemės sklype gali vykdyti muziejinę veiklą ir kad ją vykdant gali būti teikiamos papildomos paslaugos lankytojams, tačiau visiškai nieko nepasakyta apie ati, ar galima pakeisti Žemės sklypo paskirtį į rekreacinę, ir jei negalima, tai dėl kokių priežasčių. Iš Tarnybos 2016-06-22 sprendimo turinio galima tik nuspėti, kad į Pasiūlymą nebus atsižvelgta.
6.5. Pareiškėjo atstovas pateikė 2016-08-12 skundą Inspekcijai (reg. 2016-08-18 Nr. 3D-2113(16.2)) (toliau – 2016-08-12 skundas) (e. byla, t. 2, b. l. 113–122), kuriame nurodė, kad nesutinka su Tarnybos 2016-06-22 sprendimu 2016-08-12, prašė šį sprendimą panaikinti ir įpareigoti Tarnybą pakeisti tvarkymo plano projekto 9.2.2.10 punktą ir jį išdėstyti taip: „9.2.2.10. sklype (duomenys neskelbtini) esamas sandėlio pastatas naudojamas rekreacinei paskirčiai – poilsio paskirties patalpoms įrengti, žvejybos muziejinė veikla ir maitinimas gali būti papildoma funkcija. Lauko žvejybos ekspozicija gali būti įrengiama neužstatytuose žemės plotuose. Kitų pastatų statyba šiame sklype neleidžiama, nedidinamas esamas užstatymo tankis ir esamo pastato aukštis“.
6.6. Išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo 2016-08-12 skundą, Inspekcija 2016-09-22 priėmė sprendimą Nr. (6.3)-2D-13523 (e. byla, t. 1, b. l. 20–22). Inspekcijos 2016-09-22 sprendime, be kita ko: pacituotos galiojančio Tvarkymo plano ir Tvarkymo plano projekte numatytos 9.2.2.10 punkto redakcijos; pažymėta, kad Tvarkymo plano projekto sprendiniai neužkerta kelio Pastate ir Žemės sklype vykdant muziejinę veiklą teikti kitas papildomas paslaugas lankytojams; nurodyta, kad pareiškėjo nuomojamo Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas – kitos paskirties žemė, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos; pažymėta, kad Pastato paskirtis ir Žemės sklypo naudojimo būdas negali skirtis iš esmės, o pagal pareiškėjo pageidavimą rekreacinės veiklos būdo pritaikymas Pastatui nesvarstytinas, nes sklype gali būti atkuriamas sandėlis žvejų poreikiams arba žvejybos ekspozicijai įrengti; nurodoma, kad pareiškėjas, įsigydamas sklypą ir pastatą Kuršių nerijos nacionaliniame parke, žinojo Žemės sklypo ir Pastato paskirtį, jiems taikomus apribojimus ir sutiko sklype išsaugoti sandėlį bei įrengti muziejų, papildant maitinimo ar panašia veikla, kuri bus ne pagrindinė, o tik papildanti; pacitavo TPĮ ir Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su visuomenės dalyvavimu teritorijų planavimo procese, ir konstatavo, kad, Inspekcijos nuomone, Tarnyba (planavimo organizatorius) 2016-06-22 sprendimu į gautus pareiškėjo pasiūlymus atsakė ir nurodė pateikto atsakymo motyvus; pažymėjo, kad Inspekcija negali Tarnybos įpareigoti Tvarkymo plano projekte 9.2.2.10 punktą pakeisti pareiškėjo nurodytu būdu ir neturi pagrindo panaikinti Tarnybos 2016-06-22 sprendimą; informavo, kad Inspekcija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, Tvarkymo plano projekte pateiktus sprendinius patikrins, kai šis planas nustatyta tvarka bus pateiktas tikrinti.
7. Skundžiami Tarnybos 2016-06-22 sprendimas ir Inspekcijos 2016-09-22 sprendimas priimti išnagrinėjus pareiškėjo Tvarkymo plano projekto rengimo proceso metu planavimo organizatoriui Tarnybai pateiktą Pasiūlymą, kuris pakartotas viešo svarstymo metu. Tokio pobūdžio pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo tvarka sureguliuota TPĮ. Šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje inter alia (lot. be kita ko) nustatyta, kad į tokius pasiūlymus juos pateikusiems asmenims planavimo organizatorius turi pateikti motyvuotą atsakymą, kuriame nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą), planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Nurodytą teisinį reguliavimą vertinant nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuotina, kad Tarnybos 2016-06-22 sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo teiktas Pasiūlymas turėjo būti išsamiai motyvuotas.
8. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Tarnybos 2016-06-22 sprendimas yra individualus administracinis aktas. Nagrinėjamu atveju Tarnyba veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl ji yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.), pagal kuriuos valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šioje teisės normoje įtvirtinta pareiga viešojo administravimo subjektams priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
9. Vadinasi, siekiant įvertinti Tarnybos 2016-06-22 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai, būtina nustatyti, ar jo turinys atitinka iš gero administravimo principo kylančius imperatyvus ir ar jis yra pakankamai motyvuotas.
10. Nustatyta, kad Pasiūlymu pareiškėjas siekė, jog į rengiamą Tvarkymo plano projektą būtų įtraukta nuostata, pagal kurią pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame Pastate ir nuomojamame Žemės sklype būtų leidžiama užsiimti rekreacine veikla, Pasiūlyme expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) buvo prašoma „pakeisti žemės paskirtį į rekreacinę“ ir aiškiai suformuluoti tokį prašymą (siūlymą) pagrindžiantys argumentai (t. y. nurodyta, kad: Pastatas kaip sandėlys neteko tiesioginės funkcijos – žvejybinės įrangos saugojimo, nes žvejybos infrastruktūra perkelta ir įrengiama Gintaro įlankoje; išlaikyti muziejinę funkciją būtų žymiai efektyviau atlikus rekonstrukciją ir pritaikius rekreaciniams tikslams; toks pakeitimas leistų Pastatą geriau pritaikyti poilsiautojų lankomumui, nekeičiant esamų jo matmenų ir išvaizdos) (taip pat žr. šio teismo sprendimo 6.2 punktą). Tai, kad pareiškėjo atstovas, pateikęs Pasiūlymą siekė, kad koreguojant Tvarkymo planą būtų rekonstruotas Pastatas, pritaikant jį ir rekreacinei paskirčiai, patvirtina ir viešo susirinkimo protokole užfiksuotas žodinis O. J. prašymas (žr. šio teismo sprendimo 6.3 punktą). Išnagrinėjusi Pasiūlymą, Tarnyba 2016-06-22 sprendimu pareiškėjo atstovui iš esmės suteikė informaciją apie tai, kad šiuo metu pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausančiame Pastate ir po juo esančiame Žemės sklype gali vykdyti muziejinę veiklą ir kad ją vykdant gali būti teikiamos papildomos paslaugos lankytojams, tačiau visiškai nieko nepasisakė dėl galimybės pakeisti Žemės sklypo paskirtį į rekreacinę ir jei negalima, tai dėl kokių priežasčių; iš Tarnybos 2016-06-22 sprendimo galima tik nuspėti, kad į Pasiūlymą nebus atsižvelgta (taip pat žr. šio teismo sprendimo 6.4 punktą). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo teiginiui, kad Tarnyba nederino ir nesvarstė pareiškėjo klausimo detaliai, kadangi nepateikė jokių argumentų, kodėl rekreacinė (poilsio) veikla Žemės sklype ir Pastate nėra galima, kokie kultūros apsaugą ar gamtos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai būtų pažeisti, nevertino, ar tai turės neigiamos įtakos Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžiui. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo atstovo teiktas Pasiūlymas iš esmės yra glaudžiai susijęs su tikslais, kurie Vyriausybės 2015-04-15 nutarime Nr. 389 buvo keliami teritorijų planavimui, kurių metu turėjo būti parengtas Tvarkymo plano projektas, t. y. sudaryti sąlygas darniai Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenviečių teritorijos raidai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, uždavinius, sudarant sąlygas visuomenei naudotis rekreaciniais ištekliais, suderinti valstybės ir savivaldybių, fizinių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke sąlygų (žr. šio teismo sprendimo 6.1 punktą).
11. Tarnybos atsiliepime, be kita ko, nurodoma, kad: žvejai kol kas nėra perkelti į Gintaro įlanką ir infrastruktūros įrengimo darbai Gintaro įlankoje nevykdomi, todėl pareiškėjui nėra objektyvių kliūčių naudoti sandėlį pagal Tvarkymo plane nustatytą paskirtį, t. y. atkuriant sandėlį žvejų poreikiams arba žvejybos ekspozicijai įrengti, o jeigu sandėlis žvejų poreikiams arba ekspozicijai įrengti nereikalingas, jis neatkuriamas; pareiškėjas galėtų nenaudojamą (nereikalingą) Pastatą nugriauti arba parduoti, tačiau jis 2014-2015 m. atliko pastato kapitalinį remontą; iš pareiškėjo skundo darytina išvada, kad pareiškėjas kapitaliai suremontavo sandėlį tikėdamasis naudoti jį rekreacinei (poilsio) veiklai; rekreacinė veikla, kurios pareiškėjas pageidauja savo Pasiūlyme, Tvarkymo plano korektūros projektui Pastate ir Žemės sklype nenumatyta; rekreacinės veiklos pritaikomumo Pastatui (sandėliui) klausimas niekada nebuvo svarstomas – leidus Žemės sklype negriauti, o išsaugoti sandėlį, jame buvo sutarta įrengti tik muziejų, papildant maitinimo ar panašia veikla; savininkai, įsigydami sklypą ir pastatą Kuršių nerijos nacionaliniame parke, žinojo sklypo ir pastato paskirtį, apribojimus, taikomus pastatui ir šiam žemės sklypui. Šie Tarnybos argumentai nagrinėjamu atveju vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Jie niekaip nepaneigia Tarnybos, kuri nagrinėjamu atveju yra planavimo organizatorius, pareigos (tokia pareiga įtvirtinta, be kita ko, TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje) tinkamai išnagrinėti nustatyta tvarka pateiktą Pasiūlymą ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį išsamiai motyvuotą sprendimą.
12. Tarnybos 2016-06-22 sprendimo turinį įvertinusi TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaujantis protingumo principu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai šio sprendimo pagrindai (ypač atsižvelgiant į teikto Pasiūlymo turinį ir Vyriausybės 2015-04-15 nutarime Nr. 389 šiam teritorijų planavimui iškeltus tikslus) neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teismo nuomone, nustatyti individualaus administracinio akto – Tarnybos 2016-06-22 sprendimo – trūkumai yra esminiai. Todėl pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas panaikinti Tarnybos 2016-06-22 sprendimą tenkintinas, o Tarnyba įpareigotina pareiškėjo Pasiūlymą išnagrinėti iš naujo ir pateikti išsamius motyvus dėl Pasiūlymo (t. y. dėl galimybės į rengiamą Tvarkymo plano projektą įtraukti nuostatą, pagal kurią Pastate ir Žemės sklype būtų leidžiama užsiimti rekreacine veikla, ir „pakeisti žemės paskirtį į rekreacinę“) ir jame nurodytų prašymą (siūlymą) pagrindžiančių argumentų. Tai konstatavus, kaip nepagrįstas naikintinas ir Inspekcijos 2016-09-22 sprendimas, kuriuo Inspekcija, išankstine neteismine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo 2016-08-12 skundą, nepagrįstai konstatavo, kad Tarnybos 2016-06-22 sprendimas yra pakankamai motyvuotas, ir jo nepanaikino.
13. Pareiškėja, be kita ko, prašo įpareigoti Tarnybą pakeisti Tvarkymo plano projekto 9.2.2.10 punktą jį išdėstant taip: „9.2.2.10. sklype (duomenys neskelbtini) esamas sandėlio pastatas naudojamas rekreacinei paskirčiai – poilsio paskirties patalpoms įrengti, žvejybos muziejinė veikla ir maitinimas gali būti papildoma funkcija. Lauko žvejybos ekspozicija gali būti įrengiama neužstatytuose žemės plotuose. Kitų pastatų statyba šiame sklype neleidžiama, nedidinamas esamas užstatymo tankis ir esamo pastato aukštis“. Šis pareiškėjo reikalavimas netenkintinas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas negali visiškai pakeisti Tarnybos, todėl negali už Tarnybą įvertinti visų pareiškėjo Pasiūlyme išdėstytų aplinkybių.
14. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, kad motyvų išdėstymas skundžiamame Tarnybos 2016-06-22 sprendime neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
15. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, kad ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui nepateikė įrodymų dėl išlaidų (išskyrus žyminį mokestį) apskaičiavimo ir pagrindimo, tačiau tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant tai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016-06-22 sprendimą Nr. (3)-V3-983(12.1) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-09-22 sprendimą Nr. (6.3)-2D-13523.
Įpareigoti Valstybės saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos pareiškėjo įgalioto asmens O. J. 2016-06-10 pasiūlymą „KNNP tvarkymo plano sprendinių tikslinimas sklype (duomenys neskelbtini)“ išnagrinėti iš naujo.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.