- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-851-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01912-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- R. J.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-851-730/2016
2016 m. birželio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei R. G. dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta ir kompensacijos už suteiktą visišką išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė pripažinti, kad jis įvykdė pareigą išlaikyti dukrą U. J., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-08-24 iki 2014-09-03, ir priteisti jam iš atsakovės R. G. 1353,00 Eur dydžio kompensaciją už jo įvykdytą prievolę teikti išlaikymą dukrai laikotarpiu nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad šalys pradėjo kartu gyventi dar nuo tada, kai atsakovė laukėsi dukters U., ir jiedu gyveno kaip šeima iki 2012 m. kovo mėn. pabaigos. Ieškovas nuo 2010-10-31 iki 2012 m. kovo mėn. dirbo Norvegijoje ir uždirbdavo apie 8000,00 Lt (2316,96 Eur) per mėnesį, kuriuos skirdavo šeimos – dukters ir pačios atsakovės, išlaikymui. Nuo 2012 m. kovo mėn. pabaigos šalių dukra apie dvi savaites gyveno su atsakove, o 2012 m. balandžio mėn. viduryje ji atvedusi mergaitę paliko ieškovo ir jo motinos J. J. namuose, pasakiusi, kad neturi iš ko sumokėti už vaiko darželį. Nuo to laiko U. gyveno su ieškovu ir jo motina J. J., kuri padėdavo mergaitę prižiūrėti, o ieškovas dukrelę visiškai išlaikė. Atsakovė tik po vieną ar du kartus per mėnesį aplankydavo dukrą. 2013 m. vasarą ieškovas išvyko dirbti į Daniją, o dukrą paliko prižiūrėti savo motinai, kuriai siųsdavo pinigus dukrai išlaikyti. R. G. 2013 m. liepą išvyko į Jungtinę Karalystę ir į Lietuvą sugrįžo tik rugpjūtį. 2013-09-11 ji vėl išvyko į Jungtinę Karalystę, iš kurios sugrįžo tik 2014-09-03. Pastarąją dieną atsakovė, neįspėjusi nei ieškovo, nei jo motinos, pasiėmė šalių dukrą iš darželio ir neteisėtai ją išsivežė į Jungtinę Karalystę. Nuo to laiko U. J. gyveno su motina. Remdamasis atsakovės pareiškimu, Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-08-25 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1968-351/2011 priteisė iš jo išlaikymą šalių dukrai po 150,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovė jam pasakė, kad kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo tik tam, kad gautų iš Šilutės rajono savivaldybės didesnę pašalpą. Atsakovė gaunamas pašalpas naudodavo tik savo poreikiams ir šiomis lėšomis prie dukters išlaikymo neprisidėjo. Tuo metu jų santykiai buvo normalūs, todėl ieškovas minėto teismo įsakymo neskundė. Kuomet ieškovo prašymu Anglijos Aukštojo Teisingumo Teismo Šeimos divizijos įsaku atsakovė buvo įpareigota grąžinti į Lietuvą neteisėtai išvežtą šalių dukrą, tuomet atsakovė, keršydama ieškovui, 2014 m. gruodį pateikė antstoliui Kęstučiui Košiui vykdyti minėtą teismo įsakymą. R. G. per antstolį iš jo reikalauja išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011-08-24, nors jis dukrą išlaikė nuo pat gimimo. Atsakovė iš jo nereikalauja išlaikymo dukrai tik už laikotarpį nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03, kuomet ji pati buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę ir dukros visiškai neišlaikė, tik kartą buvo perdavusi keletą dovanų, kurios nelaikytinos išlaikymu. Nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03 atsakovė dukra nesirūpino ir jos neišlaikė, ieškovas vienas teikė visišką mergaitės išlaikymą, todėl prašo priteisti iš atsakovės kompensaciją – pusę jo dukros išlaikymui teiktos sumos. Jis dukros išlaikymui per mėnesį skirdavo mažiausiai 230,00 Eur, todėl atsakovė už minėtą laikotarpį privalo jam kompensuoti pusę šios sumos, t. y. 1353,00 Eur. Nuo teismo 2011-08-25 įsakymo priėmimo padidėjo mergaitės išlaikymo išlaidos, U. serga peršalimo ligomis. Iki 2012 m. kovo mėn. pabaigos šalys gyveno kaip šeima, todėl ieškovas, kaip vyras, privalėjo išlaikyti šeimą. Po to dukra tik dvi savaites gyveno su atsakove, o po to iki 2013-09-11, nors dukra U. gyveno su ieškovu, tačiau ji buvo lankoma atsakovės, kuri jai atnešdavo kokį skanėstą, retkarčiais pasiimdavo, todėl už šį laikotarpį kompensacijos iš atsakovės neprašo. Ieškovas mokėdavo už dukters U. nuo 2012-02-02 lankomą lopšelį-darželį, be to, jis su savo motina šioje ugdymo įstaigoje rūpinosi visais dukters klausimais.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-02-12 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė, kad ieškovas R. J. laikotarpiu nuo 2011-08-24 iki 2014-09-03 įvykdė savo prievolę teikti išlaikymą nepilnametei dukrai U. J.; priteisė ieškovui R. J. iš atsakovės R. G. 941,18 Eur dydžio kompensaciją už ieškovo įvykdytą atsakovės R. G. prievolę teikti išlaikymą nepilnametei dukrai U. J. laikotarpiu nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03; priteisė iš atsakovės R. G. 382,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. J., kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2011-08-24 iki 2012 m. kovo mėnesio šalims gyvenant kartu su dukra kaip šeimai bei nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2014-09-03, šalims gyvenant atskirai, kai šalių dukra gyveno su ieškovu ir jo šeimos nariais, ieškovas dirbo ir gavo pajamas, kurios buvo skiriamos dukters išlaikymui. Tai, kad ieškovas išlaikė dukrą, patvirtina byloje apklausti liudytojai J. J., E. J., D. B., N. K., A. S.. Atsakovė pripažino, kad ji nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03 buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę ir šiuo laikotarpiu ji išlaikymo dukrai neteikė. Ginčo tarp šalių, kad paminėtu laikotarpiu mergaitė gyveno kartu su ieškovu ir jo motina J. J. pastarosios bute ir vaikas buvo išlaikomas vieno ieškovo, nėra. Įvertinęs tuometinį šalių dukters amžių, jos būtinuosius poreikius, ieškovo pateiktą dukters išlaikymo išlaidų laikotarpiu nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03 skaičiuotę, įrodymus apie ieškovo sumokėtus mokesčius už mergaitės lankytą vaikų darželį-lopšelį, taip pat duomenis apie U. J. sistemingus sveikatos sutrikimus, šalių turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė jo minėtu laikotarpiu kas mėnesį šalių vaiko išlaikymui už abu tėvus skirtas 160,00 Eur dydžio išlaidas, kurios laikytinos protingomis ir realiomis išlaidomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį tokio amžiaus vaiko vystymąsi. Kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo prievolės dalis turėjo sudaryti po 80,00 Eur kas mėnesį. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas tenkintas iš dalies ir jam iš atsakovės priteista 941,18 Eur dydžio kompensacija už jo įvykdytą atsakovės prievolę teikti išlaikymą dukrai U. J. laikotarpiu nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – nustatyti, kad ieškovas laikotarpiais nuo 2011-08-24 iki 2012-06-29 ir nuo 2013-07-10 iki 2014-09-03 įvykdė savo prievolę teikti išlaikymą nepilnametei dukrai U. J., priteisti ieškovui iš atsakovės 521,28 Eur kompensaciją už ieškovo įvykdytą atsakovės prievolę teikti išlaikymą nepilnametei dukrai laikotarpiu nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2012-06-29 iki 2013-07-10 būtų gavęs kokių nors darbo ar kitokių pajamų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl prievolės teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui įvykdymo keistina, išimant minėtą laikotarpį.Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nepilnametei dukrai laikotarpiu nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03 abu tėvai privalėjo teikti 160,00 Eur išlaikymą, iš esmės paneigė šiuo metu galiojantį ir vykdytiną Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-08-25 sprendimą (įsakymą), taip pat ir būsimą galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-41-750/2015.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-06-29 iki 2013-07-01 gavo pajamų iš atsitiktinių darbų bei turėjo santaupų, iš kurių išlaikė dukrą. Apeliaciniame skunde atsakovė neginčija fakto, kad tuo laikotarpiu dukra gyveno su ieškovu, kas įrodo, kad ne atsakovė, o ieškovas išlaikė dukrą. Ieškovo vertinimu, vien tik per laikotarpį nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03 už dukters darželį sumokėtos piniginės lėšos įrodo, jog mergaitės poreikiai yra išaugę ir jiems patenkinti neužtenka 43,44 Eur sumos, todėl teismas pagrįstai priteisė 941,18 Eur kompensaciją iš atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta ir kompensacijos už suteiktą visišką išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta
Ieškovas prašė teismo pripažinti, jog laikotarpiu nuo 2011-08-24 iki 2014-09-03 atsakovas yra įvykdęs pareigą išlaikyti šalių nepilnametę dukrą U. J.. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą patenkino visiškai.
Apeliaciniame skunde apeliantė iš dalies nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi, motyvuodama tuo, jog įrodymų byloje, kad ieškovas išlaikė dukrą laikotarpiu nuo 2012-06-29 iki 2013-07-10, nėra pateikta, todėl prašė pakeisti šią sprendimo dalį, išimant minėtą laikotarpį. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
Ieškovas R. J. ir atsakovė R. G. yra nepilnametės U. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-08-25 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1968-351/2011 priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai U. J. po 150,00 Lt (43,44 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-08-24 iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė mergaitės motiną atsakovę (b. l. 4). Iš 2015-07-08 antstolio Kęstučio Košio pažymos apie vykdymo eigą Nr. S15-24117 (vykdomoji byla Nr. 0118/14/01401) pagal minėtą teismo įsakymą matyti, kad, pagal vykdomojoje byloje esančius dokumentus, nuo priteisimo ieškovas (skolininkas) yra sumokėjęs atsakovei (išieškotojai) 221,00 Eur sumą. 2015-01-27 pranešimu atsakovė informavo antstolį, kad už laikotarpį nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03 išlaikymo, kuris sudaro 540,43 Eur, iš ieškovo nereikalauja. Nuo 2011-08-24 iki 2015-07-01 apskaičiuota indeksuota išlaikymo suma sudaro 2101,20 Eur, iš kurios atėmus ieškovo sumokėtus 221,00 Eur ir atsakovės nereikalaujamus 540,43 Eur nustatyta, kad likusi išieškotina indeksuota išlaikymo suma iki 2015-07-01 sudaro 1339,77 Eur (b. l. 5).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus, nustatė, kad šalys kartu negyvena nuo 2012 m. kovo mėnesio pabaigos. Kaip matyti iš apeliantės apeliacinio skundo motyvų, ginčo dėl to, kad ieškovas tinkamai vykdė prievolę išlaikyti dukterį laikotarpiu nuo 2011-08-24 iki 2012-06-29 ir nuo 2013-07-10 iki 2014-09-03, nėra.
Iš pateiktų į bylą įrodymų apie ieškovo gaunamas pajamas nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012-06-29 iki 2013-07-10 nedirbo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas teigia, kad tuo laikotarpiu gyveno iš santaupų bei atsitiktinių darbų gaunamų pajamų. Tą aplinkybę, jog atsakovas turėjo galimybę sukaupti santaupų, patvirtina į bylą pateikta 2010-11-01 sudaryta darbo sutartis su Norvegijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir banko išrašai, pagrindžiantys, kad ieškovas uždirbdavo apie 14770–19248 Norvegijos kronų (1527,33–1990,38 Eur). Be to, apeliantė neginčija tos aplinkybės, jog šiuo laikotarpiu šalių dukra gyveno su ieškovu. Pateikti į bylą kvitai už nepilnametės dukters lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas ginčo laikotarpiu patvirtina, kad dukters darželio išlaidas dengė ieškovas. Tas pačias aplinkybes patvirtina ir lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2014-01-16 pažyma, kurioje nurodyta, kad U. J. lanko darželį nuo 2012-02-02, visais klausimais rūpinasi ieškovas su savo mama J. J., taip pat ieškovas 100 procentų apmoka mokesčius už dukters maitinimą. Apeliantė, įvertinus byloje esančius įrodymus, ginčo laikotarpiu darbo pajamų neturėjo, gaunamą socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 60,00 Eur.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme vertinimu, nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2012-06-29 iki 2013-07-10 ieškovas tinkamai vykdė pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, kadangi dukra gyveno su ieškovu, jis tenkino dukters poreikius, o atsakovė neįrodė, jog minėtu laikotarpiu būtų prisidėjusi prie dukters išlaikymo.
Dėl kompensacijos už teiktą išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisimo
Pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos iš atsakovės (apeliantės) už ieškovo įvykdytą atsakovės prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisimo už laikotarpį nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03 ir priteisė iš atsakovės 941,18 Eur kompensaciją.
Apeliaciniame skunde apeliantė neginčija aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03 neteikė išlaikymo dukrai, tačiau ginčas kyla dėl teismo priteistos kompensacijos dydžio. Apeliacinį skundą motyvuoja iš esmės tuo, kad ši sprendimo dalis prieštarauja galiojančiam Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-08-25 teismo įsakymui, taip pat ir būsimam teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-41-750/2015, todėl kompensacijos dydis mažintinas iki 521,28 Eur. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdyto nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaip jau buvo minėta, Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-08-25 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1968-351/2011 priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai U. J. po 150,00 Lt (43,44 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-08-24 iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė mergaitės motiną atsakovę (b. l. 4). Ginčo tarp šalių nėra, jog šalių nepilnametė dukra nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03 gyveno su ieškovu ir jo mama, o atsakovė prie dukters išlaikymo neprisidėjo. Tačiau, atsakovės vertinimu, už laikotarpį nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03 kompensacijos dydis už ieškovo įvykdytą prievolę išlaikyti dukrą neturėtų viršyti 43,44 Eur per mėnesį.
Pažymėtina, kad teismas dėl kompensacijos už ieškovo įvykdytą atsakovės prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą priteisimo išanalizavo įrodymus, juos įvertino ir pateikė faktines išvadas. Byloje įrodyta, kad išlaikymas minėtu laikotarpiu U. J. buvo teiktas ieškovo. Iš pateiktos į bylą vaiko išlaikymo išlaidų detalizacijos nustatyta, kad ieškovas dukros išlaikymui teigė išleidęs apie 910,00–960,00 Lt (263,55–278,04 Eur) per mėnesį. Į bylą, pagrįsdamas vaikui išlaikyti reikalingą sumą, ieškovas pateikė tik dukters lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ kvitus. Nors kitas dukters išlaikymo išlaidas pagrindžiančių įrodymų nebuvo pateikta teismui, tačiau matyti, kad vien tik dukters lopšelio-darželio mėnesinės išlaidos sudarė apie 134,00 Lt (38,81 Eur). Prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas suponuoja išvadą, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu. Be to, teismų praktikoje vieno vaiko išlaikymo dydis yra siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013), kuriginčo laikotarpiu buvo 300,00 Eur. Taigi, atsakovei tenkanti dukters išlaikymo 80,00 Eur suma net nesiekia iš vieno tėvo priteistino teismų praktikoje nustatyto pakankamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio (300,00 Eur / 2).
Atsižvelgdamas į tai, jog 2011-08-25 teismo įsakymu priteisto išlaikymo (43,44 Eur) užtektų padengti tik šalių nepilnametės dukters darželio išlaidoms, į formuojamą teismų praktiką, jog turėtų būti patenkinami ne tik minimalūs vaiko poreikiai, į pateiktus medicininius dokumentus, kurie pagrindžia nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas įrodė, jog nors ir buvo priteistas 43,44 Eur išlaikymas dukrai, tačiau faktiškai dukters išlaikymui pagrįsta lėšų suma minėtu laikotarpiu sudarė 160,00 Eur per mėnesį.
Papildomai pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo laikotarpiu dukrai išlaikyti pakako 43,44 Eur (CPK 178 straipsnis). Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog priteista kompensacija už įvykdytą prievolę teikti išlaikymą prieštarauja 2011-08-25 Šilutės rajono apylinkės teismo įsakymui, kuriuo priteistas 43,44 Eur išlaikymas iš ieškovo nepilnametei dukrai, kadangi šioje byloje išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo nepilnamečiam vaikui klausimas nesprendžiamas, o sprendžiama dėl kompensacijos už įvykdytą prievolę teikti išlaikymą priteisimo, vadovaujantis įrodymais, pagrindžiančiais pinigų sumą, kuri buvo faktiškai panaudota minėtu laikotarpiu dukters poreikiams patenkinti. Atsakant į argumentą, jog skundžiamas sprendimas taip pat prieštarauja Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-09-18 sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-41-750/2015, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo ieškinys dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovės priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-21 nutartimi minėtas sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog skundžiamame teismo sprendime teismas nurodė neteisingą atsakovės priešieškinio, kuriuo ji prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja bei padidinti išlaikymą, pateikimo teismui dieną, tačiau, šiuo atveju reikšminga tai, kad 2014-09-29 priešieškinyje atsakovė pripažįsta, kad dukteriai išlaikyti nebepakanka 43,44 Eur, todėl prašė padidinti išlaikymą iki 500,00 Lt (144,81 Eur).
Esant tokioms aplinkybėms, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl pagrįstai priteisė 941,18 Eur kompensaciją iš atsakovės už prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką įvykdymą laikotarpiu nuo 2013-09-11 iki 2014-09-03.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 185 straipsnis), materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Nesant įrodymų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą.