- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-297-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00297-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- H. S., A. B., R. G., V. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams H. S., A. B., R. G. ir V. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. F. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atlyginti neturtinę žalą jos vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pakeisti atsakovą, tinkamai nurodyti proceso dalyvius ir jų rekvizitus, aiškiai išdėstyti ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodyti ieškinio sumą, pridėti ieškinyje dėstomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Nurodė, kad Lietuvos teismų praktikoje vieningai nurodoma, kad byloje pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį atsakovu gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties; teisėjai trečiaisiais asmenimis tokiose bylose gali būti įtraukiami tais atvejais, kai ieškinio pagrindą sudaro jų tyčiniai neteisėti veiksmai, patvirtinami įrodymais. Pažymėjo, kad procesiniame dokumente nėra suformuluotas joks reikalavimas (ieškinio dalykas), nėra nurodyta ir neturtinės žalos suma, kurią prašoma priteisti. Akcentavo, kad nėra aiškus ir ieškinio pagrindas, t. y. iš kokių konkrečių galimų neteisėtų teisėjų veiksmų kildinama žala. Taip pat nurodė, kad ieškovė be įsiteisėjusios neskundžiamos 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2470-662/2018, kuria atmestas jos apeliacinis skundas bei 2017 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties tame pačiame procese (Nr. 3-61-3-01478-2017-3), kuria jos skundas priimtas ir perduotas apeliacinės instancijos teismui, nepateikė jokių įrodymų savo reikalavimams pagrįsti.
3. Ieškovė, šalindama trūkumus, 2019 m. sausio 8 d. pateikė naują ieškinį, kuriuo atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, o trečiaisiais asmenimis – H. S., A. B., R. G. ir V. V., Lietuvos vaiko teisių kontrolierių, G. B..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi, nustatęs, kad nepašalinti visi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartyje nurodyti trūkumai, nutarė laikyti ieškovės ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad šalindama teismo nurodytus trūkumus ieškovė pagal teismo nurodymus pakeitė atsakovą, tačiau kitų trūkumų nešalino. Pateikto naujo ieškinio turinys yra padrikas, jame nėra suformuluotas ir įkainotas joks konkretus reikalavimas valstybei dėl žalos atlyginimo, neaiškus ieškovės reikalavimo faktinis pagrindas ir ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo nurodė, kad trečiuosius asmenis nurodė todėl, kad tai yra žmones, kurie sudarė sąlygas neginti jos vaikų būsto interesų, o ne valstybė, kuri yra išleidusi įstatymus juos ginti. Pažymėjo, kad nereikalavo jokių sumų, nes nori tik, kad valstybė įgaliotų trečiuosius asmenis atsiprašyti jos vaikų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis, kuria, ieškovei, nepašalinus visų teismo nustatytų ieškinio trūkumų, nutarta laikyti jos ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad vienas iš ieškinio trūkumų, kurį ieškovė buvo įpareigota pašalinti – aiškiai, tiksliai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.
10. Ieškovė atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės grindžia paaiškinimais, kad ieškinio dalykas bei pagrindas yra aiškūs.
11. Iš ieškovės pirminio bei naujai pateikto ieškinio matyti, kad ji prašė atlyginti neturtinę žalą. Atskiruoju skundu nurodo, kad nereikalauja jokių sumų, nes nori tik, kad valstybė įgaliotų trečiuosius asmenis atsiprašyti jos vaikų.
12. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnis). Taigi, nurodant, kad ieškinio dalykas yra reikalavimas atlyginti neturinę žalą, yra būtina nurodyti piniginę neturinės žalos išraišką. Pažymėtina, kad reikalavimas atsiprašyti nėra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kuriuo civilines teises gina teismas (CK 1.138 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovė nepašalino nurodytų trūkumų bei, vadovaujantis tuo, nurodė, kad teismo procesas negali būti pradėtas.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovės V. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.