Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „SERVEKA ENERGY“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SERVEKA ENERGY“ ieškinį dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovams T. Z. ir R. Z., trečiasis asmuo notarė S. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškinio atsisakymo atveju bei taikytų vertinimo kriterijų teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SERVEKA ENERGY“ pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovų T. Z. ir R. Z. 2015 m. gruodžio 9 d. sudarytą vedybų.

3. Ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, jog atsisakymą nuo ieškinio paveikė atsakovų T. Z. ir R. Z. kreipimasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu nutraukti jų sudarytą santuoką bendru sutikimu, kuris buvo patenkintas 2016-05-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-13477-862/2016. Pažymėjo, jog dėl nurodytos aplinkybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.107 straipsnį atsakovų 2015-12-09 sudaryta vedybų sutartis (notarinio registro Nr. SK-12771) pasibaigė ir šioje civilinėje byloje nebeliko ginčo dalyko.

4. Atsisakydamas ieškinio ieškovas taip pat prašė iš atsakovų solidariai priteisti 1016,40 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Prašymą grindė aplinkybe, jog civilinę bylą jis buvo priverstas inicijuoti bei patirti su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas tik dėl atsakovų veiksmų, kurie taip pat nulėmė ginčo dalyko (vedybų sutarties) pasibaigimą bei ieškovo atsisakymą nuo šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio. Pažymėjo, jog būdamas atsakovo T. Z. kreditoriumi, ėmėsi teisinių priemonių teismo sprendimu priteistai skolai išieškoti, tarp jų inicijavo ir ieškinį dėl atsakovų sudarytos 2015-12-09 vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia. Taip pat rėmėsi atsakovų nesąžiningumo aplinkybe, nurodydamas, kad tuo atveju, jeigu atsakovai būtų santuokos nutraukimo klausimą iškėlę nesudarydami vedybų sutarties, ieškovas nebūtų priverstas savo pažeistų teisių ginti reikšdamas ieškinį šioje civilinėje byloje bei turėti su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi nutraukdamas civilinę bylą ir nepriteisdamas ieškovui bylinėjimosi išlaidų, ieškovo prašymą patenkino iš dalies.

6. Atmesdamas ieškovo prašymą dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teismas įvertino šalių elgesį ir sprendė, jog atsakovų išreikšta valia – nutraukti santuoką negali būti vertinama kaip jų kalti veiksmai, nulėmę ieškinio atsisakymą. Atkreipė dėmesį į tai jog ieškinio nagrinėjamoje byloje ieškovas atsisakė nesulaukęs teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta atsakovų santuoka, įsiteisėjimo, nors pats dėl minėto sprendimo pateikė apeliacinį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) UAB „SERVEKA ENERGY“ prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti ieškovo patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas ir šioje dalyje priimti naują nutartį – ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

7.1. teisingai apibendrinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu, atsisakant ieškinio, teismas neįvertino faktinės situacijos, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo;

7.2. atsakovai atliko veiksmus, kuriais buvo patenkintas ieškovo ieškinys – 2015-12-09 vedybų sutartis pasibaigė, todėl ieškovo procesinius veiksmus nulėmė atsakovų atlikti veiksmai;

7.3. teismo argumentas, jog ieškovas ieškinio atsisakė nesulaukęs sprendimo byloje dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, kadangi nagrinėjamų civilinių bylų tarpusavio santykis neturi įtakos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-13477-862/2016 apskųstas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8. Atsakovė R. Z. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog ieškovas turėjo suinteresuotumą nukreipti išieškojimą pagal atsakovo T. Z. skolą į atsakovės R. Z. pajamas, tačiau neturėjo tikslo, jog vedybų sutartis pasibaigtų. Pažymi, jog atsakovo T. Z. skola ieškovui yra jo asmeninė skola, ir jos, išnykus bendros jungtinės nuosavybės teisiniam režimui, atsakovė neturi pareigos mokėti, todėl ieškovo padėtis absoliučiai nepasikeitė. Nurodo, jog teisę nutraukti santuoką numato įstatymas, ir tokios teisės negali apriboti kreditoriniai reikalavimai. Mano, jog ieškovas nusprendė atsisakyti ieškinio supratęs, kad pasikeitus teismų praktikai ieškinys bus atmestas ir jam pačiam atsiras pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog atsisakęs ieškinio ieškovas prarado galimybę nukreipti išieškojimą į R. Z. pajamas už laikotarpį nuo vedybų sutarties sudarymo ar bent nuo ieškinio padavimo (2016-01-26) iki atsakovų santuokos nutraukimo (2016-06-23) tuo atveju, jeigu jo ieškinio reikalavimas būtų patenkintas ir vedybų sutartis būtų buvusi pripažinta negaliojančia.

9. Atsakovas T. Z. atsiliepimo į ieškovo UAB „SERVEKA ENERGY“ atskirąjį skundą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria tenkinant ieškovo atsisakymą nuo ieškinio buvo atsisakyta priteisti iš atsakovų advokato teisinės pagalbos išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.

11. Pagal proceso įstatymą, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka vertina tik ieškovo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų klausimą bei jų pagrįstumą, o dėl kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartyje išnagrinėtų klausimų išsamiau nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

13. Priežasties teorija numato, jog bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir kodėl atsisakė ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-73-370/2015).

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, jog ieškovas teisminį procesą pradėjo nepagrįstai. Ieškinio turinys patvirtina, jog ieškovas į teismą kreipėsi teisminės gynybos, be kita ko, CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), ginčydamas atsakovų sudarytą 2015-12-09 povedybinę sutartį, įrodinėdamas, jog sudaryta povedybinė sutartis apribojo ieškovo galimybes atlikti vykdymo veiksmus pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-09-09 išduotą vykdomąjį raštą. Taigi byloje esančios faktinės aplinkybės bei ieškovo veiksmai siekiant išduoto vykdomojo dokumento pagrindu atgauti jam atsakovo T. Z. veiksmais padarytą žalą, patvirtina, jog ieškovas pagrįstai ėmėsi teisinių priemonių kreipdamasis į teismą su ieškiniu ginčydamas atsakovų sudarytą povedybinę sutartį.

15. Ieškovas ir atsakovė R. Z. įrodinėja skirtingas ieškinio atsisakymo aplinkybes: ieškovas nurodo, kad ieškinio atsisakymą paveikė atsakovų santuokos nutraukimo aplinkybė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-13477-862/2016, o atsakovė įrodinėja, jog ieškovo apsisprendimui atsisakyti ieškinio turėjo reikšmę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, kurioje pasisakyta dėl vedybų sutarties teisinių pasekmių vykdymo procese aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi atsakovų kaltės nebuvimo aplinkybe.

16. Nustatyta, jog ieškovui pateikus teisme ieškinį dėl vedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovai 206-03-01 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu; santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 2YT-13477-862/2016. Taip pat nustatyta, jog ieškovas prašymą teismui dėl ieškinio atsisakymo pateikė 2016 m. birželio 27 d., nurodydamas, jog atsakovų atliktų veiksmų pagrindu pasibaigė jų sudaryta 2015-12-09 vedybų sutartis. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiam apelianto argumentui (CK 3.107 straipsnis). Taigi ieškovo ir atsakovų atliktų procesinių veiksmų seka sudaro pagrindą konstatuoti, jog vis tik teisminio rezultato baigtis Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-13477-862/2016 (santuokos nutraukimas) paveikė ieškinio atsisakymą nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, jog atsakovės nurodyti argumentai dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio dėl priimtos Kasacinio teismo nutarties yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje būtų priimtas nepalankus ieškovui teismo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinė byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės (ji buvo paskirta nagrinėti parengiamajame posėdyje), ieškinio pagrįstumo vertinimą atlieka teismas priimdamas galutinį sprendimą, todėl neišnagrinėjus civilinės bylos iš esmės nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinio reikalavimai nepagrįsti.

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentui, jog sutuoktinių išreikšta valia nutraukti santuoką negali būti vertinama kaip jų kalti veiksmai, nulėmę ieškinio atsisakymą, tačiau pažymėtina, jog santuokos nutraukimu buvo iš dalies pasiektas nagrinėjamoje byloje ieškovo norimas rezultatas – pasibaigė atsakovų vedybinė sutartis, pakeičianti sutuoktinių turto teisinį režimą ne tik dėl gaunamų atsakovų pajamų, bet ir ateityje įgyjamo sutuoktinių turto. Be to, kaip jau buvo nurodyta ankstesniuose punktuose, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškinio atsisakymo atveju vertinama ne tik kaltė, bet ir aplinkybės, dėl kurių kilo šalių ginčas.

18. Konstatuotina, jog apylinkės teismo argumentas, jog ieškovas ieškinio nagrinėjamoje byloje atsisakė nesulaukęs teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo, o apeliantas pateikė skundą dėl minėto sprendimo, neturi teisinės reikšmės vertinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kadangi nepatvirtina netinkamo ieškovo procesinio elgesio. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinį skundą ieškovas pateikė tik dėl bylinėjimosi išlaidų.

19. Remiantis išdėstytais argumentais vertintina, jog nėra pagrindo konstatuoti ieškovo netinkamo procesinio elgesio, dėl kurio ieškovo prašymas atlyginti advokato teisinės pagalbos išlaidas būtų visiškai atmetamas.

20. Ieškovas nurodo, jog patyrė 1016 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2016-04-04 PVM sąskaitą – faktūrą serija AGA Nr. 453/2016 ir mokėjimo dokumentą, patvirtinantį sumokėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas (CPK 98 straipsnis). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo rekomenduojamų priteisti dydžių, kadangi vien tik už ieškinio parengimą rekomenduojamas priteisti dydis didesnis negu ieškovo prašomas priteisti (8.2 punktas; 753,10 EUR (2015-07-01 – 2015-09-30) užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis x 2,5 (už ieškinį) = 1882,75 eurų)).

21. Kita vertus, bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. CPK 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą nagrinėjant bylas vadovautis teisingumo principu. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovas, nutraukus atsakovams santuoką pasiekė teisinį rezultatą ne nagrinėjamoje byloje prašomu būdu, neturėjo teisinės reikšmės sprendžiant pačio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, tačiau vertintina, jog ji yra reikšminga sprendžiant dėl priteistino ieškovui bylinėjimosi išlaidų dydžio. Todėl įvertinus teisinį rezultatą, ieškinio pobūdį, civilinės bylos sudėtingumą, specialių teisinių žinių reikalingumą konstatuotina, jog nebūtų teisinga priteisti ieškovui iš atsakovų visos sumos bylinėjimosi išlaidų, o teisingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą atitiktų 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų suma (Rekomendacijų 2.1-2.2, 2.7, 2.10 punktai; CPK 94 straipsnis). Kadangi solidari prievolė nepreziumuojama, o ieškinys pareikštas abiem atsakovams, ginčijant jų sudarytą vedybinę sutartį, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

22. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo prašymo priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas atsisakius ieškinio, be pagrindo neįvertino ieškovo pradėto teisminio proceso pagrįstumo aplinkybės, todėl neteisingai išsprendė advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą. Remiantis išdėstytu, ieškovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeičiama, priteisiant ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis advokato teisinės pagalbos išlaidas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Priteisti iš atsakovų T. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 500 Eur (penkis šimtus eurų) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SERVEKA ENERGY“ (j. a. k. 300014654) naudai advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.