Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gembės“ statyba ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Ginčas byloje kilo dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės, kai nebuvo imtasi veiksmų išsiieškoti skolą už atliktus statybos rangos darbus pagal sutartį.

11. Byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 2 d. N. Ž. ir UAB „Gembės“ statyba sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo iki 2007 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini), pastatyti gyvenamąjį namą, o užsakovė N. Ž. įsipareigojo už darbus apmokėti. Pagal šią sutartį už ieškovės atliktus darbus liko neapmokėta 17 628,80 Eur (60 868,71 Lt) suma. N. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „Gembės“ statyba iškelta bankroto byla. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5163-924/2017 pagal BUAB „Gembės“ statyba ieškinį atsakovui R. Ž. (gyvenamojo namo bendrasavininkui) ir trečiajam asmeniui M. Ž. (N. Ž. įpėdinei) priteisė ieškovei BUAB „Gembės“ statyba iš atsakovo R. Ž. 6 234,23 Eur skolą, 2 244,60 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą ir skolą sumažino iki 5 397,12 Eur, reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė. Ieškovė BUAB „Gembės“ statyba buvo pareiškusi ieškinį paveldėtojai M. Ž. dėl 6 234 Eur skolos, 2 244,32 Eur delspinigių priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 14 d sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2229-1070/2018 ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovė prarado teisę į N. Ž. įpėdinės M. Ž. prievolės įvykdymą, kadangi praleido CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse numatytus reikalavimų pareiškimo terminus.

12. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Gembės“ statyba vieninteliu akcininku ir vadovu nuo 2003 m. vasario 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas R. Ž..

13. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo R. Ž. 12 231,68 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

14. Atsakovas R. Ž. apeliaciniame skunde prašo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba, priėmus naują sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia atsakovo procesinių teisių pažeidimu, dėl ko atsakovui buvo atimta galimybė būti išklausytam, taip pat nevisapusišku žalos atsiradimo ir jos dydžiui turėjusių įtakos aplinkybių išsiaiškinimu. Būtent dėl šių apeliacinio skundo argumentų atsakovas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl atsakovo teisės būti išklausytam pažeidimo ir prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

15. Atsakovas skunde nurodo, kad teismas, nors ir buvo pripažinęs atsakovo dalyvavimą būtinu, t. y. pripažinęs būtinumą išklausyti jo paaiškinimus, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, todėl pažeidė jo teisę būti išklausytam ir neišnaudojo visų procesinių priemonių užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

16. Šalies teisė duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Taigi pati šalis sprendžia, ar naudotis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir kokiu būdu jomis naudotis. Ieškinys ir pranešimas atsakovui R. Ž. dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteiktas per darbovietę 2019 m. rugpjūčio 19 d. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 3 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Tai reiškia, kad atsakovui apie iškeltą bylą buvo žinoma nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d., ir teikdamas atsiliepimą jis jau turėjo galimybę duoti savo paaiškinimus raštu. Atsakovas ne vieną kartą turėjo galimybę dalyvauti tiek parengiamajame, tiek teismo posėdžiuose ir juose duoti paaiškinimus žodžiu, tačiau jis 2019 m. spalio 24 d. parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, nors jam apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai 2019 m. spalio 9 d., tik 2019 spalio 25 d. pateikė teismui informaciją, kad jis dėl turimų sveikatos problemų negali ir artimiausiais mėnesiais negalės dalyvauti teismo posėdžiuose, taip pat pateikė duomenis, kad jis 2019-09-27 – 2019-10-01 gydėsi kardiologijos skyriuje. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. spalio 29 d. nutartimi išaiškino atsakovui R. Ž., kad jis gali vesti savo bylą teisme pats arba per atstovą – advokatą arba advokato padėjėją, taip pat išaiškino, kad siekiant pasirūpinti teisine pagalba jis turi teisę kreiptis į bet kurį Lietuvoje dirbantį advokatą, o nesant pakankamai lėšų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kreiptis į savivaldos instituciją (savivaldybę) pagal jo gyvenamąją vietą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo. Nepaisant to, atsakovas 2019 m. lapkričio 28 d. vėl pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę ir į 2019 m. gruodžio 12 d. posėdį neatvyko, nors jam šaukimas buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 29 d. Teismas, siekdamas išklausyti atsakovo paaiškinimus, protokoline nutartimi 2019 m. gruodžio 12 d. posėdyje nutarė bylos nagrinėjimą atidėti 2020 m. vasario 13 d. ir pripažinti atsakovo dalyvavimą byloje būtinu, nurodė, kad jam neatvykus į kitą teismo posėdį gali būti skiriama bauda. Atsakovas 2020 m. vasario 11 d. pateikė informaciją, kad jis negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl nedarbingumo ir pateikė Sodros informaciją apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2020-02-06 – 2020-02-14 laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, tris kartus nedalyvavo teismo posėdžiuose, jam buvo išaiškinta atstovavimo teisė, sprendė, kad atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis – jo nedarbingumas – nelaikytina svarbia priežastimi, todėl bylą išnagrinėjo iš esmės.

17. Įvertinus nurodytas procesines aplinkybes, spręstina, kad atsakovui R. Ž. buvo sudarytos pakankamos galimybės dalyvauti arba pavesti kitam asmeniui atstovauti jo interesus teismo posėdžiuose, teikti byloje visus reikalingus įrodymus, įskaitant ir jo rašytinius ar žodinius paaiškinimus, tačiau būtent atsakovas pats savo valia šiomis suteiktomis galimybėmis nepasinaudojo. Nors pirmosios instancijos teismas atsakovo dalyvavimą 2020 m. vasario 13 d. posėdyje buvo pripažinęs būtinu, tačiau atsakovui ir toliau dėl tų pačių priežasčių (blogos sveikatos) iš esmės vengiant dalyvauti teismo posėdyje, bylą išnagrinėjo pagal byloje pateiktus įrodymus. Atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu siekiant išklausyti jo paaiškinimus, tačiau jam pačiam nesinaudojant tokiomis įrodinėjimo galimybėmis, teismas negali veikti vien jo interesais, nepaisydamas šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 7 straipsnis) ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo reikalavimo, t. y. teismui imtis visų nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti. Pažymėtina, kad ir dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).

18. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista atsakovo teisė būti išklausytam, ir tai neteikia pagrindo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo paaiškinimus turėjo galimybę pateikti raštu, jo nesutikimo su teismo sprendime nurodytomis išvadomis argumentai nurodyti apeliaciniame skunde, kuriuos teisėjų kolegija įvertins, naujų įrodymų atsakovas neteikia, todėl nėra jokios būtinybės išklausyti atsakovo paaiškinimų.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovo, kaip UAB „Gembės“ statyba vadovo, neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu, kadangi jis neužtikrino savalaikio 2006 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutarties įvykdymo, neinicijavo trūkumų pašalinimo objekte, savalaikiai nesikreipė į UAB „Gembės“ statyba skolininkę N. Ž. ar jos įpėdinius. Šie atsakovo veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, kadangi iš 17 628,80 Eur N. Ž. skolos atsakovė prisiteisė tik 5 397,12 Eur, o liko neišieškota 12 231,68 Eur suma, kurią ieškovė būtų gavusi, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai ir laiku būtų inicijuotas skolos išieškojimas.

20. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad buvo pagrindas nustatyti jo, kaip vadovo, neteisėtus veiksmus, kadangi nurodytos skolos aplinkybės atsirado daugiau kaip prieš 10 metų, kai įmonės finansinė padėtis dar buvo itin gera, įmonė tuo metu veikė sėkmingai, turėjo daug užsakymų. Kaip teigia atsakovas, dėl geros įmonės finansinės padėties jis ir priėmė sprendimus netaisyti nustatytų atliktų darbų trūkumų, dėl užsakovės (N. Ž.) ligos atidėti mokėjimus už atliktus darbus, o vėliau dėl užsakovės mirties ir nesikreipti į teismą dėl skolos priteisimo.

21. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.

22. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).

23. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 50 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai.

25. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad sprendimas nesikreipti dėl skolos iš N. Ž. (jos įpėdinių) buvo priimtas dėl to, kad ir UAB „Gembės“ statyba buvo atsakinga už atliktų darbų trūkumus, be to, skolininkė N. Ž. susirgo, o vėliau ir mirė, o įmonės padėtis buvo itin gera. Tokie atsakovo priimto sprendimo neišsiieškoti skolos už atliktus darbus argumentai negali būti vertinami, kaip atsakovo protingas, rūpestingas ir sąžiningas veikimas bendrovės atžvilgiu. Pirmiausia, įmonės gera finansinė padėtis neatleidžia bendrovės vadovo nuo pareigos reikalauti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, net jeigu skolininkui dėl sveikatos būklės iškyla tam tikrų sunkumų. Pažymėtina, kad vadovas nėra bendrovės turto savininkas, todėl jo sprendimai dėl teisės išsiieškoti atlyginimą už atliktus darbus ar šios teisės atsisakyti turi būti priimami tik bendrovės interesais. Turtinės teisės atsisakymas negali būti grindžiamas vien vadovo tam tikromis moralinėmis paskatomis, ignoruojant bendrovės interesą organizuoti ūkinę veiklą taip, kad būtų gaunamas pelnas. Tokie atsakovo veiksmai negali būti pripažinti, kaip tam tikri verslo sprendimai, ką atsakovas nurodo apeliaciniame skunde.

26. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-52-413/2019 pagal ieškovės BUAB „Gembės“ statyba ieškinį atsakovui R. Ž., dalyvaujant trečiajam asmeniui M. Ž., dėl skolos priteisimo, buvo nustatyta, kad UAB „Gembės“ statyba, atlikdama darbus pagal statybos rangos sutartį, padarė trūkumus, kurių ištaisymo vertė galėtų būti 5 780,74 Lt, kas atitinka 1 674,22 Eur (nutarties 51 punktas). Kadangi užsakovai trūkumus pašalino savo jėgomis, todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 17 628,80 Eur už atliktus darbus visa apimtimi negali būti tenkinamas ir mažintinas nurodyta suma – 1 674,22 Eur, t. y. iki 15 954,58 Eur (nutarties 52-53 punktai).

27. Tokiu būdu civilinėje byloje Nr. e2A-52-413/2019 jau yra nustatytas faktas, kad ieškovei priteistinos skolos dydis dėl trūkumų šalinimo išlaidų yra ne 17 628,80 Eur, bet 15 954,58 Eur. Įsiskolinimo dydis buvo įrodinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje, atsakovas, kaip liudytojas, taip pat davė parodymus dėl skolos susidarymo aplinkybių ir teismas juos vertino. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde ir pats remiasi šiomis aplinkybėmis kaip nustatytomis, todėl nurodyta Kauno apygardos nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-52-413/2019 su joje nustatytais faktais, turinčiais įtakos įsiskolinimo dydžio nustatymui, pripažintina tinkamu rašytiniu įrodymu, kuriuo remiantis galima nustatyti užsakovų pagal statybos rangos sutartį (N. Ž., R. Ž.) įsiskolinimo ieškovei UAB „Gembės“ statyba dydį.

28. Analogiškai minėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta ir aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas (turima omenyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5163-924/2017), vadovaudamasis 2006 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutarties 9.2 punkto 2 papunkčiu (dėl pavėluoto darbų atlikimo termino), sumažino prašomą priteisti skolą 2 580,17 Eur suma (8 908,80 Lt) (32 dienos x 556,80 Lt / 2), o šalys šios teismo išvados neginčijo. Todėl teismai, atsižvelgiant į R. Ž. tenkančią ½ ieškovės atliktų darbų rezultato dalį, sprendė, kad ieškovė turi teisę į sumažintą skolos dydį dėl nesavalaikio darbų atlikimo paskaičiuota delspinigių suma. Tokiu būdu teismai jau yra nustatę ir pagrindą mažinti priteisiamos skolos dydį dėl užsakovų teisės į delspinigius už uždelstą darbų atlikimo terminą. Kadangi teismai faktiškai jau yra nustatę, kad bendraturčių (N. Ž. ir R. Ž.) skola ieškovei turi būti sumažinta, kiekvienam po 2 580,17 Eur, bendras įsiskolinimo dydis turėtų būti mažinamas bendra 5 160,34 Eur (2 580,17 Eur x 2) suma.

29. Atsižvelgiant į tai, esant teismų nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms dėl užsakovų įsiskolinimo dydžio, yra pagrindas daryti išvadą, kad užsakovų (N. Ž. ir R. Ž.) skola ieškovei už atliktus darbus, ją sumažinus dėl nurodytų aplinkybių (trūkumų šalinimo, darbų uždelsimo), iš viso buvo 10 794,24 Eur (17 628,80 Eur – 1 674,22 Eur – 5 160,34 Eur).

30. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias teismų sprendimais nustatytas skolos mažinimo aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turėtų būti atsakingas už visą 17 628,80 Eur dydžio skolą, nes šiuo atveju ieškovė, kaip statybos rangovė, buvo atsakinga už trūkumų pašalinimą, o kai trūkumus pašalino patys užsakovai, ji neturi pagrįstos teisės reikalauti apmokėjimo už darbus, kurie buvo atlikti su trūkumais. Įrodymų, kad rangos darbai buvo atlikti su trūkumais būtent dėl atsakovo R. Ž., kaip bendrovės vadovo, konkrečių neteisėtų veiksmų, nebuvo pateikta ir šios aplinkybės ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje neįrodinėjo. Duomenų, kad pats atsakovas atlikinėjo statybos darbus ir padarė trūkumus, byloje nėra, o kokie konkretūs atsakovo neteisėti veiksmai turėjo įtakos statybos rangos darbų trūkumų atsiradimui, net nebuvo įrodinėjama. Analogiškai nebuvo grindžiama ir atsakovo atsakomybė už nesavalaikį darbų atlikimą. Vien nustatytų faktų, kad darbai buvo atlikti su trūkumais ir nesavalaikiai pagrindu, negali būti preziumuojami atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėti veiksmai.

31. Pažymėtina, kad nustačius skolos dydį be trūkumų šalinimo išlaidų įvertinimo, toks skolos dydis būtų nepagrįstas ir faktiškai reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą, nes ieškovė negalėtų tikėtis viso atlyginimo, įskaitant ir už nekokybiškus darbus. Nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis realiai prarado, jam turi būti užtikrina teisė grįžti į tokią turtinę padėtį, kokia buvo iki pažeidimo padarymo. Šis principas savo ruožtu reiškia ir tai, kad nukentėjęs asmuo neturi teisės gauti daugiau, negu jam padaryta nuostolių (turtinė žala). Gavimas daugiau, negu padaryta nuostolių, reiškia nepagrįstą praturtėjimą ir tokiam asmeniui atsiranda pareiga grąžinti viską, ką jis įgijo nesant teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

32. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių dėl trūkumų šalinimo ar nesavalaikių statybos rangos darbų atlikimo, negali būti pripažintos pagrįstomis.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas turėjo pareigą savalaikiai kreiptis dėl skolos išieškojimo, tačiau jam to nepadarius laiku, vėliau buvo išieškota tik dalis ieškovei priklausiusios skolos, o būtent 5 397,12 Eur buvo priteista iš bendraturčio R. Ž., o iš N. Ž. įpėdinės M. Ž. iš viso nebuvo prisiteista, kadangi ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse numatytus reikalavimų pareiškimo terminus (Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2229-1070/2018).

34. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstas išvadas dėl įsiskolinimo dydžio ir iš dalies dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pobūdžio, todėl sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sumažinant priteistiną žalos dydį. Nustačius N. Ž. ir R. Ž. įsiskolinimo ieškovei dydį esant 10 794,24 Eur, o teismo sprendimu priteisus iš R. Ž. ieškovei 5 397,12 Eur skolos, neišieškotas žalos dydis yra 5 397,12 Eur (10 794,24 Eur – 5 397,12 Eur), būtent ši suma ir priteistina iš atsakovo R. Ž., nes tokio dydžio žala ieškovei atsirado dėl to, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovas, savalaikiai nesiėmė jo kompetencijai priskirtų veiksmų išieškoti skolą iš užsakovų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

35. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36. Ieškovė BUAB „Gembės“ statyba turėjo 1 000 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ieškovės ieškinį tenkinus 44 proc. (5 397,12 Eur x 100 proc. / 12 231,68 Eur), jai iš atsakovo R. Ž. priteisiamos 440 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Iš atsakovo taip pat priteisiamas 121 Eur (275 Eur x 44 proc. / 100 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis) ir 8,40 Eur (19,10 Eur x 44 proc. / 100 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) valstybei.

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą tenkinus iš dalies – 56 proc. (6 834,56 Eur x 100 proc. / 12 231,68 Eur), atsakovui iš ieškovės BUAB „Gembės“ statyba priteistinas 175,28 Eur (313 Eur x 56 proc. / 100 proc.) žyminis mokestis, o ieškovei iš atsakovo – 396 Eur atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (900 Eur x 44 proc. / 100 proc.) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 p.). Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 220,72 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gembės“ statyba (juridinio asmens kodas 134936128) iš atsakovo R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 397,12 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. liepos 8 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 440 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121 Eur žyminį mokestį ir 8,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gembės“ statyba (juridinio asmens kodas 134936128) iš atsakovo R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 220,72 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.