Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. R. (V. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje (toliau - Komisija) 2021 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 149 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir 206 straipsnį, galutine subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2002 m. rugpjūčio 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 5 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. skundas atmetamas.

4. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam V. R. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo teigimu, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, gautas tai patvirtinantis jo motinos raštiškas sutikimas, skatintas 9 kartus, diskriminacinių nuostatų neišsako, dalyvauja organizuojamuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir tris specialybes. Pataisos namuose nuteistasis ilgą laiką dirbo, dabar nedirba dėl sveikatos problemų. Nuteistojo teigimu lygtinio paleidimu atveju bus įdarbintas pažįstamos moters ūkyje darbininku, tačiau tai patvirtinančios pažymos byloje nėra. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir teisėjų kolegija.

7. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, V. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu pagal OASys metodiką yra 73 balai, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad iš pagal OASys nustatytų 73 balų, net 33 balai yra dinaminiai. Tokia ženkli kintančių balų suma leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

8. Pritariant apylinkės teismo ir Komisijos argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad V. R. praeityje yra teistas 2 kartus, jam būdingas nusikaltimų modelis. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę V. R. atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, tame tarpe ir už sunkaus (išžaginimas) bei labai sunkaus (nužudymas) nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, nuteistajam praeityje jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė naujus nusikaltimus. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ir skaičius, kaip tai pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, negali būti besąlyginiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad nuteistojo padarytų veikų pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl jo elgesio teigiama korekcija turi nekelti jokių abejonių.

9. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad vis dar išskiriami V. R. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai bei emocinė gerovė, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

10. Vertinant V. R. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2021 m. vasario 3 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nors suvokia, kad nusikaltimai sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau sugeba įvardinti tik asmenines pasekmes. Pripažįsta, kad anksčiau ne visuomet pavyko sėkmingai identifikuoti problemas ir numatyti pasekmes, gyvenimo stiliuje yra fiksuojama agresyvaus elgesio apraiškų, ne visuomet geba priimti kito asmens nuomonę. Nuteistasis, priimdamas sprendimus pirmenybę teikia savo asmeniniam patyrimui. Nuteistojo nusikaltimai įvykdyti su bendrininkais, jis lengvai pasiduodavo jų kriminalinei įtakai ir į nusikaltimus įsiveldavo paskatintas draugų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį bei gyvenimo stilių apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą V. R. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog V. R. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis net 49 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles ir už tai 44 kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, paskutinė nuobauda skirta 2020 m. balandžio 15 d. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai pačių pažeidimo faktų nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors V. R. skatintas 9 kartus, paskutinį kartą 2017 m. lapkričio 28 d., tačiau po paskutinio paskatinimo jam buvo skirta 14 drausminių nuobaudų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina apelianto nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad V. R., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai buvo nuoseklūs ir ilgalaikiai bei tęsis ir lygtinio paleidimo metu bei jam pasibaigus. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kuri, kaip matyti iš 2021 m. vasario 11 d. posėdžio protokolo, vieningai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam (6 iš 6 narių balsavo prieš).

12. Abejonių tinkamu apelianto pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir galimas jo finansinis nestabilumas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, prieš patekimą į pataisos įstaigą V. R. niekur oficialiai nedirbo, gyveno iš nelegaliai gaunamų lėšų. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą ir tris specialybes, tačiau šiuo metu dėl sveikatos būklės nedirba. Byloje yra pateikti duomenys dėl V. R. nustatyto nedarbingumo. Nors šiuo metu lėšų pragyvenimui pakanka, gyvena iš gaunamos neįgalumo pašalpos, tačiau duomenų apie turimas santaupas ar turtą bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, finansinis nestabilumas, lėšų trūkumas gali trukdyti sėkmingai probacijai. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo teiginiai dėl jo galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju pažįstamos moters ūkyje. Juolab, kad tokių teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys.

13. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių nuobaudų neturėjimas, gauti paskatinimai, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, įvairių programų ir užsiėmimų lankymas, darbas pataisos namuose, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, palaikomi ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų nebuvimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog V. R. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su artimaisiais ir gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog V. R. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

14. Nors apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į nuteistojo sveikatos būklę, kuri smarkiai pablogėjo dėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmė atlikimo, jam nustatomi įvairūs sveikatos sutrikimai, tačiau šie argumentai taip pat nesudaro pagrindo V. R. lygtiniam paleidimui. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, t. y. medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog V. R. dėl savo sveikatos būklės negali atlikti bausmės. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, nuteistajam nuo 2020 m. kovo 20 d. yra nustatytas 70 procentų darbingumas. Be to, aplinkybė, kad nuteistasis turi sveikatos problemų, negali būti lemiamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, kadangi nuteistiesiems užtikrinamas tokio paties lygio bei kokybės gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims (BVK 174 straipsnis 1, 2, 3 dalys). Nuteistajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti nėra galimybių laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir to užtikrinti dėl objektyvių priežasčių negali pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 174 straipsnio 3, 5 dalys), todėl šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmetami.

15. Nuteistojo skundo argumentai susiję su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, apylinkės teismo išvados dėl galimybės nuteistajam taikyti lyginį paleidimą nebuvimo taip pat nepaneigia. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje. Pažymėtina, kad pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Nuteistojo noras išeiti į laisvę, negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės prioriteto būti apsaugotai. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo partirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjimu atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, įvertinus juos kitų nustatytų ir aptartų aplinkybių kontekste, apylinkės teismui ir Komisijai nebuvo pakankami pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tokiai išvadai, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

16. Kaip nepagrįsti atmetami ir skundo argumentai, kad teismas priimdamas nutartį nesilaikė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Skundžiamoje nutartyje buvo aptarti visi reikšmingi su lygtinio paleidimo klausimu susiję duomenys, įvertintos ne tik neigiamos, bet ir nuteistojo asmenybę ir jo elgesį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės bei aiškiai įvardintos priežastys, kodėl šiuo metu nuteistojo V. R. lygtinis paleidimas nėra galimas. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo asmenybės ypatumai bei bausmės atlikimo aplinkybės, ir sprendimas priimamas tik atsižvelgiant į jas. Skirtingose bylose nurodytos aplinkybės nėra analogiškos, todėl teismui neprivalu vadovautis nutartimis, priimtomis kitose bylose.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Vertinamu atveju, byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. R. (V. R.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 24 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.