- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- TS-102-1013/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Nuteistasis
- V. E.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 59-205, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu V. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, V. E. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. liepos 21 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. spalio 21 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2018 m. rugsėjo 5 d.; neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 25 d. sudarė 1 metus 11 mėnesių 26 dienas.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. E. pateikė teismui skundą dėl Komisijos 2018 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 59-205, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir paleisti jį iš pataisos įstaigos, esant reikalui, taikant intensyvią priežiūrą. Nuteistojo teigimu, Komisijos priimtas nutarimas neteisingas, dalis nutarime nurodytos informacijos neatitinka tikrovės arba yra interpretuojama netinkamai. Nuteistasis nurodė, jog būdamas laisvėje visada turėjo darbą, o atvykęs į pataisos namus taip pat iš karto ėmėsi ieškoti darbo – nuo 2018 m. sausio mėnesio dirbo mėsininku pataisos namų virtuvėje. Netgi neturėdamas problemų dėl alkoholio vartojimo, sudalyvavo įžanginėje grupėje, kurios tikslas sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, be to, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje. Nuteistojo teigimu, nusikalstamos veikos bendrininku ji tapo atsitiktinai, nes buvo įviliotas į sūnėno pinkles. Šiuo atveju, V. E. manymu, Komisija negalėjo remtis aplinkybėmis, susijusiomis su jo padaryta nusikalstama veika, nes tokias aplinkybes įvertino teismas, skirdamas jam bausmę. Nuteistasis mano, jog jo atvejis nebuvo išnagrinėtas individualiai, nes jis nusikalto tik vieną kartą, o išvada buvo padaryta pagal daugumą kitų nuteistųjų. Taip pat Komisija neturėjo jokio pagrindo padaryti kategorišką išvada, jog jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Be kita ko, nepagrįstai ir nemotyvuotai buvo padarytos išvados apie jo asmenybę, savivokos, mąstymo stoką bei neigiamų pasekmių nenumatymą. Nuteistasis yra tikras, kad jo nusikalstamas elgesys nepasikartos, o lygtinio paleidimo atveju jis galėtų sėkmingai įsilieti į visuomenę.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės, taigi tiek jam palankios, tiek nepalankios. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, minėtuose BVK straipsniuose gana aiškiai suformuluoti kriterijai, kuriuos nustačius nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
V. E. šiuo metu atlieka Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. V. E. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. liepos 21 d., todėl svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienai (2018 m. spalio 25 d.) jis buvo atlikęs daugiau nei pusę paskirtos bausmės laiko (neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 25 d. sudarė 1 metus 11 mėnesių 26 dienas). Dėl to nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą lygtinio paleidimo formalią sąlygą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.
Nuteistojo V. E. 2018 m. spalio 16 d. socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad pagal OASys vertinimo metodiką V. E. pakartotinio teistumo rizika šiuo metu yra žema – 23 balai; pažanga bausmės atlikimo metu: nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, nesilaiko kriminalinės subkultūros, sugeba kontroliuoti savo elgesį, atpažįsta ir suvokia savo problemas, orientuotas į reabilitacijos procesą, yra motyvuotas keistis; atsižvelgiant į pažangą mažinant žemą nusikalstamo elgesio riziką (23 balus) ir elgesį bausmės atlikimo metu, nuobaudų neturėjimą, nevengia mokėti ieškinį, dalyvavimą psichokorekcinėse programose, darytina išvada, jog nuteistasis šiuo metu atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas. Minėtoje išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai – nekintantys: amžius pirmo teistumo metu – 57 m.; kintantys: nedideli finansiniai įsipareigojimai; apsauginiai: turi gyvenamą vietą, palaikantys santykiai su šeimos nariais, atsiribojęs nuo kriminalinės subkultūros. Iš minėtos išvados ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad nuteistasis anksčiau neteistas; amžius pirmo teistumo metu 57 metai; savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis pripažįsta; nuteistasis, įgyvendindamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir dalyvaudamas elgesio pataisos programose, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. birželio 26 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės; nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, laisvėje yra dirbęs vairuotoju-ekspeditoriumi, pagal darbo sutartį dirbo dvejose įmonėse vairuotoju; turi 6 ha ūkio paskirties žemės plotą, kuriame ūkininkauja; lygtinio paleidimo atveju ketina registruotis darbo biržoje; atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje nuo 2018 m. sausio 8 d. dirba valgykloje tvarkiniu; iki įkalinimo nuteistasis pragyveno iš darbo užmokesčio; šiuo metu nuteistasis dirba įkalinimo įstaigoje, gauna darbo užmokestį, lėšų pakanka būtiniausiems poreikiams tenkinti; Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus 2018 m. spalio 10 d. pateiktoje pažymoje Nr. 42-984 dėl vykdomųjų dokumentų nurodoma, kad nuteistojo V. E. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi; socialinius ryšius palaiko su broliu ir sūnumi, bendrauja telefonu, tačiau pasimatymų metu nėra lankomas; nuteistasis, lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi Šiaulių g. 50, Meškuičių k., Šiaulių r. ir gautas teigiamas atsakymas dėl nuteistojo apgyvendinimo; su dabartinės priežiūros sąlygomis taikosi – nefiksuota tvarkos pažeidimų ar konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais atvejų, Šiaulių TI buvo 2 kartus skatintas už gerą elgesį, bausmės atlikimo metu baustas nebuvo; supranta įstatymų svarbą, būtinumą jų laikytis ir jais vadovautis, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, stengiasi jomis vadovautis; nėra fiksuota asmens bylos medžiagoje duomenų bei Vilniaus PN šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų, nuteistasis taip pat neigia, bet kokį narkotinių medžiagų vartojimą; nuteistasis neneigia saikingą alkoholio vartojimą, dėl vartojimo nėra jam kilę jokių teisinių, sveikatos, santykių problemų; nerasta informacijos asmens byloje apie žalingą alkoholio vartojimą ar nusikaltimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų šios bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje; nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime svarbūs yra kiti žmonės, gerai adaptuojasi prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, įvairių socialinių situacijų; nuteistasis išsako norą daugiau nebenusikalsti, turi realius ir įgyvendinamus ateities planus, siejamus su tęstine darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu; kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Taigi šios tiek Komisijos nutarime, tiek V. E. socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį. Prie neigiamų galima priskirti Komisijos nutarime bei socialinėje išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistajam kyla savivokos dėl atsirandančių problemų gyvenime, jų sprendimo sunkumų, jis linkęs neigti emocinius potyrius, juos išveikti intensyviu darbiniu užimtumu, ko pasėkoje menksta nuteistojo gebėjimas brandžiai pasirūpinti savimi; emocinės gerovės problemos galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendžiant rizika ateityje nusikalsti didės; nuteistojo nusikalstamam elgesiui būdingas agresyvus, kitus kontroliuojantis elgesys; pagrindiniai sunkumai, paleidžiantys nusikalstamą elgseną, kyla nuteistajam dėl jo mąstymo nelankstumo jį frustruojančiose, jo lūkesčių netinkinančiose gyvenimo situacijose; nuteistojo savivokos, lankstaus mąstymo stoka, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, jų nekoregavimas didintų pakartotinio nusikalstamumo riziką.
Visgi, teismo vertinimu, aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį V. E. teikia pagrindą išvadai, kad V. E. yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, yra motyvuotas keisti gyvenimo stilių, jo pažangus, teigiamas elgesys pataisos namuose leidžia manyti, kad šie pokyčiai neturėtų skatinti nuteistąjį vėl nusikalsti. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad V. E., paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgus į tai, kad nurodyta, pripažintina, kad V. E. atitinka ne tik formaliuosius, tačiau BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Be to, teismo manymu, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje; pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.
Iš Komisijos nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, kad Komisija sprendimą netaikyti V. E. lygtinio paleidimo, be kita ko, grindžia tuo, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas 57 metų, kas, Komisijos nuomone, rodo nuteistojo sąmoningą apsisprendimą dėl nusikalstamos veikos darymo, nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, turimą neoficialią darbo patirtį laisvėje, emocinės gerovės problemas, neturima darbo vieta laisvėje lygtinio paleidimo atveju, silpnus socialinius ryšius, tačiau teismas pažymi, kad vien šios aplinkybės dar nesudaro pagrindo teigti, kad V. E. ir ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, kadangi šios nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės iš esmės yra susijusios su nuteistojo praeitimi ir turi būti vertinamos nuteistojo dabartinį elgesį ir asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, kurios, kaip jau minėta, yra iš esmės teigiamos.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas vertina, kad Komisijos nutarimas netaikyti V. E. lygtinio paleidimo yra priimtas neatsižvelgiant į visų V. E. charakterizuojančių aplinkybių visumą. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos narių nuomonė šiuo atveju nebuvo vieninga – vienas iš Komisijos narių nesutiko su skundžiamo Komisijos nutarimo išvada ir savo atskiroje nuomonėje pažymėjo, kad V. E. turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, kadangi nuteistasis teistas vieną kartą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuteistasis dirba.
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad V. E. skundas yra pagrįstas, todėl jam taikytinas lygtinis paleidimas ir pataisos namų, nustatant šias baudžiamojo poveikio priemones: iki bausmės vykdymo pabaigos (2020 m. spalio 21 d.) pradėti dirbti ir tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, šie įpareigojimai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, skatins ateityje daugiau nenusikalsti.
Teismas pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomai įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 59-205 ir taikyti nuteistajam V. E. lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktais, 3 dalimi, nustatyti V. E. pareigas:
1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi iki 2020 m. spalio 21 d.;
2) per 1 mėnesį pradėti dirbti, tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2020 m. spalio 21 d.;
3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų iki 2020 m. spalio 21 d.
Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.