Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2013-04-19 · Byla Nr. TS-56-655/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-19
Bylos Nr.
TS-56-655/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-56-655/2013
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN UTARTIS2013 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. G., g. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau tekste – komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010-10-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 182 str. l d. bei 182 str. 2 d. - 5 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2008-05-06 baudžiamuoju įsakymu bei Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2009-12-17 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė bei 15 MGL dydžio (1950 litų) piniginė bauda, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-08 nutartimi ši subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 15 MGL dydžio (1950 litų) piniginė bauda. Bausmės vykdymo pradžia 2008-11-24, pabaiga 2016-05-24, A. G. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2012-08-24. Neatliktos bausmės dalis 2013-03-28 sudarė 3 metai l mėnuo 26 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija 2013-04-02 nutarimu atsisakė taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. G. teismui pateikė skundą dėl komisijos nutarimo, kuriame nuodo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi komisija neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Nuteistasis teigia, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas A. G. nuomone, patvirtina, jog lygtinio paleidimo metu jis nesunkiai ir greitai galėtų integruotis visuomenėje. A. G. nurodo turintis aukštąjį išsilavinimą, iki bausmės atlikimo dirbo UAB „Vilniaus ekspertinių tyrimų biuras“ direktoriumi, išėjęs į laisvę planuoja dirbti vairuotoju VšĮ „Tomed“. Nuteistojo manymu, turint legalų pragyvenimo šaltinį, ženkliai mažėja tikimybė nusikalsti, atsiranda legali galimybė dengti teismo nuosprendžiu priteistą ieškinį, pataisos namuose A. G. negali dirbti dėl objektyvių priežasčių, nes trūksta darbo vietų. A. G. skundu prašo panaikinti 2013-04-02 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Mekionienė pateikdama atsiliepimą siūlo nuteistojo A. G. skundo netenkinti, palikti galioti 2013-04-02 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kadangi jis priimtas išsamiai įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymo klausimui išspręsti būtinas aplinkybes. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad A. G. anksčiau buvo teistas penkis kartus, tris kartus jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikalstamą veiką, kas rodo, kad A. G. išvadų nepadarė, nelinkęs taisytis, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, bei kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymas suteikia teismui teisę ir pareigą įvertinti, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės visapusiškai išanalizavus jo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu įvertinti nusikaltimo, už kurį asmuo nuteistas pavojingumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų esmė yra teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas, nukentėjusiųjų ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas, atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri jį paveiktų, skatintų laikytis įstatymų, pakartotinai nenusikalsti. Nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tuomet, kai padaroma išvada, jog bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti toliau jį taisant prižiūrimą, bet neizoliuotą nuo visuomenės.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. G. elgesys laisvės atėmimo vietoje vertinamas iš esmės teigiamai. Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad sudėtinga dengti civilinius ieškinius būnant laisvės atėmimo vietoje ir nedirbant dėl darbo vietų stokos pataisos įstaigoje, dėl šios priežasties nukenčia teisėti civilinių ieškovų lūkesčiai. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje pagal galimybes nuteistasis dengia nusikaltimu padarytą žalą, turi specialybę. A. G. su šeima bei artimaisiais palaiko artimus ryšius, todėl išėjęs į laisvę turėtų visas sąlygas adaptuotis, jam taip pat siūlomas darbas, pagal pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metodiką „OASys“ priskiriamas prie žemos rizikos grupės, iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai. Skirdamas A.G. laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. balandžio 2 d. nutarimo argumentacija nėra pakankama. Teismo nuomone, aplinkybių dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą A. G. visuma sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis A. G. padarė tinkamas išvadas dėl savo įvykdyto nusikaltimo, bausmės atlikimo metu stengėsi pasitaisyti, todėl ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 5 d. 4 p.,

nutarė:

tenkinti A. G. skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš Vilniaus pataisos namų.

Nuteistąjį A. G. lygtinio paleidimo metu įpareigoti:- atlyginti arba pašalinti turtinę žalą iki 2016-05-24,

- iki 2016-05-24 neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis per 5 dienas nuo įteikimo nuteistajam gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė