Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-18217-848/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei T. A. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10.3. Pateikiant apeliacinį skundą buvo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis, kuris visa apimtimi priteistinas iš atsakovės ir už apeliacinio skundo surašymą buvo patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovei AB „NEO Finance“ buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius negautų pajamų (patirtų nuostolių) dydį, jų paskaičiavimą. Ieškovė 2021 m. sausio 14 d. pateikė papildomus įrodymus: vartojimo kredito grąžinimo grafiką ir elektroninę atsakovei suteikto kredito grąžinimo sąskaitos išklotinę, negautų pajamų paskaičiavimą. Gauti nauji įrodymai išsiųsti atsakovei T. A..

12. Naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Pagal bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai yra aktualūs sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus, atsakovė turėjo galimybę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl šių pateiktų naujų įrodymų, minėtų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertina kartu su apeliaciniu skundu.

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

15. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė T. A. 2019 m. rugsėjo 16 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K885017508, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 4 750 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių ir atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 2 487,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 18 procentų), 2 371,74 Eur tarpininkavimo mokestį, bendra vartojimo kredito suma – 7 808,94 Eur. Galutinis prievolės įvykdymo terminas 2024 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovė nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. liepos 7 d. sutartį nutraukė (2020 m. liepos 1 d. pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo). Duomenų, kad atsakovė po sutarties nutraukimo būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.

17. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

18. Nagrinėjamu atveju Sutartis 2020 m. liepos 7 d. nutraukta, todėl, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas (šios nutarties 17 pastraipa) neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

19. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

21. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Aplinkybės, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 18 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 2 487,20 Eur.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės papildomai į bylą pateiktus duomenis, konstatuoja, kad ieškovės negautų pajamų (patirtų nuostolių) dydis nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. rugpjūčio 27 d.) sudaro 1 769,87 Eur. Atsakovė nepateikė savo atsikirtimų dėl ieškovės skaičiavimų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

24. Nors ieškovė byloje ir nurodo negautų pajamų konkrečią sumą, tačiau tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde prašo priteisti 18 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 449,45 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. rugpjūčio 27 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.

25. Pažymėtina, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, kaip paskolos davėja, pagrįstai nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 27 d.), galėjo tikėtis gauti 18 procentų metines palūkanas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Taigi ieškovė ieškinyje nepagrįstai prašė skaičiuoti 18 procentų mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies (4 449,45 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, tuo pačiu ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju). Pripažintina, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios susidarė laikotarpiu po sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 27 d.), ) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 23 d.), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir kurių dydis paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio:

- 2020 m. liepos 27 d. – 4 178,24 Eur (palūkanos 41,78 Eur), 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 4 121,53 Eur (61,82 Eur), 2020 m. rugsėjo 27 d. – 4 063,97 Eur (60,96 Eur), 2020 m. spalio 27 d. – 4 005,55 Eur (960,08 Eur), 2020 m. lapkričio 27 d. – 3 946,25 Eur (59,19 Eur), 2020 m. gruodžio 27 d. – 3 886,06 Eur (58,29 Eur);

- 2021 m. sausio 27 d. – 3 824,97 Eur (57,38 Eur), 2021 m. vasario 27 d. – 3 762,97 Eur (56,45 Eur), 2021 m. kovo 27 d. – 3 700,04 Eur (55,50 Eur), 2021 m. balandžio 27 d. – 3 636,16 Eur (54,54 Eur), 2021 m. gegužės 27 d. – 3 571,32 Eur (53,57 Eur), 2021 m. birželio 27 d. – 3 505,51 Eur (52,58 Eur), 2021 m. liepos 27 d. – 3 438,71 Eur (51,58 Eur), 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 3 370,91 Eur (50,56 Eur), 2021 m. rugsėjo 27 d. – 3 302,09 Eur (49,53 Eur), 2021 m. spalio 27 d. – 3 232,24 Eur (48,48 Eur), 2021 m. lapkričio 27 d. – 3 161,34 Eur (47,42 Eur), 2021 m. gruodžio 27 d. – 3 089,38 Eur (46,34 Eur),

- 2022 m. sausio 27 d. – 3 016,34 Eur (45,25 Eur), 2022 m. vasario 27 d. – 2 942,21 Eur (44,13 Eur), 2022 m. kovo 27 d. – 2 866,96 Eur (43,01 Eur), 2022 m. balandžio 27 d. – 2 790,59 Eur (41,86 Eur), 2022 m. gegužės 27 d. – 2 713,07 Eur (40,70 Eur), 2022 m. birželio 27 d. – 2 634,39 Eur (39,52 Eur), 2022 m. liepos 27 d. – 2 554,53 Eur (38,32 Eur), 2022 m. rugpjūčio 27 d. – 2 473,47 Eur (37,10 Eur), 2022 m. rugsėjo 27 d. – 2 391,19 Eur (35,87 Eur), 2022 m. spalio 27 d. – 2 307,68 Eur (34,62 Eur), 2022 m. lapkričio 27 d. – 2 222,92 Eur (33,34 Eur), 2022 m. gruodžio 27 d. – 2 136,88 Eur (32,05 Eur),

- 2023 m. sausio 27 d. – 2 049,55 Eur (30,74 Eur), 2023 m. vasario 27 d. – 1 960,91 Eur (29,41 Eur), 2023 m. kovo 27 d. – 1 870,94 Eur (28,06 Eur), 2023 m. balandžio 27 d. – 1 779,62 Eur (26,69 Eur), 2023 m. gegužės 27 d. – 1 686,93 Eur (25,30 Eur), 2023 m. birželio 27 d. – 1 592,85 Eur (23,89 Eur), 2023 m. liepos 27 d. – 1 497,36 Eur (22,46 Eur), 2023 m. rugpjūčio 27 d. – 1 400,44 Eur (21,01 Eur), 2023 m. rugsėjo 27 d. – 1 302,07 Eur (19,53 Eur), 2023 m. spalio 27 d. – 1 202,22 Eur (18,03 Eur), 2023 m. lapkričio 27 d. – 1 100,87 Eur (16,51 Eur), 2023 m. gruodžio 27 d. – 998,00 Eur (14,97 Eur),

- 2024 m. sausio 27 d. – 893,59 Eur (13,40 Eur), 2024 m. vasario 27 d. – 787,61 Eur (11,81 Eur), 2024 m. kovo 27 d. – 680,04 Eur (10,20 Eur), 2024 m. balandžio 27 d. – 570,86 Eur (8,56 Eur), 2024 m. gegužės 27 d. – 460,04 Eur (6,90 Eur), 2024 m. birželio 27 d. – 347,56 Eur (5,21 Eur), 2024 m. liepos 27 d. – 233,39 Eur (3,50 Eur), 2024 m. rugpjūčio 27 d. – 117,51 Eur (1,87 Eur),

kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. rugpjūčio 27 d.) negali viršyti 1 769,87 Eur sumos.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas – ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės priteisiamos 18 proc. negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 27 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 25 pastraipoje, kurios negali viršyti 1 769,87 Eur sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

28. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 6 901,16 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Įvertinus apeliantės ieškinio reikalavimus matyti, kad buvo prašoma priteisti 18 procentų metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos – 4 449,45 Eur nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 27 d.). Skaičiuojant nuo 4 4499,45 Eur negrąžinto kredito sumos, per metus grąžintinos palūkanos sudarytų 800,90 Eur, iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 27 d.) palūkanų suma sudarytų 3 272,56 Eur. Todėl ieškinio suma nustatytina 10 173,72 Eur (3 272,56 Eur + 6 901,16 Eur). Žyminio mokesčio turėjo sumokėti 229 Eur. Ieškovė sumokėjo 155 Eur žyminio mokesčio, liko nepriemoka 74 Eur.

29. Ieškinys patenkintas 85,23 proc. (ieškinio suma 10 173,72 Eur, priteisiama 8 671,03 Eur). Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 355 Eur (155 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 302,57 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

30. Žyminio mokesčio nepriemoka (74 Eur) valstybei priteistina proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams: iš ieškovės – 11 Eur , iš atsakovės – 63 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 275 Eur (75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus iš dalies reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (patenkintas 54,08 proc.), ieškovei priteisiamos 148,72 Eur jos apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės T. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 449,45 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 45 ct) negrąžintą kredito dalį,

285,31 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 31 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.),

18 procentų metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 27 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių dydis negali viršyti 1 769,87 Eur,

2 164,96 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 96 ct) tarpininkavimo mokestį,

1,44 Eur (vieno euro 44 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 28 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 7 d.),

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 671,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

302,57 Eur (tris šimtus du eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės T. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 148,72 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 72 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) 11 Eur (vienuolika eurų), o iš atsakovės T. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) žyminį mokestį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.