Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei T. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4 449,45 Eur negrąžintą kredito dalį, 285,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 7 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 18,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 4 449,45 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos

2024 m. rugpjūčio 27 d., 2 164,96 Eur tarpininkavimo mokestį, 1,44 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y.

2020 m. vasario 28 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 7 d.,

18,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 4 449,45 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos

2024 m. rugpjūčio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

155,00 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovei asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

Kaip minėta, ieškovė taip pat prašo priteisti 18,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 449,45 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 27 d.). Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 18,00 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 449,45 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 27 d.). Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

Ieškovė prašė priteisti 1,44 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 28 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.), ir 18,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 449,45 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1,44 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 28 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.), o reikalavimas dėl 18,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 449,45 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas.

Ieškovė prašo priteisti 2 164,96 Eur tarpininkavimo mokestį. Vadovaujantis šalių sudaryta sutartimi, tarpininkavimo mokestis - tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka (sutarties 1.29 punktas). Pagal šalių sudarytos sutarties 5.3 punktą, tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas pagal vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą tam tikrą procentinį dydį nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Šalių sudarytoje sutartyje numatyta, jog tarpininkavimo mokestis nuo kiekvienos grąžintos įmokos yra 7,90 procentai, o tarpininkavimo mokesčio suma 571,74 Eur suma, kuri su nuolaida taip pat įskaičiuota į 7 808,94 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą kredito davėjui (4 750,00 Eur kreditas + 2 487,20 Eur palūkanos + 571,74 Eur tarpininkavimo mokestis). Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtinai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog iš anksto numatyta 571,74 Eur tarpininkavimo mokesčio suma, kuri savo apskaičiavimo tvarka yra aiški ir pagrįsta ir dėl kurios kredito gavėjas buvo informuotas sutarties sudarymo metu, yra pagrįsta, todėl ieškinio dalis dėl likusios 2 164,96 Eur neapmokėtos tarpininkavimo mokesčio sumos yra pagrįsta ir tenkinama.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už teismo priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu.

Ieškovė byloje sumokėjo 155,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 200,00 Eur atstovavimo išlaidų, viso 355,00 Eur. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 71 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 252,05 Eur bylinėjimosi išlaidų ((CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 449,45 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 45 ct) negrąžintą kredito dalį, 285,31 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 31 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.), 2 164,96 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 96 ct) tarpininkavimo mokestį, 1,44 Eur (vieno euro 44 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 28 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 7 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 901,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 252,05 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 05 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę sprendimą už akių skųsti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.