- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-1788-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31873-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- L. J., U. P.
- Trečiasis asmuo
- L. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Horizon Travel Worldwide“ ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovams L. J. ir U. P., trečiasis asmuo L. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas atsisakymo užtikrinti atsakovo nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Horizon Travel Worldwide“ pateikė ieškinį, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovų solidariai 91 095 Lt (atitikmuo 26 382,94 Eur) turtinei žalai atlyginti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikė 91 095 Lt (26 382,94 Eur) sumos atsakovui L. J. nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam, nekilnojamajam turtui ir ar turtinėms teisėms, esančioms pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, atsakovui priklausančioms piniginėms lėšoms, areštą.
3. Atsakovas L. J. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti ieškovą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 26 382,94 Eur nuostoliams, galintiems atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinti. Nurodė, jog su kredito įstaiga Nordea Banku sudaryta 2008-08-08 kreditavimo sutartis Nr. BK 08/008/16SV nutraukta, kreditorius 2014-01-02 vykdomoj įrašo Nr. 1-11 pagrindu pradėjo vykdymo veiksmus dėl 1 139 919,73 Lt (330 143,57 Eur) išieškojimo, ir nors vykdymo procesas yra sustabdytas, skaičiuojamos 16 proc. metinės palūkanos, kurios už vieną pradelstą dieną sudaro 144,72 Eur. Pažymėjo, jog dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, galiojančių daugiau nei pusantrų metų, negali pasinaudoti galimybe refinansuoti kredito įstaigos Nordea Banko išduoto kredito, dėl kurio refinansavimo procedūrą Kredito unija „TAUPA“ gali pradėti tik tuomet, kai panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo teigimu, minėta aplinkybė patvirtina, jog laikinosios apsaugos priemonės sukelia neproporcingai didelę žalą, kadangi skaičiuojamos palūkanos, o kredito sutarties vykdymo užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas (ne tik atsakovo, bet ir jo artimų giminaičių) bus parduoti iš varžytynių. Pažymi, jog nuostolių kompensavimas nėra užtikrintas, o ieškovo, kuris yra bankrutuojanti įmonė ir bylos duomenimis neturi turto, galimybė padengti atsiradusius nuostolius yra smarkiai apribota.
4. Ieškovas BUAB „Horizon Travel Worldwide“ atsiliepime su atsakovo prašymu nesutiko. Nurodė, jog atsakovas nepagrindė nuostolių dydžio. Paaiškino, jog atsakovas nenurodė galimų jo nuostolių dydžio, kuriuos atsakovas gali patirti dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi atsakovo galimus nuostolius gali sudaryti tik skirtumas tarp Nordea Banko skaičiuojamų padidintų 16 proc. metinių palūkanų bei atsakovo mokamų palūkanų Kredito unijai „TAUPA“ už suteiktą kreditą (refinansavimą). Pažymėjo, jog atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kokias palūkanas atsakovas turės mokėti Kredito unijai „TAUPA“. Nurodė, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog Kredito unija „TAUPA“ yra priėmusi sprendimą dėl refinansavimo, o jos pateiktas raštas yra tik bendro pobūdžio atsakymas ir negali būti prilyginamas sprendimui suteikti atsakovui kreditą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi atsakovo L. J. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, atmetė.
6. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti atsakovo prašomą nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą. Nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog Nordea Bankas, kuriam įkeistas nekilnojamasis turtas, sutiks leisti antriniu įkeitimu įkeisti Kredito unijai „TAUPA“ atsakovui priklausantį turtą. Pažymėjo, jog Kredito unijos „TAUPA“ atsakymas nėra įpareigojantis, o atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra įvykdęs visas kitas kredito unijos „TAUPA“ sąlygas kredito išdavimui ir vienintelė kliūtis suteikti atsakovui kreditą yra nagrinėjamoje civilinėje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovui taikomos ne tik nagrinėjamoje civilinėje byloje laikinosios apsaugos priemonės, bet yra vykdoma 18 vykdomųjų bylų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) L. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 26 382,94 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
7.1. teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, jog nepateiktas kredito įstaigos Nordea Banko sutikimas leisti įkeisti apeliantui priklausantį turtą, kadangi apeliantas į banką gali kreiptis tik gavęs kredito unijos garantinį raštą, kurio negali gauti dėl taikyti laikinųjų apsaugos priemonių;
7.2. Kredito unija „TAUPA“ rašte aiškiai nurodė, jog refinansavimo procedūrai pradėti trukdo laikinosios apsaugos priemonės, todėl teismo argumentas, jog apeliantas neįvykdė visų Kredito unijos „TAUPA“ sąlygų, nepagrįstas;
Žemesnės instancijos teismas
7.3. atmesdamas atsakovo prašymą teismas vadovavosi beveik dviejų metų senumo pažyma dėl vykdomųjų bylų kiekio, kadangi jie neatitinka realios situacijos. Pažymi, jog dauguma vykdomųjų bylų neužbaigtos ne dėl apelianto nemokumo, o dėl to, jog apeliantas nesutinka su per didelėmis vykdymo išlaidomis;
7.4. byloje pateikta daug įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog laikinosios apsaugos priemonės sukelia nepagrįstus ir didelius nuostolius, už kuriuos iš esmės atsakingas ieškovas. Pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ieškovui neįrodžius galimos grėsmės ir ieškinio pagrįstumo, iš esmės remiantis tik deklaratyviais teiginiais;
7.5. nagrinėjamu atveju apeliantas nėra materialiosios teisės subjektu, kadangi įmonės turtas buvo perduotas atsakovui U. P., o byloje nėra duomenų apie tai, jog įmonės turtas perduotas apeliantui. Pažymi, jog tokiu atveju, kuomet laikinosios apsaugos priemonės netaikomos kitam atsakovui, atsakovo U. P. teisės nepagrįstai prioretizuojamos prieš apelianto.
8. Ieškovas BUAB „Horizon Travel Worldwide“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo L. J. atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas nesutikimą su atskiruoju skundu grindžia iš esmės argumentais, tapačiais išdėstytiems atsiliepime į atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
9. Atsakovas U. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nutarties spręsti savo nuožiūra. Atsiliepime nurodo tokius esminius argumentus:
9.1. apelianto argumentai, susiję su atsakovui U. P. reiškiamais reikalavimais bei iš to kylančiomis procesinėmis pasekmėmis, yra nagrinėjamos bylos dalykas ir nevertinami sprendžiant procesinius klausimus;
9.2. neteisėtų veiksmų neatliko ir nepadarė žalos įmonei, kadangi faktiškai jo vadovavimo periodu už įmonės veiklos bei buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą bei finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą buvo atsakingas apeliantas;
9.3. ieškovas, inicijuodamas civilinę bylą dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, bei prašydamas taikyti apelianto turtui laikinąsias apsaugos priemones, įgyvendino savo subjektinę teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Proceso įstatyme įtvirtinta, jog šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnio 1 dalis).
11.Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtina nustatyti dvi aplinkybes: pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, jog nuostoliai jau yra atsiradę, ir, antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2401/2011; 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-541/2014; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-765-241/2015 ir kt.).
12. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2014). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje gali patirti nuostolių, turi pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Taigi turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-765-241/2015).
13. Atsakovas nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą grindė aplinkybe, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių negali pasinaudoti kredito įstaigos Nordea Banko suteiktos paskolos refinansavimo kredito unijoje „TAUPA“ galimybe, o jo nuostolius sudaro 16 proc. dydžio metinės palūkanos, kurios skaičiuojamos net nutraukus 2008-08-08 kreditavimo sutartį Nr. BK 08/008/16SV. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo.
14. Konstatuotina, jog apeliantas ir pateikdamas atskirąjį skundą neįrodė, jog nuostoliai yra atsiradę arba gali atsirasti dėl atsakovo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
15. Apeliantas įrodinėja, kad jo paskolos refinansavimo aplinkybę pagrindžia byloje pateiktas Kredito unijos „TAUPA“ 2016-03-17 atsakymas apeliantui L. J. į gautą prašymą „Dėl ilgalaikio būsto paskolos refinansavimo“, kuriame nurodyta, jog kredito unija svarstytų galimybę refinansuoti prašomą būsto paskolą, o ilgalaikio būsto refinansavimo projekto nagrinėjimas ir svarstymas galėtų būti pradėtas panaikinus laikinąsias apsaugos priemones. Taigi pagal lingvistinę atsakymo turinio analizę vertintina, jog Kredito unija „TAUPA“ tik svarstytų galimybę refinansuoti būsto paskolą, todėl nėra aišku, koks būtų pasiektas rezultatas, t. y. nuspręsta refinansuoti būsto paskolą įvertinus apelianto finansinę situaciją ar ne, ir jei nuspręsta refinansuoti, kokiomis sąlygomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs rašto pobūdį ir turinį, neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo argumentui, jog Kredito unijos „TAUPA“ atsakymas yra neįpareigojantis ir nepagrindžia nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, aplinkybės.
16. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kritiškai vertintina situacija, kuomet vienintelė kliūtis refinansavimui yra civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kai tuo tarpu iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog apelianto turtui yra taikoma ir daugiau areštų (turtas areštuotas antstolių, Vilniaus apygardos teismo). Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi dviejų metų senumo duomenimis atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių apylinkės teismo konstatuotą aplinkybę dėl taikomų areštų (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas patikrino nutarties priėmimo dieną Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis ir nustatė, jog faktinė situacija dėl taikomų areštų apelianto turtui nuo 2014 metų iš esmės nėra pasikeitusi (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, jog priežastys, dėl kurių neužbaigtos vykdomosios bylos, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sudaro pagrindą taikyti ieškovo teisinis statusas. Pažymėtina, jog įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovo UAB „Horizon Travel Worldwide“ valdymo organai neteko galios ir įmonės turto valdymą perėmė įmonės bankroto administratorius UAB „MaxContract“ (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės bankroto administratorius yra įpareigotas veikti įstatymo nustatyta tvarka ir užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis), todėl aplinkybė, jog bankroto administratorius įgyvendina jam įstatymo suteiktas teises bankroto procese, savaime nesudaro pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo institutą. Be to, pažymėtina, jog atsiskaitymai iš bankrutuojančios įmonės turto vykdomi ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl net ir tenkinus prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, atsiradus pagrindui atlyginti nuostolius, piniginės lėšos iš bankrutuojančios įmonės būtų išieškomos ĮBĮ nustatyta tvarka.
18. Apeliantas įrodinėdamas nuostolius taip pat remiasi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo principo pažeidimu, kuomet laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik vienam iš atsakovų, t. y. apeliantui, bei reikalavimų nepagrįstumo aplinkybe. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsakovo L. J. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1232-560/2016. Pažymėtina, jog minėta nutartis įsiteisėjusi (CPK 331 straipsnio 6 dalis), joje be kita ko buvo įvertintas ir laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas, nagrinėjamu atveju nesprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimas, todėl apelianto argumentai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturi teisinės reikšmės. Apelianto atsikirtimai į ieškovo reikalavimus reikšmingi bei vertinami sprendžiant ieškinio reikalavimus iš esmės, todėl nagrinėjant atskiro procesinio veiksmo – nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagrįstumą taip pat neturi teisinės reikšmės.
19. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
20. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė netaikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto L. J. atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.