- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- e2-770-522/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00647-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- Širvintų rajono savivaldybės tarybos
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.6.3.2Šiurkštus darbo drausmės pažeidimas
- 1.3.6.4Drausminių nuobaudų rūšys, skyrimo terminai ir tvarka
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui Širvintų rajono savivaldybės tarybai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo užmokesčiu, priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš Širvintų rajono kultūros centro direktoriaus pareigų neteisėtu, nustatyti, kad į darbą jis negali būti grąžintas dėl nepalankių sąlygų dirbti, priteisti iš atsakovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką – 599,31 Eur ir vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovo 4000 Eur neturtinę žalą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 23 d. laikinai Širvintų rajono savivaldybės mero pareigas einanti tarybos narė Ž. P. savo iniciatyva pasikvietė ieškovą ir privataus susitikimo metu paprašė organizuoti/režisuoti Širvintų miesto šventę „Širvintoms 540“. Nuo tos dienos ieškovas faktiškai pradėjo eiti Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas, tačiau darbo sutartis su juo buvo sudaryta tik 2015 m. balandžio 30 d., pagal kurią ieškovas nuo 2015 m. gegužės 4 d. pradėjo dirbti Širvintų kultūros centro direktoriumi. Prieš sudarant darbo sutartį ir vėliau ieškovas ne kartą informavo Ž. P. bei Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorę apie tai, kad 2015 m. gegužės 17-24 dienomis yra suplanuota jo kelionė į Gruziją. Ieškovas buvo patikintas, kad jokių problemų nebus ir ieškovas galės vykti į kelionę. 2015 m. gegužės 15 d. ieškovas pateikė laikinai Širvintų rajono savivaldybės merės pareigas einančiai tarybos narei Ž. P. prašymą dėl leidimo vykti į komandiruotę Gruzijoje ir gavo patvirtinimą, jog jis gali vykti, nors tarybos pritarimo jis neturėjo. 2015 m. gegužės 18 d. laikinai einančios Širvintų rajono savivaldybės merės pareigas tarybos narės Ž. P. prašymu Širvintų kultūros centro direktoriaus pavaduotojas A. V. pateikė rašytinį pasiaiškinimą, kad telefonu į susitikimą kviestas įstaigos direktorius E. D. susitikime dalyvauti negali, nes yra išvykęs į komandiruotę. Jokie kiti patikrinimai ieškovo darbo vietoje nebuvo atliekami. 2015 m. birželio 2 d. ieškovas gavo 2015 m. gegužės 28 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimą dėl rašytinio pasiaiškinimo pareikalavimo ir tos pačios dienos reikalavimą pasiaiškinti raštu. 2015 m. birželio 3 d. ieškovas pateikė išsamų pasiaiškinimą, prie kurio pridėjo ir savo gyvenimo aprašymą, įrodantį ieškovo kompetenciją vykdyti jam pavestas funkcijas. 2015 m. birželio 22 d. Širvintų rajono savivaldybės merė Ž. P. priėmė potvarkį Širvintų kultūros centro direktoriui E. D. už darbo drausmės pažeidimą – neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną – 2015 m. gegužės 18-22 dienomis, skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Ieškovas mano, kad buvo atleistas iš darbo neteisėtai, nes šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Ieškovas teigia, kad jo elgesys pagal sukeltas pasekmes negali būti vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, kadangi ieškovas net ir nebūdamas darbe gegužės 18-22 dienomis tą mėnesį išdirbo darbo sutartyje sulygtą darbo valandų skaičių. Dar prieš pradėdamas eiti pareigas informavo Ž. P. apie suplanuotą kelionę ir ji tam neprieštaravo. Be to, dalyvavimas tarptautiniame ir didelį prestižą turinčiame renginyje suteikė galimybę plėsti tarptautinius ryšius. Be to, ieškovas nurodė, kad grįžęs iš kelionės ir toliau aktyviai veikė organizuodamas miesto šventę, vedė daugelį šventės renginių, organizavo tolesnę įstaigos veiklą, todėl jam nesuprantama, kokiu būdu jis galėjo prarasti atsakovo pasitikėjimą. Ieškovas taip pat nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija nėra nustačiusi papildomos įstaigų vadovų komandiravimo tvarkos. Pagal bendrą susitarimą įstaigos vadovai į komandiruotes važiuoja savo nuožiūra, pateikdami prašymą savivaldybės tarybai. Tokia susiformavusi praktika leido ieškovui pagrįstai manyti, kad elgdamasis pagal nusistovėjusias taisykles jis negalėtų padaryti jokio pažeidimo. Ieškovas pažymėjo ir tai, kad tuo pačiu metu padariusiems analogiško pobūdžio pažeidimus kitiems įstaigų vadovams jokios nuobaudos nebuvo paskirtos. Ieškovo nuomone atsakovas leido susiformuoti situacijai, kai dėl faktiškai susiklosčiusių taisyklių jo darbuotojai pagrįstai tikisi tam tikro savaime suprantamo elgesio. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ieškovo nebuvimo darbe dienos pažymėtos kaip poilsio dienos, t.y. jis už jas negavo darbo užmokesčio. Ieškovas neginčija nebuvimo darbe fakto ir šio fakto niekada nuo atsakovo neslėpė, priešingai, pateikė prašymą dėl vykimo į komandiruotę, t.y. atsakovas apie ieškovo išvykimą sužinojo iš paties ieškovo ir būtent todėl ėmėsi iniciatyvos 2015 m. gegužės 18 d. iškviesti ieškovą į susitikimą, kuris iš anksto nebuvo numatytas. Ieškovas akcentuoja ir tai, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas ne iš karto, t.y. jo atleidimo klausimas buvo svarstytas du kartus: 2015 m. birželio 11 d. šį klausimą sprendė taryba, kuriai nepakako balsų priimti lemiamą sprendimą ir tik pasikeitus savivaldos teisiniam reglamentavimui, sprendimą dėl ieškovo atleidimo vienasmeniškai priėmė savivaldybės merė Ž. P.. Ieškovas taip pat nurodė, kad darbuotojui nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl jo darbo pareigų vykdymo, drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo. Mano, kad priežastys dėl kurių jis buvo atleistas iš darbo, neatitinka šiurkščiam pažeidimui priskirtino darbuotojo elgesio. Ieškovas taip pat mano, kad buvo praleistas senaties terminas nuobaudai paskirti, kuris pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 241 straipsnio 1 dalį yra 1 mėnuo nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Ieškovo skaičiavimu, nuobauda jam galėjo būti paskirta iki 2015 m. birželio 18 d., t.y. skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 18 d., t.y. nuo Kultūros centro direktoriaus pavaduotojo pateikto pasiaiškinimo atsakovui, kuomet atsakovui tapo žinoma, jog ieškovas į darbą neatvyko. Ieškovas prašo priteisti ir neturinę žalą, kurią grindžia tuo, jog atleidus jį iš darbo dėl šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo, sumažėjo jo įdarbinimo galimybės, atsirado nepasitikėjimas savo kompetencija, toks įrašas jo darbo biografijoje žemina ieškovą, kenkia jo geram vardui ir reputacijai, dėl ko sumažėja jo galimybės gauti kultūros projektų. Taip pat atsakovo elgesys ieškovui sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Ieškovas nebemato galimybės vėl dirbti atsakovo įstaigoje, mano, kad prieš jį gali būti nuteikinėjami kolegos bei pavaldiniai arba ieškovas jaus neproporcingą savivaldybės tarybos narių psichologinį spaudimą ar šantažą, susidurs su politinėmis provokacijomis. Dėl to ieškovas prašo priteisti jo vidutinį darbo užmokestį nuo jo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas nuo 2015 m. gegužės 4 d. buvo paskirtas į biudžetinės įstaigos Širvintų rajono savivaldybės administracijos kultūros centro direktoriaus pareigas Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1-16, laimėjęs viešą konkursą kultūros centro direktoriaus pareigoms eiti. 2015 m. balandžio 30 d. jis pasirašė neterminuotą darbo sutartį, kurioje jo darbo pradžia nustatyta nuo 2015 ,m. gegužės 4 d. 2015 m. gegužės 15 d. ieškovas pateikė prašymą dėl komandiruotės į Gruziją, kuriame nurodė, kad komandiruotė vyks 2015 m. gegužės 17-24 dienomis. Į komandiruotę, vadovaujantis teisės aktais, darbuotojas gali išvykti tik darbdaviui – šiuo atveju Širvintų rajono savivaldybės tarybai, priėmus atitinkamą sprendimą dėl jo komandiruotės. Kadangi ieškovas prašymą dėl komandiruotės pateikė tik 2015 m. gegužės 15 d., t.y. likus 2 dienoms iki išvykimo, nebuvo jokios galimybės teisės aktų nustatyta tvarka sušaukti savivaldybės tarybos posėdžio, kadangi savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė turi būti paskelbiama prieš 3 dienas savivaldybės interneto svetainėje. Taigi, sprendimas dėl ieškovo komandiruotės nebuvo priimtas, todėl ieškovas į komandiruotę 2015 m. gegužės 17-24 dienomis išvyko savavališkai ir 2015 m. gegužės 18-22 dienomis nebuvo darbo vietoje. 2015 m. gegužės 28 d. Širvintų rajono savivaldybės taryba pareikalavo iki 2015 m. birželio 3 d. pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo. 2015 m. birželio 3 d. ieškovas pateikė pasiaiškinimą. 2015 m. birželio 11 d. įvyko Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame prisiekė ir visus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytus įgaliojimus įgijo Širvintų rajono savivaldybės merė Ž. P.. 2015 m. birželio 22 d. Širvintų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 7-4 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. D.“ ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už darbo drausmės pažeidimą – neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną – 2015 m. gegužės 18-22 dienomis. Atsakovo nuomone, drausminės nuobaudos skyrimo tvarka nebuvo pažeista, kadangi ieškovas, neatvykdamas į darbą be svarbių priežasčių 2015 m. gegužės 18-22 dienomis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Kad neatvyko į darbą, pripažino ir pats ieškovas. Jokio sprendimo dėl jo vykimo į komandiruotę atsakovas priėmęs nebuvo. Nesutinka atsakovas ir su ieškovo teiginiais, kad ieškovo komandiruotė atsakovui jokios žalos nepadarė, o dėl ieškovo kelionės tikėtinai gaus naudos dėl padidėjusio įstaigos žinomumo ir ieškovo sukurto teigiamo įvaizdžio. Atsakovas nurodė, kad jokių bendradarbiavimo sutarčių nei su Gruzijos Respublika ar šios valstybės įstaigomis ar organizacijomis nėra sudaręs ir jokiuose bendruose renginiuose nedalyvauja. Atsakovas buvo suinteresuotas 2015 m. gegužės 29-31 dienomis vykusios jubiliejinės šventės „Širvintoms 540“ organizavimu. Ieškovas gi, neturėdamas atsakovo pavedimo vykti į komandiruotę, išvyko prieš pat minėtą šventę, kuomet vyko patys pagrindiniai pasiruošimo darbai, todėl iš esmės pažeidė atsakovo interesus, kadangi buvo apsunkintas pasirengimas šventei, padidėjo darbo krūvis kitiems darbuotojams, iškilo daug nesklandumų, kurie vėliau sutrikdė ir pačią šventę. Atsakovas taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovo motyvais dėl nuobaudos paskyrimo senaties termino skaičiavimo. Atsakovas nurodė, kad drausminės nuobaudos skyrimo senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas ne nuo 2015 m. gegužės 18 d., o nuo 2015 m. birželio 11 d., kuomet buvo gautas ieškovo pasiaiškinimas dėl neatvykimo į darbą ir į posėdį svarstyti šio klausimo susirinko savivaldybės taryba. Be to, ieškovas į darbą neatvyko 2015 m. gegužės 18-22 dienomis, t.y. padarė tęstinį pažeidimą, todėl drausminės nuobaudos skyrimo senaties terminas gali būti skaičiuojamas nuo paskutinės pažeidimo dienos, t.y. 2015 m. gegužės 22 d. Todėl, atsakovo nuomone, drausminės nuobaudos skyrimo terminas nepraleistas. Nesutinka atsakovas ir su ieškovo reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad ieškovas neįrodė nei žalos kilimo fakto, nei prašomos priteisti žalos dydžio. Kadangi ieškovas iš darbo, atsakovo nuomone, buvo atleistas pagrįstai ir teisėtai, nėra atsakovės kaltės. Kadangi nėra kaltės, negali būti ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo prašomos žalos. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad susidūrė su įdarbinimo sunkumais, kad atleidimas iš darbo pakenkė jo geram vardui ir reputacijai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagrįstai, atsakovas nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką priteisimo. Tačiau, jei teismas pripažintų, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, atsakovas prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovo duomenimis ieškovas yra įsidarbinęs kitoje darbovietėje, taip pat į protingumo ir sąžiningumo principus bei faktą, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo sąlygotas netinkamo jo, kaip darbuotojo, pareigų vykdymo, ir priteisti ieškovui darbo užmokesčio skirtumą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės aplinkybės šioje civilinėje byloje nustatomos remiantis byloje esančiais dokumentais, šalių, jų atstovų paaiškinimais ir liudytojos Širvintų rajono savivaldybės merės Ž. P. parodymais teismo posėdžio metu. Nustatyta, kad 2015-04-30 buvo sudaryta Širvintų rajono savivaldybės tarybos, atstovaujamos laikinai Širvintų rajono savivaldybės mero pareigas einančios Tarybos narės Ž. P., ir ieškovo E. D. darbo sutartis Nr.845. Šios sutarties pagrindu ieškovas priimtas dirbti Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigose. Ieškovas pradėjo dirbti 2015-05-04. 2015-06-22, vadovaujantis LR DK 136 str. 3 d. 2 p., Širvintų rajono savivaldybės merės 2015-06-22 potvarkiu Nr.7-4, ši darbo sutartis nutraukta. Nurodytas potvarkis priimtas vadovaujantis LR DK 235 str. 2 d. 9 p. Potvarkiu ieškovui už darbo drausmės pažeidimą- neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (2015 m. gegužės 18-22 dienomis) paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p.
E. D. 2015-05-15 su prašymu leisti vykti į Gruziją 2015 m. gegužės 17-24 dienomis dalyvauti Lietuvos ir Gruzijos bendradarbiavimo pilietiniuose- kultūriniuose renginiuose, paliekant darbo vietą ir darbo užmokestį, kreipėsi į laikinai Širvintų rajono savivaldybės mero pareigas einančią tarybos narę Ž. P. (prašymas Širvintų rajono savivaldybės administracijoje gautas tą pačią dieną- 2015-05-15). Prie prašymo ieškovas pateikė Širvintų rajono savivaldybei adresuota Gruzijos nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės Lietuvoje K. S. pasirašytą prašymą sudaryti sąlygas Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro direktoriui E. D. 2015 m. gegužės 17-24 dienomis dalyvauti renginiuose Gruzijoje ir garantavo kelionės išlaidas apmokėti. L. Ž. P. teismo posėdžio metu patvirtino ieškovo nurodytą aplinkybę apie tai, kad prieš prašymo pateikimą apie kelionę taip pat žodžiu kalbėjo su ieškovu ir iš esmės tam neprieštaravo, nurodydama, kad ieškovas turi pateikti prašymą, kuris bus apsvarstytas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad liudytoja Ž. P. jį užtikrino, kad sprendimas leisti vykti į kelionę bus teigiamas. Šios aplinkybės teismo posėdžio metu liudytoja nei patvirtino, nei paneigė.
2015-05-18 Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pavaduotojas A. V. laikinai mero pareigas einančiai tarybos narei Ž. P., atsižvelgdamas į jos prašymą, pasiaiškino, kad į susitikimą 2015-05-18 atvyko jis, kadangi direktorius(ieškovas) jį informavo apie išvykimą į komandiruotę.
2015-05-28 Širvintų rajono savivaldybės taryba sprendimu pareikalavo iš ieškovo raštu iki 2015-06-03 pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo(išvykimo į užsienį 2015-05-17 – 2015-05-24). 2015-06-03 ieškovas pateikė paaiškinimą.
Iš Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro 2015 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2015-05-17 – 2015-05-23 E. D. pažymėtos poilsio dienos.
DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), kas yra sąlyga, kuriai esant darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo. DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, kurios numatytos DK XVI skyriuje Darbo drausmė. Iš esmės nustatytų taisyklių atsakovas laikėsi.
Ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl to, kad šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, neatvykdamas į darbą be svarbių priežasčių 5 darbo dienas, t.y. 2015-05-18 – 2015-05-22. Teismas, nagrinėdamas bylas dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, vertina konkrečius darbuotojo veiksmus ar neveikimą, juos kvalifikuoja ir sprendžia, ar jie atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Darbo teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinant tiek darbuotojo teisių, tiek ir teisėtų darbdavio interesų apsaugą. Dėl to kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir tik įvertinus jų visumą spręsti ar atleidimas iš darbo pripažintinas teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007).
Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, dėl ko ir kilo pagrindinis ginčas šioje byloje, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Parenkant drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-257; 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. UAB „Puntukas“, bylos Nr. 3K-3-117/2012; kt.).
Byloje ginčo dėl to, kad ieškovas nebuvo atvykęs į darbą 5 darbo dienas, nėra, kadangi tiek ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu, tiek atsakovo atstovė šią aplinkybę patvirtino. Kaip ir nurodyta aukščiau, teismas toliau sprendime vertins: 1) darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, 2) dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, 3) darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, 4) kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes.
Ieškovas į darbą neatvyko dėl to, kad dalyvavo „Poezijos Pavasaris“ renginyje Gruzijoje. Ieškovas darbdaviui atskleidė savo ketinimus dalyvauti renginyje žodžiu pokalbyje su laikinai mero pareigas einančia Ž. P. 2015-05-15 ir raštu, 2015-05-15 pateikdamas prašymą dėl išvykimo į Gruziją. Teismas daro išvadą, kad nėra svarbu vertinti, kiek reikšmingas šis kultūrinis bendradarbiavimas su Gruzija buvo Širvintų rajonui. Svarbu, kad kelionės tikslas buvo žinomas ir aiškus, jis siejamas su kultūriniais renginiais, poezija, bendradarbiavimu su draugiška Lietuvai valstybe- Gruzija. Ieškovas pokalbyje su laikinai mero pareigas einančia Ž. P. nesulaukė neigiamo atsakymo ar draudimo išvykti. Kaip ir patvirtino liudytoja Ž. P., ieškovui buvo nurodyta palikti prašymą. Nėra logiška galvoti, kad prašymas būtų kada nors apsvarstytas ir priimtas neigiamas at teigiamas sprendimas, nes kelionė buvo numatyta jau 2015-05-17, todėl toks sprendimas būtų beprasmis. Tarp šalių pagal ištirtą situaciją galimai įvyko nesusikalbėjimas, arba buvo aplinkybės, kurios teismui liko neatskleistos. Tačiau situacijoje, kada yra pateiktas tinkamas prašymas, kada nėra kategoriško prieštaravimo jam, pasekmės ir jų vertinimas turėjo būti atitinkamos. Akivaizdu, kad nesant galimybei priimti ieškovui palankų sprendimą iki jo išvykimo dienos, jis apie tai turėjo būti tinkamai ir nedviprasmiškai informuotas, nes visos galimybės tam buvo. T.y. jam turėjo būti uždrausta vykti į nurodytą kelionę.
Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė apie tai, kad ieškovo 2015-05-18 nebuvo darbe, darbdaviui tapo žinoma jau tą pačią dieną. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad galimas pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, nes ieškovas darbe nebuvo iki 2015-05-22, todėl nuobauda paskirta, nepraleidus nuobaudai skirti nustatyto vieno mėnesio termino. Tačiau tik po savaitės (po ieškovo grįžimo į darbą) pareikalautas pasiaiškinimas ir sprendimo dėl atleidimo iš darbo priėmimas dar beveik po mėnesio, kelia tam tikrų abejonių, nes prieštarauja siekiui kuo skubiau iš darbo atleisti nedrausmingą darbuotoją ir taip užkirti kelią pažeidimų ir žalos darymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir toliau dalyvauja Širvintų miesto šventės organizavime, taip pat iki atleidimo iš darbo apdovanojamas ir padėkos raštu. L. Ž. P. patvirtino, kad buvo nepatenkinta ieškovo darbu miesto šventės metu, šventė vyko nesklandžiai, neatskleisdama, ar tai turėjo įtakos ieškovo atleidimui iš darbo, tačiau taip patvirtindama, kad ieškovo darbas darbdavio netenkino ir po pažeidimo padarymo - prieš priimant galutinį sprendimą dėl jo atleidimo.
Ieškovas darbe nebuvo 5 darbo dienas. Teismas neišeina už šios bylos nagrinėjimo ribų ir neanalizuoja darbo apskaitos tvarkos pildymo teisingumo, tačiau yra nustatyta, kad ieškovui nebuvimo darbe dienomis nebuvo mokamas darbo užmokestis, t.y. reali turtinė žala atsakovui padaryta nebuvo.
Įvertinus visas aukščiau išvardintas aplinkybes ir jas išanalizavus, teismas daro išvadą, kad ieškovo nebuvimą darbe nebuvo pakankamo pagrindo įvertinti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Teisme būtent toks ginčas nagrinėjamas, todėl teismas neišeina už šios bylos nagrinėjimo ribų ir nepasisako kitais aspektais, t.y., ar apskritai ieškovą reikėjo bausti ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ieškovui buvo nagrinėjamas 2015-06-11 Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Iš protokolo matyti, kad tarybos nariams kilo abejonių dėl ieškovo nusižengimo, kad buvo apklausti filialų kultūros vadovai, kad jis buvo apibūdintas, kaip padorus, sąžiningas, tvarkingas, turintis patirties ir norintis dirbti. Buvo siūlyta ieškovą bausti švelniausia nuobauda, įspėti, pasikalbėti. Šio posėdžio metu buvo nurodyta apie įvykusios miesto šventės problemas(b.l. 49-52).
Atsakovas, prašydamas atmesti ieškovo ieškinį, taip pat nurodė suformuotą teismų praktiką, t.y. LAT nutartį 2011-05-05 byloje Nr.3K-3-226/2011. Tai nėra analogiškos bylos, o atsiliepime teismui atsakovas nurodo iš šios nutarties konteksto išimtas išvadas, kurios būtų jam palankios. Nurodytoje byloje LAT teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo galiojančią drausminę nuobaudą ir analogišku būdu šiurkščiai pažeidė darbo tvarką, todėl atsakovas galėjo nutraukti darbo sutartį su ieškovu abiem DK 136 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais. Šia teismo nutartimi, kaip teismo praktika nurodytoje byloje, negalima vadovautis, nes analogiška yra tik aplinkybė, kad ieškovas buvo išvykęs į kelionę, kurią laikė komandiruote.
Ieškovas prašė pripažinti jo atleidimą iš Širvintų rajono kultūros centro direktoriaus pareigų neteisėtu, nustatant, kad į darbą jis negali būti grąžintas dėl nepalankių sąlygų dirbti ir pripažinti, kad darbo sutartis su juo nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo piniginę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos taip pat prašė priteisti iš atsakovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką – 599,31 Eur. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 4000 Eur neturtinę žalą ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal LR DK 140 straipsnį, nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje, todėl ši išmoka ieškovui priteistina.
Už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją (pvz., darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo atvejais) darbdaviui taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai, t. y. DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010). Byloje yra duomenų, kad ieškovas nuo 2015-09-09 dirba Rokiškio kultūros centre, be to jis vykdo ir individualią veiklą, todėl įstatyme nustatyto dydžio kompensacijos išmokėjimas ieškovui prieštarautų viešajam interesui. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo tik iki ieškovo įsidarbinimo kitoje darbovietėje, t.y. nuo 2015-06-22 iki 2015-09-09.
Neturtinę žalą iš atsakovo ieškovas prašo priteisti dėl to, kad sumažėjo jo galimybės įsidarbinti, atsirado nepasitikėjimas jo kompetencija, išrašas, jog jis atleistas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, jį žemina, kenkia jo geram vardui ir reputacijai. Ieškovas nurodė, kad atsakovo elgesys sukėlė jam dvasinius išgyvenimus. Teismas su nurodytais motyvais nesutinka. Kadangi ieškovas pakankamai greitai įsidarbino ir eina iš esmės analogiškas pareigas, rodo, kad galimybės įsidarbinti nesumažėjo. Teismo posėdžio metu ieškovas nuosekliai ir optimistiškai pristatė savo pasiekimus, nurodė tikslus, kurių siekia ir dabar, todėl nėra pagrindo teigti, kad jam atsirado nepasitikėjimas kompetencija. Ieškovas taip pat nurodė, kad įrašas apie atleidimo iš darbo pagrindą jį žemina. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo teismo sprendimu ieškovas yra reabilituojamas ir įrašas apie jo atleidimą jį žeminančiu pagrindu naikinamas, kas savaime atlieka neturtinės žalos kompensavimo funkciją. Darytina išvada, kad pagrindo priteisti ieškovui neturtinę žalą šiuo atveju nėra.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovo pagrindinis reikalavimas yra patenkintas visiškai, kiti reikalavimai yra išvestinio pobūdžio, todėl jo naudai priteisiamos visos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2015-06-22 Širvintų rajono savivaldybės mero potvarkiu E. D. skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigų pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.
E. D. darbo sutartį laikyti nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti E. D. iš Širvintų rajono savivaldybės tarybos 802,69 Eur išeitinės išmokos ir vidutinį darbo užmokestį, kurio vieno mėnesio dydis sudaro 802,69 Eur, už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2015-06-22, iki 2015-09-09.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti E. D. iš Širvintų rajono savivaldybės tarybos 1818,63 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.