- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-155-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- G. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl sandorio pripažinimo sudarytu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. K. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 0,2466 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra registruoti statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinis statinys – rūkykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė G. K. minėtą žemės sklypą įgijo nuosavybės teise, sudaryta ir galiojančia. Taip pat ieškovė ieškinyje formulavo alternatyvų reikalavimą, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog būtina atlikti tam tikrus veiksmus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui atlikti, prašė įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių užbaigti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra registruoti statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinis statinys – rūkykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo procedūrą per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovės G. K. motinai O. T. mirus (ji mirė (duomenys neskelbtini)), jai priklausantį turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinį statinį-rūkyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat investicinius čekius, įmokėtus į žemės reformos fondo sąskaitą už žemę, esančią (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos sutuoktinis J. T. bei O. T. vaikai: V. M., G. K. ir R. T.. Investiciniai čekiai palikėjai O. T. priklausė pagal 2003-12-12 Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalavimo teisės pardavimo sutartimi, sudaryta 2006-12-07 Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure, V. M., R. T. ir J. T. pardavė ieškovei G. K. nuosavybės teise reikalavimo teisę į 1485 investicinius čekius, įmokėtus 1993-05-06 į žemės reformos fondo sąskaitą Nr. 709701 už žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2006-12-07 Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure, V. M., R. T. ir J. T. jiems nuosavybės teisėmis priklausančias pastatų dalis, t. y. 7/8 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/8 dalis malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/8 dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/8 dalis inžinerinio statinio – rūkyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pardavė ieškovei G. K..
3. Ieškovė G. K., įsigijusi statinius, nuosavybės teises į juos iš karto, t. y. 2006-12-21, įregistravo VĮ Registrų centro Šiaulių filiale. Ieškovė yra vienintelė minėtų statinių savininkė. Ieškovė taip pat turi reikalavimo teisę į minėtus investicinius čekius už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, visa tai įrodo ieškovės reikalavimo teisę į jos motinai O. T. skirtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėti investiciniai čekiai.
Šalies argumentai
4. Ieškovė papildomai nurodė, kad jos motina O. T. 1990 m. birželio 6 d. sutartimi iš K. R. nusipirko gyvenamąjį namą, malkinę, tvartą, esančius (duomenys neskelbtini). Valstybinio-kooperatinio Žuvininkystės susivienijimo (duomenys neskelbtini) žuvininkystės ūkio direktorius priėmė 1990-06-06 įsakymą Nr. 47, kuriuo skirtas 15 arų pasodybinis žemės sklypas prie perkamų pastatų O. T.. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo Tarybos šešioliktosios sesijos 1993-04-02 sprendimu O. T. skirta 0,15 ha asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini) kaime. Iš viso minėtais 1990-06-06 įsakymu ir 1993-04-02 sprendimu O. T. skirta 0,30 ha žemės (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo namų valdos planas sudarytas 1992-10-29, pagal kurį bendras sklypo plotas 0,35 ha (iš jų dalis po pastatais ir dalis skirta sodui, daržui). Planas 1992-11-25 suderintas (duomenys neskelbtini) valstybinės žuvininkystės įmonės direktoriaus B. A.. Šiaulių rajono valdybos vadovas 1995-03-03 patvirtino Žemės sklypo įkainojimo aktą (9550), dėl parduodamo 0,35 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šiame akte nurodyta, kad viso 0,35 ha žemės sklypo kaina yra 2970 rubliai arba 1485 investiciniai čekiai. Valstybinis mokestis – 250 rublių; mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą – 700 rublių. Mokėjimo pranešime O. T. nurodyta, kad jos perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 2970 rublių arba 1485 investiciniai čekiai. Pranešama, kad O. T. turi sumokėti valstybinį mokestį – 250 rublių; sklypo kainą grynais pinigais arba nurašyti nuo indėlio, arba investiciniais čekiais į žemės reformos fondo sąskaitą Nr. 709701; mokestį Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybai 700 rublių į Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos sąskaitą.
5. Ieškovės vertinimu, mokėjimo pranešimas patvirtina, kad už O. T. skirtą žemės sklypą yra sumokėta ne tik įkainoto sklypo kaina – 1485 investiciniai čekiai, bet ir mokestis valstybei (250 rublių) bei mokestis tuometinei Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybai (700 rublių). Todėl atsakovei vengiant ir atsisakant baigti žemės pirkimo-pardavimo sandorį sutartį pasirašant pas notarą, ieškovė prašo sutartį pripažinti sudaryta CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes ieškovė atliko visus reikiamus veiksmus sandoriui sudaryti – sumokėjo pagal sandorį daikto kainą ir kitus mokėjimus, tačiau atsakovas vengia sudaryti notarinės formos sandorį.
Šalies argumentai
6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) 2015-11-30 G. K. pateikė prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, kurio tikslai suformuoti žemės sklypą statiniams eksploatuoti. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai organizuojami vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, kurių 12 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pagal taisyklių 2.4. papunktį projektai gali būti rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Taisyklių 13.2. papunktį, projekto iniciatoriais gali būti statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2015 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 31 VĮ-2669-(14.31.2.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ atsisakė organizuoti Projektą dėl to, kad vietovėje išlikusių statinių nėra. Siekdama išsiaiškinti statinių egzistavimo faktą, atsakovė atliko faktinių duomenų patikrinimą ir atliko vietovės, kurioje turėtų būti statiniai, fotofiksaciją, iš kurios matyti, kad vietovėje nei statinių, nei jų liekanų, likusių po gaisro, nėra.
7. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šiose nuostatose įtvirtinta galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Toks žemės sklypas gali būti įgyjamas ar išsinuomojamas tik esant konkrečiai sąlygai, t. y. kai toks žemės sklypas yra būtinas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti. Ieškovės statiniai yra sunykę, todėl nėra galimybės jai išnuomoti ar ne aukciono tvarka parduoti minėtą žemės sklypą, nes nunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Tai reiškia, jog ir žemės sklypas nebenaudojamas statinio eksploatacijai. Todėl valstybinė žemė, kurioje yra nunykusio statinio pamatai, negali būti parduota arba išnuomojama asmenims be aukciono pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovės G. K. ieškinį atmetė.
9. Teismas akcentavo kasacinio teismo suformuluotą taisyklę, kad tik įvykdžius visus norminiame reguliavime numatytus veiksmus gali būti sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Nors nuo priimtų minėtų nutarčių yra praėjęs reikšmingas laiko tarpas, teismas nenustatė, kad teismų praktikoje būtų suformuotos kitokios teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės. Todėl teismas nagrinėjamojoje byloje sprendė, kad sandoris gali būti pripažintas sudarytu ir galiojančiu tik esant visoms tokiam sandoriui įvykdyti reikalingoms sąlygoms.
10. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laiku galiojusio Žemės reformos įstatymo 6 straipsnis numatė, kad vykdant žemės reformą privatinėn nuosavybėn žemė gali būti įsigyjama nuosavybės teisės atstatymo ir pirkimo būdu (1991 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. I – 1607 redakcija). Teisę įsigyti žemės turėjo nuolat Lietuvoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8, 9 ir 10 straipsniai reglamentavo pirmumo eilę pirkti žemę, nustatė parduodamos žemės plotų maksimalius dydžius bei žemės išpirkimo būdus. Įstatymas detaliai nereglamentavo žemės pardavimo tvarkos. 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4.1 papunktis patvirtinti perkamos žemės išpirkimo tvarką pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
11. Iki 1998 m. balandžio 9 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 “Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo” 2.1 papunktis numatė, kokioms asmenų kategorijoms ir kokiems tikslams, vykdant žemės reformą, valstybinė žemė galėjo būti suteikta nuosavybėn. Šio nutarimo 2.10 papunktis nurodė, kad rajonų valdybos, pritarusios preliminariniams žemės reformos žemėtvarkos projektams ir gavusios iš Žemės ūkio ministerijos ir Miškų ūkio ministerijos sprendimus dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo, savo potvarkiais gali suteikti naudotis žemę fiziniams asmenims jų pageidavimu. 1992 metais galiojusi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio redakcija numatė, kad žemės nuosavybės teisės dokumentai išduodami Vyriausybės nustatyta tvarka po to, kai patvirtinami žemėtvarkos projektai ir žemės sklypų ribos paženklinamos vietovėje. Preliminarinių žemėtvarkos projektų pagrindu nuosavybės dokumentai negalėjo būti išduodami, kadangi preliminariniame projekte nėra galutinai suformuojami žemės sklypai. Privačios nuosavybės teisės objektu gali būti konkretus žemės sklypas. Todėl ir nuosavybės teisė į preliminariai išskirtą žemės sklypą negalėjo būti įforminama, kol šis objektas nėra tiksliai ir galutinai apibrėžtas.
12. Vyriausybės Nutarimas „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (1992 m. vasario 7 d. Nutarimo Nr. 89) numatė ir tvarką dėl tokių sklypų pardavimo (Minėto nutarimo priedas). Šioje tvarkoje detaliai nurodoma, kokie dokumentai pateikiami miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai siekiant įsigyti naudojamą žemės sklypą. Tvarka nurodė, kad asmuo turi pateikti naudojamo sklypo planą. Sklypo planą sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą. Tvarka taip pat nurodė, kad jeigu asmuo, turintis teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą privatinėn nuosavybėn, nepateikia miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai prašymo tai padaryti, jis laikomas naudojamo sklypo nuomininku.
13. Vertindamas bylos aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovės motina žemėtvarkos tarnybai nepateikė plano, kuris atitiktų prieš tai minėtus reikalavimus. Byloje pateiktas planas yra suderintas su Kurtuvėnų valstybinės žuvininkystės įmonės direktoriumi ir toks planas negali būti laikomas atitinkantis pirmiau minėtą reguliavimą. Reikalavimas dėl plano suderinimo su centrine duomenis kaupiančia institucija yra ir logiškas, ir teisiškai pagrįstas. Tik tokius planus tarpusavyje suderinus, juos turint vienoje duomenų bazėje yra galimas sandorio pabaigimas. Pateikus planą, kuris nebuvo derintas pagal minėtus kriterijus, galima ir tokia situacija, kai nederinti žemės sklypų planai gali vienas su kitu persidengti. Iš esmės tokia situacija nutiko ir šioje byloje. Ieškovės vertinimu, iš jos motinai suteikto 35 arų žemės sklypo Valstybės žemės fonde laisvos žemės yra tik 0,2466 ha.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nebuvo numatyta pareiga informuoti ieškovės motiną, jog pateiktas planas nėra tinkamas. Be to, ieškovės motina vertinant paveldėjimo teisės liudijimą yra iš valstybės įgijusi du žemės sklypus (duomenys neskelbtini), pagal 1993 m. gruodžio 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajone pagal 1994 m. rugsėjo 20 d. Valdybos sprendimą, todėl nagrinėjamos bylos kontekste, teismo vertinimu, ieškovės motina galėjo suprasti, kad pateikiamas sklypo planas negali būti pagrindu baigti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį.
15. Aplinkybę, kad buvo atliktas žemės sklypo įkainojimas ir už jį buvo sumokėta nustatyta kaina, teismas pripažino reikšminga ir paprastai kainos sumokėjimas galėtų būti laikoma esmine pirkimo-pardavimo sandorio sąlyga, tačiau šiuo atveju vien jos konstatavimas yra nepakankamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoriui pripažinti sudarytu ir galiojančiu. Ir nors ieškovės motina atliko dalį sandoriui sudaryti būtinų veiksmų, tačiau nesant atliktų kitų imperatyviai numatytų veiksmų – sudaryto ir pateikto plano, priimto sprendimo dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, teismas ieškovės ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė G. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad nebuvo tinkamo žemės sklypo plano. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju prašomam pripažinti sandoriui nebuvo atlikti visi veiksmai – planas nebuvo suderintas su atitinkamomis institucijomis. Tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta. Priešingai nei teigia teismas savo sprendime, imperatyvios normos nustatė pareigą valstybės institucijoms, vykdančioms žemės reformą ir leidžiančioms piliečiams išsipirkti žemės sklypus, atlikti reikiamus veiksmus.
16.2. Byloje yra pateiktas 1992-10-29 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini). T. O. K. namų valdos planas. Plane nurodytas bendras sklypo plotas 0,35 ha, išskirta, kad kiemas ir po pastatais yra 0,10 ha, sodas ir daržas - 0,25 ha. Plane nurodytas mastelis M1:1000. Taip pat plane aiškiai pažymėtos sklypo kraštinės: 78 m., 38 m., 60 m., 64 m. Planas sudarytas 1992-10-29, J. A. ir patvirtintas (duomenys neskelbtini) valstybinės žuvininkystės įmonės direktoriaus B. A.. Plane nėra jokios užuominos, kad tai preliminarus dokumentas. Žemės sklypo ribos buvo paženklintos, buvo nustatytas sklypo visų kraštinių ilgiai, plotas. Žinant, jog O. T. buvo įsigijusi pastatus, šie duomenys tuo metu buvo pakankamai tikslūs, kad būtų galima aiškiai identifikuoti žemės sklypo vietą, plotą ir ribas. Teismas į šiuos duomenis visiškai neatsižvelgė.
16.3. Apeliantės tvirtinimu, byloje nėra jokių duomenų, jog byloje pateiktas 1992-10-29 planas yra netinkamas, kad žemėtvarkos tarnyba buvo nustačiusi plano trūkumus ir reikalavo ar pasiūlė pirkėjai pateikti naują ar pakoreguotą planą. Teismas, padarydamas išvadą, kad planas parengtas netinkamos institucijos ir nesuderintas atitinkamo subjekto, nenurodė, kas tą planą turėjo parengti ir suderinti. Neaišku, pagal kokius kriterijus teismas sprendė, kad planas netinkamas. Teismas sprendime privalėjo nurodyti, kokių konkrečių žemės sklypo plano rengimo ir derinimo reikalavimų 1992-10-29 sklypo planas neatitiko. Nesant nustatytų šių aplinkybių nėra jokio pagrindo teigti, jog 1992-10-29 parengtas planas neatitiko reikalavimų ir vien dėl to negalima pripažinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarytu. Teismas visiškai nepagrįstai kelia perteklinius reikalavimus ieškovei dėl sklypo 1992-10-29 plano reikalavimų ir derinimo. Pažymėtina, jog ieškovė dėl dabartinio sklypo faktinės būklės pateikė 2020-10-14 žemės sklypo planą, kuris parengtas kompetentingo asmens ir atspindi sklypo buvimo vietą, koordinates, faktiškai likusį plotą. Teismas šio plano nevertino.
16.4. Teismas nevertino, jog sandoris nesudarytas dėl atsakovo kaltės ir neveikimo. Tuo metu sudarytas ir pateiktas žemės sklypo planas už žemės sklypų pardavimą atsakingai institucijai tiko, nes priešingu atveju, nebūtų parengtas Žemės sklypo įkainojimo aktas ir mokėjimo pranešimas. O. T. įvykdė visas jai priskirtas pareigas, ji pateikė žemės sklypo planą, sumokėjo visas sumas už sklypą, tačiau jai nebuvo pranešta apie sutarties pasirašymo laiką ir vietą. Būtent valstybės institucija neatliko jai priklausančių veiksmų, o ne ieškovės motina O. T.. Teismas nevertino teisinio reglamentavimo, neatsižvelgė į teisės aktų nustatytas pareigas žemėtvarkos skyriui patikslinti žemės sklypo ribas ir kadastro medžiagą ir klaidingai sprendė, kad institucija neturėjo pareigos informuoti suinteresuoto asmens – O. T..
16.5. Svarbu tai, kad ieškovė prašo patvirtinti žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį tik dėl tokio ploto ir ribų, koks yra laisvas, nepersidengia su jokiais kitais sklypais, t. y. 0,2466 ha. Kadastrinių matavimų byloje nustatyta, kad pastatai neišlikę, tačiau sklype yra išlikę gyvenamojo namo akmenbetonio pamatai, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini). Šių duomenų teismas visiškai nevertino, rėmėsi tik NŽT apžiūros aktu, kuriame parašyta, kad statiniai neišlikę. Teismas visiškai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl šiuo metu esamo nesuformuoto sklypo ploto, už kurį ieškovės motina O. T. yra sumokėjusi pinigus, ir jame esančių ieškovei priklausančių registruotų pastatų ir buvusio gyvenamojo namo pamatų.
16.6. Byloje yra aiškiai sutarta dėl visų esminių pirkimo-pardavimo sąlygų: parduodamo žemės sklypo dydžio, jo paskyrimo ir priklausomumo bei kainos, visa kaina sumokėta. Įvertinus visas aplinkybes, šiuo atveju yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas pripažinti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį galiojančia. Teismas nevertino, kad NŽT atsisakymas sudaryti sutartį visiškai nepagrįstas, tuo labiau, kad įvykdytos visos procedūros žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti. Teismas netinkamai ir neobjektyviai vertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas nevertino visų byloje pateiktų įrodymų, netinkamai taikė teisės normas, visiškai neteisingai pasisakė dėl 1992-10-29 plano tinkamumo ir žemėtvarkos institucijos pareigų, kurios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriams nustatytos teisės aktais.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismo sprendimas buvo priimtas detaliai įvertinus visas su šia byla susijusias bei šiai bylai reikšmingas aplinkybes – jų visumą, įvertinant bei tinkamai taikant nagrinėjamam teisiniam santykiui aktualias teisės aktų nuostatas. Valstybinė žemė parduodama ar kitaip perleidžiama privačion nuosavybėn tik įstatymų ir juos detalizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
17.2. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovės motina O. T. neatliko ir nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už kurį buvo įmokėtos įmokos, planas. Jai veikiant nerūpestingai ir netinkamai įgyvendinant savo teises dėl žemės sklypo įsigijimo iš valstybės, nebuvo atliktos visos procedūros būtinos pirkimo pardavimo sandoriui sudaryti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame įregistruoti statiniai, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
20. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu prijungimui prie bylos teikia namų valdos techninės apskaitos bylą, 13 lapų. Apeliantė nurodo, kad siekiant išsiaiškinti ir pagrįsti visas aplinkybes, ieškovė kreipėsi į matininkę L. M., kuri parengė Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą 2020-10-09, be kita ko, vadovaudamasi Namų valdos techninės apskaitos byla.
21. Atsižvelgiant į tai, kad naujas įrodymas yra pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, su juo turėjo galimybę susipažinti ir susipažino atsakovė, kuri neišsakė savo pozicijos dėl jo priėmimo atsiliepime į apeliacinį skundą, nenustačius, kad apeliantė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
22. Ieškovės motina O. T. 1990 m. birželio 6 d. sutartimi iš K. R. nusipirko gyvenamąjį namą, malkinę, tvartą, esančius (duomenys neskelbtini) (24, 25 b. l.). Valstybinio-kooperatinio (duomenys neskelbtini) susivienijimo (duomenys neskelbtini) žuvininkystės ūkio direktorius priėmė 1990-06-06 įsakymą Nr. 47, kuriuo skyrė 15 arų pasodybinį žemės sklypą prie perkamų pastatų O. T. (26 b. l.). (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo Tarybos šešioliktosios sesijos 1993-04-02 sprendimu O. T. skirta 0,15 ha asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini) kaime (27, 28 b. l.). Žemės sklypo namų valdos planas sudarytas 1992-10-29, pagal kurį bendras sklypo plotas 0,35 ha. Planas 1992-11-25 suderintas (duomenys neskelbtini) valstybinės žuvininkystės įmonės direktoriaus B. A. (29 b. l.).
23. 1995-03-03 buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) valdybos vadovo patvirtintas Žemės sklypo įkainojimo aktas 9550, dėl parduodamo 0,35 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) apylinkėje (duomenys neskelbtini). Šiame akte nurodyta, kad viso 0,35 ha žemės sklypo kaina yra 2970 rubliai arba 1485 investiciniai čekiai. Valstybinis mokestis – 250 rublių; mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą – 700 rublių (30 b. l.). Šio akto priedas Nr. 4, Mokėjimo pranešimas, kuriuo pranešime O. T. nurodyta, kad jos perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 2970 rublių arba 1485 investiciniai čekiai. O. T. turi sumokėti valstybinį mokestį – 250 rublių; sklypo kainą grynais pinigais arba nurašyti nuo indėlio, arba investiciniais čekiais į žemės reformos fondo sąskaitą Nr. 709701; mokestį Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybai 700 rublių į Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos sąskaitą. Mokėjimo pranešime esantys institucijų spaudai patvirtina, kad minėti mokėjimai buvo atlikti.
24. (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės motinai atsiradusį palikimą, kurį sudarė inter alia gyvenamasis namas, malkinė, tvartas, rūkykla, buvusius (duomenys neskelbtini), paveldėjo sutuoktinis J. T. bei vaikai V. M., G. K. ir R. T.. Palikimą taip pat sudarė ir 1485 investiciniai čekiai palikėjos O. T. įmokėti į žemės reformos fondą 2003-12-12 Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. 01 08-1517 pagrindu (13, 14 b. l.). 2006 m. gruodžio 7 d. sudarytomis sutartimis (15-21 b. l.) ieškovė įsigijo minėtus pastatus (likusias jų dalis), taip pat perėmė teises į visus motinos investicinius čekius inter alia į 1485 investicinius čekius palikėjos O. T. įmokėtus į žemės reformos fondą. Pastatus (duomenys neskelbtini) kaime po sutarties sudarymo ieškovė registravo VĮ Registrų centre (22, 23 b. l.). Šiuo metu žemės sklype pastatų nėra išlikę, visas plotas apaugęs žole, krūmais ir pavieniais medžiais (52 b. l.).
Dėl sandorio pripažinimo sudarytu
25. Nagrinėjamojoje byloje keliamas klausimas, ar vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir vertinant šalių elgesį, gali būto pripažintas galiojančiu ir sudarytu valstybinės žemės pirkimo pardavimo sandoris, sudarytas ieškovės motinos su valstybe. Taigi, šiuo sandoriu buvo realizuojamas privatizavimo procesas, t. y. valstybinė nuosavybės forma pagal valstybės nustatytą tvarką pakeičiama privačia nuosavybe.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad toks sandoris tampa galimu tik po to, kai yra atliktos tam tikros procedūros ir administracinius įgalinimus turintys subjektai savo kompetencijos ribose yra priėmę tam tikrus sprendimus. Todėl aplinkybė, kad viena iš šalių yra atlikusi visus veiksmus ar dalį jų sandoriui sudaryti, yra būtina, bet savaime nepakankama sąlyga tokį sandorį pripažinti sudarytu ir galiojančiu. Kita būtina sąlyga, kad sandoris atitiktų jam sudaryti numatytą imperatyvų reguliavimą. Bylą nagrinėjęs teismas nagrinėjamojoje byloje sprendė, kad sandoris gali būti pripažintas sudarytu ir galiojančiu tik esant visoms tokiam sandoriui įvykdyti reikalingoms sąlygoms.
27. Skundžiamą sprendimą teismas argumentavo tuo, kad ieškovės motina žemėtvarkos tarnybai nepateikė plano, kuris atitiktų prieš tai minėtus reikalavimus, o aplinkybė, kad buvo atliktas žemės sklypo įkainojimas ir už jį buvo sumokėta nustatyta kaina, yra nepakankama valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoriui pripažinti sudarytu ir galiojančiu.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių teisinius santykius, dėl to netinkamai taikė materialines teisės normas ir padarė nepagrįstas išvadas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
29. Byloje nustatyta, kad 1995-03-03 buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) valdybos vadovo patvirtintas Žemės sklypo įkainojimo aktas 9550, dėl parduodamo 0,35 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) apylinkėje (duomenys neskelbtini) kaime. Šiame akte nurodyta, kad viso 0,35 ha žemės sklypo kaina yra 2970 rubliai arba 1485 investiciniai čekiai. Valstybinis mokestis – 250 rublių; mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą – 700 rublių (30 b. l.). Šio akto priedas Nr. 4, Mokėjimo pranešimas, kuriuo pranešime O. T. nurodyta, kad jos perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 2970 rublių arba 1485 investiciniai čekiai. O. T. turi sumokėti valstybinį mokestį – 250 rublių; sklypo kainą grynais pinigais arba nurašyti nuo indėlio, arba investiciniais čekiais į žemės reformos fondo sąskaitą Nr. 709701; mokestį Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybai 700 rublių į Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos sąskaitą. Mokėjimo pranešime esantys institucijų spaudai patvirtina, kad minėti mokėjimai buvo atlikti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nurodytas faktines aplinkybes, ieškovės motina ne tik įgijo teisę pirkti valstybinės žemės sklypą, bet šia teise pasinaudojo, tai yra, ją realizavo, nes už perkamą valstybinės žemės sklypą atliko mokėjimus, tai reiškia, kad pirkėja savo pareigas įvykdė laiku ir tinkamai. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad žemės pardavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl ieškovės motinos, o ne dėl pareigūnų ar kitų asmenų, atsakingų už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir kitų būtinų dokumentų parengimą, kaltės.
30. Apibendrinant konstatuotina, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, kuri yra paveldima pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-317/2006). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovės motina O. T. savo teisę įsigyti nuosavybėm valstybinės žemės ginčo sklypą įgyvendino ir įgijo teisę sudaryti šio žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Tai yra turtinė teisė, paveldima ne pagal specialiojo įstatymo nuostatas, o pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas, todėl esant ieškovės reikalavimui sudaryti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, toks sandoris turi būti pripažintinas galiojančiu.
Dėl netinkamo įrodymų vertinimo
31. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomam pripažinti sandoriui nebuvo atlikti visi veiksmai – nebuvo tinkamo žemės sklypo plano ir planas nebuvo suderintas su atitinkamomis institucijomis.
32. Byloje yra pateiktas 1992-10-29 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini). T. O. K. namų valdos planas. Plane nurodytas bendras sklypo plotas – 0,35 ha, išskirta, kad kiemas ir po pastatais yra 0,10 ha, sodas ir daržas - 0,25 ha. Plane nurodytas mastelis M1:1000. Taip pat plane aiškiai pažymėtos sklypo kraštinės: (duomenys neskelbtini). Planas sudarytas 1992-10-29, J. A. ir patvirtintas (duomenys neskelbtini) valstybinės žuvininkystės įmonės direktoriaus B. A.. Žemės sklypo ribos buvo paženklintos, buvo nustatytas sklypo visų kraštinių ilgiai, plotas. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjęs teismas nevertino šio 1992-10-29 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini). T. O. K. namų valdos plano, ir ar jis atitiko visus tuo metu esančius reikalavimus. Taigi, byloje nėra aiškūs kriterijai, kuriais remiantis teismas sprendė, kad planas netinkamas. Dėl savo išskirtinio pobūdžio valstybinės žemės įsigijimas yra reguliuojamas įvairiais teisės aktais, todėl teismas nepasisakė dėl 1992-10-29 plano tinkamumo ir žemėtvarkos institucijos pareigų, kurios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriams nustatytos teisės aktais.
33. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino, jog sandoris nebuvo patvirtintas ne dėl ieškovės motinos, o būtent dėl atsakovės darbuotojų kaltės. Nagrinėjamu atveju yra parengtas žemės sklypo įkainojimo aktas ir mokėjimo pranešimas, todėl būtina aiškintis atsakovės poziciją, kodėl tuo metu sudarytas ir pateiktas žemės sklypo planas už žemės sklypų pardavimą atsakingai institucijai netiko.
34. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad nesant tikslaus plano, sklypai galėjo persidengti, kaip šiuo atveju ir atsitiko. Tačiau tokia išvada yra visiškai nepagrįsta, nes ieškovė prašo patvirtinti žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį tik dėl tokio ploto ir ribų, koks yra laisvas, nepersidengia su jokiais kitais sklypais, t. y. 0,2466 ha. Tai, jog sklypo plotas faktiškai mažesnis nei buvo išpirktas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui, nes ieškovė nereiškia reikalavimo dėl didesnio sklypo ploto.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga tai, kad byloje yra pateikta matininkės L. M. parengta Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų 2020-10-09 byla, kurioje nustatyta, kad pastatai neišlikę, tačiau sklype yra išlikę gyvenamojo namo akmenbetonio pamatai, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini). Šių duomenų teismas visiškai nevertino, rėmėsi tik NŽT apžiūros aktu, kuriame parašyta, kad statiniai neišlikę. Nagrinėjamu atveju atsakovės išsakyta pozicija nepripažinti sandorio, nes nėra statinių sklype, nepateisina atsisakymo sudaryti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, nes už parduodama sklypą sumokėta pardavėjo nustatyta kaina, o ieškovės šeimą ištikusi nelaimė – gaisras, jokiu būdu negali paneigti paveldėjimu įgytos nuosavybės teisės į žemę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nepašalino šių duomenų prieštaringumo.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
37. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).
38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad taikydamas ir aiškindamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo pirkimą pardavimą, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, pvz., netyrė ieškovės 1992-10-29 žemės sklypo plano atitikties to meto teisiniam reglamentavimui, taigi neatskleidė bylos esmės. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas nagrinėjamą bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
39. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą ir pasiūlyti šalims pateikti papildomus argumentus bei įrodymus dėl ginčo žemės sklypo plano, kuris yra būtinas pirkimo- pardavimo sandorio priedas (CPK 179 straipsnis).
40. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi, atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į pačią apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka), o apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Taigi, dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant šį ginčą iš naujo būtina nustatyti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, esant būtinumui pareikalauti iš šalių papildomų įrodymų.
41. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos iš esmės negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
42. Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
43. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.