- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-2745-430/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- E. G., S. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms E. G. ir S. P. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – SĮ Vilniaus miesto būstas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms E. G. ir S. P., prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 481,50 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad:
1.1. Gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Turto patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) Lietuvos Respublikoje yra valstybės ar savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat gali būti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Turto patikėjimo teisės turinys, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.109 straipsnyje, numato, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Anot ieškovės, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujamiesčio būstas“ ir R. B. 2003 m. lapkričio 6 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos sutartį Nr. 03-03-17, kurios pagrindu R. B. neterminuotam naudojimui išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini).
1.2. Nuomininkas R. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Po palikėjo R. B. mirties, 2019 m. spalio 3 d. jo dukros E. G. ir S. P. priėmė atsiradusį palikimą. Atsakovė E. G. 2020 m. birželio 1 d. grąžino patalpas ieškovei.
1.3. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 18 d. Testamentų registro išraše nurodytu adresu išsiuntė atsakovėms E. G. ir S. P. pretenziją Nr. 1.35- 21/5508 dėl 658,14 Eur skolos už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. (iki patalpų grąžinimo nuomotojui datos) apmokėjimo. Atsakovės 2020 m. sausio 20 d. pateikė prašymą dėl buto privatizavimo, tačiau 2020 m. sausio 22 d. raštu jų prašymas buvo atmestas.
1.4. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2020 m. kovo 16 d. priimtas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus įsakymas Nr. 1.23-20/21 „Dėl nuotolinio darbo organizavimo“, kurio pagrindu buvo nutraukti lankymaisi butuose. Dėl šios priežasties ginčo buto priėmimas buvo atidėtas po karantino. Atšaukus valstybėje karantiną butas buvo grąžintas 2020 m. birželio 1 d., nuomotojui ir atsakovei E. G. pasirašius Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 5.22-20/1871.
1.5. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. lapkričio 29 d. gavus atsakovės E. G. atsakymą į ieškovo pretenziją, ieškovė perskaičiavo susidariusią skolą ir 176,63 Eur skolos dalį laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 1 d., t. y. karantino laikotarpiu, nurašė. 2022 m. vasario 1 d. išsiųsta pretenzija dėl perskaičiuotos 481,50 Eur skolos už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d., nurodant, kad įsiskolinimas turi būti sumokėtas iki 2022 m. vasario 28 d. Mokėjimas iki nurodytos datos nebuvo atliktas.
1.6. Po nuomininko mirties atsakovės gyvenamąsias patalpas laikė savo žinioje, iškarto negrąžino, veikė, tikėdamasi toliau naudotis patalpomis, t. y. perrašyti sutartį savo vardu, privatizuoti, nors buvo žodžiu išaiškinta, kad negali perimti/perrašyti sutarties, negali privatizuoti, privalo patalpas atlaisvinti ir grąžinti nuomotojui, tai išaiškinta sekančią dieną po nuomininko mirties. Atsakovės nesistengė kuo greičiau grąžinti ginčo patalpų, bet ieškojo galimybių jose apsigyventi ar jas įgyti, o tai įrodo, kad iki patalpų grąžinimo jas valdė atsakovės.
1.7. Atsakovė E. G. 2020 m. birželio 1 d. ant patalpų perdavimo ir priėmimo akto Nr. 5.22-20/1871 pasirašytinai nurodė, kad sąskaitos apmokėtos iki spalio mėnesio. Ieškovė pažymi, kad paskutinis 60,71 Eur mokėjimas už gyvenamųjų patalpų nuomą atliktas 2019 m. rugpjūčio 28 d., dar iki nuomininko mirties, o mokėjimai atliekami už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 d., t. y. mokėjimas atliktas už liepos mėnesio patalpų nuomą.
1.8. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Papildomai nurodė, kad sąskaitos faktiškai nebuvo siunčiamos atsakovių gyvenamųjų vietų adresais, kurie ieškovei buvo žinomi, ieškovės atstovė parodė, kad sąskaitos buvo adresuotos ginčo patalpų adresu, nes patalpos iki 2020 m. birželio 1 d. buvo atsakovių žinioje.
Atsiliepimas
2. Atsakovės E. G. ir S. P. atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti, neatnaujinti ieškovei termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodė, kad:
2.1. Atsakovių tėvas R. B. 2003 m. lapkričio 6 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos sutartį Nr. 03-03-17, kurios pagrindu jam neterminuotam naudojimui buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo patalpose nuomininkas gyveno vienas. (duomenys neskelbtini) R. B. mirė.
2.2. Atsakovė E. G. 2019 m. rugsėjo 30 d. paskambinusi bendruoju telefono numeriu, nurodytu interneto svetainėje, apie jo mirtį informavo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Nurodė, kad telefoninio pokalbio metu buvo nurodyta, kad už patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), yra atsakinga SĮ „Vilniaus miesto būstas“ vyriausioji specialistė A. M., kuri skambučio dieną buvo išvykusi į objektus darbo reikalais ir su ja susisiekti bus galima 2019 m. spalio 2 d. Nurodytą dieną atsakovės atvyko susitikti su ieškovės darbuotoja – vyriausiąja specialiste A. M..
2.3. Atsakovės nurodo, kad susitikimo metu pasiteiravus, ar R. B. neskolingas už patalpų nuomą, kita ieškovės darbuotoja patikrinusi duomenis, nurodė, jog neskolingas. Nurodyto susitikimo metu atsakovės su ieškovės darbuotoja vyriausiąja specialiste A. M. apsikeitė kontaktiniais duomenimis (telefono numeriais, elektroninio pašto adresais) ir buvo informuotos, kad dėl būsto apžiūros ir raktų perdavimo su jomis susisieks atsakingi darbuotojai.
2.4. Pažymėjo, kad vyriausioji specialistė A. M. užsiminė, kad jos gali bandyti teikti prašymą dėl patalpų privatizavimo, taip pat buvo nurodyta, kad per maždaug 3 – 4 mėnesius reikėtų atlaisvinti patalpas ir jas palikti visiškai tuščias, kad vėliau nereikėtų mokėti ieškovei už atliekų išvežimą. Atsakovės geranoriškai ginčo patalpas atlaisvino maždaug per mėnesį ir laukė kol su jomis dėl raktų perėmimo susisieks atsakingi asmenys. Per kelias savaites nuo R. B. mirties, atsakovė S. P. apmokėjo visas sąskaitas, iškvietė tarnybas, kurios atjungė dujų tiekimą į ginčo patalpas. Atsakovės pažymėjo, kad dujų, vandens ir elektros skaitiklių rodmenys įrodo, jog ginčo patalpose po R. B. mirties niekas negyveno.
2.5. 2019 m. spalio 3 d. atsakovės kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Iki 2020 m. sausio 20 d. atsakovės nesulaukė nei skambučio, nei elektrinio laiško, nei registruoto laiško iš ieškovės. Pasak atsakovių, jos susisiekė su močiute ir kaimyne, kurios gyvena tame pačiame būste, kuriame yra ginčo patalpos, pasiteirauti ar nebuvo atsiųstų laiškų ar sąskaitų, adresuotų ginčo patalpų adresu, abi patvirtino, kad jokių laiškų nebuvo gauta.
2.6. Atsakovė E. G. kreipėsi į ieškovę dėl minimo būsto privatizavimo ir 2020 m. sausio 23 d. gavo atsakymą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi nėra teisinio pagrindo leisti atsakovėms jį pirkti. Šis raštas taip pat patvirtina, kad atsakovės po R. B. mirties nuomotis minimo būsto negalėjo.
2.7. Atsakovės nurodo, kad gautame rašte nebuvo jokios informacijos apie raktų perdavimą, todėl vėl buvo bandoma susisiekti su vyriausiąja specialiste A. M. mobiliuoju telefonu, šiai neatsiliepus, skambino bendruoju numeriu ir dar kartą informavo, kad būstas tuščias, vėl buvo žadama, kad atsakingi asmenys susisieks.
2.8. 2020 m. sausio 27 d. atsakovės priėmė palikimą. Notaras nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2020 m. sausio 27 d. skolų neatsirado, todėl nuo šios dienos atsakovės turi teisę nebepriimti jokių sąskaitų, kurios būtų susijusios R. B.. Pasak atsakovių, jos nėra gavusios nė vienos ieškovės sąskaitos. 2020 m. kovo 6 d. E. G. elektroniniu paštu pirmą kartą gavo raštą iš ieškovės dėl raktų perdavimo. Atsakovė, atsakydama į gautą elektroninį laišką, nurodė, kad ieškovė yra seniai informuota, jog būstas visiškai tuščias. 2020 m. kovo 20 d. su E. G. telefonu susisiekė ieškovės darbuotojas G. Š., pokalbio metu buvo susitarta dėl susitikimo, kurį vėliau tas pats darbuotojas atšaukė dėl neatidėliotinų darbo reikalų, nurodęs, kad kelių dienų laikotarpyje vėl susisieks su atsakove. Nesulaukus G. Š. skambučio, atsakovė E. G. susisiekė su juo elektroniniu laišku. Ieškovės darbuotojas nurodė, kad būsto priėmimą atliks tik tada, kai bus atšauktas karantinas. 2020 m. birželio 1 d. susitikimo metu su G. Š., buvo perduoti ginčo patalpų raktai, pasirašytas pridavimo aktas, kuriame E. G. papildomu prierašu nurodė, kad yra pilnai atsiskaityta ir visos sąskaitos apmokėtos. Praėjus vieneriems metams ir penkiems su puse mėnesio, t. y. 2021 m, lapkričio 18 d., E. G. iš ieškovės gavo registruotu laišku siųstą raštą „Pretenzija dėl R. B. skolos už gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomą“.
2.9. Atsakovės nurodo, kad E. G. į gautą raštą atsakė elektroniniu laišku, kuriame viską aiškiai išdėstė bei persiuntė G. Š. elektroninius laiškus. Po kelių dienų su E. G. telefonu susisiekė ieškovės teisininkė, kurios teigimu buhalterijoje kabo skola ir nieko padaryti negalima. Pasak atsakovių, jos paaiškino, kad minėtame būste po R. B. mirties negyvo nė vienos dienos, iš jų pusės buvo atlikta viskas taip kaip nurodė ieškovės specialistai. 2021 m. vasario 1 d. ieškovė elektroniniu paštu atsiuntė antrą raštą „Dėl skolos sumokėjimo“ su perskaičiuota skolos suma, įvertinus karantino laikotarpį. Atsakovės nurodo, kad po R. B. mirties minėtame būste niekas negyveno, juo nesinaudojo, ieškovė nerodė jokios iniciatyvos, neatliko jokių veiksmų, siekiant susisiekti su jomis ir pasiimti būsto raktus.
2.10. Atsakovės jokių sutartinių santykių su ieškove neturėjo, nėra gavusios jokių sąskaitų, be to jų nuomone darbas nuotoliniu būdu negali būti priežastimi neatlikti su darbo santykiais susijusių pareigų. Atsakovės pažymėjo, kad ieškovė dėl susidariusios padėties elgėsi pasyviai, dėl buto perdavimo raktų į atsakoves kreipėsi po pusės metų nuo nuomininko mirties, dėl „susidariusios skolos“ kreipėsi po daugiau nei dviejų metų nuo nuomininko mirties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ į valstybės biudžetą 35,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo dėl to nėra, jog skolininkas (nuomininkas) R. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena, remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus bei trijų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Nurodė, kad terminas ieškovės kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2019 m. gruodžio 28 d.
5. Nustatė, kad ieškovė tik 2021 m. lapkričio 18 d. pateikė atsakovėms pretenziją dėl palikėjo skolos sumokėjimo, į teismą kreipėsi 2022 m. kovo 3 d., t. y. kreipėsi į įpėdinius praėjus beveik dviem metams po palikėjo mirties, kas akivaizdu, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams yra praleistas.
6. Sprendė, kad ieškovės argumentai, jog nagrinėjamu atveju nepraleistas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditoriaus reikalavimui pareikšti, nes atsakovėms buvo siųstos PVM sąskaitos faktūros nekilnojamojo turto objekto adresu ir tokiu būdu jos buvo informuotos apie palikėjo skolą, atmestini kaip nepagrįsti.
7. Sutiko su ieškovės dėstyta pozicija, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos nenumato įpėdinio informavimo konkrečios formos, tačiau sprendė, kad ieškovės pozicija, kad palikėjo kreditorius informavo įpėdinius, siųsdamas PVM sąskaitas faktūras ginčo buto adresu, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes po palikėjo mirties atsakovės ginčo bute negyveno (CPK 178 straipsnis). Nurodė, kad ieškovė neįrodė faktinių aplinkybių, kad faktiškai kiekvieną mėnesį buvo siunčiami mokėjimo pranešimai ar PVM sąskaitos faktūros ginčo buto adresu ir įpėdiniai, priimdami palikimą, galėjo ir turėjo suprasti apie kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą iš buto adresu teiktų informacinių mokestinių pranešimų, galimai buvusių butui priklausančioje pašto dėžutėje. Galimai pretenzijų ar mokestinių pranešimų siuntimas buto deklaruotu adresu nėra nagrinėjamu atveju laikytinas tinkamu informavimo būdu, išviešinant savo turtines pretenzijas palikimą priimančiam subjektui.
8. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, susiję su atitinkamu laikotarpiu šalyje paskelbtu karantinu, nelaikytini svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Ieškovė, teikdama daugiabučių namų administravimo paslaugas, taip pat yra prisiėmusi ir pareigą tinkamai organizuoti savo darbą, administruoti paslaugų gavėjų įsiskolinimus, operatyviai ir aktyviai inicijuoti skolų priteisimo ir išieškojimo procesus, taip pat ir pareigą domėtis pasikeitusiais paslaugų gavėjų duomenimis. Aplinkybė, kad ieškovė dėl paskelbto karantino neturėjo galimybės tinkamai organizuoti savo darbo ar neturėjo pakankamai žmogiškųjų išteklių, teismo vertinimu, nėra objektyvi aplinkybė, kuri nepriklauso nuo ieškovės valios ir kuri jai objektyviai sutrukdė laiku atlikti savo pareigas, rūpintis skolos išieškojimu. Teisės aktų nustatyta tvarka ieškovė, būdama daugiabučių namų administratore, turi teisę gauti valstybės registrų, taip pat ir Gyventojų registro duomenis. Ieškovė yra juridinis asmuo. Juridiniam asmeniui yra taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, pasitelkti tokius išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Būtent ieškovės veiklos pobūdis – daugiabučių namų administravimas lemia jos pareigą domėtis skolininkais, kad laiku būtų sumokėti įvairūs mokėjimai, atlaisvintos patalpos. Tad nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pačios ieškovės pasyvus elgesys lėmė termino pareikšti reikalavimus skolininko įpėdiniams praleidimą.
9. Teismas nustatė, kad iš atsakovių pateiktų elektroninių laiškų, atsakovės po palikėjo mirties ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl buto pridavimo, tačiau 2020 m. balandžio 6 d. laišku buvo informuotos, kad buto priėmimas bus atliktas tik pasibaigus karantinui. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad po palikėjo mirties (2019 m. rugsėjo 28 d.) atsakovės naudojosi ginčo butu pagal paskirtį. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis).
10. Nurodė, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi nė vieno įrodymo, jog ji žinodama apie nuomininko (palikėjo) mirtį, būtų savo iniciatyva patikrinusi ginčo patalpas ir iki 2020 m. kovo 15 d. būtų organizavusi patalpų perdavimą.
11. Teismo nuomone, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, ieškovės nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo ieškovės valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikšti reikalavimą nuomininko paveldėtojoms - atsakovėms. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės naudojosi ginčo butu iki 2020 m. kovo 15 d., todėl reikalavimas dėl skolos, susidariusios po palikėjo mirties iki 2020 m. kovo 15 d., taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Po R. B. mirties, 2019 m. spalio 3 d. dukros E. G. ir S. P. priėmė palikimą. Atsakovė E. G. 2020 m. birželio 1 d. grąžino patalpas ieškovei.
12.2. Teigia, kad svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimi gali būti laikoma aplinkybė, kad valstybėje nuo 2020 m. kovo 15 d. įvesto karantino dėl COVID-19 epideminės situacijos, dėl ko ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų skyriaus teisininkai (4 darbuotojai) buvo pervesti ir iki šiol dirba per nuotolį, darbas buvo iš esmės perorganizuotas, todėl padidėjo darbų apimtys, dėl ko tai sukėlė pasekmes ir buvo praleistas terminas kreiptis į teismą.
12.3. Mano, kad teismas turėtų vertinti tai, kad ieškovė nebuvo pasyvi, kreipėsi į palikimo priėmėjus dėl geranoriško palikėjos skolos apmokėjimo, su atsakovėmis visą laiką palaikė ryšį, turėjo lūkestį, kad atsakovės sumokės likusią skolą. Neatnaujinus termino ieškovė netenka teisės įgyvendinti ir apginti savo teisių.
12.4. Nurodė, kad atsakovėms buvo siųstos PVM sąskaitos faktūros nekilnojamojo turto objekto adresu ir tokiu būdu jos buvo informuotos apie palikėjo skolą.
12.5. Teigia, kad po nuomininko mirties atsakovės gyvenamąsias patalpas laikė savo žinioje, iškarto negrąžino, veikė, tikėdamosi toliau naudotis patalpomis – perrašyti sutartį, privatizuoti, nors buvo žodžiu išaiškinta, kad negali perimti/perrašyti sutarties, negali privatizuoti, privalo jas atlaisvinti ir grąžinti nuomotojui. Atsakovėms tai išaiškinta kitą dieną po nuomininko mirties. 2020 m. sausio 20 d. į atsakovių rašytinį kreipimąsi pateiktas rašytinis atsakymas.
12.6. Pažymėjo, kad atsakovių veiksmai suponuoja, kad nebuvo stengiamasi kuo greičiau patalpas grąžinti, bet ieškoma galimybių apsigyventi/įgyti, tai įrodo, kad visą laiką iki patalpų grąžinimo jas valdė atsakovės. Ant 2020 m. birželio 1 d. patalpų perdavimo ir priėmimo akto Nr. 5.22-20/1871 atsakovė E. G. pasirašytinai nurodė, kad sąskaitos apmokėtos iki spalio mėnesio. Nurodė, kad paskutinis 60,71 Eur mokėjimas už gyvenamųjų patalpų nuomą atliktas 2019 m. rugpjūčio 28 d., dar iki nuomininko mirties, kuriuo buvo padengta sąskaita už liepos mėnesį.
Atsiliepimas
13. Atsakovės E. G. ir S. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. (duomenys neskelbtini) nuomininkas R. B. mirė, nuo jo mirties yra praėję trys metai. Byloje minimose patalpose adresu: (duomenys neskelbtini) atsakovės negyveno ir jokiais kitais galimais būdais jomis nesinaudojo ir nedisponavo.
13.2. Mano, kad termino praleidimui svarbių priežasčių nebuvo.
13.3. Atsakovių nuomone, svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimi negali būti laikoma aplinkybė, kad valstybėje nuo 2020 m. kovo 15 d. įvesto karantino dėl COVID-19 epideminės situacijos, dėl ko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų skyriaus teisininkai (4 darbuotojai) buvo pervesti ir iki šiol dirba per nuotolį. Atsakovės kaip ir dauguma Lietuvos Respublikos gyventojų dirbo ir kai kurie tebedirba nuotoliu, o dėl to darbo rezultatai negalėjo suprastėti, o netgi atvirkščiai - sutaupant kelionės laiką į darbą ir iš darbo lieka ilgesnė darbo diena savo pareigoms įvykdyti. Karantino metu atsakovės buvo pasirengusios perduoti raktus, tačiau ieškovė vengė tai daryti.
13.4. Nurodė, kad ieškovė apie nuomininko mirtį buvo informuota 2019 m. rugsėjo 30 d. Po informavimo ieškovė buvo labai pasyvi.
13.5. Atsakovių iniciatyva, nepaisant karantino ar darbo nuotoliu, iškraustė patalpas pasitelkiant samdomus darbuotojus ir transportą, patalpų raktai buvo perduoti ieškovei pasirašant pridavimo perdavimo aktą 2020 m. birželio 1 d. Akte buvo nurodyta, kad atsakovės tai dienai yra už viską atsiskaičiusios ir apmokėjusios visas paslaugų teikėjų PVM sąskaitas faktūras.
13.6. Nurodė, kad ieškovė pirmą kartą tik 2021 m. lapkričio 18 d., t. y. praėjus dvejiems metams ir pusantro mėnesio po nuomininko mirties, ir pusantrų metų po patalpų raktų pridavimo, ieškovė kreipėsi į palikimo priėmėjus dėl geranoriško palikėjos skolos apmokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
17. Gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kurias patikėjimo teise valdo ieškovė. UAB „Naujamiesčio būstas“ ir palikėjas R. B. (nuomininkas) 2003 m. lapkričio 6 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos sutartį Nr. 03-03-17, kurios pagrindu R. B. neterminuotai buvo išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Nuomininkas R. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėjo R. B. mirties atsiradusį palikimą 2019 m. spalio 3 d. priėmė atsakovės E. G. ir S. P.. 2020 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo priėmimo aktas patvirtina, kad gyvenamosios patalpos buvo perduotos 2020 m. birželio 1 d. Ieškovė 2021 m. lapkričio 18 d. pateikė atsakovėms pretenziją dėl priskaičiuotos ir neapmokėtos 658,14 Eur skolos už ginčo buto nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Skolų nurašymo darbo grupė 2022 m. sausio 24 d. priėmė protokolinį sprendimą Nr. SN-22/1, kuriuo nusprendė nurašyti 176,63 Eur dydžio skolos dalį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 1 d., t. y. valstybėje paskelbto karantino laikotarpiu, dėl likusios 481,50 Eur skolos už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d., teikti reikalavimą apmokėti palikimo priėmėjoms, atsakovėms E. G. ir S. P.. Atsakovėms 2022 m. vasario 1 d. buvo išsiųsta pretenzija dėl perskaičiuotos 481,50 Eur skolos už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. sumokėjimo.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Apeliantė nesutikdama su priimtu sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti.
19. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo, kokias konkrečiai pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiąsias ar proceso teisės normas, kokias teisės normas netinkami aiškino ar taikė, nenurodo, pirmosios instancijos teismo išvadų su kuriomis apeliantė nesutinka, o tik dėsto ieškinio motyvus ir faktines aplinkybes.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.
21. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių ginčo pobūdį ir esmę. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, taip pat įvardijo, kuriuos apelianto argumentus vertina kaip nereikšmingus nagrinėjamo ginčo ribose. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi atsakovas, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.
22. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį atmesti ir visų jų išsamiai nekartoja, pasisakydama tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
23. Pažymėtina, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostata, jog teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos neatlieka jokių veiksmų, atitinkančių reikalavimų pareiškimą įpėdiniams, praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebegali būti atnaujintas ir kreditoriaus teisė reikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams laikoma išnykusia (CK 1.117 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018).
25. Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, jog sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).
26. Kasacinis teismas, spręsdamas, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui atnaujinti, yra pažymėjęs, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
27. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nuomos mokesčio skolą prašė priteisti už laikotarpį, kuris susidarė nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki palikėjo (nuomininko) mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini) ir nuo palikėjo mirties 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. kovo 15 d. Pažymėtina, kad gyvenamųjų nuomos patalpų nuomos sutartis nutrūksta nelikus vienai iš sutarties šalių, t. y. šiuo atveju mirus nuomininkui. Pažymėtina, kad dėl skolos susidariusios iki nuomininko mirties, vadovaujantis išdėstytomis šios 23-26 nutarties punktuose teisės normomis ieškovė privalėjo per 3 mėnesius nuo skolininko mirties pareiškus reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šiuo atveju, ieškovė per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties dėl skolos nesikreipė nei į atsakoves, nei į paveldėjimo bylą vedusi notarą, pranešdama apie susidariusią skolą, taip pat nesikreipė į teismą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje praleido 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams. Ieškovė praleidusi nurodytą terminą teismui 2022 m. kovo 3 d. pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį dėl skolos priteisimo ir praleisto termino atnaujinimo.
28. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė apie nuomininko mirtį buvo informuota dar 2019 m. rugsėjo 30 d., atsakovės veikė aktyviai, siekdamos bendradarbiauti su ieškove dėl tolimesnių veiksmų po nuomininko mirties, kas leidžia daryti išvadą, kad visą trijų mėnesių laikotarpį ieškovei buvo žinoma apie nuomininko mirtį. Ieškovė, prašydama atnaujinti pralestą 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimas pareikšti teigė, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai motyvuodama paskelbtu Lietuvos Respublikoje karantinu bei ieškovės darbuotojų darbu nuotoliniu būdu. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikoje karantinas paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d., skola, kurią prašė priteisti susidarė iki 2020 m. kovo 15 d. Esant šiai aplinkybei, konstatuotina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės neegzistavo nuomos mokesčio skolos susidarymo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nelaikė svarbiomis ir atmetė reikalavimą dėl termino atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog sąskaitų faktūrų siuntimas gyvenamųjų patalpų buvimo adresu, nėra laikytinas tinkamu informavimo būdu, išviešinant savo turtines pretenzijas palikimą priimančiam subjektui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad termino praleidimą nulėmė ieškovės pasyvumas.
29. Akcentuotina, kad ieškovė prašydama priteisti nuomos mokesčio skolą susidariusią po palikėjo mirties, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. kovo 15 d. privalėjo įrodyti, jog atsakovės turėjo teisinį pagrindą mokėti nuomos mokestį, atsakovėms buvo pateiktos sąskaitos, tačiau jas atsakovės nustatytais terminais neapmokėjo. Šiuo atveju, atsakovės ir ieškovė nuomos sutarties nebuvo sudariusios, todėl ieškovė, prašydama priteisti nuomos mokesčio skolą, turėjo pareigą įrodyti, jog realiai atsakovės naudojosi gyvenamosios patalpos, jose gyveno, atsisakė jas grąžinti ieškovei po palikėjo mirties, atsakovėms buvo pateiktos sąskaitos, tačiau jos buvo neapmokėtos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad po palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)) atsakovės naudojosi ginčo butu pagal paskirtį, šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis), ieškovė į bylą nėra pateikusi nė vieno įrodymo, jog ji žinodama apie nuomininko (palikėjo) mirtį, būtų savo iniciatyva patikrinusi ginčo patalpas ir iki 2020 m. kovo 15 d. būtų organizavusi patalpų perdavimą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl atsakovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismo teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.