Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvusios vadovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M., būdama UAB „L.“ (toliau – Bendrovė) vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, jog būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne su VMI prie FM, ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus ir nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumo. Be to, K. M., būdama UAB „L.“ vadove, žinodama apie UAB „L.“ finansinę padėtį bei tai, jog Bendrovės finansinė būklė atitiko nemokios įmonės statusą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L.“, savo neveikimu pažeisdama Bendrovės kreditorės VMI interesus. Šiais savo veiksmais K. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. M. teisme nurodė, kad ji prisipažįsta padariusi jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, dėl to nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad ji laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne su VMI, nes norėjo išeiti iš susidariusios situacijos, tačiau nežinojo, jog yra terminas, per kurį ji turėjo atsiskaityti su VMI prie FM. Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L.“ ji nesikreipė į teismą, nes nežinojo to. Jai tuo metu buvo psichologiškai sunku, (duomenys neskelbtini) jos (duomenys neskelbtini). Ji yra bedarbė, jos mėnesines pajamas sudaro 400 Eur, anksčiau administracine tvarka nebausta. Nusižengimus padarė nepiktybiškai, o per aplaidumą, neatsakingumą. Prašė paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo

Šios bylos kontekste svarbios ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. M. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, jog ji savo kaltę dėl nusižengimo pripažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad K. M. kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo, be jos pačios prisipažinimo, visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Pirmiausia pažymėtina, jog iš byloje esančio VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3-7). Be VMI prie FM surašyto pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei jos pačios paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, jos kaltė visiškai įrodyta:

- Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, kuriame nurodyta, kad UAB „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) Juridinių asmenų registre yra įregistruota (duomenys neskelbtini), PVM mokėtoja įregistruota (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 79-82);

- VMI pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nustatyta, kad buvusios UAB „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) deklaruota veikla – (duomenys neskelbtini) veikla. Taip pat nustatyta, kad VMI prie FM yra buvusios UAB „L.“ kreditorė (b. l. 3-7);

- 2019-05-24 VMI Operatyvaus patikrinimo pavedimu, iš kurio nustatyta, kad skiriamas atlikti operatyvus patikrinimas, kurio tikslas patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Operatyvaus patikrinimo vieta – UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Nuspręsta operatyvų patikrinimą pradėti 2019-06-05, baigti 2019-07-12 (b. l. 40);

- 2019-07-11 VMI Operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad operatyvus patikrinimas pradėtas 2019-06-05, baigtas 2019-07-09 (2019-07-26 pasirašytas įmonės vadovės įgalioto asmens – S. M.). Tikrinta: piniginių lėšų judėjimas kasoje ir sąskaitose laikotarpiu nuo 2018-11-01 iki 2019-05-31, pirkėjų ir tiekėjų apyvartos, finansinės atskaitomybės dokumentai 2018-12-31 datoms ir 2019-05-31 (preliminarus), Bendrovės sąskaitų išrašai per laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2019-05-31 ir kt. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta 2019-07-11 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad Bendrovė nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. įmonė, turėdama įsiskolinimų valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais / paslaugų tiekėjais (b. l. 8-10);

- Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, iš kurių nustatyta, kad Bendrovė Operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dieną (2019-05-24) turėjo mokestinę nepriemoką (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018-12-27), 2018-12-21 pateikus PVM deklaraciją už lapkričio mėnesį. 2019-05-24 Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 24 332,44 Eur (b. l. 33), iš jos:

Mokesčio kodas Mokesčio aprašas Mokestis ir rinkliava Delspinigiai Viso suma: PVM Pridėtinės vertės mokestis 23 667,78 654,66 24 332,44 Viso: 23 667,78 654,66 24 332,44

Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepriemoka susidarė už 2018 m. lapkričio mėnesį (b. l. 8-10, 33);

- Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, iš kurių nustatyta, kad 2019-08-05 Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 25 374,74 Eur (b. l. 34), iš jos:

Mokesčio kodas Mokesčio aprašas Mokestis ir rinkliava Delspinigiai Viso suma: PVM Pridėtinės vertės mokestis 24 098,66 3,58 25 374,74 Viso: 24 098,66 3,58 25 374,74

- 2019-02-18 VMI prie FM sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje, iš kurio matyti, kad 2019-02-18, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartimi dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, ir dokumentais, kuriais remiantis nustatyta nepriemoka, VMI prie FM priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti iš mokesčių mokėtojo UAB „L.“ 16 475,27 Eur mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje (b. l. 42);

- 2019-07-11 VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad Bendrovės atžvilgiu mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas iš Bendrovės banko sąskaitų pagal VMI prie FM nurodymus vykdomi nuo 2019-01-31 (b. l. 8-10);

- 2019-07-11 VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, jog kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nebuvo laikomasi (b. l. 8-10);

- UAB „L.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko įplaukų ir išlaidų periodo ataskaitos išrašu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-11-01 iki 2019-05-31 gautos pajamos sudarė 67 794,66 Eur (pagrindinės įplaukos už paslaugas, gautos iš UAB „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), išlaidos sudarė 77 919,27 Eur (932,56 Eur mokėta VMI prie FM, 346,72 Eur mokėta V., 13 630,00 Eur pavedimai tarp savo sąskaitų, 46 950,00 Eur išmokėta K. M. ir S. M. (paminėtini didesni mokėjimai po 2018-12-27: 2018-12-28 4 500,00 Eur, kai 2018-12-18 skola VMI prie FM sudarė 9 362,52 Eur; 2019-01-10 3 750,00 Eur, 2019-01-21 2 200,00 Eur bei 2019-01-29 3 960,00 Eur išmokėta K. M., kaip atskaitingam asmeniui), 16 059,99 Eur mokėjimai tiekėjams už paslaugas (paminėtini didesni mokėjimai: 2018-12-31 1 200,94 Eur bei 2019-01-10 1 052,74 Eur sumokėta T. ((duomenys neskelbtini)), kai 2019-01-10 skola VMI prie FM sudarė 9 373,76 Eur bei daug kitų smulkių mokėjimų, mokesčiai VĮ R. ir banko mokesčiai (b. l. 22-26, 45-46);

- UAB „L.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko įplaukų ir išlaidų periodo ataskaitos išrašu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-11-01 iki 2019-05-30 gautos pajamos sudarė 13 893,37 Eur (13 630,00 Eur pavedimai tarp savo sąskaitų), išlaidos sudarė 13 894,49 Eur (4 180,00 Eur grynųjų pinigų nurašymas kortele, 3 850,00 Eur išmokėti avansai ūkio išlaidoms K. M. bei S. M., kiti smulkūs mokėjimai tiekėjams už paslaugas ir prekes (paminėtini didesni mokėjimai po 2018-12-27 E.: 2018-12-28 256,25 Eur, 2019-01-10 512,50 Eur, 2019-01-21 512,50 Eur sumokėta bei daug kitų smulkių mokėjimų, banko mokesčių (b. l. 19-21 ,47-48);

- UAB „L.“ kasos knygos išrašu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-11-01 iki 2019-05-31 buvo gauta 61 538,29 Eur (grąžintos į kasą atskaitingų asmenų sumos); išlaidos sudaro 72 734,28 Eur, iš jų: 95,06 Eur išmokėtas atlyginimas, 72 639,22 Eur sumokėta UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už suteiktas transporto paslaugas (paminėtini keli mokėjimai po 2018-12-27: 2019-01-03 4 326,96 Eur, 2019-01-10 4 326,96 Eur, 2019-01-17 4 326,96 Eur ir t. t. ) (b. l. 15-18);

- VMI pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nustatyta, kad buvusioje UAB „L.“ du atskaitingi asmenys: K. M. ir S. M. (b. l. 3-7, 11);

- 2019-07-11 VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad iš operatyvaus patikrinimo metu pateiktos suvestinės atsiskaitymų su darbuotojais apyskaitos (apyvartos žiniaraščio) už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2019-05-31 buvo nustatyta, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje likutis 766,53 Eur, pajamos sudaro 62 402,19 Eur (gauta iš banko sąskaitos); išleista 63 168,70 Eur (62 128,29 Eur atskaitingų asmenų pinigų įnešimas į kasą bei išduoto avanso grąžinimas į banko sąskaitą; 766,51 Eur mokėjimai už paslaugas, tiekėjams už prekes, iš jų: 2019-03-14 128,72 Eur sumokėta UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini); 2019-03-21 205,70 Eur sumokėta MB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini); 2019-03-21 200,00 Eur sumokėta UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2019-04-29 328,72 Eur sumokėta UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2019-05-24 170,61 Eur sumokėta MB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ir t. t. (b. l. 8-10, 27);

- VMI prie FM raštu Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi iškėlė UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 19. Pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams įsiteisėjimo dieną sudaro 25 374,74 Eur;

- Bendrovės vadovės įgalioto asmens S. M. 2019-06-05 rašytiniais paaiškinimais, iš kurių nustatyta, jog susidariusią Bendrovės mokestinę nepriemoką grindė apyvartos sumažėjimu, išaugusiais nuostoliais, kreditorių (UAB „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) reikalavimu greičiau grąžinti paskolą ir kitomis patirtomis išlaidomis. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L.“ (b. l. 44) bei kita byloje surinkta medžiaga.

Konstatuotina, jog aukščiau aptarti įrodomieji bylos duomenys (VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo; Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys; VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažyma; Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai; pateikta Avanso apyskaitos kopija; administracinėn atsakomybėn traukiamos K. M. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu; Bendrovės vadovės įgalioto asmens S. M. rašytiniai paaiškinimai; VMI prie FM sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje; VMI prie FM raštas Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo) patvirtina VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad K. M., būdama UAB „L.“ vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, kuri 2019-05-24 buvo 24 332,44 Eur dydžio, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams ne su VMI prie FM, o su kitais Bendrovės kreditoriais. Šiais savo veiksmais K. M., būdama UAB „L.“ vadove, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais per banko sąskaitą, atskaitingą asmenį bei per skolų tarpusavio užskaitą ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus bei nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumo. Taigi, teismas konstatuoja, kad K. M. suvokdama savo pareigą pirmiausia atsiskaityti su VMI, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. tyčia pirmenybę teikė atsiskaitymams ne su VMI, o su kitais Bendrovės kreditoriais.

Dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. M. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, jog ji savo kaltę dėl nusižengimo pripažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad K. M. kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo, be jos pačios prisipažinimo, visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Pirmiausia pažymėtina, jog iš byloje esančio VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3-7). Be VMI prie FM surašyto pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei jos pačios paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, jos kaltė visiškai įrodyta:

- VMI pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nustatyta, kad buvusios UAB „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) deklaruota veikla – (duomenys neskelbtini) veikla (b. l. 3-7);

- Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, iš kurių nustatyta, kad Bendrovė Operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dieną (2019-05-24) turėjo mokestinę nepriemoką (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018-12-27), 2018-12-21 pateikus PVM deklaraciją už lapkričio mėnesį. 2019-05-24 Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 24 332,44 Eur (b. l. 33), iš jos:

Mokesčio kodas Mokesčio aprašas Mokestis ir rinkliava Delspinigiai Viso suma: PVM Pridėtinės vertės mokestis 23 667,78 654,66 24 332,44 Viso: 23 667,78 654,66 24 332,44

Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepriemoka susidarė už 2018 m. lapkričio mėnesį (b. l. 8-10, 33);

- Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, iš kurių nustatyta, kad 2019-08-05 Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 25 374,74 Eur (b. l. 34), iš jos:

Mokesčio kodas Mokesčio aprašas Mokestis ir rinkliava Delspinigiai Viso suma: PVM Pridėtinės vertės mokestis 24 098,66 3,58 25 374,74 Viso: 24 098,66 3,58 25 374,74

- 2019-02-18 VMI prie FM sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje, iš kurio matyti, kad 2019-02-18, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartimi dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, ir dokumentais, kuriais remiantis nustatyta nepriemoka, VMI prie FM priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti iš mokesčių mokėtojo UAB „L.“ 16 475,27 Eur mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje (b. l. 42);

- 2019-07-11 VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad Bendrovės atžvilgiu mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas iš Bendrovės banko sąskaitų pagal VMI prie FM nurodymus vykdomi nuo 2019-01-31 (b. l. 8-10);

- UAB „L.“ 2019-06-04 balansu, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-05-31 Bendrovė turėjo turto už 61 715,00 Eur, iš jų: ilgalaikis turtas sudaro 0,00 Eur, trumpalaikis turtas sudaro 61 715,00 Eur (per vienus metus gautinos sumos). Bendrovės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudaro 61 715,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 65 747,00 Eur, iš jų: ilgalaikiai įsipareigojimai – 0,00 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 65 747,00 Eur (b. l. 12);

- UAB „L.“ 2019-06-04 pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-05-31 Bendrovės pardavimo pajamos sudaro 37 335,00 Eur, grynas pelnas sudaro 2 535,00 Eur (b. l. 13);

- 2019-07-11 VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, jog VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“ 2019-06-13 duomenimis Bendrovė jokio registruotino turto neturi ir neturėjo (b. l. 8-10);

- VMI prie FM raštu Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi iškėlė UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 19. Pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams įsiteisėjimo dieną sudaro 25 374,74 Eur;

- Bendrovės vadovės įgalioto asmens S. M. 2019-06-05 rašytiniais paaiškinimais, iš kurių nustatyta, jog susidariusią Bendrovės mokestinę nepriemoką grindė apyvartos sumažėjimu, išaugusiais nuostoliais, kreditorių (UAB „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) reikalavimu greičiau grąžinti paskolą ir kitomis patirtomis išlaidomis. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L.“ (b. l. 44);

- Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3506-262/2019, iš kurios matyti, kad UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 19 d. bei kita byloje surinkta medžiaga.

Konstatuotina, jog aukščiau aptarti įrodomieji bylos duomenys (VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo; Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys; VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažyma; VMI prie FM sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje; UAB „L.“ balansas; UAB „L.“ 2019-06-04 pelno (nuostolių) ataskaita; administracinėn atsakomybėn traukiamos K. M. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu; Bendrovės vadovės įgalioto asmens S. M. rašytiniai paaiškinimai; VMI prie FM raštas Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartis) patvirtina VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad K. M., būdama UAB „L.“ vadove, žinodama apie UAB „L.“ finansinę padėtį bei tai, jog Bendrovės finansinė būklė atitiko nemokios įmonės statusą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų, nesikreipė į teismą dėl nemokios Bendrovės bankroto. Nors skolininkė nurodė, kad UAB „L.“ laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-05-31 dirbo pelningai (gryno pelno sudarė 2 535,00 Eur), tačiau anksčiau pateiktos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės finansinė būklė atitinka nemokios įmonės statusą, įmonės nemokumas apibrėžiamas, kaip pastarosios būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tokia išvada taip pat iš esmės atitinka Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartyje konstatuotą aplinkybę, jog UAB „L.“ yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Be to, pažymėtina ir tai, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad 2019-08-05 Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 25 374,74 Eur t. y. nuo 2019 m. gegužės mėnesio UAB „L.“ skola mokesčių administratoriui ne sumažėjo, o padidėjo. Šiais savo veiksmais K. M., būdama UAB „L.“ vadove, neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L.“, savo neveikimu pažeisdama Bendrovės kreditorės VMI interesus. Taigi, teismas konstatuoja, kad K. M. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. neteisėtai neveikė neinicijuodama bankroto bylos iškėlimo jos vadovaujamai UAB „L.“.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog K. M., būdama UAB „L.“ vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, jog būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne su VMI prie FM, ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus ir nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumo. Be to, K. M., būdama UAB „L.“ vadove, žinodama apie UAB „L.“ finansinę padėtį bei tai, jog Bendrovės finansinė būklė atitiko nemokios įmonės statusą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L.“, savo neveikimu pažeisdama Bendrovės kreditorės VMI interesus. Todėl šie K. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą K. M., atsižvelgia į tai, kad K. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, veikdama tiesiogine tyčia. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti K. M. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiama K. M. bedarbė, jos mėnesines pajamas, jos teigimu, sudaro 400 Eur, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebausta, neteista. Ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Be to, K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidimą K. M. padarė ypatingai sudėtingu asmeninio gyvenimo laikotarpiu (po brolio savižudybės), kas, teismo vertinimu, galėjo įtakoti jos elgesį organizuojant Bendrovės veiklą.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1 400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias K. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir K. M. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 600 Eur. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.

ANK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismas, įvertindamos baudos dydį, atsižvelgdamas į K. M. teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus apie jos materialinę padėtį, sprendžia, kad K. M. skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas vienerių metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

K. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išdėstyti K. M. paskirtos 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant K. M. kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2020 m. sausio 2 d., iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokėti po 50 Eur (penkiasdešimt eurų). Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą – 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.