- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2A-465-826/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00704-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- E. Š.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-140-1068/2022 pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovui E. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, E. S., R. G., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. G. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo E. Š. 5 089 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai patikslinto ieškinio argumentai:
1.1. Ieškovei ir jos dukroms asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/6 dalį ūkinio pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei po 1/3 dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kretingos r. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kretingos r. Ieškovė ir atsakovas yra kaimynai, gyvenantys dviejų butų sublokuotame name, sublokuoti taip pat yra ir ūkiniai pastatai.
1.2. 2018 m. rugpjūčio 11 d. atsakovui priklausančiame ūkiniame pastate kilo gaisras. Gaisro kilimo priežastis – priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai, atliekant ugnies suvirinimo darbus atsakovo garaže. Gaisro metu apgadinta ieškovei ir jos dukterims priklausanti gyvenamojo namo dalis – nuo karščio išdužo du plastikinių langų stiklai, išsilydė plastikiniai lietvamzdžiai, aprūko namo vakarinė siena ir t.t. Gaisro metu taip pat ypač stipriai nukentėjo ieškovės ir trečiųjų asmenų ūkinių pastatų dalys – nudegė stogas, vietomis išdegė medinis perdengimas, išdužo langų stiklai, sudegė durys, vartai, apie 30 vištų, kiti ieškovei priklausantys daiktai.
1.3. Ieškovė jai ir dukroms priklausančią turto dalį buvo apdraudusi akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir draudikas). Draudiko žalų vertinimo specialistai apskaičiavo padarytą žalą (nuostolį) ir sudarė lokalines sąmatas, pagal kurias gyvenamojo namo remontui po gaisro atstatyti į buvusią padėtį reikalinga 3 147 Eur suma, mūrinio garažo – 4 092,18 Eur, ūkinio pastato – 9 888,94 Eur. Iš viso ieškovei ir tretiesiems asmenims padaryta žala sudarė 17 128,12 Eur.
1.4. Draudikas išmokėjo 6 867 Eur draudimo išmoką. Draudikas atlygino ne visą padarytą žalą, kadangi išmokamos žalos dydį apribojo sudaryta draudimo sutartis (pagalbiniai pastatai pagal papildomą sąlygą apdrausti 4 proc. nuo draudimo sumos, t. y. 3 720 Eur suma). Taigi neatlyginta atsakovo, ieškovės ir jos dukterų turtui padaryta žala sudarė 10 261,12 Eur (17 128,12 Eur – 6 867 Eur).
1.5. Ieškovė yra iš esmės atstačiusi (atkūrusi) sau ir savo dukroms priklausančio nekilnojamojo turto dalis į padėtį, artimą padėčiai, buvusiai iki gaisro. Ieškovei minėtas atstatymas (įskaitant darbą, medžiagas ir kt.) kainavo 21 142,30 Eur. Visus pinigus už remonto darbus ir medžiagas mokėjo ieškovė.
1.6. Atsakovas atsakingas už ieškovei bei jos dukroms priklausančiam turtui padarytą žalą, todėl šią žalą privalo atlyginti. Atėmus draudiko išmokėtą draudimo išmoką, taip pat įvertinus tai, kad turtas priklauso ne tik ieškovei, bet ir jos dukroms, ieškovės daliai tenkančiam turtui padarytos žalos dydis siekia 3 420 Eur, kurio atlyginimo ieškovė ir reikalauja iš atsakovo.
1.7. Ieškovė dėl kaimyno sukelto gaisro ir su tuo susijusių tiesioginių nuostolių yra patyrusi ir neturtinės žalos. Neturtinę žalą sudaro iki šios dienos neatlyginti nuostoliai, ieškovės išgyvenimai, kančios, nerimas, baimė, patiriama dėl atsakovo atsisakymo atlyginti žalą, ieškovės pastangos, atkuriat turtą į pradinę padėtį ir su tuo susiję vargai, ieškovės išgyvenimai, dvasiniai išgyvenimai dėl gaisro, dėl tolimesnio gyvenimo, ateities. Dėl gaisro, jo padarinių, atsakovo elgesio iš esmės pablogėjo ieškovės sveikata. Sutriko ieškovės kvėpavimas, miego ritmas. Ieškovės bandymai savarankiškai šalinti gaisro padarinius pareikalavo fizinių jėgų, dėl to ieškovę pradėjo varginti plaštakų, pėdų sąnarių, stuburo skausmai. Dėl pašlijusios sveikatos ieškovei nuo 2019 m. balandžio 11 d. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. Š. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovės ieškinį, kuriuo prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką ieškovei, 2019 m. sausio 30 d. pareiškė reikalavimą atsakovui dėl išmokos išieškojimo, kurį atsakovas įvykdė 2019 m. vasario 8 d.
2.2. Ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes ieškovei padaryta žala atlyginta draudiko ir ieškovė, neturėdama sutikimo ir leidimo, vienašališkai pagerino bendrąją dalinę nuosavybę, neturėdama bendraturčių sutikimo.
2.3. Ieškovė neįrodinėjo realiai patirtos žalos ir rėmėsi draudiko parengtomis lokalinėmis sąmatomis. Lokalinės sąmatos nėra tinkamas ir leistinas įrodymas byloje, nes jos yra parengtos administruojant žalos atlyginimo bylą pagal ieškovės ir draudiko sudarytą draudimo sutartį, t. y. aiškinant ir taikant draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Ieškovės reiškiamas reikalavimas kildinamas iš deliktinės civilinės atsakomybės, todėl ieškovė privalo įrodyti realų žalos dydį. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų nurodytas ieškinyje sumas bei pagrįstų ieškiniu reiškiamo reikalavimo dydį. Draudimo lokalinės sąmatos yra viršijančios tikruosius nuostolius, nes sudarytos atstatyti objektus, neatsižvelgiant į turto nuvertėjimą.
2.4. Lokalinė sąmata, sudaryta gyvenamajam namui, neteisingai, nes, pagal VĮ Registrų centro duomenis, ieškovei priklauso 1/6, o ne 1/3 dalis gyvenamojo namo.
2.5. VĮ Registrų centro duomenimis, pastato-sandėlio, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 560,00 Eur, atkūrimo vertė – 2 801,00 Eur; pastato-sandėlio, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 1 169,00 Eur, atkūrimo vertė – 5 843,00 Eur. Pagal draudiko parengtas lokalines sąmatas, remonto (atkūrimo) kaštai atitinkamai viršija 7 ir 8 kartus vidutinę pastatų rinkos vertę.
2.6. Pasak ieškovės, visa ieškovei ir tretiesiems asmenims padaryta žala sudaro 17 128,12 Eur. Ieškovei tenkanti dalis galėtų sudaryti 5 709,37 Eur. Ieškovė pripažįsta, kad draudikas žalos atlyginimui išmokėjo 6 867,00 Eur, t. y. draudimo išmoka didesnė nei 1/3 dalis draudiko apskaičiuotos žalos.
2.7. Nagrinėjamu atveju nėra jokio įstatymų numatyto pagrindo neturtinei žalai priteisti, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas.
3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, E. S., R. G., AB „Lietuvos draudimas“ teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė R. G. atsisakė reikalavimo dalies dėl 1 669 Eur dėl gaisro metu apgadintų daiktų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovui E. Š. iš ieškovės R. G. 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės R. G. 30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, taip pat grąžino ieškovei R. G. 406 Eur žyminio mokesčio. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
5.1. Teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl gaisro, kilusio atsakovui nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate, kaltas atsakovas, kuris teisme pripažino šį faktą.
Atsiliepimas
5.2. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant bylą ieškovei buvo siūlyta teikti įrodymus dėl patirtos žalos (atsakovas apie ieškovės realiai patirtos žalos įrodymų nebuvimą nurodė ir atsiliepime), tačiau ieškovė pasirinko padarytos žalos dydį įrodinėti draudiko žalų vertinimo specialistės apskaičiuotomis padarytos žalos (nuostolių) lokalinėmis sąmatomis. Vis dėlto žalos dydžio nustatymas ieškovės prašomu būdu reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų tokių pastatų (gyvenamojo namo, ūkinio pastato-sandėlio ir sandėlio), kokie buvo iki juos sugadinant gaisro metu, atstatymas. Toks turto atstatymo išlaidų skaičiavimas iš esmės atitinka turto vertinimo atkuriamosios vertės metodą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis žalos įvertinimas paprastai yra tinkamas, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų. Nagrinėjamu atveju ieškovė nekilnojamąjį turtą, sugadintą gaisro metu, yra atstačiusi.
5.3. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentu, kad draudiko sudarytos lokalinės sąmatos negali būti tinkama įrodinėjimo priemone nagrinėjamoje byloje, tačiau teismas įvertino šiuos įrodymus bendrai su kitais byloje esančiais įrodymais. Tikrasis padarytos žalos dydis svarbus tuo, kad juo siekiama žalą patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Šalys neginčijo, kad dėl gaisro ieškovė patyrė nuostolius. Draudiko nustatyti nuostoliai, atsižvelgiant į Registrų centro nurodytą atkuriamąją ūkio pastatų vertę, įvertinus atkūrimo sąnaudas ir pastatų fizinio nusidėvėjimo procentus, yra žymiai didesni. Ieškovei neįrodinėjant patirtų nuostolių realaus dydžio, teismas laikė, kad reali ieškovės patirta žala ir nėra didesnė nei nurodė draudikas, nes pagalbinių pastatų atkūrimo vertė Registrų centre nurodyta atitinkamai 5 843 Eur (draudiko nurodyta suma 9 888,94 Eur) ir 2 801 Eur (draudiko nurodyta suma 4 092,18 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į šį dydį, konstatavo, kad pagal ieškovei priklausančio turto dalį, jos patirtos žalos dėl pagalbinių ūkio pastatų apgadinimų galėtų būti 1 908 Eur: 974 Eur (5 843 Eur / 6) ir 934 Eur (2 801 Eur / 3).
5.4. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovei padarytą žalą jis jau yra atlyginęs, nes tiek, kiek priskaičiavo draudikas, jis sumokėjo. Draudiko apskaičiuota ir ieškovei atlyginta nuostolių suma dėl minėtų pastatų sugadinimo (3 720 Eur) beveik dvigubai viršija Registrų centro nurodytą šių pastatų atkuriamąją vertę (1 908 Eur), todėl teismas pripažino, kad ieškovės dėl turto sugadinimo patirta žala yra atlyginta.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Teismas konstatavo, jog ieškovės medicininiai išrašai patvirtina, kad ieškovei iš esmės diagnozuotos lėtinės ligos, ieškovės nusiskundimų, nesusijusių su jai nustatytomis lėtinėmis ligomis, nėra. Ieškovė praeityje yra persirgusi galvos smegenų insultą, išgyveno dėl vyro netekties, yra brandaus amžiaus. Taigi iš byloje ieškovės pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovės sveikatos sutrikimas (ligos) atsirado staiga, ūmiai, dėl patirto išgyvenimo, kaip nagrinėjamu atveju – dėl kilusio gaisro. Ieškovės medicininių dokumentų išrašuose nefiksuoti jokie ieškovės nusiskundimai dėl gaisro patirtų išgyvenimų, jų įtakos sveikatos. Kitų duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad ieškovei kilo neturtinė žala, byloje nepateikta. Teismas sutiko, kad ieškovė patyrė išgąstį dėl turto sugadinimo ir turėjo rūpesčių dėl jo atstatymo, tačiau šis išgyvenimas, nepatogumai ir sunkumai buvo dėsningi išgyvenimai esamoje situacijoje ir jų pasekmės nebuvo tokios, kurios sukeltų atsakovui pareigą atlyginti ieškovės reikalaujamą neturtinę žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškovė nuostolių dydį byloje įrodinėjo 2 rūšių įrodymais: 1) draudiko lokalinėmis sąmatomis, iš kurių matosi, kad sudegusiems statiniams atkurti reikalinga 17 128,12 Eur suma; 2) kitais įrodymais (darbų atlikimo aktu, PVM sąskaitomis faktūromis), iš kurių matosi, kad ieškovė pastatų atkūrimui realiai yra išleidusi ne mažiau kaip 21 142,30 Eur. Taigi ieškovė pateikė visus įmanomus (jos turimus) įrodymus, kuriais remiantis galima įvertinti ieškovės patirtų nuostolių dydį (juos mažinti ir (ar) didinti ir t.t.). Teismas šių ieškovės pateiktų įrodymų nevertino, jų turinio net neanalizavo, tiesiog konstatavo, kad šie įrodymai netinkami, ir nusprendė, kad ieškovė neįrodė nuostolių dydžio. Tokia teismo išvada, ieškovės vertinimu, ypač kontraversiška ir neobjektyvi.
6.2. Draudiko lokalinės sąmatos atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus, tačiau teismas darė priešingą išvadą ir konstatavo, kad ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos negali būti tinkama įrodinėjimo priemone šioje byloje. Lokalinės sąmatos yra sudarytos turto žalos vertinimo specialisto (N. V.). Tokio specialisto sudarytos lokalinės sąmatos atitinka visus reikalavimus, numatytus Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatyme. Byloje nėra duomenų, kad N. V. kvalifikacija turto vertinimo metu būtų buvusi netinkama. Be to, ieškovė statinius iš esmės atstatė ūkio būdu, todėl dėl savaime suprantamų priežasčių negali pateikti visų dokumentų, patvirtinančių turėtas realiais atstatymo išlaidas, tačiau ieškovė pateikė duomenis, kad realiai yra sumokėjusi daugiau nei apskaičiuota lokalinėse sąmatose.
6.3. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą, sugadintą gaisro metu, yra atstačiusi, todėl žalos dydžio negali įrodinėti sąmatomis, kuriose apskaičiuoti sugadinto turto atstatymo (iki buvusios būklės) kaštai. Šiuo atveju realių nuostolių dydį geriausiai atspindi lokalinės sąmatos, sudarytos turto vertinimo specialisto, darytos iš karto po gaisro ir apskaičiuotos atkūrimo verte. Atsakovas atlygino draudiko išmokėtą draudimo išmoką, jos neginčijo. Tai rodo, kad atsakovas sutiko tiek su draudiko sudarytomis lokalinėmis sąmatomis, tiek su apskaičiuotu nuostolių dydžiu, neįrodinėjo, kad lokalinėse sąmatose fiksuoti realybės neatitinkantys ar pertekliniai darbai.
6.4. Teismas taip pat klaidingai nusprendė, kad ieškovės patirta žala yra visiškai atlyginta išmokėta draudimo išmoka. Tačiau pagal sudarytą draudimo sutartį, nepriklausomai nuo to, iki kokio laipsnio būtų sudegęs garažas ir (ar) ūkinis pastatas, už šiuos pastatus maksimali draudimo išmokos suma negalėtų viršyti 3 720 Eur. Draudikas išmokėjo 6 867 Eur draudimo išmoką, todėl likusi neatlyginta bendra ieškovės ir jos dukrų turtui padaryta žala sudaro 10 261,12 Eur. Kadangi turtas priklauso ne tik ieškovei, bet ir jos dukroms, ieškovės daliai tenkančiam turtui padarytos neatlygintos žalos dydis siekia 3 420 Eur.
6.5. Registrų centro nurodytos nekilnojamojo turto vertės yra bendrojo pobūdžio, jos nėra individualios, todėl Registrų centro nurodoma verte galima vadovautis tik tada, jeigu nėra kitų, patikimesnių įrodymų. Šiuo atveju patikimesni įrodymai pateikti teismui, t. y. turto vertinimo specialisto individualiai atliktas skaičiavimas, kiek kainuoja ginčo pastatų atkūrimas į buvusią padėtį. Vadovaujantis teismo padaryta išvada individualus turto vertinimas nebetektų prasmės, nes juo vadovautis nebūtų pagrindo, užtektų vadovautis Registrų centro nurodoma verte. Antra, teismas esančių lokalinių sąmatų visiškai neanalizavo. Jeigu teismas nusprendė, kad lokalinėse sąmatose nurodytos sumos yra per didelės, tai jis konkrečiai turėjo ir nurodyti, kokios sumos, kokie atstatymo darbai yra nereikalingi ar pertekliniai, taip atitinkamai sumažinant nuostolių dydį, tačiau teismas to, kaip matyti, nedarė. Trečia, lokalinėse sąmatose padaryta žala buvo skaičiuojama atkuriamosios vertės metodu. Šiuo metodu pastatų atstatymo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į jų sugadinimo metu buvusį nusidėvėjimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas E. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Pagal kasacinio teismo praktiką skaičiavimo būdu žala yra nustatoma tik tada, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų. Nagrinėjamu atveju pati ieškovė nurodo, kad yra atlikusi turto remontą. Taigi ieškovė privalėjo įrodyti faktiškai patirtos žalos dydį ir negalėjo remtis draudiko sudarytomis lokalinėmis sąmatomis, kurios, atsakovo vertinimu, yra aktualios ginčui tarp ieškovės ir draudiko, t. y. sprendžiant ginčą, kylantį iš draudimo teisinių santykių.
7.2. Ieškovė privalėjo įrodyti pareikštą reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. visas civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ir žalos dydį. Nors ieškovė su pradiniu ieškiniu buvo pateikusi PVM sąskaitas faktūras, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad jos buvo apmokėtos. Teismas ne kartą atkreipė dėmesį ir siūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, t. y. PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą pagrindžiančius duomenis, tačiau ieškovė atsisakė pateikti teismui papildomus įrodymus ir pasirinko žalos dydį įrodinėti draudimo lokalinėmis sąmatomis, kurios nėra tinkamos ir leistinos įrodinėjimo priemonėmis tokio pobūdžio ginčo nagrinėjime.
7.3. Atsakovo įsitikinimu, draudiko sudarytos lokalinės sąmatos yra neteisingos ir klaidingos, kadangi yra apskaičiuotos ne ieškovei priklausančiai turto daliai. Pagal į bylą pateiktus duomenis, ieškovei priklauso 1/6 dalis gyvenamojo namo, 1/6 pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo lokalinė sąmata sudaryta neteisingai, kadangi ieškovei priklauso ne 1/3 dalis gyvenamojo namo.
7.4. Lokalinė sąmata ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sudaryta visam ūkiniam pastatui. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, minėtas ūkinis pastatas priklauso keturiems savininkams – ieškovei (1/6), tretiesiems asmenims (po 1/6 dalis), atsakovui (1/2). Ieškovės atstovas pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos draudiko apskaičiuotą žalos dydį dalija iš turto savininkų skaičiaus, t. y. nuostolių suma tiesiog aritmetiškai dalijama iš trijų. Tačiau ūkinis pastatas priklauso keturiems, o ne trims savininkams, garažas – trims savininkams. Atsakovo manymu, nuostolių suma, tenkanti kiekvienam savininkui, turi būti apskaičiuojama pagal dalį, turima turte, o ne tiesiog žalos sumą dalijant iš savininkų skaičiaus, todėl nėra priežasčių, kodėl turėtų būti keičiamas skundžiamas sprendimas.
7.5. Teismas padarė teisingą išvadą, kad draudiko išmokėta suma dėl pagalbinių ūkio pastatų padengia ir netgi viršija ieškovei tenkančios dalies pagalbinių pastatų atkūrimui reikalingą sumą pagal Registrų centro nurodytą turto atkūrimo vertę.
7.6. Net nevertinant draudiko padarytų skaičiavimo klaidų, draudikas apskaičiavo, kad gaisro metu apgadintam turtui reikalinga iš viso 17 128,12 Eur suma. Šią sumą net ir dalijant iš trijų ieškovės dalis sudarytų 5 709,37 Eur. Ieškovei išmokėta draudimo išmoka sudaro 7 435,76 Eur, t. y. išmokėta daugiau nei ieškovė turi teisę reikalauti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino ieškovės patikslinto ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, pripažinęs, kad ieškovės pateiktos draudiko sudarytos lokalinės sąmatos nėra tinkama įrodinėjimo priemonė byloje ir konstatavęs, kad ieškovės patirta žala nėra didesnė nei apskaičiuota ir išmokėta draudiko. Ieškovė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus – draudiko sudaryta lokalinė sąmata atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus, teismas taip pat klaidingai nusprendė, kad draudiko išmoka yra visiškai atlyginta padaryta žala, nes draudimo išmoka buvo ribojama išmokėtina suma už pagalbinius pastatus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais ieškovės argumentais.
12. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.
13. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.
14. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. dėl atsakovo atliekamų ugnies suvirinimo darbų nesilaikant priešgaisrinės saugos taisyklių atsakovui priklausančiame ūkiniame pastate kilo gaisras, kurio metu nukentėjo ir ieškovės nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis, esanti tuo pačiu adresu, t. y. dėl ieškovės turtui gaisro metu padarytos žalos, kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino pats atsakovas E. Š., kaltas atsakovas. Todėl šiuo atveju būtent atsakovui tenka pareiga kompensuoti nukentėjusiam asmeniui (ieškovei) jo teisių pažeidimu padarytą žalą.
15. Esminis ginčas šioje byloje tarp šalių yra dėl ieškovei padarytos žalos dydžio ir žalą pagrindžiančių įrodymų vertinimo. Ieškovės įsitikinimu, jos patirtos žalos dydį pagrindžia draudiko lokalinės sąmatos, iš kurių matosi, kad sudegusiems statiniams atkurti reikalinga 17 128,12 Eur suma, taip pat ieškovės pastatų atkūrimo darbų aktas ir PVM sąskaitos faktūros, kurios, ieškovės manymu, pagrindžia jos realiai išleistą 21 142,30 Eur sumą remonto darbams. Atsakovas, nesutikdamas su tokiais ieškovės argumentais ir pateiktais rašytiniais įrodymais, iš esmės teigė, kad pateiktos lokalinės sąmatos neatitinka įrodymų tinkamumo ir leistinumo kriterijų, ieškovė nepateikė įrodymų, kiek faktiškai išleido pinigų remonto darbams, o draudiko išmokėta draudimo išmoka atitinka ir netgi viršija ieškovei tenkančios dalies pagalbinių pastatų atkūrimui reikalingą sumą pagal Registrų centro nurodytą turto atkūrimo vertę. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pritarė atsakovo argumentams, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktų įrodymų įrodomąją vertę, taip pat klaidingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių.
16. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
17. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nusprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).
18. Ieškovė savo reikalavimams dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo pagrįsti pateikė į bylą draudiko turto žalos vertinimo specialisto sudarytas lokalines sąmatas, kuriose apskaičiuota, kad dėl atsakovo kaltės kilusio gaisro metu apgadintam ieškovės ir trečiųjų asmenų turtui atkurti reikalinga iš viso 17 128,12 Eur suma. Ieškovė šiai sumai pagrįsti papildomai pateikė pastatų atkūrimo darbų aktą ir PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad ieškovė faktiškai galėjo išleisti ir didesnę sumą pastatų atstatymui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktų įrodymų pakankamumu, kad pagal juos būtų galima spręsti dėl ieškovei padarytos žalos dydžio. Kaip minėta, atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pateiktais įrodymais, turėjo teisę taip pat teikti rašytinius įrodymus ir (arba) savo apskaičiavimus, kurie galėtų patvirtinti, kad ginčo pastatų atstatymui reikalinga kitokia, mažesnė suma nei teigia ieškovė, kad pastatų atstatymui galima panaudoti pigesnes statybines medžiagas ar pan., tačiau atsakovas tokių rašytinių įrodymų ir duomenų neteikė. Vadinasi, atsakovas byloje neįrodė, kad gaisro metu apgadintų ginčo pastatų atkūrimui būtų reikalinga ne draudiko lokalinėse sąmatose nustatyta 17 128,12 Eur suma arba ji būtų apskaičiuota netinkamai.
19. Atsakovo įsitikinimu, tikrąją ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto atkuriamąją vertę atspindi Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodytos žymiai mažesnės minėtų pastatų atkuriamosios vertės. Vis dėlto teisėjų kolegija negali pritarti tokiam atsakovo argumentui. Registrų centre nurodytos vertės buvo apskaičiuotos masinio vertinimo būdu, kuris, kaip matyti iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, buvo atliktas itin seniai – 1997 m. rugpjūčio 24 d. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti draudiko turto žalos vertinimo specialisto individualiai ginčo turtui sudarytomis lokalinėmis sąmatomis, kurios parengtos pagal artimas žalos sukėlimo metui statybinių medžiagų kainas (2018 m. kovo mėn. duomenys). Kaip minėta, atsakovas jokių rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, galinčių paneigti šiose lokalinėse sąmatose nustatytas sumas, nepateikė.
20. Ieškovei pateiktomis draudiko lokalinėmis sąmatomis įrodžius, kad gaisro metu apgadintų ginčo pastatų atkūrimui buvo reikalinga 17 128,12 Eur suma, taip pat ieškovei pateiktus rašytinius įrodymus, kad ji gaisro metu apgadintų pastatų atstatymui yra išleidusi 21 142,30 Eur sumą, o atsakovui nepateikus jokių šias aplinkybes galinčių paneigti rašytinių įrodymų, teisėjų kolegija laiko, kad ieškovė įrodė ir pagrindė savo patikslinto ieškinio reikalavimą, todėl jos prašoma 3 420,00 Eur turtinės žalos atlyginimo suma, įvertinus tai, kad draudikas atlygino tik 6 867 Eur, yra pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo.
21. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, be kita ko, tenkinant ir jos ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatavęs, jog iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovės sveikatos sutrikimas (ligos) atsirado staiga, ūmiai, dėl patirto išgyvenimo, kaip nagrinėjamu atveju – dėl kilusio gaisro. Ieškovės medicininių dokumentų išrašuose nefiksuoti jokie ieškovės nusiskundimai dėl gaisro patirtų išgyvenimų, jų įtakos sveikatos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė jokių argumentų, kuriais būtų grindžiamas šios teismo išvados nepagrįstumas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl ieškovės galbūt patirtos neturtinės žalos neturi pagrindo daryti kitokios išvados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
23. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, t. y. ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
24. Už patikslintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 99 Eur. Kadangi pateikdama ieškinį, ieškovė sumokėjo 505 Eur žyminio mokesčio, jai grąžintina 406 Eur žyminio mokesčio permoka.
25. Ieškovė taip pat patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai. Ieškovė pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2021 m. rugpjūčio 2 d., 2021 m. rugpjūčio 6 d. ir 2021 m. rugpjūčio 9 d. bankinių pavedimų išrašus). Ieškovės ieškinį tenkinus 77 proc., ieškovei iš atsakovo E. Š. priteistina 846,23 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ((1 000 Eur + 99 Eur) x 0,77).
26. Atsakovas E. Š. nurodė patyręs 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ieškovės ieškinį atmetus 23 proc., atsakovui iš ieškovės R. G. priteistina 552 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2 400 Eur x 0,23).
27. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei R. G. iš atsakovo priteistina 294,23 Eur (846,23 Eur – 552 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje patirta 30,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 6,90 Eur, o iš atsakovo – 23,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Ieškovė R. G. už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, taip pat 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovė pateikė dokumentą, patvirtinantį turėtas išlaidas (2022 m. vasario 26 d. bankinio pavedimo išrašą). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių, todėl ieškovės apeliacinį skundą tenkinus 77 proc., ieškovei iš atsakovo E. Š. priteistina 385 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
31. Atsakovas E. Š. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ir pateikė dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas (sąskaitą ir sąskaitos apmokėjimą pagrindžiantį mokėjimą nurodymą). Patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų išlaidų dydžių, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą 23 proc., atsakovui iš ieškovės R. G. priteistina 278,30 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
32. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei R. G. iš atsakovo priteistina 106,70 Eur (385 Eur – 278,30 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. G. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei R. G. 3 420,00 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo E. Š..
Priteisti 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3 420,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškovės R. G. patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Grąžinti ieškovei R. G. 406,00 Eur (keturis šimtus šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugpjūčio 10 d. ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. per Perlo terminalą.
Priteisti ieškovei R. G. iš atsakovo E. Š. 294,23 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės R. G. 6,90 Eur (šešis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovo E. Š. 23,10 Eur (dvidešimt tris eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Priteisti ieškovei R. G. iš atsakovo E. Š. 106,70 Eur (vieną šimtą šešis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.