Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamoji G. K. 2026 m. vasario 1 d. apie 19 val. 20 val. ties (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Vokswagen Polo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0705, patikros sertifikato Nr. 2428610, nustatytas 3,09 promilės neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji G. K. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino ir parodė, kad 2026 m. vasario 1 d. draugo teta pakvietė pasisvečiuoti. Atvažiavo, buvo maisto ir pastatė butelį, išgėrė 4-5 stikliukus degtinės, užkando, kadangi prieš tai savaitę sirgo tikrai daug nevalgė, ne kaip jautėsi. Draugo teta įdėjo vaišių jos draugui A., kad nuvežtų valgyti jos tėčiui, jis gyvena netoli ant (duomenys neskelbtini) tik pakilus, o teta tik nusileidus nuo kalno. Nesijautė kažkokia išgėrusi, bet vis tiek nusprendė išsikviesti taksi, automobilis stovėjo kieme, išsikviesti taksi negalėjo, bandė apie 20 minučių, vis atšaukinėjo, ji pasakė sėdame į mašiną, labai šalta, pasišildysime, kol atvažiuos taksi, šalta. Na ir užėjo durnystė, žino, kad pati kalta, pasakė, kad čia netoli davažiuosim iki to (duomenys neskelbtini), paduos tą maistą, išsikvies taksi ir važiuos namo. Gavosi taip, kad įdėjo maistą ant galinės sėdynės, gali būti tos durelės iki galo neužsidarė, nes pagal liudytojo parodymus pas ją buvo atsidarę durelės. Važiavo pro (duomenys neskelbtini) tuo viaduku ir manevravo iš pirmos juostos į antrą, nes pirmoje juostoje yra papildoma rodyklė sukti į dešinę žalias kelio ženklas, kad galima per raudoną sukti į dešinę ir ji, kad netrukdyti kitom mašinom persirikiavio į antrą juostą, kad kitos mašinos galėtų sukti, ir užkliuvo kažkokiam žmogui, kad jos durelės atsidarę. Tas žmogus išlipo iš savo mašinos, priėjo prie jos automobilio, ištraukė iš spynelės mašinos raktelius, konstatavo, kad yra išgėrusi ir pasakė, kad iškvietė policiją. Per pusę minutės, atvažiavo policijos pareigūnai, ji išlipo iš mašinos, jos paklausė kas vairavo, pasakė, kad ji vairavo. Vairavo ji, nes draugas irgi buvo išgėręs, vairuotojo pažymėjimą turi. Ją uždarė į automobilį, pūtė du kartus, kiek mažiausiai įpūtė tiksliai nepamena, kažkas buvo apie 3 promiles, automobilis registruotas jos vardu. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2009 m.

2026 m. vasario 1 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad G. K. 2026 m. vasario 1 d. 19.39 val. nustatytas 3.09 promilės girtumas, 2026 m. vasario 1 d. 19.54 val. nustatytas 3.10 promilės girtumas (b. l. 39–41). Prietaiso „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0705 patikros sertifikatas (b. l. 42).

2026 m. vasario 2 d AB „Regitra“ duomenų bazės išrašė nurodyta, kad automobilio „Volkswagen Polo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra G. K. (b. l. 44–45).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Volkswagen Polo“, pasirinkti metai 2010, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3040 Eur (b. l. 51).

2026 m. vasario 10 d. Kitų objektų apžiūros protokole, nurodyta, jog apžiūrėtas liudytojo Š. J. pateiktas vaizdo įrašas. Įraše užfiksuota, kad automobilio vairuotoja yra moteris - G. K.. Sudaryta fotolentelė (b. l. 69–71, 72–76).

2026 m. vasario 10 d. Kitų objektų apžiūros protokole, nurodyta, jog apžiūrėti policijos pareigūnių kūno kameromis užfiksuoti vaizdo/garso įrašai įvykio vietoje. Užfiksuoti vairuotojos G. K. blaivumo patikrinimai, nustatytas moters neblaivumas. Sudaryta fotolentelė (b. l. 77–79, 80–83).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad G. K. 2026 m. vasario 1 d. apie 19 val. 20 val. ties (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Vokswagen Polo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0705, patikros sertifikato Nr. 2428610, nustatytas 3,09 promilės neblaivumas).

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir po to sugalvojo važiuoti automobiliu.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jos veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

Laiduotojas P. Š. prašo atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jos laidavimui be užstato (b. l. 141–142). Sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Ji praeityje nebuvo teista, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiama. Byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių, viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, galima teigti, jog G. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Prokurorė su prašymu nesutinka ir sprendžia, kad nėra visų sąlygų atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes mano, jog draugas nedarys jai teigiamos įtakos, jie nėra pakankamai artimi.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji G. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamoji nebuvo teista, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiama. G. K. Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruota, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, registruota Užimtumo tarnyboje. Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad G. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamosios draugas P. Š. prašė perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas pretendentas į laiduotojus nurodė, kad jis žino, dėl ko teisiama jo draugė, jos elgesį vertina kritiškai. Mano, kad yra kaltinamajai autoritetas, yra geri draugai į jį visada kreipiasi, viską pasipasakoja, jie nuolat bendrauja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. Š. turi pastovią gyvenamąją vietą ir gyvena (duomenys neskelbtini), dirbantis, darbdavo charakterizuojamas teigiamai, jis neturi drausminių nuobaudų, neteistas.

Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę, ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (200-10-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-658/2007, 2008-06-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, 2010-03-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).

Prokurorė sprendžia, kad P. Š. nėra tinkamas laiduotojas, kadangi nėra pakankamai artimi ir mano, jog negebės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Teismo nuomone, P. Š. yra kaltinamajai tinkamas laiduotojas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad P. Š. yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, neteistas. Ta aplinkybė, kad P. Š. yra šeimos draugas, o ne giminaitis, negali būti pakankamas pagrindas nepripažinti jo tinkamu laiduotoju. Taigi atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad P. Š. gali daryti teigiama įtaką ir laikytinas vertas teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, teismo nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant G. K. pagal laidavimą be užstato draugui P. Š., nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą.

Šiuo atveju matyti, kad G. K. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamosios veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamosios asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteista, bausta administracine tvarka, registruota Užimtumo tarnyboje.

Įvertinus kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką bei jos asmenybę, darytina išvada, kad jai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jai taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nustatyta, kad G. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama automobilį „Volkswagen Polo“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. AB ,,Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, jog automobilis „Volswagen Polo“, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso G. K. (b. l. 44), taigi nusikaltimo padarymo priemonė – priklauso kaltinamajai, ji yra faktinė automobilio valdytoja, todėl transporto priemonė – automobilis „Volswagen Polo“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui ir jo šeimos nariams, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VI. Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. vasario 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajai G. K. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 181,25 Eur išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios gynėjo dalyvavimas pagreitinto proceso bylose yra privalomas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

VII. Kiti klausimai

G. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomi UAB „Augenas“ bei registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini konfiskavimą vykdančiai institucijai. Kompaktinis diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos. G. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

G. K. perduoti laiduotojo P. Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti G. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2026-02-03.

- konfiskuoti automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, kuris saugomas UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune, o pradėjus konfiskavimo vykdymą, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas minėtam automobiliui.

Kardomąsias priemones - dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomus UAB „Augenas“ bei registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai. Kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. G. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Nepriteisti iš G. K. valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų.

Išaiškinti G. K., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui P. Š., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.