Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-138-269/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-08
Bylos Nr.
1-138-269/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20590-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis
Kaltinamasis
E.
Civilinis ieškovas
D. K.
Advokatai
Jurijus Surininas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-138-269/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20590-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.2.14.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant Erikai Bernotaitei,dalyvaujant prokurorėms Valerijai Dėdinienei ir Vaidai Matuzonienei,kaltinamajam E. (E.) G.ir jo gynėjui advokatui Jurijui Surininui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. K. (D. K.),vertėjoms Erikai Tunčikienei ir Galinai Tijūnėlienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-138-269/2020 (toliau-t., b.l., tomas, bylos lapas, tomas. bylos lapai), kurioje E. G. (E. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini)., nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, 2016 m. birželio 9 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamoji byla nutraukti bei vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 5 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslus arba dirbti, o taip pat uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; 2016 m. gruodžio 1 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus; teistas: 2019 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau-įsakymas) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį,-6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygtinai dirbti ne mažiau kaip 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2020-07-09 bausmę atliko, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2019 m. gegužės 17 d., apie 17.45 val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nesunkiai sutrikdė D. K. (D. K.) sveikatą ir padarė plėšimą.

Iš už nugaros jis sudavė vieną kartą šaka D. K. į pakaušį, o šiam atsisukus ir abiem rankomis jį nuo savęs atstūmus, reikalaudamas atiduoti 100 (šimtą) eurų, rankose laikydamas dvi šakas, įsmeigė jas D. K. į kaktą.

Po to, jis sudavė vieną kartą šaka D. K. į kairį šoną, o šiam atėmus šaką ir išmetus, abiem rankomis paėmė D. K. už viršutinių drabužių.

Po ko, jiems abiems nukritus ant žemės, ant nugaros gulinčiam D. K. jis sudavė ne mažiau kaip 10 (dešimt) kartų kumščiu į galvą ir vieną kartą į kairįjį šoną.

Po ko, šiam apsivertus ant pilvo, jis sudavė ne mažiau kaip tris kartus koja D. K. į nugarą ir iš nukentėjusiojo dešinės kelnių kišenės ištraukė 100 (šimto) eurų nominalo kupiūrą.

Tokiu būdu, panaudodamas prieš nukentėjusįjį D. K. fizinį smurtą, mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais jis padarė nukentėjusiajam D. K. kairės pusės pakaušio lūžį, kairiųjų IV, V, VI šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairiame smilkinyje, kairiame kelyje, 1-o viršutinio danties iš kairės visišką išnirimą, taip nesunkiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą ir pagrobė D. K. priklausantį turtą – 100 eurų (tomas 1, bylos lapai 146, 151, t. 2, b.l. 2).

Įrodymai

Kaltinamasis E. G. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesį jis buvo Vilniaus rajono teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, kur dirbo porą dienų. Jis atėjo į autobuso stotelę, tuo metu stotelėje buvo D. K., jis buvo vienas ten. Anksčiau jo nebuvo matęs. Jis (kaltinamasis) buvo truputį išgėręs. Jam D. K. pasiūlė užsidirbti pas jį kaime. Vėliau jis pasiūlė važiuoti pas jį namo, siūlė ir sidro išgerti, jie sidrą jau gėrė ir stotelėje ir autobuse. Išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje, paskui užėjo į miškelį. Buvo išgėręs, gal ne viską gerai prisimena. Dar gėrė miškelyje. Jis (kaltinamasis) davė D. K. 10 eurų, už kuriuos nupirktų alaus ir čipsų. Kai išgėrė, jis ištraukė dar 10 eurų ir paprašė, kad nupirktų dar alaus. Kai baiginėjo gerti, D. K. paprašė jam duoti pinigų, kad nusipirktų „ pachmelo“. Kiek turėjo pinigų D. K. jis nežinojo, o jis (kaltinamasis ) tą dieną gavo algą ir su savimi turėjo 120 eurų. Už darbą su jo atsiskaitė E. F., pas kurį dirbo tris ar keturias dienas. Sumokėjo dvi kupiūras po 10 eurų ir vieną šimtinę. Įvykio dieną visų pinigų neišleido, D. K. davė 20 eurų t. y. dvi kupiūras po 10 eurų. Eurų vieną šimtinę kupiūrą pasiliko sau. Jis tą dieną nemušė nukentėjusįjį D. K., iš kur pas jį galėjo atsirasti sužalojimai nežino. Pas jį galėjo atsirasti viena mėlynė ant veido, nes jis jam sudavė už tai, kad jis jį išvadino necenzūriniais žodžiais ir reikalavo, kad duotų dar pinigų. D. K. pamatė, kad jis turi pinigų, pamatė tą šimtinę kupiūrą. Jis reikalavo pinigų, kad ryte nusipirkti alkoholio. Jam buvo sugadintas megztinis, jį suplėšė D. K.. Pas nukentėjusįjį nematė 100 eurų kupiūros. Policijos pareigūnai jį apžiūrėjo, rado pasą, korteles, 100 eurų kupiūrą, piniginę, žiebtuvėlius ir telefoną, viską ką turėjo kišenėse. Kai bendravo su nukentėjusiuoju, sužalojimų ant jo kūno nematė, nes labai į jį nežiūrėjo. Mano, kad nukentėjusysis jį apkalba. Pirmą kartą alaus ėjo dviese pirkti, jis nepirko pats, o prašė, kad nupirktų, tai galvojo, kad jam girtam neparduos, dėl to nepirko. Pagalvojo, kad nukentėjusiajam parduos, nes jis vyresnio amžiaus. Konfliktas tarp jų prasidėjo po antro alaus išgėrinėjimo. Jis nukentėjusiajam kartą trenkė į veidą, jis stvėrė už megztinio, kai jis krito ant žemės, jis jam 3, 4 kartus davė ir nuėjo. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, kai atsisuko, pamatė, kad jis ėjo paskui jį. Pakeliui žmonių sutikę nebuvo. Sužalojimus, kuriuos nukentėjusiajam nustatė medikai, tai sudavė ne jis. Jis tik sudavė keletą kartų nukentėjusiajam už necenzūrinius žodžius ir, kad lindo prie pinigų. Nukentėjusysis prašė duoti rytojui išgerti, sumos neminėjo, jis kiek turėjo metalinių pinigų, tiek jam atidavė. Metalinių pinigų jis pasakė, kad jam mažai, pradėjo reikalauti, kad jam atiduotų 100 eurų. Bet jis jam pasakė, kad jis nesiruošia keisti 100. Kai jie susikibo, nukentėjusysis pasakė, kad jis parašys pareikimą ir pasakys, kad jis iš jo paėmė 100 eurų, tai jis pasakė, kai nukrito ant žemės (t. 2, b.l. 45-48, 93-96, 99-100).

Kaltinamasis E. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog apie 7 metus gyvena išduotame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini).. D. K. nepažįsta, jokių santykių su juo neturi. Nuo 2019 metų gegužės mėnesio uždarbiauja statybose Kalvelių kaime, Vilniaus rajone. 2019 m. gegužės 17 d. apie 14.00 val. išėjo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, Vilniaus rajone – ėjo į autobusų stotelę, kuri yra kelyje Šalčininkai – Vilnius, su savimi piniginėje turėjo 120 eurų (viena kupiūra 100 eurų ir dvi po 10 eurų). 2019 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) pinigus buvo sumokėjęs darbdavys R., pavardės nežino, norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Autobusų sustojimo stotelėje stovėjo vienas nepažįstamas vyras, apie 50 metų, matėsi, kad jis yra kažkiek išgėręs alkoholio. Minėtas vyras pasiūlė kartu su juo stotelėje išgerti sidro. Sutiko ir su šiuo vyru pradėjo gerti jo turėtą sidrą, kalbėjo. Pokalbio metu minėtas vyras paklausė, ar galėtų jam padėti statybose. Sutiko, aptarė su šiuo vyru, kada reikės jam padėti. Apie 15.00 val. į autobusų sustojimo aikštelę atvyko autobusas, kuriuo kartu su minėtu vyru nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), minėtas vyras prisistatė D. Prie (duomenys neskelbtini) kaimo kartu su D. išlipo iš autobuso ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, kur D. davė 10 eurų, kad jis nupirktų alaus ir kartu išgertų. D. nusipirkus parduotuvėje alaus, nuėjo į netoliese esantį miškelį gerti alaus. Išgėrus 2 litrus alaus, D. vėl davė 10 eurų, kad jis nupirktų ir atneštų į miškelį alaus. Apie 17.00 val. D. sugrįžo iš parduotuvės, ir miškelyje toliau gėrė alų – pastarasis atsinešė 4 butelius alaus po vieną litrą. Apie 18.00 val. jis ir D.pradėjo skirstytis, norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). D. paprašė duoti pinigų jam dar alui. D. davė smulkių monetų, apie 3 eurus, o pats nuėjo link autobusų sustojimo. D. pradėjo eiti paskui sakydamas, kad duotų pinigų jam dar. Pastarajam pasakė, kad turi tik vieną 100 eurų kupiūrą, ir daugiau paskolinti jam pinigų negali. D.pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, todėl supykęs sudavė jam vieną kartą ranką į veidą, dėl ko šis nukrito ant žemės, bei gulinčiam spyrė kelis kartus į šonus. D. iškarto pasakė, kad jis paskambins į policiją ir praneš, neva pas jį pagrobė 100 eurų. Jokių pinigų pas D. nematė, alkoholį vartojo už jo pinigus, D. alkoholio už savo pinigus nepirko. Po to nuėjo link autobusų sustojimo, kuris yra kelyje (duomenys neskelbtini). Eidamas matė, kad D.seka paskui apie 150 metrų atstumu. Po ko einant keliu (duomenys neskelbtini) pusės, privažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė, neva jis pavogė pas minėtą vyrą 100 eurų. Pareigūnams paaiškino šio įvykio aplinkybes, kad pinigų pas nieką nevogė. Tą patį vakarą buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Taip pat nori pasakyti, kad eidamas keliu (duomenys neskelbtini) į griovį išmetė savo juodos spalvos megztinį, kurį įvykio metu buvo suplėšęs D., įvykio metu daugiau liudininkų nebuvo (t. 1, b.l. 147, 152).

Nukentėjusysis D. K. (toliau-nukentėjusysis) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2019 m. gegužės 17 d. apie 17 val. išėjo iš namų ir nuėjo iki parduotuvės. Buvo paėmęs 100 eurų. Sutiko kaltinamąjį, kuris paprašė parūkyti. Iš dešinės kišenės ištraukė cigaretės, prie kurių buvo prilipusi 100 eurų kupiūrą. Kad ištrauks cigaretes su kupiūra nesitikėjo, tiesiog norėjo pavaišinti cigarete. Tą 100 Eur banknotą kaltinamasis pamatė, nors ją greitai padėjo į kišenę. Iš viso jis namuose turėjo 300 eurų, bet su savimi paėmė tik 100 eurų. Pinigus paėmė iš bankomato Vilniaus geležinkelio stotyje iš „SEB“ bankomato dar prieš tą įvykį. Jis nebuvo visai blaivus, bet buvo pagiriotas. Jis (nukentėjusysis) nuėjo link parduotuvės , o kaltinamasis link kaimo. Po penkių minučių gavo su šaka per galvą. Gavus smūgį į galvą iš už nugaros, jis apsisuko ir pamatė kaltinamąjį su pagaliu ir kuris šaukė, kad atiduotų 100 eurų. Jis jo paklausė, kodėl turi duoti 100 eurų, tada kaltinamasis pradėjo jį mušti su kumščiu ir su kojomis. Kai jis nukrito, jis ant jo atsisėdo, paėmė šaką ir mušė su ja, gal norėjo išdurti jam akį. Kiek kartų jam sudavė neskaičiavo, jam bėgo kraujas, išmušė dantis, jam labai skaudėjo. Paskui jis imitavo, kad neteko sąmonės, tada suprato, kad kaltinamasis įkišo į jo kišenę ranką ir ištraukė 100 eurų. Matė, kad kaltinamasis ištraukė 100 eurų ir pabėgo link (duomenys neskelbtini) kaimo pusės. Jis pakėlus galvą pamatė tik jo kojas, tada iškvietė policiją. Bėgo kaltinamajam iš paskos bekalbant su policija. Kai policija sulaikė kaltinamąjį, jis buvau šalia, policija per kratą pas kaltinamąjį rado jo 100 eurų. Kupiūra buvo perlenkta du kartus per pusę. Tai išviso bus trys sulenkimai. Po įvykio jis gydėsi namuose. Prašo priteisti turtinės 100 eurų ir neturtinės 1000 eurų, tai jam reikia tvarkytis dantis, skausmą jautė daug dienų. Iki šiol sunku valgyti. Negalėjo nieko pakelti dėl šonkaulių lūžių (t. 2, b.l. 59, 62-64).

Nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo apklausų metu parodė, jog 2019 m. gegužės 17 d., apie 17:45 val., ėjo iš (duomenys neskelbtini) miestelio, esančio Vilniaus rajone, miško takeliu. Miške už medinių laiptelių sutiko vaikiną. Vaikinas rusiškai paklausė ar galėtų jam duoti cigaretę. Jis iš dešinės kelnių kišenės ištraukė pakelį cigarečių. Kartu su cigaretėmis ištraukė 100 eurų kupiūrą, kuri buvo prilipusi prie pakelio paviršiaus. Vaikinas matė minėtą 100 eurų kupiūrą. Paėmė nuo pakelio viršaus 100 eurų kupiūrą ir ją pasidėjo atgal į savo džinsų išorinę dešinę kišenę. Vaikinas matė kaip padėjo pinigus. Iš pakelio ištraukė vieną cigaretę ir jam davė. Davęs cigaretę pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) miestelio, tačiau paėjęs vos 10 metrų pajuto iš už nugaros stiprų smūgį į pakaušį. Skaudėjo. Atsisuko ir pamatė šalia savęs minėtą vaikiną, kuriam davė cigaretę. Neatkreipė dėmesio, ar jis ką nors laikė rankose. Jį pastūmė dviem rankomis nuo savęs. Vaikinas rusiškai pasakė, kad jam duotų 100 eurų. Pasakė, kad jam neduos. Jis vėl pasakė, kad duotų 100 eurų. Vaikinas paėmė nuo žemės šaką ir pradėjo su šaka mušti. Jis smogė šaka į kairįjį šoną ir į galvą, skaudėjo. Paėmė jam už šakos ir ją ištraukė ir išmetė. Vaikinas vėl pradėjo eiti link jo. Griebė dviem rankomis už drabužių. Jis irgi paėmė jam už drabužių. Abu parkrito ant žemės. Gulėjo ant žemės, o vaikinas buvo užlipęs ant jo. Jis pradėjo kažkurios rankos kumščiu smūgiuoti į galvą– smogė ne mažiau 10 kartų. Skaudėjo. Taip pat jis kažkurios rankos kumščiu smogė į kairįjį šoną, skaudėjo. Pamatęs, kad pasas iškritęs guli ant žemės, pastūmė vaikiną rankomis ir kojomis nuo savęs ir pradėjo lipti link savo paso. Atsigulė ant paso. Gulėjo ant pilvo. Vaikinas ne mažiau 3 kartų kažkuria koja smogė į nugarą. Apsimetė, kad prarado sąmonę. Gulėjo ir nejudėjo. Vaikinas pradėjo kišti rankas į striukės ir kelnių kišenes. Vaikinas iš džinsinių išorinių kairės pusės kelnių kišenės išsitraukė minėtą 100 eurų kupiūrą ir ją pasiėmęs pradėjo eiti takeliu link (duomenys neskelbtini) miestelio. Jis truputi palaukė ir atsistojo. Matė, kaip vaikinas eina. Padėjo eiti iš paskos. Vaikinas nerado striukės išorinėje kišenėje telefono, todėl išsitraukė telefoną ir paskambino 112 ir pranešė apie tai, kad vaikinas pagrobė 100 eurų. Matė kaip vaikinas prie Lydos plento kelio nusiėmė savo megztinį ir numetė jį į šalį. Vaikinas Lydos keliu ėjo Šalčininkų kryptimi. Vaikiną matė. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams parodė minėtą vaikiną, kuris pagrobė 100 eurų. Jis buvo šalia kavinės motelio „Sandy". Policijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė. Vaikino veidą, kai jį mušė gerai įsidėmėjo. Vaikinui iš pažiūros apie 25 metai, apie 1,70 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs mėlynos spalvos džinsais, avėjo tamsios spalvos batus. Tada policija nuvežė į ligoninę ir ligoninėje nustatė, kad yra lūžęs šonkaulis ir skilusi kaukolė ir skilęs dantis. Padaryta 100 eurų žala. Šio vaikino nepažįsta (t. 1, b. l. 37-41,44-45).

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo apklausų metu nukentėjusysis D. K. patikslino, kad įvykio dieną namuose turėjo 3 kupiūras po 100 eurų, iš kurių vieną paėmęs ėjo į parduotuvę, kur pakeliui jį sumušė ir pagrobė 100 eurų kupiūrą, kuri buvo vertikaliai perlenkta du kartus, tai yra per pusę, ir dar kartą per pusę. Gali pasakyti, kad po įvykio pas sulaikytąjį, kuris jo akivaizdoje buvo sulaikytas ir jo daiktų apžiūros metu matė jo juodoje piniginėje buvo lygiai taip pat sulenkta 100 eurų kupiūra, kurią atpažino kaip savo. Taip pat gali pasakyti, kad prieš įvykį savo namuose turėjo tris 100 eurų kupiūras, kurias įgijo vienu metu ir jos buvo vienodai numeruotos, skyrėsi tik kupiūrų paskutiniai du skaičiai. Namuose likusių kupiūrų Nr. V02456316301 ir Nr. V02456316319, taigi ir tos kupiūros kurią pagrobė skaičiai turi būti tokie patys, išskyrus paskutinius du skaičius. Namuose likusių dviejų 100 eurų vertės kupiūrų kopijas prideda prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 1, b.l. 69-72).

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo apklausų metu nukentėjusysis D. K. taip pat patikslino, kad įvykio metu įtariamasis E. G. mušdamas pagrobė 100 eurų kupiūrą, dėl kurios reiškia civilinį ieškinį byloje. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu 100 eurų sumai turtinei žalai atlyginti. Taip pat įvykio metu E. G. stipriai sumušė, padarė kairės pusės pakaušio lūžį, kairiųjų IV, V, VI šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairiame smilkinyje, kairiame kelyje, 1-o viršutinio danties iš kairės visišką išnirimą. Dėl šių padarytų sveikatos sužalojimų ilgą laiką jaučia stiprius skausmus. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu byloje 100 eurų vertės turtinei žalai atlyginti bei dėl sutrikdytos sveikatos 1000 eurų žalai atlyginti. Nori pasakyti, kad minėtas įvykis įvyko atostogų metu, todėl įvykio metu nedirbo, iš Sodros jokio biuletenio negavo. Gydėsi namuose turimais vaistais. Daugiau apie šį įvykį nieko paaiškinti negali, ir toliau pasilieka prie jau duotų parodymų, kuriuos ir toliau palaiko (t.1, b.l. 88).

2019 m. gegužės 22 d. nukentėjusysis D. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 52-67).

2019 m. gegužės 27 d. nukentėjusysis D. K. savo parodymus patvirtino akistatos metu su įtariamuoju (t. 1, b. l. 94-97).

Apklaustas kaip liudytojas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausiasis patrulis A. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nieko neatsimena, todėl tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. gegužės 17 d. apie 18.15 val. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. P., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime pranešėjui nepažįstamas asmuo sudavė pagaliu per galvą ir atėmė 100 eurų bei šalinasi. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) netoli posūkio link (duomenys neskelbtini) kaimo pamatė keliu A2 (Lydos plentu) einantį asmenį. Jis ėjo Šalčininkų kryptimi. Tai buvo pranešėjas. Pranešėjo veidas buvo sumuštas, trūko vieno danties, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pranešėjas nurodė priekyje savęs einantį kitą asmenį, kuris jį sumušė ir pagrobė pinigus. Tas asmuo ėjo priekyje apie 200 metrų atstumu. Privažiavus prie nurodyto asmens ir paklausus, ką jis čia veikia, pastarasis nurodė, kad eina namo. Patikrinus asmens tapatybę, nustatė, kad tai E. G.. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo rūbai buvo purvini, kelnės ir rankos kruvinos. Tuo metu pasivijo pranešėjas, kuris paaiškino, kad E. G. sudavė jam pagaliu per galvą, išmušė dantį, pagrobė 100 eurų. Atlikus dalinę apžiūrą, E. G. piniginėje rado 100 eurų nominalo kupiūrą. E. G. teigė, kad pinigai yra jo. Pranešėjas siūlė E. G. atiduoti pinigus ir išsiskirstyti geruoju, bet E. G. nesutiko. Konflikto dalyviai pasakojo skirtingas aplinkybes, abudu buvo akivaizdžiai neblaivūs, todėl abu buvo pristatyti į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Vežami į komisariatą asmenys tarpusavyje ginčijosi, šaukė, bandė susitarti, bet ką būtent, jie kalbėjo pasakyti negali, nes vežant juos ne automobilio salone, tiksliai nesigirdėjo (t. 1, b.l. 99-102, t. 2, b.l. 92, 94).

L. R. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad užsiima individualia veikla, atlieka statybos užbaigimo darbus. Pažįsta E. G., kuris mokėsi toje pačioje mokykloje kaip ir jis (duomenys neskelbtini) rajone. Pasiūlė savo broliui E. F. padėti atlikti darbus restauruojamame name, kuris yra (duomenys neskelbtini) kaime. Restauruojamas namas yra draugo, kurio duomenų nurodyti negali, nes jis prašė jo jokių asmens duomenų neatskleisti. Tikslaus adreso nepasakys. Maždaug prieš tris savaites, tikslaus laiko nepamena, atrodo, kad 2019 m. gegužės mėnesį brolis pasiėmė su savimi pažįstamą E. G.. Tas draugas parodė kokias šiukšles reikia išnešti iš namo. Jie ten dirbo apie 4 dienas. Už atliktus darbus pirmą dieną G. prašinėjo ant cigarečių ir bilietėlių, o paskutinius pinigus sumokėjo apie 100 eurų, tas draugas sumokėjo dalį pinigų. 2019 m. gegužės 16 d. ar 17 d. padavė savo broliui Edgarui, o šis arba tą pačią dieną ar sekančią dieną 120 eurų padavė E. G.. Jis su broliu išvažiavo, o kaltinamasis turėjo grįžti su autobusu. Kaltinamajam jis davė 100 eurų tikrai. Ar ta kupiūra buvo sulenkta, jau neprisimena. Kupiūros numerių tikrai neprisimena, nežiūrėjo. Tą dieną ar kaltinamasis vartojo alkoholį neprisimena (t. 1, b.l. 104-105, t. 2, b.l. 92, 94-95).

2019 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiojo patrulio A. O. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 17 d., apie 18.15 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. P. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjui nepažįstamas su pagaliu trenkė per galvą, atėmė 100 eurų ir šalinasi. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėjas, kuris nurodė mušeiką, kuris ėjo priekyje pranešėjo, keliu A2 nuo (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie nurodyto asmens, paaiškėjo, kad tai buvo E. G., gim.1997-11-26, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo purvini rūbai ir kruvinos kelnės bei rankos. Priėjęs pranešėjas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurio veidas buvo sumuštas ir iš kurio irgi sklido stiprus alkoholio kvapas paaiškino, kad E. G. sudavė jam per galvą ir išmušė dantį, tuo pačiu atėmė 100 eurų. Atlikus dalinę apžiūrą pas E. G. piniginėje buvo rasta šimto eurų kupiūra, tačiau jis teigė, jog čia jo pinigai ir kad jis pranešėjo net nepažįsta. Abu konflikto dalyviai labai painiojosi parodymuose, todėl abu buvo pristatyti į 2 PK tolimesniam aiškinimuisi (t. 1, b. l. 4).

2019 m. gegužės 17-18 d. protokole–pareiškime, kurio pagrindu padėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-20590-19 dėl plėšimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjas D. K., pageidaujantis pranešti apie įvykį pareiškė. 2019 m. gegužės 17 d. apie 17:45 val., (duomenys neskelbtini) miestelio, vaikinas smogė į galvą ir pradėjo reikalauti atiduoti 100 eurų, o kai atsisakė, jis paėmęs šaką pradėjo mušti, po to smūgiavo rankomis į galvą, šoną, koja į nugarą, o kai apsimetė praradęs sąmonę, paėmė iš kelnių kišenės 100 eurų kupiūrą ir pasišalino link Lydos plento. Padaryta 100 eurų žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 6-12).

2019 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) kelio apžiūros metu nustatyta, kad kairėje pusėje yra įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) kaimą. Šalia kelio yra iškaba „(duomenys neskelbtini) ". Dešinėje pusėje yra negrįstas kelias, vedantis į lauką ir mišką. Iš karto šalia kelio žolėje guli juodos spalvos medžiaginis megztinis „Easy". Megztinio apykaklė yra suplyšusi. Megztinis buvo paimtas. Pasukus link lauko ir važiuojant negrįstu keliuku už 250 metrų yra miškas. Miške prasideda miško takelis, vedantis link Kalvelių kaimo. Einant miško takeliu, 150 metrų atstumu nuo takelio pradžios, miške yra mediniai laipteliai. Įvykio vietos apžiūros metu miško takelyje daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti neaptikta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima ( t.1, b. l. 19-27).

2019-06-07 apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota 100 eurų nominalo kupiūros apžiūra. Kupiūros Nr. N43109653908 (t. 1, b. l. 30-33).

2019-05-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, kad nukentėjusysis D. K. iš jam pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų pagal bendrus veido bruožus atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 5 (E. G.), kaip tą, kuris 2019-05-17 apie 17.45 miškelyje, (duomenys neskelbtini) miestelio sudavė jam smūgius į galvą ir reikalavo duoti 100 eurų, kuriuos pamatė jam (E. K.) ištraukus cigarečių pakelį. Atsisakius duoti 100 eurų, mušė paimta šaka, po to mušė rankomis ir kojomis ir iš kelnių kišenės paėmė 100 eurų (t. 1, b.l. 46-51).

2019 m. gegužės 17 d. 19.07 val. buvo atliktas D. K. asmens blaivumo testas, kuris parodė, kad D. K. patikros rezultatas – 2,05 ‰ (I t., b.l. 42).

2019 m. gegužės 27 d. akistatos tarp nukentėjusiojo D. K. ir įtariamojo E. G. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. Nukentėjusysis D. K. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausos metu ( t. 1, b. l. 94-97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1625/2019(01), (toliau-specialisto išvada) nurodyta, kad remiantis D. K., gim. 1965 m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą:

1. D. K. nustatyta kairės pusės pakauškaulio lūžis, kairiųjų IV, V, VI šonkaulių lūžiai su poodine kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiame smilkinyje, kairiame kelyje, 1-o viršutinio danties iš kairės visiškas išnirimas. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais).

2. Makromorfologinių požymių nurodančių sužalojimų padarymo laiką nėra, todėl sužalojimai galėjo būti padaryti ne ilgai trukus vienas po kito, galimai užduotyje nurodytu nurodytu laiku, t. y. 2019-05-17.

3. Sužalojimai visumoje dėl kairiųjų šonkaulių ir pakauškaulio lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiame smilkinyje, kairiame kelyje, 1-o viršutinio danties iš kairės visiškas išnirimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

4. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos D. K. rankomis. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar vienkartiniam griuvimui ant lygaus paviršiaus.

5. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais.

6. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, neužsifiksavo (t. 1, b.l. 80-83).

2019-07-17 Bendrojo pagalbos centro (toliau-BPC) Vilniaus skyriaus pranešime užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 17 d., 18.12.30 val. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti trys skambučiai iš telefono, kurio abonento numeris +(duomenys neskelbtini). Minėtų skambučių garso įrašų kopijos išsiųstos el. pašto adresu. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą ir įrašo pradžios laiką (t. 1, b.l. 113-115).

2019-08-01 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota aukščiau minėto iš BPC gautų garso įrašų apžiūra (toliau-garso įrašo apžiūra). Apžiūrint pirmąjį garso įrašą „download_10.102.186.22_2019-05-17_18-12-30_25.05" nustatyta, kad garso įrašo data: 2019-05-17. Garso įrašo pradžios laikas: 18:12:30. Garso įrašo trukmė: 6 minutės 39 sekundės. Garso įraše girdima, kaip vyras skambina į Bpc, girdimas pokalbis vykstantis lietuvių ir rusų kalbomis, kuriuo metu vyras nurodo, kad jį ką tik sumušė (davė per galvą), visą veidą sumušė, apiplėšė, pagrobė 100 eurų. Pokalbio metu vyras nurodo, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini) kaime, o šiuo metu jis vejasi plėšiką eidamas paskui jį (duomenys neskelbtini) plentu. BPC operatorius vyrą sujungia su policija, kuriai vyras paaiškina, kur šiuo metu yra. Taip pat girdima, kaip kažkam vyras šaukia stoti, šaukia, kad bėga, pareigūnams nurodo, kad nori pabėgti į Šalčininkų pusę. Pareigūnams paklausus ar pažįsta tą asmenį, nurodo, kad nepažįsta, jis ėjo per mišką, o jam tas vyras davė su pagaliu per galvą, jis jau gulėjo, naršė po kišenes ir 100 eurų paėmė. Taip pat nurodo, kad tas asmuo stabdo mašinas į Šalčininkų pusę, kad išmušė jam dantį. Pareigūnai vis teiraujasi ar jis mato tą asmenį, rašo jo paties neišsukti iš kelio, nurodo, kad tuoj bus.

Antrojo įrašo („download_10.102.186.22_2019-05-17_18-24-13_25.08". Data: 2019-05-17. Garso įrašo pradžios laikas: 18:24:13. Garso įrašo trukmė: 1 minutė 24 sekundės) apžiūros metu nustatyta, kad vyras pokalbio su Centro operatore metu rusų kalba nurodo, kad jis kvietė policiją, ragina policiją greičiau atvažiuoti, nes plėšikas stovi (duomenys neskelbtini) stotelėje. BPC operatorė nurodo vyrui laukti, atvyks policiją, parašys pareiškimą. Vyras atsako, kad jį reikia pagauti skubiai, jo šimtas eurų to asmens kišenėje. Operatorė nurodo laukti, atvažiuos policija. Vyras prašo, kad greičiau, nes tas asmuo nueis.

Trečiojo įrašo („download_10.102.186.22_2019-05-17_18-30-29_25.01". Data: 2019-05-17. Garso įrašo pradžios laikas: 18:30:29. Garso įrašo trukmė: 40 sekundžių) apžiūros metu nustatyta, kad atsiliepus Centro darbuotojai, vyras klausia, kada pagaliau atvažiuos policija, nes jis jau nebegali vytis plėšiko. BPC operatorė vyrui nurodo, kad policija jau važiuoja Pokalbis vyksta rusų kalba (t. 1, b.l. 116-120).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta liudytojų E. F., K. V. ir A. J. parodymais, UAB „Afas“ pranešimu, nukentėjusiojo AB SEB banko sąskaitos už 2019-03-01-2019-05-17 išrašu ir kita bylos medžiaga (tomas 1, bylos lapai 3, 75-79, 84-85, 108-109, 112, 139-140, 159-169, t. 2, b.l. 44, 48-49, 60, 64-65, 77-78, 88-90).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. BK 22 straipsnyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra toks tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą.

Teisės doktrinoje pažymima, jog formuluodamas plėšimo sudėtį, įstatymų leidėjas siekė pirmiausia uždrausti atvejus, kai iš žmogaus atimamas turtas panaudojant smurtą. Pagrindiniu nusikaltimo objektu yra laikoma tokia vertybė, kurią pirmiausia norėjo apsaugoti įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veiką. Plėšimo kaip nusikalstamos veikos specifiškumą lemia tai, jog šis nusikaltimas pagal objektą yra priskiriamas nusikaltimų, kuriais kėsinamasi į kelis teisinius gėrius, rūšiai. Plėšimo atveju yra siekiama pagrobti svetimą turtą, todėl pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra konkreti nuosavybė. Plėšimo sudėtyje (BK 180 straipsnio 1 dalyje) numatyti plėšimo metu atliekami smurtinio pobūdžio veiksmai (panaudojamas fizinis smurtas ar atimama galimybė nukentėjusiam asmeniui priešintis), lemia tai, jog papildomu tiesioginiu šio nusikaltimo objektu laikoma asmens sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Šioje vietoje svarbu pažymėti, jog plėšimą sunkesniu nusikaltimu paverčia būtent smurto, grasinimo juo ar žmogaus veiksmų laisvės suvaržymo elementas, kurio pasekmės gali būti ir sunkios, nepaisant to, jog juo kėsinamasi tik į papildomą šio nusikaltimo objektą, o turtinė netektis, pažeidžiant pagrindinį šio nusikaltimo objektą, dažnu atveju būna smulki.

Kaltinamasis E. G. kaltės dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, parodė, jog įvykio dieną stotelėje susipažino su D. K., kuris siūlė išgerti sidro. Buvo išgėręs, gal ne viską gerai prisimena. Kaltinamasis davė D. K. 10 eurų, už kuriuos nupirko alaus ir čipsų. Kai išgėrė, jis ištraukė dar 10 eurų ir paprašė, kad nupirktų dar alaus. Kai baiginėjo gerti, K.paprašė jam duoti pinigų, kad nusipirktų dar alkoholio. Kiek turėjo pinigų D. K. jis nežinojo, o jis (kaltinamasis ) tą dieną gavo algą ir su savimi turėjo 120 eurų. Už darbą su jo atsiskaitė E. F., pas kurį dirbo tris ar keturias dienas. Sumokėjo dvi kupiūras po 10 eurų ir vieną šimtinę. Įvykio dieną visų pinigų neišleido, D. K. davė 20 eurų t. y. dvi kupiūras po 10 eurų. Šimtinę eurų pasiliko sau. Jis tą dieną nemušė nukentėjusiojo, iš kur pas jį galėjo atsirasti sužalojimai nežino. Galėjo atsirasti tik viena mėlynė ant veido, nes jis jam sudavė už tai, kad jis jį išvadino necenzūriniais žodžiais ir reikalavo, kad duotų dar pinigų. D. K. pamatė, kad jis turi šimtinę kupiūrą ir reikalavo pinigų. Kai jie susikibo, nukentėjusysis pasakė, kad jis parašys pareikimą ir pasakys, kad jis iš jo paėmė 100 eurų.

Tačiau tokiais kaltinamojo E. G. parodymais teismas netiki, juos vertina kritiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės ar švelninti savo padėtį, nes jie yra paneigti teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu. Kaltinamojo parodymų patikimumą teismas vertina atsižvelgdamas į jų atitikimą kitiems bylos įrodymams.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo neigia, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjant teisme proceso dalyvių pozicijos išsiskyrė, jie nurodė skirtingas aplinkybes, pagrindinis įrodymų šaltinis šioje byloje yra ikiteisminio tyrimo apklausų metu duoti nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nukentėjusysis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog įvykio diena nuėjo iki parduotuvės. Buvo paėmęs 100 eurų. Sutiko kaltinamąjį, kuris paprašė parūkyti. Iš dešinės kišenės ištraukė cigaretės, prie kurių buvo prilipusi 100 eurų kupiūrą. Kad ištrauks cigaretes su kupiūra nesitikėjo, tiesiog norėjo pavaišinti cigarete. Tą banknotą kaltinamasis pamatė, nors ją greitai padėjo į kišenę. Iš viso jis namuose turėjo 300 eurų, bet su savimi paėmė tik 100 eurų. Pinigus paėmė iš bankomato Vilniaus geležinkelio stotyje iš „SEB“ bankomato dar prieš tą įvykį. Jis nebuvo visai blaivus, bet buvo pagiriotas. Nenukentėjusysis nuėjo link parduotuvės, o kaltinamasis link kaimo. Po penkių minučių gavo su šaka per galvą. Gavus smūgį į galvą iš už nugaros, jis apsisuko ir pamatė kaltinamąjį su pagaliu ir kuris šaukė, kad atiduotų 100 eurų, pradėjo jį mušti su kumščiu ir su kojomis. Kai jis nukrito, jis ant jo atsisėdo, paėmė šaką ir mušė su ja, gal norėjo išdurti jam akį. Kiek kartų jam sudavė neskaičiavo, jam bėgo kraujas, išmušė dantis, jam labai skaudėjo. Paskui jis imitavo, kad neteko sąmonės, tada suprato, kad kaltinamasis įkišo į jo kišenę ranką ir ištraukė 100 eurų ir pabėgo link Marijampolio kaimo pusės. Jis iškvietė policiją. Bėgo kaltinamajam iš paskos bekalbant su policija. Kai policija sulaikė kaltinamąjį, jis buvo šalia, policija per kratą pas kaltinamąjį rado jo 100 eurų.

Pažymėtina, jog nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme laikėsi analogiškos pozicijos, t.y., kad kaltinamąjį nepažįsta, su jo kartu negėrė, ir jokių gėrimų parduotuvėje nepirko. Kaltinamasis nurodė, jog jie gėrė alų, kurį pirko (duomenys neskelbtini). esančioje parduotuvėje. Jis davė 10 eurų D. K., ir jis pirko. Pats nepirko, nes pagalvojo, kad jam gali neparduoti, nes jis buvo išgėręs. Kaip teisme parodė liudytojos K. V. ir A. J. – parduotuvės pardavėjos, ar 2019 m. gegužės 17 d. D. K. buvo parduotuvėje neatsimena, tačiau pastarasis anksčiau parduotuvėje pirkdavo tik kokteilius ir sidrą. Alaus nepirkdavo. Kaltinamasis painiosi duodamas parodymus. Jis iš pradžių parodė, kad jis su nukentėjusiuoju gėrė alų „Žiguliovskaja“ nupirktą parduotuvėje (duomenys neskelbtini) k., o po to, parodė, kad neatsimena alaus kurį gerė pavadinimo. Šioje dalyje jo parodymai neatitinka tikrovei, nes iš 2019-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo nustatyta, parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) 2019-05-17 savo prekių asortimente alaus „Žiguliovskaja“ 1 l talpos, 6 laipsnių stiprumo neturėjo.

Nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai vertinami kartu su liudytojų parodymais. Liudytojas vyriausiasis patrulis A. O. parodė, kad 2019-05-17 apie 18.15 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime pranešėjui nepažįstamas asmuo sudavė pagaliu per galvą ir atėmė 100 eurų bei šalinasi. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini)., netoli posūkio link (duomenys neskelbtini) kaimo pamatė keliu einantį asmenį. Jis ėjo Šalčininkų kryptimi. Tai buvo pranešėjas. Pranešėjo veidas buvo sumuštas, trūko vieno danties, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pranešėjas nurodė priekyje savęs einantį kitą asmenį, kuris jį sumušė ir pagrobė pinigus. Tas asmuo ėjo priekyje apie 200 metrų atstumu. Privažiavus prie nurodyto asmens ir paklausus, ką jis čia veikia, pastarasis nurodė, kad eina namo. Patikrinus asmens tapatybę, nustatė, kad tai E. G.. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo rūbai buvo purvini, kelnės ir rankos kruvinos. Tuo metu pasivijo pranešėjas, kuris paaiškino, kad E. G. sudavė jam pagaliu per galvą, išmušė dantį, pagrobė 100 eurų. Atlikus dalinę apžiūrą, E. G. piniginėje rado 100 eurų nominalo kupiūrą. E. G. teigė, kad pinigai yra jo. Pranešėjas siūlė E. G. atiduoti pinigus ir išsiskirstyti geruoju, bet E. G. nesutiko. Iš užfiksuoto BPC gauto garso įrašo matyti, kad garso įraše girdima, kaip vyras skambina į BPC, girdimas pokalbis vykstantis lietuvių ir rusų kalbomis, kuriuo metu vyras nurodo, kad jį ką tik sumušė (davė per galvą), visą veidą sumušė, apiplėšė, pagrobė 100 eurų. Pokalbio metu vyras nurodo, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini) kaime, o šiuo metu jis vejasi plėšiką eidamas paskui jį (duomenys neskelbtini) plentu. Taip pat girdima, kaip kažkam vyras šaukia stoti, šaukia, kad bėga, pareigūnams nurodo, kad nori pabėgti į Šalčininkų pusę. Pareigūnams paklausus ar pažįsta tą asmenį, nurodo, kad nepažįsta, jis ėjo per mišką, o jam tas vyras davė su pagaliu per galvą, jis jau gulėjo, naršė po kišenes ir 100 eurų paėmė. Taip pat nurodo, kad tas asmuo stabdo mašinas į Šalčininkų pusę, kad išmušė jam dantį.

Pažymėtina, jog policijos pareigūno liudytojo A. O. parodymai sutapo su nukentėjusiojo parodymais, kadangi 100 eurų kupiūra buvo rasta kaltinamojo kišenėje. Be to, iš AB SEB bankas pranešimo (toliau-pranešimas) nustatyta, kad nukentėjusysis per laikotarpį nuo 2019-03-01 iki 2019-05-17 šiame banke esamoje sąskaitoje (toliau-sąskaita) turėjo pinigų ir naudojant banko mokėjimo kortelę (toliau-kortelė) paimdavo pinigus. Pranešime nurodyta finansinė operacija-2019-05-11 iš sąskaitos panaudojant kortelę 200 Eur paėmimas, patvirtina nukentėjusiojo duotus parodymus, kad pinigus tarp kurių buvo ir kaltinamojo užvaldyta 100 Eur kupiūra, nukentėjusysis paėmė iš bankomato Vilniaus geležinkelio stotyje iš „SEB“ bankomato dar prieš tą įvykį. Specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiajam D. K. padaryti sužalojimai, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Iš Roberto ir E. F. parodymų tiksliai nenustatyta, kad už atliktą darbą su kaltinamuoju buvo pinigais atsiskaityta ir atsiskaitymo metu kaltinamajam tarp kitų pinigų buvo duotas 100 Eur banknotas būtent 2019-05-17. Iš garso įrašo apžiūros ir įtariamojo parodymų tai pat nustatyta, kad iki policijos pareigūnų atvykimo į įvykį nukentėjusysis vejasi kaltinamojo bei šaukė jam sustoti, kaltinamasis eidamas keliu Vilnius – Šalčininkai į griovį išmetė savo juodos spalvos megztinį, kurį įvykio metu buvo suplėšęs Danielius, Lydos plentu stabdė mašinas ir bėgo į Šalčininkų m. pusę. Toks kaltinamojo elgėsis patvirtina, kad jis siekė pasitraukti iš įvykio vietos ir netiesiogai įrodo jo kaltę dėl jam inkriminuoto plėšimo.

Aptartų nustatytų aplinkybių ir teisinio reguliavimo kontekste, teismas sprendžia, kad yra nustatyta, jog E. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam D. K. kairės pusės pakaušio lūžį, kairiųjų IV, V, VI šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairiame smilkinyje, kairiame kelyje, 1-o viršutinio danties iš kairės visišką išnirimą, taip nesunkiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą ir iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė 100 eurų nominalo kupiūrą. Teismas sprendžia, jog byloje nustatyta, kad kaltinamojo padaryta veika yra teisingai kvalifikuota kaip plėšimas. Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl E. G. pripažįstamas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.

Bausmės skyrimo motyvai, kiti bylos klausimai

Skiriant bausmę E. G. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), (t. 1, b.l. 139).

Kaltinamojo padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. E. G. praeityje teistas ir 2019-05-17 nusikalto prieš priimant jo atžvilgiu įsakymą pagal kurį atliko paskirtą bausmę, todėl laikytina, kad jis, inkriminuotą nusikaltimą padarė pirmą kartą, todėl netikslinga jam skirti prokurorės prašomą laisvės atėmimą. Taip pat, kaltinamasis, administracine tvarka baustas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrus arešto bausmę, atliekant areštinėje. Teismo vertinimu skirtina reali arešto bausmė, kai kaltinamojo asmenybė yra neigiama, o plėšimo padarymo metu kaltinamasis apsvaigęs nuo alkoholio kurio girtumo laipsnis buvo lengvas, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą, yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui (BK 49 straipsnis), (t. 1, b.l. 170-193, t. 2, b.l. 103-109).

Į bausmės laiką įskaitomas laikas (2 paros), kurį kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas (BK 66 straipsnis), (t. 1, b.l. 138, 153).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš kaltinamojo E. G. 100 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 89, 90). Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį atlyginti 100 Eur turtinę žalą bei neturtinę žalą 1000 Eur. Nurodė, kad smurtu sukeltas ne tik didelis fizinis skausmas, bet ir baimė, išgąstis, nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai, kurie buvo sukelti dėl sveikatos, todėl padarytai neturtinei žalai kompensuoti ir socialiniam teisingumui atkurti prašė priteisti 1 000 Eur.

Kaltinamasis E. G. su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutiko.

D. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese reikalauti iš kaltinamojo žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo), įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nustatant neturtinės žalos dydį, ypač svarbu yra tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių vertybių, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypatingai stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją, negu kitų vertybių pažeidimo atvejais, ypač tada, kai tokie pažeidimai padaromi veikiant tyčia. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką. Be to, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgtina ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Kai padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai, priklausomai nuo bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 289,62 Eur iki 2 606,58 Eur (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-895/2017, 2K-160-942/2017, Nr. 2K-265-976/2017, Nr. 2K-287-697/2017, Nr. 2K-142-489/2018, Nr. 2K-105-222/2019 ir kt).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta tiek fizinė, tiek ir moralinė žala, kuri neatlyginta. Teismui nekyla abejonės, kad nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patyrė stresą, išgąstį, pažeminimą, didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Dėl padaryto sveikatos sužalojimo jam teko gydytis, patyrė nepatogumus kasdieniniame gyvenime, visa tai kėlė neigiamas emocijas. Nukentėjusysis išgyvena dėl savo sveikatos ateityje, nes jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, o taip pat ir į kaltinamojo kaltę (veikė tiesiogine tyčia), jo amžių, turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 1 000 Eur dydžio kompensacija yra adekvati sukeltų pasekmių atžvilgiu, todėl nukentėjusiajam už jo patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus priteistina 1 000 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.250 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos 2019-05-17 į sulaikymo patalpas uždaromo įtariamojo apžiūros metu buvo rasta ir paimta 100 eurų kupiūrą, kuri perduota saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (2019-06-12 kvitas A serija AAC Nr. 004991). Nuosprendžiui įsiteisėjus 100 eurų kupiūrą grąžintina nukentėjusiajam, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas (t. 1, b.l. 34-35, 89-90).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, žalos suma 213,42 eurų, ieškinyje nurodyta, kad 213,42 eurų susidarė, suteikus D. K. gydymo paslaugas. Už suteiktas paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (1t., b. l. 125-134). Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, kadangi sutinkamai su CK 6.283 str. 1 dalimi, 6.280 straipsniu, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamojo priteistina 213,42 eurų Valstybinės ligonių kasos naudai, sumokant į gavėjo-Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos AB ,,Swedbank“ sąskaitą LT21700010002484333. Mokėjimo paskirtis –Žala PSDF už D. K. (D. K.) gydymą (t. 1, b.l. 123-134, t. 2, b.l. 39-40).

Kiti klausimai

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – megztinis „Easy" , supakuotas į voką Nr. 1 ir 2019-06-25 nutarimu atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (2019-06-26 kvitas B serija BBB Nr. VRPK003467) sunaikintinas (t. 1, b. l. 28-29).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-100 eurų nominalo kupiūra Nr. N43109653908 2019-06-12 nutarimu Nr. IBPS-IL-3202 perduota saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (2019-06-12 kvitas A serija AAC Nr. 004991 (t. 1, b.l. 34-35), grąžintina nukentėjusiajam D. K..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-CD diskas su telefoniniu pranešimu BPC, saugomas byloje, paliktinas saugoti byloje per visą bylos saugojimo laiką (t. 1, b.l. 113-115, voke prie tomo Nr. 2 viršelio, t. 2, b.l. 1, 11).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintinas pradėjus vykdyti bausmę (t. 1, b.l. 154).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 300-308, 313 straipsniais, teismas, -

nusprendžia:

E. G. (E. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 52 parų areštą, atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

E. G. (E. G.) išaiškinti, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3-4 dalimis, per 7 dienas nuo įsiteisėjimo teismo baudžiamojo įsakymo jis privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namus, adresu Technikos g. 34, Kaune atlikti 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai el. paštu info@nti-pn.lt pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį E. G. (E. G.) buvo laikinai sulaikytas (2 paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Vilniaus teritorinė ligonių civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo E. G. 213,42 Eur nukentėjusiojo D. K. gydymo išlaidų šios kasos naudai, sumokant į gavėjo-Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos AB ,,Swedbank“ sąskaitą LT21700010002484333. Mokėjimo paskirtis –Žala PSDF už D. K. (D. K.) gydymą

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. G. (E. G.) 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – megztinį „Easy" , supakuotą į voką Nr. 1 ir 2019-06-25 nutarimu atiduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (2019-06-26 kvitas B serija BBB Nr. VRPK003467) sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-100 eurų nominalo kupiūrą Nr. N43109653908 2019-06-12 nutarimu Nr. IBPS-IL-3202 perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (2019-06-12 kvitas A serija AAC Nr. 004991 (t. 1, b.l. 34-35), grąžinti nukentėjusiajam D. K..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-CD diską su telefoniniu pranešimu BPC, saugomą byloje, palikti saugoti joje per visą bylos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis