Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. K., F. B., O. S., V. S., G. P., E. M. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4-844/2016 pagal ieškovų I. K., F. B., O. S., V. S., G. P., E. M. ieškinį atsakovams V. F., VĮ „Registrų centras“, VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, T. T., J. T., T. S., V. S., V. V., V. P., J. C., I. G., S. A., G. B., S. Š., S. P., I. K., L. V., T. V., Č. V., N. Z., G. A., D. Ž., V. Ž., V. B., O. B., J. Č., V. P., V. P., A. N., O. N., A. M., A. S., N. T., J. G., L. L., I. M., R. A., J. P., T. C., V. F., V. M., O. M., G. G., E. P., T. Š., D. Š., J. K., J. P., J. K., J. S., J. P., B. M., A. K., D. M., V. F., A. F., J. J., A. R., A. K., N. O., O. K., L. K., A. Š., O. Š., L. B., J. M., D. M., N. D., I. K., E. K., A. K., Visagino savivaldybė, Taikos pr. 6 daugiabučio namo butų savininkų bendrija, V. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1) pripažinti 1994-03-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-0534, kurią patvirtino Visagino gyvenvietės notarė N. A., niekine, negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir ją panaikinti,

2) įpareigoti VĮ „Registrų centras“ išregistruoti technines patalpas a-52, a-53, a-54 iš buto (duomenys neskelbtini) sudėties ir išregistruoti 1994-03-10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-0534 iš nuosavybės teisių į butą (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindų,

3.1 užmūryti durų angą sienoje, skiriančioje butą (duomenys neskelbtini) ir techninę patalpą Nr. a-52, kuri buvo įrengta pagal UAB „Svertas“ 1999 m. buto perplanavimo projektą 99-55-130,

3.2 gyvenamajame name Taikos pr.6, Visaginas atstatyti durų angą į techninę patalpą a-52 iš koridoriaus patalpos a-51, kuri buvo užmūryta pagal UAB „Svertas“ 1999 m. buto perplanavimo projektą 99-55-130,

3.3 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pašalinti šildymo įrangą techninėse patalpose a-52, a-53, a-54, kuri buvo papildomai sumontuotą pagal UAB „Svertas“ 1999 m. buto perplanavimo projektą 99-55-130,

3.4 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) pašalinti pertvaras techninėse patalpose a-52, a-53, a-54, kurios buvo pastatytos pagal UAB „Svertas“ 1999 m. buto perplanavimo projektą 99-55-130,

3.5 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atstatyti duris į techninę patalpą a-52 iš koridoriaus patalpos a-51, kurios buvo demontuotos pagal UAB „Svertas“ 1999 m. buto perplanavimo projektą 99-55-130,

3.6 aukščiau nurodytus veiksmus atlikti per 3 mėnesius ir perduoti technines patalpas a-52, a-53, a-54 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Taikos pr. 6 namo butų savininkų bendrijai.

Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovai yra atskirų daugiabučio namo adresu Taikos pr. 6, Visagine, butų savininkai. Namo14 aukšte yra techninės patalpos a-52 (54,57 kv. m. ploto), a-53 (5,22 kv. m. ploto) ir a-54 (5,22 kv. m. ploto). Ieškovai teigia, kad jų nuosavybės teisės pažeistos, nes techninės patalpos, kurios yra pagalbinės ir priklauso pačiam pastatui, o ne atskiram butui, yra bendrojo naudojimo ir priklauso daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkams bendrosios nuosavybės teise. Nurodo, kad nuo 2011 metų įėjimas į technines patalpas buvo užmūrytas, nors jokie pastato pakeitimai kadastrinėje byloje neįregistruoti.

Teigia, kad duomenys apie butą (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui V. F., Nekilnojamojo turto registre yra neteisingi, nes: neteisingai nurodytas pirkimo-pardavimo sutarties numeris ir ją išdavęs asmuo, neteisingai nurodytas buto aukštas, vietoje 14 aukšto nurodytas 13 aukštas.

Mano, kad atsakovui V. F. nuosavybės teisė į techninės patalpos a-52, a-53 ir a-54 įregistruota neteisėtai, nes šios patalpos nebuvo 1994-03-10 pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, o pagal 1994-03-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-0534 jau buvo įregistruota nuosavybė į buto Nr. 56 dalį. Teigia, kad pagal šią sutartį Ignalinos valstybinė atominė elektrinė pardavė atsakovui 65,03 kv. m. ploto technines patalpas prie buto Nr. 56, nes nuosavybės teisės į šį butą įregistruotos tuo pačiu pagrindu. Šį faktą patvirtina ir išrašas iš IAE privatizavimo komisijos 1994-01-02 sprendimo Nr. 58. Be to, techninės patalpos a-52, a-53 ir a-54 yra 14 aukšte, o atsakovo butas – 13, atsakovas neturėjo teisės pirkti technines patalpas, nes nebuvo jų naudotojas ir pagal būtų privatizavimo įstatymą privatizuoti buvo galima tik butus. Nurodo, kad VĮ Registrų centras neturėjo teisės registruoti technines patalpas buto dalimi, todėl registracija neteisėta ir naikintina.

Ieškovų nuomone 1994-03-10 pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes sudaryta suklastojant dokumentus, pardavėjas VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ pardavė jai nepriklausantį daiktą, pirkėjas V. F. neturėjo teisės privatizavimo būdu pirkti technines patalpas.

Mano, kad atsakovas V. F. neteisėtai įgijo nuosavybės teises į technines patalpas, todėl CK 4.95, 4. 98 ir s. 237 straipsnių pagrindais turtas turi grąžintas namo savininkų bendrijai, kuri yra viso namo bendro naudojimo patalpų administratorius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 13 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų po 131,98 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, atsakovui V. F. bei po 39,25 Eur pašto išlaidų valstybei.

Nustatė, kad buvo parengtas UAB „Svertas“ projektas rekonstruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Rekonstrukcijos metu durų anga iš laiptinės užmūryta plytomis, o iš V. F. buto, padaryta durų anga į patalpas, esančias šalia buto adresu (duomenys neskelbtini). Projektas atitiko normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, 1999-12-27 buvo suderintas su Visagino savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. inžinieriumi. Projekte yra pasirašęs ir V. F.. Buto rekonstrukcijai išduotas leidimas statyboms Nr. 45/99, kuri galiojo iki 2002-12-17. Minėtose patalpose 1995-05-01 buvo leista sumontuoti iš anksto įjungtą šildymo sistemą. VĮ Registrų centras Utenos filiale buvo suformuota nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla ir 2011-01-13 patvirtinti minėtos patalpos (buto) kadastro duomenys, nurodant, kad butas yra 14 aukšte, jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo bendras plotas 102,04 m², gyvenamasis plotas 82,47 m², baigtumas 100 proc. Bute įrengtas centrinis šildymas, komunalinės nuotekos, komunalinis vandentiekis.

Keturioliktame aukšte, esančios patalpos a-52, a-53, a-54, yra techninės. Ieškovai gyvena (duomenys neskelbtini) :I. K. gyvena bute Nr. 42, F. B. - Nr. 51, V. S. ir O. S. - Nr. 57, G. P. - Nr. 32, E. M. - Nr. 41.

Teismas nustatė, kad V. F. 1999-09-09 iš V. A. nupirko vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-04-15 duomenimis, į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos V. F., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, registro Nr. 90/68356. Šį butą sudaro techninės patalpos a-52; a-53, a-54 (65,06 m²) įsigytos iš Ignalinos atominės elektrinės privatizavimo būdu ir buto Nr. 59 (38,80 m²) nupirkto iš V. A.. 1994-03-14 buvo įregistruotos nuosavybės teisės į trylikto aukšto technines patalpas 65,03 m², V. F.. 1999-09-09 V. F. nusipirko tryliktame aukšte butą Nr. 59. 1999-09-28 prašymu buto Nr. 59 ir techninių patalpų savininkas prašė sujungti šias patalpas į vieną turtinį vienetą ir taip buvo suformuotas turtinis vienetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. F. 1999-12-17 išduotas leidimas Nr. 45/99 kapitaliniam buto Nr. 59 su techninėmis patalpomis remontui. 2011-01-04 statybos inspekcija patvirtino kapitalinio remonto darbų užbaigimą, o 2011-02-11 buvo įregistruotas butas Nr. 59 su visais pakeitimais, jo bendras plotas tapo 102,04 m², nuosavybės teisės V. F.. V. F. iki 2005-06-29 turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes jį 2005-06-29 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4385, pardavė I. K. ir E. K.. Šį butą V. F. įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi 1992-07-02 Nr. 2-3594, bei pirkimo-pardavimo sutartimi 1994-03-10 Nr. 2-0534. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), dar 1999-09-01 buvo vieno kambario ir jo bendras plotas 38,8 m². V. F., nuosavybės teises į šį butą įregistravo 1999-09-09, pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5332, pagrindu.

V. F. 1999-09-28 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filialo Visagino miesto gyventojų aptarnavimo biurui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prašo atlikti jam priklausančio (naudojamo) nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), technines patalpas a-52 - a-54, perkelti prie buto Nr. 59, nes šios patalpos yra tame pačiame aukšte ir turi bendrą sieną.

Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filialo 1999-10-13 pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos reg. Nr. 90/68356, nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vieno kambario, tačiau jo bendras plotas yra 103,83 m². Unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini). Juridinis pagrindas 1994-03-10 Nr. 2-534 pirkimo pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374. 1999-09-09 Nr. 5332 pirkimo - pardavimo sutartis.

2011-01-04 deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. 1D-2020 nurodyta, kad pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius (duomenys neskelbtini), yra pabaigti kapitalinio remonto darbai, šių statinių: buto, statinio paskirtis (gyvenamoji) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), neypatingas, statybos rūšis-kapitalinis remontas. Statybą leidžiantis dokumentas (jei privalomas) Statybos leidimas Nr. 45/99, 1999-12-17, Utenos apskrities viršininko administracijos VTPSI tarnybos Visagino miesto inspektorius. Statinio projektas (jei privalomas) UAB „Svertas“ k/a 1364, 1999 m., pr. 99-55-130. Įstatymų nustatyta atsakomybė už šioje deklaracijoje pateiktų duomenų atitiktį tikrovei žinoma. Ji gauta 2011-02-14 Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje. Yra pasirašęs Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyresnysis specialistas. Statytojas (užsakovas, savininkas, valdytojas) V. F.. Deklaraciją apie statybos užbaigimą pasirašė statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas V. V.. Individualios bylos Nr. 30/161, Nr. 90/68356, 2011-01-13. Yra patalpų planas. Pastatų vidaus plotų eksplikacija, iš kurios nėra aišku, kada ji yra sudaryta ir kada papildyta ir kokio namo ji yra. Bute Nr. 59, keturioliktame aukšte, yra koridorius, vonia, sandėliukas, virtuvė ir kambarys.

1994-03-10 Ignalinos valstybinės atominės elektrinės atstovas E. K., veikiantis pagal įmonės įgaliojimą nuo 1991-12-09 Nr. I-06 2915, Ignalinos AES, kaip pardavėjas, ir V. F., kaip pirkėjas, pagal 1994-01-02 įmonės sprendimą Nr. 58 nuo Ignalinos atominės elektrinės sudarė šią sutartį, kurios pagrindu „pardavėjas“ pardavė, o „pirkėjas“ nupirko technines patalpas prie buto, kurių bendras plotas 65,03 m², su rūsiu, kurie yra (duomenys neskelbtini). Pastatai parduoti už bendrą techninės patalpos kainą 204,77 Lt., įskaitant nuolaidas 130,52 Lt., iš kurių 130,52 Lt., „pirkėjas“ įnešė į Lietuvos Taupomąjį banką Visagino filialą Nr. 7617/020, grynais. Kvito Nr. 53, 1994-03-03.

1994-03-03 buvo įvertinta parduodama techninė patalpa prie buto, esančio Taikos 6-56. Šį buto įvertinimo aktą pasirašė M. V., N. L., T. L. ir V. F.. Privatizavimo komisijos 1994-01-02 sprendimu Nr. 58 leista nupirkti techninę patalpą sekantiems piliečiams: 1. F. V. adresu Taikos 6 prie bt. Nr. 56. Teismas nustatė, kad įrašą minėtame sprendime padarė T. L., kuri tuo metu buvo Centrinės privatizavimo komisijos narė, Butų ūkio skyriaus vyr. ekonomistė.

Iš bylos duomenų: namo Taikos per. 6 techninių patalpų (BNV) apžiūros 2005-04-03 akto, kuriame išvardintos namo technines patalpos ir asmenys, užėmę šias patalpas, teismas nustatė, kad namo techninėmis patalpomis naudojasi ir kiti namo gyventojai.

Byloje teismas nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. F., pagal Visagino notarų biuro 1999-09-09, pirkimo sutartį Nr. 2-534, 1994-03-10, registro Nr. 5332. Butą sudaro koridorius, vonia, tualetas , sandėlis virtuvė, kambarys (38,80 m²), ir techninės patalpos a-52, a-54, kurių plotas 65,03 m². Pakeitimai užregistruoti 1999-10-11.

V. F., pildydamas deklaraciją, nurodė, kad jis yra statytojas, kad pagal UAB „Svertas“ parengtą 1999 m. projektą Nr. 99-55-130 ir 1999-12-17 statybos leidimą Nr. 45/99, butui yra atliktas kapitalinis remontas. Ši deklaracija 2011-02-14 yra įregistruota Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje (registracijos numeris Nr. 1D-2020). Deklaracija atitiko visus reikalavimus ir buvo pagrindas pakeisti buto kadastro duomenis.

Ieškovai neginčijo įregistruotų buto kadastro duomenų, kadastro tvarkytojo 2011-02-11 sprendimo, 2011-02-04 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1D-2020, 1999-12-17 statybos leidimo Nr. 45/99, todėl V. F. statyba (kapitalinis remontas), kurios eigoje buvo prijungtos patalpos a-52, a-53,a-54 prie buto (duomenys neskelbtini), teismas laikė teisėta, o buto kadastro duomenys, kuriuos VĮ Registrų centras Utenos filialas paviešino Nekilnojamojo turto registre - teisingais ir išsamiais. Kadastre įrašyti duomenys apie butą atitinka dokumentus (deklaracija apie statybos užbaigimą 2011-02-04 Nr. 1D-2020, Kadastro duomenų byla), kurių pagrindu jie buvo įrašyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys apie butą yra neteisingi ir prašyti teismo „įpareigoti VĮ Registrų centrą išregistruoti technines patalpas a-52, a-53,a-54 iš buto Taikos pr. 6-59, Visagine, sudėties“.

Teismas nustatė, kad Atominės elektrinės direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad Sniečkaus gyv. Ignalinos AE balanse yra 251 gyvenamasis namas su 10628 butais, privatizavimo darbams vykdyti, sudarė privatizavimo komisijas, kurioms nurodė savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 „Dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, pardavimo ir naudojimosi jomis tvarkos“ bei įsakymu. Ignalinos AE direktoriaus įsakymas buvo kelis kartus keistas ir pildytas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas pratęsė Gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymo galiojimo terminą iki 1993-12-31.

Iš 2015-04-22 ekspertizės akto išvadų teismas nustatė, kad 1994-01-02 valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“ privatizavimo komisijos sprendimo Nr. 58 „Dėl žinybinių butų pardavimo“ (rusų kalba) pirminis turinys pakeistas rašymo priemone išbraukiant spausdintinį žodį „????????“ ir aukščiau jo parašant įrašą „??????????? ?????????“ (techninę patalpą). Kitokio pobūdžio pirminio turinio keitimų nėra. Ekspertai padarė tikėtiną išvadą, kad įrašai sprendime yra parašyti tuo pačiu šratinuku ir juos parašė vienas asmuo.

Iš 1992-09-21 pastatų vidaus plotų eksplikacijos ir 14 aukšto schemos nuorašų, kurie padaryti iš Taikos pr. 6 namo kadastrinės bylos, teismas nustatė, kad Taikos pr. 6 name keturioliktame aukšte esančios patalpos a-52, a-53 ir a-54, buvo techninės.

V. F. 1993-12-20 pareiškimu kreipėsi į privatizacinę komisiją ir prašė paimti iš jo dokumentus techninės patalpos privatizavimui ir leisti ją privatizuoti prie gyvenamojo kambario. Direktorius V. B. 1993-12-21 rezoliucija neprieštaravo privatizavimui.

UAB „Visagino būstas“ 2015-12-16 informavo teismą, kad 1991-01-02 sprendimo Nr. 58 ir VĮ „Ignalinos atominės elektrinė“ direktoriaus 1991-10-11 įsakymo Nr. 258 neturi ir neturėjo, nes tai VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ dokumentai. Privatizavimo komisijos posėdžių protokolų neturi, nes jie į UAB „Visagino būstas“ archyvą neperduoti, ir jie yra VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ dokumentai. UAB „Visagino būstas“ archyve yra V. F. 1993-12-20 pareiškimo privatizacijos komisijos pirmininkui kopija, nes buvo derinama su VBŪĮ direktoriumi. Valstybinė butų ūkio įmonė atsiskyrė 1995-07-20, todėl visi dokumentai, susiję su privatizavimo komisijos veikla, turėtų būti VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ archyve. Iš pateiktų dokumentų teismas darė išvadą, kad 1992-12-18 Lietuvos Respublikos Ignalinos rajono valdybos potvarkiu Nr. 395 „Dėl Visagino butų ūkio įmonės steigimo“, buvo nutarta įsteigti Visagino gyvenvietėje valstybinę butų ūkio įmonę. Įmonė įregistruota 1992-12-23.

Iš pateikto įmonės registracijos pažymėjimo nustatė, kad UAB „Visagino būstas“ įregistruota 1995-07-20. Iš 2000-04-03 T. L. darbo sutarties Nr. 206 su UAB „Visagino būstas“ nustatė, kad ji įmonėje dirbo nuo 1980-10-17 iki 2000-12-15 vyr. ekonomiste. V. B. Butų ūkio įmonės direktoriumi dirbo nuo 1993-03-01. 1995-07-01 Butų ūkio įmonę perregistravus į UAB „Visagino būstas“, šios įmonės direktoriumi buvo iki 2001-01-31.

Teismas nustatė, kad V. F. name, esančiame Taikos pr. Nr. 6, Visagine, gyveno nuo 1991 metų, t. y. nuo šio namo pastatymo pradžios. 1992-07-02 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-2594 pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jam nuosavybės teise priklausė iki 2005-06-29. 1994-03-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-0534 pagrindu V. F., įsigijo technines patalpas a-52, a-53 ir a-54, kurių bendras plotas yra 65,03 m². Patalpos buvo tuščios, ir jomis nesinaudojo kiti namo gyventojai. Už įsigytas patalpas buvo sumokėta 1994-03-03 Lietuvos Taupomojo banko Visagino filiale Nr. 7617/020, kvito Nr. 53. Sutarties sudarymo pagrindas yra Ignalinos atominės elektrinės 1994-01-02 sprendimas Nr. 58. Sutartis buvo patvirtinta Visagino notarų kontoros vyriausiosios notarės N. A. ir teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ši sutartis yra niekinė ir negaliojanti.

Prieš sudarant šią sutartį, V. F. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas yra tryliktame namo aukšte. Gyvendamas jame, jis žinojo, kad virš šio buto, keturioliktame minėto namo aukšte, yra tuščios techninės patalpos. Todėl 1993 metais kreipėsi į Visagine veikusią privatizavimo komisiją ir prašė leistų jam privatizuoti tuščias technines patalpas, nes jos jam buvo reikalingos. Direktorius V. B. 1993-12-21 rezoliucija neprieštaravo privatizavimui.

Vykstant privatizavimo procesams Visagino mieste, tiek į centrinę privatizavimo komisijos sudėtį, ir į kitas privatizavimo komisijas, buvo įtraukti ir VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“, ir Valstybinės butų ūkio įmonės darbuotojai, nes Butų ūkio įmonė buvo Ignalinos atominės elektrinės padalinys. Būtent iš šių įmonių darbuotojų sudarytos Privatizavimo komisijos ir nagrinėjo prašymus dėl butų privatizavimo Visagino mieste. Tokių komisijų privatizavimo sutartys buvo pasirašomos privatizavimo komisijos sprendimų pagrindu. Sprendimus dėl privatizavimo šiuo atveju priimdavo ne Ignalinos atominė elektrinė, o privatizavimo komisija, kuri ir veikė privatizavimo komisijos vardu.

Kaip šių komisijų darbas buvo vykdomas teismas negalėjo nustatyti ir todėl negalėjo teigti, kad privatizavimo komisijos tam tikri nariai atliko neteisėtus veiksmus susijusius su V. F. techninių patalpų privatizavimu. V. F., įsigydamas technines patalpas, elgėsi cikliškai, laikydamasis eiliškumo, teikdamas prašymus į valstybines institucijas, kompetentingas jo prašymus nagrinėti, ir jo prašymai buvo tenkinami, ir jų pagrindu buvo atliekamos procedūros dėl jo nuosavybės teisų įregistravimo.

Po techninių patalpų įsigijimo, V. F. 1999-09-09 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5332 pagrindu įsigijo vieno kambario, 38,8 m² butą, adresu (duomenys neskelbtini), esantį keturioliktame namo aukšte.

Kadangi V. F. nuosavybės teise turėjo technines patalpas keturioliktame namo aukšte, jis 1999-09-28, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filialo Visagino miesto (rajono) gyventojų aptarnavimo biurui, pateikė prašymą, kad jam priklausantį (naudojamą) nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), technines patalpas a-52, a-54, perkeltų prie buto Nr. 59, nes patalpos yra tame pačiame aukšte ir turi bendrą sieną. Aplinkybių, kad jis šiuo atveju elgėsi netinkamai, nesąžiningai ar kieno nors verčiamas elgtis prieš savo valią, teismas nenustatė. Norėdamas šias patalpas padaryti gyvenamosiomis patalpomis V. F. 1999-12-17 gavo leidimą statyboms ir jose atliko kapitalinį remontą.

Bute, esančiame Taikos pr. Nr. 6-59, Visagine, nuo 1999-12-15 iki 2000-01-02, buvo atlikti durų angos sustiprinimo darbai, pagal projektą Nr. 99-55-130ASS. Šių darbų metu durų anga iš bendrojo koridoriaus buvo užmūryta plytomis, o V. F. bute esanti siena už kurių yra techninės patalpos a-52, a-53, a-54, demontuota ir įrengta durų anga, kurios sustiprinimui pastatyta metalinė sija (sąrama). Šie darbai buvo atlikti 2000-01-02 remiantis projektu 99-55-130, ir turint 1999-12-17 statybos leidimą Nr. 45/99.

V. F. statybos darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko laikydamasis, įstatymų reikalavimų ir turėdamas leidimą statyboms, o tai reiškia, jog jis elgėsi teisėtai ir nepažeidė įstatymų reikalavimų. 2011-01-04 Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1D-2020 Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje yra įregistruota 2011-02-14. Kadangi deklaracija atitiko visus jai keliamus reikalavimus, todėl VĮ „Registrų centras“ turėjo pareigą pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis.

Teismas nenustatė, kad VĮ Registrų centras, įregistruodamas naujus buto, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis, būtų pažeidęs įstatymus ar atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus.

Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės paneigė ieškovų nurodytas aplinkybes, kad minimų techninių patalpų pakeitimai yra neįregistruoti kadastrinėje byloje, o įėjimas į ginčo patalpas yra užmūrytas 2011 metais.

Nežinoma, kodėl 2014-01-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija nurodyta, kad 1994-03-10 pirkimo-pardavimo Nr. 2-534, išdavė S. V., nes teismas nustatė, kad 1994-03-10 sutarties pagrindu V. F. nusipirko 65,03 kv. m. technines patalpas prie buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šią sutartį patvirtino notarė N. A., o sutarties registro Nr. 2-0534.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-01-15 išraše su istorija esantys bylos aplinkybių neatitikimai, nėra pagrindas įpareigoti VĮ Registrų centras išregistruoti technines patalpas a-52, a-53, a-54 iš buto (duomenys neskelbtini), sudėties ir išregistruoti 1994-03-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-0534 iš nuosavybės teisių į butą (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindų.

Teismas nesutiko su ieškovų teiginiu, kad 1994-01-02 išrašas iš sprendimo Nr. 58 Privatizavimo komisijos „Dėl žinybinių butų pardavimo“ yra suklastotas. Išraše nurodyta Ignalinos atominės elektrinės 1991-10-11 įsakymu Nr. 258 sudaryta privatizavimo komisija veikė. Išraše rankraštinius įrašus padarė T. L., kuri buvo Centrinės privatizavimo komisijos narė. Apklausta liudytoja ji parodė, kad tokius įrašus ji padarė todėl, kad buvo priimtas privatizavimo komisijos sprendimas, nes priešingu atveju ji taip nebūtų pasielgusi. Ji taip pat patvirtino, kad 1994-03-03 buto gyvenamojo namo įvertinimo akte ties V. K. pavarde esantis paršas yra jos, todėl negalima teigti, kad V. K. parašas, esantis minėtame buto gyvenamojo namo įvertinimo akte yra suklastotas. Čia esantis paršas yra T. L. ir padarytas jos pačios ranka. V. K., kaip ir T. L. buvo privatizavimo komisijos nariu ir veikė tos pačios privatizavimo komisijos sudėtyje.

Kad T. L. šiuose minėtuose dokumentuose neturėjo teisės pasirašyti, byloje objektyvių duomenų (įrodymų) nėra. Tai kad 1994 metų sausio 2-oji diena buvo sekmadienis, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad privatizavimo komisija ar pavieniai šios komisijos nariai šią dieną nedirbo.

Dėl to, kad VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ archyve nerasta išlikusių dokumentų susijusių su 1994-01-02 privatizavimo komisijos sprendimu Nr. 58, negalima teigti, kad toks sprendimas iš viso neegzistavo.

A. V. F. neatlikdamas jokių neteisėtų veiksmų, nuosavybės teise įgijo ginčo patalpas pagal sandorį, kurio pripažinti neteisėtu nėra jokio pagrindo. Ieškovai neįrodė, jog V. F., VĮ Registrų centras ir VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie būtų pakankami, kad šiems atsakovams būtų taikoma civilinė atsakomybė.

Teismas atsakovų V. F. ir VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ prašymą, taikyti ieškinio senatį, laikė pagrįstu. Ieškovai, gindami savo pažeistas teises, į teismą kreipėsi 2014-06-19. A. V. F. ginčo technines patalpas įgijo 1994-03-10. V. F. 1999-09-09 įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filiale 1999-10-06. 2011-02-11 buvo įregistruotas butas Nr. 59 su visais pakeitimais, jo bendras plotas tapo 102,04 m², nuosavybės teisės V. F..

Gavęs leidimą statyboms V. F. 2000-01-02 organizavo durų angos, per kurią buvo galima patekti į ginčo patalpas iš bendro daugiabučio namo koridoriaus, užmūrijimą, ir demontavo savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), sieną, tam, kad būtų padarytas įėjimas iš jo buto į ginčo patalpas.

Nuo 2000-01-02 į technines patalpas a-52, a-53 ir a-54 buvo galima patekti tik per V. F. butą Nr. 59. Teismas laikė, jog ši aplinkybė patvirtina nuo kada yra skaičiuojamas senaties terminas ieškovų reikalavimams ginti. Ieškovai, kaip ir kiti namo gyventojai, kurie naudojosi minimomis ginčo patalpomis, turėjo pastebėti, jog nebėra įėjimo iš bendrųjų daugiabučio namo patalpų į ginčo patalpas. Būdami pareigingi ir atsakingi savo teisių gynėjai, ir suprasdami, kad tai yra tikriausiai jų teisių pažeidimas, turėjo netrukus domėtis, kas atliko įėjimo į bendras patalpas angos užmūrijimą ir ar tai buvo padaryta teisėtai. Tačiau ieškovai taip nesielgė ir į teismą kreipėsi praėjus beveik penkiolikai metų po durų angos į ginčo patalpas užmūrijimo.

Kodėl ieškovai tiek laiko delsė ginti savo pažeistų teisių, objektyvių duomenų nepateikė. Tai, kad jie, kaip nurodė, nežinojo, kad ginčo patalpų durų anga iš bendrojo koridoriaus yra užmūryta prieštarauja protingumo principui.

Vykdant mūrijimo darbus yra nešamos statybinės medžiagos, kalama, skaldomos plytos, maišomas skiedinys, išnešamos šiukšlės, vaikšto darbininkai, yra dulkių, todėl ūkiškas ir atidus bei rūpestingas žmogus, negali to nepastebėti ir nepasidomėti, kokie darbai yra vykdomi jo name. Dėl šių priežasčių teismas atmetė ieškovų argumentus, kad jie iki 2014 metų nežinojo, jog V. F. įsigijo ginčo patalpas ir juose atliko remonto darbus.

Teismas sprendė, jog ieškovai be svarbių priežasčių praleido ieškinio padavimo terminą savo pažeistoms teisėms apginti ir pagrindo jį atnaujinti nėra ir ši aplinkybė suteikė teismui pagrindą ieškiniui atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo: bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-13 sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti visus ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

Apeliantų nuomone, teismas padarė neteisingą išvadą, kad 1994-03-10 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu V. F. įsigijo technines patalpas 52, a-53, a-54. Šios techninės patalpos nebuvo 1994-03-10 pirkimo – pardavimo sutarties dalyku, nes šios techninės patalpos skiriasi nuo sutartyje nurodytų techninių patalpų visais požymiais: buvimo vieta, plotu, skaičiumi. V. F. negalėjo jas pirkti privatizavimo būdu, jos negalėjo būti privatizavimo objektu, pagal 1994-03-10 pirkimo pardavimo sutartį yra įregistruota nuosavybės teisė į butą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pagal vieną sutartį atlikta dviguba teisių į skirtingus daiktus registracija. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad techninės patalpos turėjo kokį adresą. Jos buvo įtrauktos į pagrindinio pastato patalpų sąrašą, pastato patalpų schemoje ir eksplikacijoje pažymėtoje raide „a“. Techninės patalpos skiriasi plotu nuo 1994-03-10 pirkimo pardavimo sutartyje nurodytomis techninės patalpos, taip pat skirtingai nurodytas ir techninių patalpų skaičius. Sutartyje nurodyta kaip viena patalpa, o realiai jų yra trys. Pagal pirkimo pardavimo sutartį VĮ Registrų centras V. F. prašymu atliko dvigubą teisių į skirtingus daiktus registraciją. Šios sutarties dalyku buvo techninė patalpa, kuri turėtų būti bute (duomenys neskelbtini), bet neegzistuoja. Teismo sprendime padaryta atvirkštinė išvada, kad pirkimo – pardavimo sutartimi V. F. įsigijo technines patalpas a-52, a-53, a-54. Šiuo metu sutarties pagrindu yra įregistruota nuosavybės teisė ir į butą 56 ir į butą 59.

Mano, jog pirmiau atlikta 1994-03-10 pirkimo-pardavimo sutarties registracija kaip nuosavybės teisių į butą Nr. 56 įgijimo pagrindas daro neįmanomą aplinkybę, kad šios sutarties dalyku buvo dar ir techninės patalpos. Pardavėjas sutiko, kad techninės patalpos a-52, a-53, a-54 nebuvo 1994-03-10 pirkimo-pardavimo sutarties dalyku. VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad jos balanse būtų ar kaip nors kitaip priklausytų techninės patalpos a-52, a-53, a-54. Todėl VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes niekuo nėra susijęs su V. F. užvaldymu technines patalpas. Be to, nebuvo techninių patalpų perdavimo priėmimo akto.

Nesutinka su atsakovo V. F. argumentais, jog sutarties sudarymo metu ginčo patalpos buvo laikomos kaip viena patalpa, kadangi jau 1992 m. pagal pastatų vidaus plotų eksplikaciją bei 14 aukšto schemą techninės patalpos buvo suformuotos kaip atskiros techninės patalpos. Mano, jog pagal įstatymo nuostatas buvo teisiškai neįmanoma įvykdyti techninių patalpų privatizavimą, todėl jos negalėjo būti sutarties dalyku. Teismas 1994-03-10 pirkimo pardavimo sutarties turinį išaiškino neteisingai ir neteisėtai. Esant sutarties ginčui, teismas turėjo aiškinti CK 6.193 – 6.195 str. nurodytomis teisės normomis. Pardavėjo ir pirkėjo nuomonės dėl sutarties dalyko yra skirtingos. V. F. sutartimi ketino įsigyti technines patalpas, o VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ neketino pardavinėti techninių patalpų. Techninės patalpos buvo neužrakintos, todėl V. F. jas pats užėmė ir užsirakino. Teismo sprendime nėra jokių motyvų pagrindžiančių, jog 1994-03-10 sutartyje nurodyta techninė patalpa ir techninės patalpos a-52, a-53, a-54 yra tas pats dalykas.

Teismas nepasisakė apie tai, kad techninės patalpos a-52, a-53, a-54 skiriasi nuo 1994-03-10 sutartyje nurodytų techninių patalpų buvimo vieta, plotu, skaičiumi, ar V. F. turėjo teisę jas pirkti, ar Ignalinos valstybinė atominė elektrinė turėjo teisę jas parduoti, ar jos galėjo būti privatizavimo objektu, ar techninės patalpos a-52, a-53, a-54 buvo perduotos pardavėjo pirkėjui, ar yra įvykusi tos pačios sutarties pagrindu dviejų visiškai skirtingų daiktų teisinė registracija. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad VĮ Registrų centras teisėtai įregistravo technines patalpas a-52, a-53, a-54 kaip V. F. nuosavybę. V. F. nebuvo įsigijęs sutartimi technines patalpas a-52, a-53, a-54, todėl VĮ Registrų centras neturėjo teisės įtraukti šias patalpas į buto Nr. 59 sudėtį bei registruoti 1994-03-10 pirkimo – pardavimo sutartį vienu metu kaip nuosavybės teisių į du butus įregistravimo pagrindą. VĮ Registrų centras žinojo, kad techninės patalpos a-52, a-53, a-54 neregistruotos pardavėjo vardu ir priklauso ne pardavėjui, o visų būtų savininkams kaip paties namo sudėtinė dalis, t. y. priklausinys. Taip pat žinojo, kad šios techninės patalpos negali būti privatizavimo objektu. VĮ Registrų centras, nagrinėdamas 1999-09-28 V. F. prašymą, perkelti technines patalpas a-52, a-53, a-54 prie buto Nr. 59 privalėjo laikytis įstatymų nuostatų. VĮ Registrų centras, įtraukdamas technines patalpas į buto Nr. 59 sudėtį, pažeidė 1996-09-24 Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 1 d. 3-4 p.

Teismas padarė neteisingą išvadą dėl 1994-03-10 pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo. Techninės patalpos a-52, a-53, a-54 pirkimo pardavimo metu buvo ir šiuo metu yra bendro naudojimo patalpos, priklauso daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkams bendrosios nuosavybės teise. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, jog šios patalpos yra pažymėtos kaip pagalbinės gyvenamosios paskirties patalpos, todėl yra paties pastato priklausinys. Kad techninės patalpos yra bendro naudojimo patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Nesutinka su teismo išvadomis, jog ginčo patalpomis niekas nesinaudojo. Šios patalpos tarnavo bendriems poreikiams tenkinti. Tiesiogiai jomis naudotis jose lankytis apeliantai negalėjo, nes jos tam nebuvo nei pritaikytos nei skirtos, jose lankytis galėjo tik aptarnaujančių įmonių darbuotojai. Ieškovų nuosavybės teisė į technines patalpas nesibaigė 1994-03-10 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, nes butų savininkai šiame sandoryje nedalyvavo, ieškovų bendrosios nuosavybės teisė galioja iki šiol ir iki šiol tęsiasi ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisė į šias patalpas pažeidimas. Tęstinis pažeidimo pobūdis turi svarbią reikšmę ieškinio senaties termino taikymo klausimo sprendimui. Taip pat tai reikštų, jog pardavėjas neturėjo jokios teisės šiomis techninėmis patalpomis disponuoti ir nustačius, kad techninės patalpos a-52, a-53, a-54 buvo sutarties dalyku, ji turi būti laikoma niekine. Teismas nieko nepasisakė apie tai, kas pardavimo dieną buvo techninių patalpų savininkas, nėra motyvų, kurių pagrindu būtų atmesti įrodymai, patvirtinantys techninių patalpų priskyrimą bendrojo naudojimo objektams. Todėl šiuo aspektu teismo sprendimas neatitinka CPK 265 str. numatytų reikalavimų.

Mano, jog 1994-01-02 VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ privatizavimo komisijos sprendimas Nr. 58 suklastotas, nes archyve nėra jokių duomenų, susijusių su komisijos sprendimu Nr. 58. Taip pat nėra jokių įrodymų kad būtų buvę kiti komisijos sprendimai su mažesniu ar didesniu numeriu. Teismas nieko nepasisakė dėl šio sprendimo egzistavimo, nenurodė koks įstatymas šiuo klausimu taikomas, todėl sprendimas neatitinka CPK 265 str.

Išrašo iš 1994-01-02 sprendimo Nr. 58 tekstas parengtas ne IAE darbuotojo, nenurodant išdavusio asmens vardo, pavardės ir pareigų ir nesant įmonės archyve tokio sprendimo. Liudytoja T. L. patvirtino, jog rankraštinius įrašus padarė ji, tačiau sprendimo datą ir numerį ranka parašė ne ji, vėliau kaip ir patvirtino, kad ji. Ieškovai prašė paskirti rašysenos ekspertizę, kuri būtų turėjusi įtaką dėl suklastojimo. Tačiau teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą. Mano, jog Ignalinos atominės elektrinės privatizavimo komisijos narė T. L. neturėjo teisės išduoti išrašą iš 1994-01-02 sprendimo Nr. 58, juolab tvirtinti jį įmonės skyriaus antspaudu. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.

Išrašo iš 1994-01-02 sprendimo Nr. 58 pirminis tekstas buvo pakeistas. Tai patvirtina 2015-04-22 ekspertizės aktas. Liudytoja T. L. paaiškino, jog ji padarė taisymus, o neesant sprendimo, kuris patvirtintų tokio taisymo pagrįstumą, yra pagrindas tokius taisymus laikyti neatitinkančiais tikrovės. Be to, 1994-01-02 buvo išeiginė švenčių diena sekmadienis, o išeiginėmis dienomis privatizavimo komisija nedirbo. Tą patvirtino apklausti liudytojai.

Ignalinos VAE 1994-01-02 sprendimo Nr. 58 priėmimo metu neturėjo jokio butų žinybinio fondo ir savo balanse neturėjo jokių patalpų, susijusių su butu (duomenys neskelbtini). Ignalinos VAE balanse buvo tik neprivatizuotas butas Nr. 60. 1994-01-02 sprendimo Nr. 58 priėmimo metu IAE privatizavimo komisijos, sudarytos IAE direktoriaus 1991-10-11 įsakymu Nr. 258 įgaliojimai buvo pasibaigę, apskritai jau nebuvo šiuo įsakymu paskirtos komisijos. Teismo padaryta išvada, jog ši komisija veikė yra neteisinga, nes byloje pateikti įrodymai rodo, jog komisijos įgaliojimai buvo pasibaigę. Daugelis 1991-10-11 įsakymu paskirtų komisijos narių buvo išbraukti iš komisijos narių sudėties 1992-01-30 įsakymu.

Mano, jog ir 1994-03-03 Gyvenamojo namo buto įvertinimo aktas yra suklastotas, nes šį aktą pasirašė T. L. už IVAE vyriausiąjį buhalterį V. K., o E. K. nebuvo vadovas.

Ignalinos valstybinė atominė elektrinė galėjo pardavinėti tik balanse esančius butus, bet ne namų technines patalpas. Atsakovas V. F. nebuvo techninių patalpų a-52, a-53, a-54 naudotojas, todėl pagal Butų privatizavimo įstatymą, jis neturėjo teisės pirkti šias patalpas. Be to, VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ šių patalpų neturėjo, jų nebuvo įmonės balanse 1993 m. Techninės patalpos a-52, a-53, a-54 negalėjo būti privatizavimo objektu pagal Butų privatizavimo įstatymą. Teismo padarytos išvados dėl galimybės techninių patalpų privatizavimo neatitinka LAT praktikos.

1994-03-10 VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ nebuvo savininke techninės patalpos 65,03 kv. m. ploto, esančios prie buto (duomenys neskelbtini), nes prie šio buto niekad nėra ir nebuvo jokių techninių patalpų. Aplinkybė, kad 1994-03-10 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta techninė patalpa neegzistavo, reiškia, kad jos fiziškai buvo neįmanoma įvykdyti, todėl ji yra niekinė dėl fizinio neįmanomumo.

Teismo išvados, jog nėra aišku kada buvo ir kokio namo yra sudaryta Pastatų vidaus plotų eksplikacija, nepagrįsta. Eksplikacijoje yra nurodytas namo numeris, sudarymo data. Nesutinka su teismo išvada, jog T. L., sudarydama išrašą, buvo Centrinės privatizavimo komisijos narė, nes 1992-10-20 įsakymu buvo paskirta vienos sudėties privatizavimo komisija iš 8 narių, t. y. neliko nei centrinės komisijos, nei komisijų prie butų eksploatavimo kontorų. Mano, jog teismo išvados kas kokiomis patalpomis naudojosi 2005 m. nėra susijusios su šia byla, t. y. nesudaro pagrindo manyti, kad visi gyventojai visada naudojasi techninėmis patalpomis. Taip pat nepagrįstos teismo išvados, jog Visagino butų ūkio įmonė buvo Ignalinos atominės elektrinės sudėtyje, nes UAB „Visagino būstas“ 2015-12-16 rašte nurodyta, jog Butų ūkio skyrius buvo IAE padalinys.

Aplinkybė, kad Visagino butų ūkio įmonės direktorius V. B. „dalyvavo butų privatizavimo procese“ yra nepagrįsta. Vien tai, kad jis pasirašė V. F. prašyme kad neprieštarauja dėl neaiškių techninių patalpų privatizavimo, neįrodo, kad jis dalyvavo butų privatizavimo procese. Jokių šio asmens teisių dalyvaujant privatizavimo procese teismo sprendime nenurodyta.

Mano, kad vien tai, kad byloje yra Paslėptų darbų aktas apie darbus „Įrengtos angos sustiprinimas“ apie tai, kad virš durų angos yra pastatyta metalinė sija (sąrama) ir šie darbai baigti 2000-01-02 neįrodo, kad tuo pačiu metu buvo taip pat užmūryta durų anga, per kurią buvo galima patekti į ginčo patalpas iš koridoriaus. Be to, liudytoja V. Z. nurodė, jog ji nepamena, kad būtų vykusios statybos ir būtų užmūrytos patalpos 14 aukšte, jos buvo užrakintos ir ji jų nevalė. Ji iš darbo valytojos išėjo 2000 m. balandį. V. F. tik 2011 m. sudarė deklaraciją apie statybos užbaigimą bei buvo atlikti kadastriniai matavimai. Jokių įrodymų, kad durų anga buvo užmūryta 2000 m. byloje nėra. Todėl teismo išvados, kad patekti į ginčo patalpas nuo 2000 m. buvo galima tik per V. F. butą nepagrįstos. Nepagrįstai teismas nurodo, jog ieškovai neginčija buto Nr. 59 duomenų, nes ieškinyje yra skundžiami VĮ Registrų centro veiksmai įregistruojant į 59 buto sudėtį ginčo technines patalpas ir prašoma tokius atliktus pakeitimus panaikinti.

Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes nenustačius jokių pažeidimų nebuvo pagrindo taikyti ieškinio senatį. Teismas nurodė, kad byloje neįrodyta, kad atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, t .y. nenustatė jokių pažeidimų. Teismo išvados, kad durų anga, per kurią buvo galima patekti į ginčo patalpas buvo užmūryta 2000 m., kad ieškovai turėjo pastebėti durų angos užmūrijimą yra nepagrįstos, prieštarauja teisės aktams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas sprendime vienu atveju teigia, jog namo gyventojai nesinaudojo ginčo patalpomis, o skaičiuojant ieškinio senaties terminą – nurodo, jog jau naudojosi. Teismas nenurodė jokių aplinkybių, jog namo gyventojai naudojosi ginčo patalpomis. Be to, ieškovai neturėjo galimybių matyti kas vyksta 14 aukšte, nes namo sienos ir perdangos yra nepermatomos. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų kad pagal savo fizines galimybes ieškovai negalėjo nepastebėti durų užmūrijimo. Mano, kad ieškinio senaties terminai yra nepraleisti, nes ieškovų teisių pažeidimas yra susijęs su ginčo patalpų užvaldymu, iš esmės yra tęstinio pobūdžio, ieškovų teisės pažeistos dėl niekinio sandorio, kuriam nuginčyti netaikomi senaties terminai, nuo sužinojimo apie ieškovų teisių pažeidimą nepraėjo ieškinio senaties terminai, ieškovai neturėjo pareigos sužinoti apie savo teisių pažeidimus anksčiau nei sužinojo.

Teismas neišnagrinėjo svarbiausių faktinių aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys. Teismas sprendime nenustatė kas buvo techninių patalpų a-52, a-53, a-54 savininkas ginčijamo sandorio sudarymo metu, nenurodė jokių argumentų, kad: 1994-03-10 pirkimo – pardavimo sutarties dalyku buvo būtent techninės patalpos a-52, a-53, a-54; V. F. buvo subjektas, kuriam įstatymo buvo suteikta teisė privatizuoti technines patalpas a-52, a-53, a-54; techninės patalpos galėjo būti privatizavimo objektas; VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ buvo subjektas, kuriam įstatymo buvo suteikta teisė parduoti technines patalpas a-52, a-53, a-54. Mano, kad visiškai nebuvo nustatytos sąlygos ir aplinkybės, kurios būtinos tirti ir nustatyti sprendžiant bylą dėl teisės privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą.

Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-13 sprendimą. Apeliantai klaidingai interpretuoja atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, neva atsakovė sutiko, kad techninės patalpos, esančios daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) 14 aukšte nebuvo sutarties dalyku. Tuo atveju, jei sutarties dalykas buvo ne šioje byloje ginčo dalyku esančios techninės patalpos, bet kitos patalpos, ši aplinkybė nedaro sutarties negaliojančia, o įmonė negali būti laikoma tinkamu atsakovu šioje byloje, todėl neturėtų būti nagrinėjamas įmonės veiksmų teisėtumas bei IAE atžvilgiu negali būti taikomos jokios teisinės pasekmės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, jog sutartis sudaryta neteisėtai. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog techninės patalpos laikomos bendrojo naudojimo patalpomis, kad jomis rūpinosi visi namo gyventojai, jas prižiūrėjo name veikianti bendrija. Taip pat nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad techninės patalpos yra namo priklausinys ir laikytinos bendro naudojimo patalpomis. Bendrijos atstovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų apeliantų teiginius, kad techninės patalpos reikalingos bendroms namo reikmėms, dėl kurių galėtų būti pripažintos bendrosios nuosavybės teise priklausančios visiems namo gyventojams. Apeliantai nepateikė jokių duomenų, kad atsakovui V. F. naudojant technines patalpas savo reikmėms, nukenčia visų daugiabučiame esančių butų savininkų interesai, kad dėl to negalima prižiūrėti, eksploatuoti ar kitaip valdyti kokių nors inžinerinių tinklų sistemų. Be to, nei UAB „Visagino būstas“, bei namo bendrija nereiškė atsakovui V. F. pretenzijų dėl techninių patalpų valdymo.

Nesutinka su apeliantų argumentais, jog sutartis yra niekinė dėl suklastotų dokumentų, nes byloje esantys duomenys bei įrodymai neleidžia daryti prielaidos, kad sudarant sutartį buvo vadovautasi suklastotais dokumentais. Apeliantai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog privatizavimo komisijos nariai atliko neteisėtus veiksmus. Tai, kad nėra išlikę jokių duomenų susijusių su 1994-01-02 privatizavimo komisijos sprendimu, neįrodo, jog tokio sprendimo niekada nebuvo. Dėl techninių patalpų akto atsakovė nepasisako, nes sutartis buvo sudaryta vadovaujantis privatizavimo komisijos sprendimu Nr. 58, o ne techninių patalpų įvertinimo akto pagrindu.

Mano, kad nėra pagrindo teigti, kad privatizavimo komisijos sprendimo Nr. 58 išrašas yra suklastotas, nes išrašai buvo daromi ant iš anksto paruoštų formų, todėl jame padaryti patikslinimai nebuvo neteisėti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad privatizavimo komisija veikė neteisėtai ar atliko neteisėtus veiksmus. Nuo techninių patalpų privatizavimo praėjo daugiau kaip 20 metų, todėl įmonėje nėra išlikę visi dokumentai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti kokie įgaliojimai buvo. Teismas sprendime atskleidė bylos esmę, todėl dėl visų argumentų pasisakyti neturėjo. Pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, todėl ji turėjo įsitikinti ar pardavėjui priklauso parduodamas daiktas. Notarės veiksmai, tvirtinant sutartį, niekada nebuvo ginčijami, todėl mano, jog apeliantams nekilo abejonių dėl jų teisėtumo. Įmonė, perduodama Visagino valstybei butų ūkio įmonei dokumentus bei duomenis apie perduodamus objektus, nurodė tik gyvenamąsias patalpas, tačiau byloje nėra duomenų, kad įmonės balanse nebuvo negyvenamųjų patalpų. Teisės aktai numatė, kad privatizuojamuose daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios patalpos taip pat galėjo būti privatizuojamu objektu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį. Ieškinio senatis skaičiuojama nuo 2000 m., kada V. F. užmūrijo angą per kurią buvo galima patekti į technines patalpas. Sutartis yra įvykdyta, todėl tai nėra tęstinis pažeidimas. Mano, jog žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra tikslingas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. F. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-13 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teiginiai apie 1994-03-10 pirkimo – pardavimo sutarties tapatumą yra neteisingi. Teismas teisingai identifikavo, jog ginčo patalpos yra sutarties dalykas. V. F. jokių kitų patalpų neįgijo. Tai, kad sutartyje nurodytas bendras patalpų plotas nedaro sutarties niekine. Nedidelis patalpų ploto neatitikimas taip pat nedaro jos niekine, nes matavimų paklaida yra įmanoma. Patalpų teisinė registracija taip pat nenulėmė jų pirkimo neteisėtumo, nes registracija atlieka teisę išviešinančią funkciją. Teismas tinkamai identifikavo 1994-03-10 pirkimo – pardavimo dalyką – patalpas, esančias buto 59 sudėtyje.

Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad patalpos buvo bendro naudojimo ar priklausinys ir butų privatizavimo metu perėjo jų nuosavybėn. Nėra jokių įrodymų, kad butų savininkai privatizavimo metu butų išreiškę valią dėl šių patalpų įsigijimo. Taip pat nėra duomenų, jog jie už šių patalpų šildymą mokėjo ar jas prižiūrėjo. Teismas teisingai nustatė, kad ginčo patalpos galėjo būti privatizuojamos. Ta aplinkybė, jog nėra išlikęs 1994-01-02 sprendimas Nr. 58, nereiškia, kad šio sprendimo nebuvo. Tai, kad išraše nurodyta išeiginė diena, taip pat nepatvirtina, kad sprendimo nebuvo. Darant išrašą, galėjo būti padaryta techninė klaida dėl datos. T. L. nurodė visas aplinkybes susijusias su išrašo darymu. Tuo metu buvo privatizuojama daug butų, todėl gali būti, jog dokumentą rengė ne vienas asmuo, todėl papildoma rašysenos ekspertizė nepatvirtintų suklastojimo fakto. Tai, kad patalpų įvertinimo aktai yra su trūkumais, nedaro pirkimo – pardavimo sutarties negaliojančia.

Pažymi, kad privatizavimo procesas vyko ne tik pagal Butų privatizavimo įstatymą, bet ir pagal 1991-02-28 Valstybinio turto privatizavimo įstatymą, todėl negyvenamosios patalpos galėjo būti savarankišku nuosavybės teisių objektu. Neteisingas privatizavimo pagrindo nurodymas atskiruose dokumentuose sutarties negaliojančia nedaro.

Teismas, remdamasis atsakovo V. F. parodymais, paslėptų darbų aktu padarė pagrįstą išvadą, kad 2000-01-02 buvo užmūrytas įėjimas iš bendro koridoriaus į ginčo patalpas ir buvo atliekami remonto darbai, apie kuriuos ieškovai negalėjo nežinoti ir nepastebėti. Ieškovai, kaip bendrasavininkiai turėjo teisinę pareigą domėtis ir rūpintis patalpų, kurias laikė bendromis, būklė ir likimu. Bylos duomenys patvirtina, kad dalimi negyvenamųjų patalpų naudojasi atskiri butų savininkai savo individualiems poreikiams, todėl jie turėjo interesą ir galimybę žinoti, kurios patalpos yra laisvos, o kuriomis naudotis atsirado kliūtis. V. F. patalpų įgijimo fakto neslėpė, todėl, būdami atidūs ir rūpestingi, ieškovai būtų žinoję patalpų pirkimo faktą. Nesutinka, kad pažeidimas tęstinis ir ieškinio senatis netaikoma. Reikalavimams pašalinti niekinio sandorio pasekmes taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas.

Ieškovai neįrodė atsakovo V. F. nesąžiningumo. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai jį laikė sąžiningu, nes V. F. laikėsi tuo metu nustatytų privatizavimo procedūrų, o sutartis buvo patvirtinta notaro. Jokių duomenų apie padarytą nusikalimą nėra, todėl ginčo patalpos negali būti išreikalautos iš V. F..

Mano, kad nėra pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliantai išimtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė ir nepagrindė. Mano, kad tokių aplinkybių nėra, nes byloje nustatytos visos aplinkybės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.. p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantai prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Būtinumą lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra būtinas, todėl skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nėra poreikio. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.

Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas V. F. nuosavybės teise valdo butus, esančius name (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. F. 1992-07-02 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo butą Nr. 56, esantį namo 13 aukšte, o 1999-09-09 įgijo butą Nr. 59, esantį 14 namo aukšte (t. 1, b. l. 33-34, 36-40, 54, 57-61).

Atsakovas V. F. 1993-12-20 Privatizacijos komisijos pirmininkui pateikė pareiškimą, prašydamas leisti jam privatizuoti technines patalpas prie gyvenamojo kambario (t. 4, b. l. 82-83). Privatizacijos komisijos 1994-01-02 sprendimu Nr. 58 V. F. leista nupirkti techninę patalpą. Perkama patalpa įvertinta 1994-03-03 aktu, o 1994-03-10 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu V. F. nupirko 65,03 kv. m. technines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 71-81). Atsakovas V. F. 1999-09-09 pirkimo-pardavimo sutartimi iš V. A. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo V. F. 1999-09-28 prašymo pagrindu nupirktos pagal 1994-03-10 pirkimo-pardavimo sutartį techninės patalpos 1999-10-13 įregistruotos prie buto Nr. 59 (t. 1, b. l. 63-64). Techninės patalpos 65,03 kv. m. ploto (a-52 – a-54) nuo 1992-07-10 įrašytos į buto Nr. 59 apskaitą (t. 2, b. l. 10-13).

Atsakovas V. F. 1999 m. užsakė UAB „Svertas“ buto, esančio (duomenys neskelbtini) perplanavimo projektą. Pagal projektą numatyta sujungti butą Nr. 59 su nupirktomis techninėmis patalpomis, demontuojant įrengtą durų angą, o kitą durų angą užmūrijant plytomis. Projekto sprendiniai suderinti su Visagino m. savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriumi, projektui įgyvendinti gautas leidimas statyboms. Deklaracija apie statybos užbaigimą užpildyta 2011-01-04 ir 2011-01-13 įregistruoti nauji buto Nr. 59 kadastriniai duomenys (t. 1, b. l. 12-19, 57-58, 65-69).

Byloje kilo ginčas tarp daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų dėl bendrojo naudojimo namo patalpų privatizavimo. Apeliantai nesutinka su Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-13 sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Reikalauja pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1994-03-10 pripažinti niekine, negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir ją panaikinti. Teigia, kad atsakovui V. F. neteisėtai buvo įregistruota nuosavybės teisė į technines patalpas, esančias namo 14 aukšte ir pažymėtas indeksais a-52, a-53, ir a-54. Šios patalpos yra bendro naudojimo ir priklauso viso namo butų savininkams bendrosios nuosavybės teise, Ignalinos VAE nebuvo namo ir ginčo patalpų savininkė. Apeliantų nuomone, ginčijama 1994-03-10 sutartis sudaryta suklastojus 1994-01-02 sprendimą Nr. 58.

Kaip minėta, ieškovai yra įvairių butų daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), savininkai. Butai privatizuoti pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, laikotarpiu nuo 1992-03-04 iki 1994-11-09, išskyrus ieškovą B. M., kuris butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo mainų sutarties pagrindu 1994-11-09. Pateiktuose VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose, įrašų apie tai, kad ieškovų butai turi priklausinius iš kito registro ar kitas daiktines teises, nėra (t. 1, b. l. 33-34, 36-40).

Bylos duomenimis Ignalinos atominės elektrinės (toliau – IAE) balanse iki privatizavimo proceso pradžios buvo 251 gyvenamasis namas, tame tarpe ir namas Nr. (duomenys neskelbtini)IAE direktoriaus įsakymu, privatizavimo darbams vykdyti buvo sudarytos privatizavimo komisijos, kurių sudėtis ir galiojimo terminai buvo kelis kartus keičiami (t. 3, b. l. 23-42). Privatizavimo procesas buvo vykdomas pagal 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ bei jį papildžiusius Centrinės privatizavimo komisijos posėdžių protokolus.

Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. posėdžio protokolo Nr. 37 4 punkte išaiškinta, kad negyvenamosios patalpos, kurios nebuvo įtrauktos į butų savininkų inventorines bylas kaip jų butų priklausiniai, miesto, rajono savivaldos organo sprendimu galėjo būti perduotos neatlygintinai butų savininkams, jeigu pastarieji pareiškė tokį prašymą ir notariškai susitarė dėl tokių patalpų naudojimo, eksploatavimo bei techninės priežiūros sąlygų (4.2.2.2 papunktis). Taigi, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, daugiabučio namo negyvenamosios patalpos, kurios butų privatizavimo procese netapo visų bendraturčių bendrąja daline nuosavybe, liko viešosios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje, galėjo būti savarankišku nuosavybės teisių objektų ir kitų įstatymų pagrindu perleistos kitiems asmenims. Kaip minėta, pateiktuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose, įrašų apie tai, kad ieškovų butai turi priklausinius iš kito registro ar kitas daiktines teises, nėra.

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad techninės patalpos a-52, a-53, ir a-54 ginčo sutarties sudarymo metu priklausė viso namo butų savininkams bendrosios nuosavybės teise ir negalėjo būti parduotos atsakovui V. F..

Įstatymas reglamentuoja, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka (CK 1. 7 str. 2 d.).

Atsakovui V. F. techninės patalpos parduotos 1994-03-10 sutartimi, o tuo metų galioję įstatymai nenumatė, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, priimtas 1995 m. vasario 21 d. nustatė, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno savininko dalis bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga nuosavybės teise jam priklausančių patalpų plotui (Įstatymo 20 straipsnis). Šis įstatymas įsigaliojo nuo paskelbimo, o paskelbtas jis buvo 1995-03-08 leidinyje „Valstybės žinios“ Nr. 20. Taigi, nuostata, kad namo bendrojo naudojimo patalpos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, įstatymu reglamentuota po ginčijamos 1994-03-10 sutarties sudarymo, todėl ieškovų teisės negalėjo būti pažeistos, nes 1994-03-10 jie nebuvo namo bendrojo naudojimo patalpų savininkais. Nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name Nr. 6, esančiame (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija buvo įregistruota 2004-11-02, bendro naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą bendrijos įgaliotam asmeniui perdavė UAB „Visagino būstas“ 2004-11-05 aktu (t. 2, b. l. 18, t. 3, b. l. 68). Pažymėtina, kad bendrijos įsteigimas savaime nereiškia, kad privačios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą ir nesuteikia bendrijai pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises.

Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Visagino m. bendrijos komisija 2005-04-03 surašė „Techninių patalpų (BNV), esančių gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), tikrinimo aktą“, kuriame konstatavo kiek techninių patalpų turi namas ir kaip jos naudojamos (t. 2, b. l. 8-9). Techninės patalpos a-52, a-53 ir a-54, esančios 14 aukšte į aktą neįrašytos ir ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad patalpos nebuvo laikomos namo bendrojo naudojimo patalpomis ir negalėjo priklausyti visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip teigia ieškovai.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas V. F. prašymą leisti privatizuoti technines patalpas pateikė 1993-12-20 Privatizacijos komisijos pirmininkui. Privatizavimo komisijos įgaliojimai pagal IAE direktoriaus 1993-05-04 įsakymą Nr. 152, suderintą su Visagino VBŪĮ nebuvo pasibaigę, todėl komisija galėjo priimti 1994-01-02 sprendimą Nr. 58. Kadangi ieškovai šio sprendimo neginčija, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimas galimai suklastotas, nepateikė, argumentai, kad privatizacijos komisijos 1994-01-02 išrašas iš sprendimo Nr. 58 yra suklastotas tik dėl jame klaidingai nurodytos datos (1994 m. sausio 2 d. buvo nedarbo diena) ir archyve neišsaugoto (nerasto) dokumento originalo, negali būti laikomi pagrįstais. Pažymėtina, kad būtent šio sprendimo pagrindu 1994-03-03 aktu įvertinta perkama 65,03 kv. m. ploto patalpa (204,77 Lt) ir ginčo 1994-03-10 sutartimi V. F. techninė patalpa 65,03 kv. m. ploto parduota už 204,77 Lt.

Ieškovai, deklaruodami savo teisių pažeidimą dėl techninių patalpų pardavimo atsakovui, nepaaiškino, kaip konkrečiai jų teisės yra pažeistos. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kaip namo savininkai naudojo patalpas, kaip ir kas jas prižiūrėjo, kokius mokesčius už jas mokėjo ir pan. Teigdami, kad patalpose buvo namui būtina bendra įranga, jokių duomenų apie tai, kad dėl ginčo patalpų pardavimo atsakovui V. F. sutriko gyvenamojo namo eksploatacija, gyventojai patyria nepatogumus ar pan., ieškovai nenurodė ir neįrodinėjo.

Kolegijos vertinimu, apeliantų argumentai, kad atsakovas V. F. įgijo technines patalpas ne 14, bet 13 aukšte prieštarauja byloje esamiems įrodymams. Pagal 1992-09-21 ir 2004-12-03 pastato vidaus plotų eksplikaciją 13 aukšte techninių patalpų, atitinkančių 65,03 kv. m. plotą, nėra, o 14 aukšte patalpos a-52, a-53 ir a-54 iš esmės sutampa su nupirktų patalpų plotu ir yra virš atsakovo V. F. buto Nr. 56, kaip byloje ir tvirtina atsakovas (t. 1, b. l. 9-10, t. 4, b. l. 69-70). Apeliantų argumentą paneigia ir ta aplinkybė, kad techninės patalpos a-52 – a-54, 65,03 kv. m. ploto 1992-07-10 yra įrašytos į buto Nr. 59 techninės apskaitos bylą (t. 2, b. l. 10-13). Logiška, kad tiek sprendime Nr. 58, tiek 1994-03-10 sutartyje padarytas įrašys „techninės patalpos prie buto“ nereiškia jų fiziško buvimo šalia buto, o reiškia patalpų priklausimą konkrečiam butui, šiuo atveju, perkant patalpas jos priklausė butui Nr. 56 ir tik po 1999-09-09, atsakovui įgijus butą Nr. 59, patalpos įrašytos prie šio buto.

Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes teisė į ieškinį atsiranda nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą. Apeliantų teigimų, ieškinio senatis nepraleista, nes ieškovai apie savo teisų pažeidimą sužinojo 2011 m., kuomet buvo užmūrytas įėjimas į ginčo patalpas, o be to, pažeidimas, susijęs su patalpų užvaldymu, yra tęstinio pobūdžio, todėl senatis netaikoma.

Kolegija nesutinka su apeliantų argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms dėl ieškinio senaties taikymo.

Ieškinio senatis– tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 1.127 str. 1 d.). Kuomet asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipia į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą ir kitos šalies nepripažįstamą teisę, priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Tuo atveju teisės pažeidimas įsisenėja ir negali būti teismo pašalintas priverstinai, kitai šaliai tam prieštaraujant.

Ginčo teisinio santykio atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas gali būti taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo galiojant 1964 m. CK, bet iki 2000 m. CK įsigaliojimo (2001-07-01) dar nepasibaigė.

Nagrinėjamu atveju ieškovai apie tariamą savo teisių pažeidimą turėjo vėliausiai sužinoti 1999 m. pabaigoje, 2000 m. pradžioje, kuomet atsakovas užmūrijo įgytų techninių patalpų durų angą, ką patvirtina „Paslėptų darbų aktas“, ir pradėjo buto Nr. 59, esančio (duomenys neskelbtini), remontą pagal UAB „Svertas“ paruoštą projektą (t. 1, b. l.12-19, t. 2, b. l. 7). Tikėtina, kad asmuo, pradėdamas buto rekonstrukcijos darbus, naudodamas tam skirtas statybines medžiagas, įrankius, įvairią buto įrangą ir pan. tokių darbų nevykdys visiems prieinamose patalpose prie atvirų durų. Darbai vyko gan ilgą laiką, nes Deklaracija apie statybos užbaigimą užpildyta 2011-01-04, todėl ieškovai, būdami apdairūs ir rūpestingi namo gyventojai negalėjo nepastebėti ir negirdėti remonto darbų skleidžiamų garsų. Taigi, ieškovai, pareikšdami ieškinį 2014-06-19, ieškinio senatį praleido. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės teikia pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Visagino miesto apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos atsakovo V. F. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 200 Eur advokato pagalbos išlaidų, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (5 t, b. l. 136, CPK 93 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) F. B., a. k. (duomenys neskelbtini) O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 33,33 Eur (trisdešimt tris eurus 33 euro centus) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovo V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.