- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-855-653/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-6-69880-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- Ž. S.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės, Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Mogo Lt .
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4642,12 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2014-11-10 su atsakovu sudarė transporto priemonės draudimo sutartį LD Nr. 102343618, kurios pagrindu apdraudė automobilį. 2015-05-16 įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo vairuojamas automobilis nuslydo nuo važiuojamosios kelio dalies, nes ieškovas nepastebėjo staigaus posūkio, atsitrenkė į pakelėje buvusį medį, automobilis buvo smarkiai apgadintas. Įvykus eismo įvykiui, policijos nekvietė, nes jam tai pirmas eismo įvykis, ieškovas buvo šoko būsenoje. Automobilio remontas kainavo 4729,01 Eur, atlikus privalomąją 86,89 Eur išskaitą, atsakovas ieškovui privalo sumokėti 4642,12 Eur draudimo išmoką pagal Draudimo sąlygų 1.22 p., 7p., 8p..
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas policijos nekvietė, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiu būdu, atsakovas negalėjo nustatyti žalos administravimui reikšmingų aplinkybių, tokių kaip: ar eismo įvykis tikrai buvo, ar eismo įvykis įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodo vairuotojas, kas vairavo transporto priemonę, ar nebuvo aplinkybių, kurios leistų įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Draudimo įstatymo 96 str. draudžia draudikui išmokėti draudimo išmoką, neįsitikinus ar draudžiamasis įvykis tikrai buvo ir kokiomis aplinkybėmis buvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta automobilio BMW3 320D, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo ( Casko) sutartis. Ieškovas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, nes Draudimo taisyklių 13.2.11.2 punktas numato draudėjui pareigą apie draudžiamąjį įvykį nedelsiant pranešti kompetentingoms institucijoms- policijai, kai to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Ieškovas policijos į eismo įvykio vietą nekvietė, automobilį iš eismo įvykio vietos pašalino ir išgabeno į savo tėvų gyvenamąją vietą, tokie ieškovo veiksmai kvalifikuotini kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ( LR ATPK 127 str.2 d., 130 str.1 d.). Pagal draudimo taisyklių 8.1.7. p. nuostatas, nustatančias, jog įvykus autoavarijai apdraustasis pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, toks įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Draudimo taisyklių 8.1.5 punktas nustato, jog nedraudžiamuoju įvykiu pripažįstama, jeigu žala atsirado dėl to, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama techniškai netvarkinga, t.y., kai ją naudoti draudžia Lietuvos Respublikos teisės aktai. Byloje nustatyta, jog ieškovo automobilis vasaros metu buvo eksploatuojamas žieminėmis dygliuotomis padangomis ( b.l. 76), t.y. pažeidžiant KET 277 str. nuostatas, todėl ir dėl šių nustatytų aplinkybių, ieškovo sukeltas eismo įvykis galėtų būti pripažintas nedraudžiamuoju. Tokiu būdu, ieškovui nesilaikius draudimo sutarties sąlygų, įvykus eismo įvykiui, t.y. neiškvietus policijos, pasišalinus iš eismo įvykio vietos, jis užkirto kelią atsakovui tinkamai administruoti žalą, išsiaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes, būtinas nustatant draudžiamąjį įvykį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nurodė, kad nepaisant visų akivaizdžių duomenų, atsakovas elgėsi nesąžiningai – savo transportavimo automobiliu ieškovo automobilį atgabeno remontui, derino remonto sąmatą. Jau 2015-05-16 apžiūros metu buvo aišku, kad padangos – žieminės, prašyme išmokėti draudimo išmoką buvo aiškiai nurodyta, jog policijai nepranešta. Teismas šių aplinkybių neįvertino, atsižvelgė tik į ieškovo draudimo apsaugos sutarties pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad aplinkybė, jog nebuvo kviesta policija, yra itin svarbi, nes atsakovas prarado galimybę surinkti ir patvirtinti visus duomenis, kurie leistų įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu.
Pagal Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Atsakovas šiuo atveju dėjo maksimalias pastangas išsiaiškinti aplinkybes. Atsakovas negalėjo remtis tik prielaidomis. Autoservisą, į kurį buvo gabenamas automobilis, pasirinko pats ieškovas. Vykdydamas tarp šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatas, atsakovas savo automobiliu nugabeno ieškovo automobilį į autoservisą.
2015-07-08 ieškovo tėvas pateikė autoservisui prašymą suremontuoti automobilį, nurodė, kad apmokėjimas bus sprendžiamas bet kokiu būdu. Taigi, net ir sužinojęs, kad įvykis yra pripažintas nedraudžiamuoju, jis vis tiek sutiko savo transporto priemonę remontuoti ir apmokėti už darbus.
Tyrimas vyko tik vieną mėnesį, nepažeidžiant Taisyklių 9.15 p.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės sumokėti draudimo išmoką.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas policijos į eismo įvykio vietą nekvietė, automobilį iš eismo įvykio vietos pašalino ir išgabeno į savo tėvų gyvenamąją vietą, tokie ieškovo veiksmai kvalifikuotini kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ( LR ATPK 127 str.2 d., 130 str.1 d.). Apeliantas jokių nesutikimo su tokia teismo išvada argumentų nenurodė, tik atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Be to, apeliantas pažymėjo, jog, pildydamas prašymą išmokėti draudimo išmoką, jis pats aiškiai nurodė, jog policijai apie eismo įvykį nepranešta. Taigi, minėtos pirmosios instancijos teismo išvados apelianto nėra apelianto nuginčytos ar paneigtos byloje esančiais įrodymais.
Pagal LR Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. ir 3 d. draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo.
Taigi, šiuo atveju aplinkybės, jog atsakovas nugabeno ieškovo automobilį į autoservisą, jog derino remonto sąmatą, neatleido atsakovo nuo minėtos įstatyme numatytos pareigos rinkti ir tirti įrodymus tam, kad būtų nustatytos būtinos eismo įvykio aplinkybės.
Kita vertus, apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog suteiktos paslaugos ir atlikti automobilio remonto darbai neatitiko jo interesų - buvo nereikalingi, netikslingi, neekonomiški ar pan. Priešingai, 2015-07-08 prašymas atlikti remonto darbus (b.l. 166) patvirtina, jog automobilio remontas atitiko ieškovo interesus, o įrodymai apie sąmatos derinimą (b.l. 101) papildomai rodo, jog sąmatos suderinimas nepatvirtina, kad įvykis pripažintinas draudžiamuoju/nedraudžiamuoju. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo sprendimo dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką priėmimo termino pažeidimą. Tokiu būdu darytina išvada, kad tai, jog atsakovas įvykio aplinkybių tyrimo metu vykdė savo sutartines prievoles (gabeno automobilį, derino sąmatas ir pan.) nereiškia, kad atsakovas veikė nesąžiningai arba, kad suteikė ieškovui nepagrįstų lūkesčių, jog įvykis bus pripažintas draudžiamuoju.
Dėl nurodytų motyvų, esant pirmosios instancijos teismo nustatytam ir apelianto nenuginčytam faktui, jog ieškovas pažeidė draudimo sutarties sąlygas ir eismo įvykis nepripažintinas draudžiamuoju, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-31 d. sprendimą palikti nepakeistą.