- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-718-467/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11084-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- P. G.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. D. ir atsakovo P. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui P. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė S. D. 2013 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininko P. G. 27 800 Lt skolos, 5 824,57 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko P. G. kreditorei S. D. 27 800 Lt skolos, 5 824,57 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Skolininkui P. G. 2013 m. balandžio 24 d. pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir teismui juos priėmus, teismas pasiūlė kreditorei pareikšti ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovė S. D. nustatytu terminu pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo P. G. 27 800 Lt skolos, 5 824,57 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. birželio 2 d. paskolino atsakovui 17 500 Lt, 2009 m. liepos 20 d. paskolino atsakovui 24 000 Lt. Atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą iki 2009 m. rugsėjo 15 d., tačiau iki nurodytos datos atsakovas grąžino ieškovei tik 5 700 Lt, o likusios skolos dalies negrąžino. Ieškovė 2012 m. sausio 12 d. parašė atsakovui įspėjamąjį laišką, kuriuo pareikalavo skolą grąžinti. Atsakovas įsipareigojo visą skolą padengti per 2012 vasario mėnesį. Atsakovas skolos iki 2012 vasario mėnesio negrąžino, bet 2012 m. kovo 29 d. įsipareigojo kiekvieno mėnesio 25 dieną mokėti ieškovei po 2 000 Lt iki visiško skolos padengimo. Nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. birželio 25 d. atsakovas sumokėjo ieškovei 8 000 Lt, tačiau likusios skolos dalies iki šios dienos negrąžino.
Atsakovas P. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis sumokėjo ieškovei skolą pinigine Western Union perlaida iš Libano į Dubliną 2010 metais, taip pat kitais mokėjimo būdais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei S. D. iš atsakovo P. G. 27 800 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino, jog ieškovės į bylą pateikti skolos rašteliai patvirtina, kad ieškovė paskolino atsakovui 27 800 Lt sumą. Nors atsakovas atsiliepime ir teigė, kad jis siuntė ieškovei pinigines perlaidas ir taip skolą grąžino, jis teismui nepateikė jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų. Kadangi paskolos rašteliuose šalys nebuvo susitarusios dėl netesybų, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl delspinigių priteisimo. Teismas pažymėjo, kad, nesant šalių rašytinio susitarimo, įstatymai numato galimybę reikšti ieškinį dėl palūkanų priteisimo ir tai išplaukia iš CK 6.873, 6.210 straipsnių nuostatų taikymo, tačiau tokio prašymo ieškovė nepareiškė, o pareiškė netinkamą prašymą – priteisti delspinigius, todėl pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės teises atstovavo advokatas, o teismas šios kategorijos byloje neprivalo būti aktyvus.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 5 824,57 Lt priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog, nors ieškovė pačiame ieškinyje keletą kartų nurodė, kad prašo priteisti 5 824,57 Lt delspinigių, tačiau iš ieškinio faktinio pagrindo neabejotinai matyti, kad ieškovė faktiškai prašė priteisti 5 824,57 Lt kompensacinių palūkanų, t.y. minimalius nuostolius už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Civilinio proceso įstatymas nenustato pareigos ieškovui ieškinyje nurodyti faktinių aplinkybių teisinę kvalifikaciją, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo tinkamai teisiškai kvalifikuoti ieškovės ieškinio faktinį pagrindą. Skundžiama sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 5 824,57 Lt priteisimo, ne tik prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, bet ir pažeidžia visiško nuostolių atlyginimo principą, kadangi ieškovei nėra priteisti net minimalūs nuostoliai. Ieškovė klaidingai įvardijo palūkanas kaip delspinigius, prašydama juos priteisti. Argumentai, kad ieškovės interesus teisme atstovavo advokatas, o teismas šios kategorijos byloje neprivalo būti aktyvus, neturi reikšmės, nes ši aplinkybė nepanaikina teismo pareigos tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir pritaikyti teisės normas, atitinkančias ieškinio faktinį pagrindą.
Atsakovas P. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo ieškovės naudai 8 791,50 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už šią sumą; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apie 2013 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, atsakovui nebuvo pranešta ir nebuvo paskelbta interneto puslapio www.teismai.lt skyrelyje „teismų pranešimai“. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2010 m. liepos 7 d. sumokėjo ieškovei 648 USD (1791,59 Lt) Western Union perlaida. Atsakovas 2009-2011 m. ieškovei sumokėjo apie 7 000 Lt grynaisiais.
Atsiliepimas
Atsakovas P. G. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė, atstovaujama kvalifikuoto teisininko, pareiškė aiškų reikalavimą priteisti 5 824,57 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Toks prašymas buvo ne vieną kartą išdėstytas ieškinio dėstomojoje dalyje ir net atskirame skyriuje, pavadintame „Dėl delspinigių“ bei grindžiamas teisiniais argumentais, taip pat nurodytas kaip atskiras ieškinio dalykas. Todėl ieškovės teiginiai, kad ji, atstovaujama profesionalaus teisininko, tiesiog suklydo, yra nelogiškas ir neatitinka ieškinio turinio ir dalyko. Ieškovė, skolindama pinigus, privalėjo tinkamai įvertinti galimą riziką bei paskolos raštelyje numatyti, kad už negrąžintą skolą bus skaičiuojamos palūkanos. Ieškovė, neturėdama jokio pagrindo, reikalauja palūkanas skaičiuoti nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. Tačiau, kaip matyti iš ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių, ieškovė pati geranoriškai sutiko, kad skola būtų apmokėta iki 2012 m. vasario mėnesio, o vėliau sutiko, kad skola būtų apmokama dalimis, neskaičiuojant palūkanų.
Ieškovė S. D. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovo argumentai apie tai, kad jam nebuvo pranešta apie 2013 m. rugsėjo 23 d. posėdį yra nepagrįsti, nes viešoje teismo tvarkaraščių paieškos svetainėje www.teismai.lt/tvarkarasciai informacija apie teismo posėdį buvo paskelbta. Be to teismas siuntė atsakovui procesinius dokumentus jo gyvenamosios vietos adresu, atsakovas juos priėmė, pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovo nurodomas 2010 m. liepos 7 d. pavedimas, kuriuo jis sumokėjo ieškovei 648 JAV dolerių, yra visiškai nesusijęs su šioje byloje pareikštu ieškovės reikalavimu dėl 27 800 Lt skolos priteisimo. Ieškovė 2009 m. rugpjūčio 7 d. Western Union perlaida paskolino atsakovui 800 JAV dolerių. Atsakovo atliktas 648 JAV dolerių mokėjimas yra susijęs būtent su minėtos skolos grąžinimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – išrašą iš interneto tinklapio www.teismai.lt (b.l. 75), išrašą iš Lietuvos banko interneto tinklapio (b.l. 77), mokėjimo nurodymą (b.l. 90).
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo - atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, byla nagrinėjama abiejų šalių apeliacinių skundų ribose.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas P. G. 2009 m. birželio 2 d. pasirašė paskolos raštelį, įsipareigodamas grąžinti ieškovei S. D. 17 500 Lt sumą iki 2009 m. rugsėjo 15 d. (b.l. 5). Atsakovas 2009 m. liepos 20 d. pasirašė paskolos raštelį, kuriuo įsipareigojo grąžinti ieškovei 24 000 Lt sumą iki 2009 m. rugsėjo 15 d. (b.l. 7). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas iki 2009 m. rugsėjo 15 d. grąžino ieškovei 5 700 Lt, taip pat laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. birželio 25 d. grąžino ieškovei 8 000 Lt, todėl iš viso atsakovas liko skolingas ieškovei 27 800 Lt ir šią sumą ieškovė prašė priteisti. Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 824,57 Lt delspinigių, skaičiuojant 5 procentus nuo negrąžintos paskolos dalies. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes (jog jis siuntė ieškovei pinigines perlaidas ir grąžino skolą), todėl ieškovės reikalavimą priteisti 27 800 Lt negrąžintos skolos tenkino, tačiau netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 5 824,57 Lt delspinigių.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi apie 2013 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, atsakovui nebuvo pranešta ir nebuvo paskelbta interneto puslapio www.teismai.lt skyrelyje „teismų pranešimai“. Teisėjų kolegija tokius atsakovo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
CPK 133 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Taigi įstatymas įpareigoja teismą specialiame interneto tinklalapyje pranešti apie teismo posėdžius tik tuo atveju, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Kadangi šiuo atveju byla iš esmės buvo nagrinėjama 2013 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, teismas neturėjo pareigos apie teismo posėdį paskelbti interneto puslapyje www.teismai.lt.
Bylos duomenys tvirtina, kad šaukimą į 2013 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdį pirmosios instancijos teismas atsakovui išsiuntė adresu Strazdelio g. 4-5, Vilniuje, tačiau vokas į teismą grįžo neįteiktas su atžyma, kad adresatas dokumentų neatsiėmė (b.l. 51), nors šį adresą atsakovas nurodė tiek prieštaravimuose dėl teismo įsakymo (b.l. 17), tiek atsiliepime į ieškinį (b.l. 36), tiek ir prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo (b.l. 41). Be to atsakovas priėmė šiuo adresu teismo jam siųstus procesinius dokumentus (b.l. 15, 35, 40). Pirmosios instancijos teismas šaukimą į 2013 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdį persiuntė atsakovui adresu Šviesos g. 14-68, Grigiškės, Vilniuje, tačiau vokas į teismą taip pat grįžo neįteiktas su atžyma, kad adresatas dokumentų neatsiėmė (b.l. 52). Šaukimą į teismo posėdį pirmosios instancijos teismas atsakovui pakartotinai išsiuntė adresu Strazdelio g. 4-5, Vilniuje, tačiau vokas vėl grįžo į teismą neįteiktas su atžyma, kad adresatas dokumentų neatsiėmė (b.l. 57). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 str. 1 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas neinformavo teismo, jog jo adresas būtų pasikeitęs. Teismas, neturėdamas duomenų, jog atsakovo adresas yra pasikeitęs, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas teikė procesinius dokumentus teismui, juose nurodydamas adresą Strazdelio g. 4-5, Vilniuje ir priimdavo teismo šiuo adresu jam siųstus procesinius dokumentus, pagrįstai siuntė atsakovui procesinius dokumentus jo nurodytu adresu Strazdelio g. 4-5, Vilniuje ir laikė juos įteiktais (CPK 121 str. 2 d.). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių pranešimo apie teismo posėdį tvarką, ir apie teismo posėdį atsakovą informavo tinkamai.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog 2010 m. liepos 7 d. iš Libano į Dubliną pinigine perlaida sumokėjo ieškovei 1 791,51 Lt. Šį argumentą atsakovas grindžia kartu su apeliaciniu skundu pateikta Western Union perlaida (b.l. 76), tačiau pateiktas dokumentas yra surašytas ne lietuvių kalba. Remiantis CPK 198 straipsnio 2 dalimi, jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas. Kadangi atsakovas nepateikė šio dokumento vertimo į lietuvių kalbą, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti šį įrodymą. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes apie 1 791,51 Lt pervedimą ieškovei, atsakovas nepateikė.
Apeliantas taip pat nurodo, jog sumokėjo ieškovei 7 000 Lt grynaisiais pinigais, tačiau nepateikia ir šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Šiuo atveju atsakovas, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu, nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes apie skolos grąžinimo ieškovei faktą. Todėl teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl skolos grąžinimo ieškovei atmeta kaip neįrodytus.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia tik dalį teismo sprendimo, t.y. kurioje buvo atmestas jos reikalavimas dėl 5 824,57 Lt delspinigių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti nurodytą sumą, motyvuodamas tuo, kad šalys raštu nebuvo susitarusios dėl tokių netesybų (delspinigių) skaičiavimo, o ieškovė nereiškė teismui reikalavimo dėl palūkanų priteisimo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.
Teismui pateikiamame ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio turinį sudarančias dvi sudedamąsias dalis, elementus – ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Nuo faktinio ieškinio pagrindo privalu skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas konkrečias materialiosios teisės normas. Pagal civilinio proceso įstatymą ieškovas nėra įpareigotas ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Kita vertus, ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo manymu, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Tačiau ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Šiuo klausimu teismų praktika yra aiški ir nuosekli, kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-124/2005; 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-152/2009; 2010-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-176/2010; kt.). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieškovo nuomonės. Priešingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t.y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tokie teismo veiksmai, pabrėžtina, nėra vertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2 ir 4 p., 141 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, jog prašo priteisti 5 824,57 Lt delspinigių, tačiau iš ieškinio faktinio pagrindo neabejotinai ir akivaizdžiai matyti, kad ieškovė faktiškai prašo priteisti 5 824,57 Lt kompensacinių palūkanų, t.y. minimalius nuostolius už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210 str., 6.261 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, jog ieškovė klaidingai ieškinio reikalavime nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo delspinigius, o ne palūkanas, nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti CK 6.261 straipsnyje nustatytus ir ieškovės patirtus minimalius nuostolius. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tinkamai kvalifikuoti ieškovės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai, remdamasis tik ieškovės suklydimu, atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo palūkanas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Ieškovė ieškinyje pateikė palūkanų skaičiavimą, iš kurio matyti, kad ieškovė iš atsakovo priteistinas palūkanas skaičiuoja už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. kovo 29 d. už likusią nesumokėtą 35 800 Lt sumą (iš viso 4 541,20 Lt) ir už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2013 m. kovo 1 d. už likusią nesumokėtą 27 800 Lt sumą. Tačiau iš ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovė sutiko, kad atsakovas skolą apmokėtų iki 2012 m. birželio mėnesio. Taigi akivaizdu, kad ieškovė nei delspinigių, nei palūkanų iki 2012 m. birželio 25 d. iš atsakovo nereikalavo, todėl nėra pagrindo ieškovei priteistinas palūkanas skaičiuoti nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už negrąžintą skolą (27 800 Lt) nuo 2012 m. vasario 25 d. iki 2013 m. kovo 1 d., t.y. 944,48 Lt ((27800 x 5%/365)) x 250 d.)
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai nustatė ieškovės teisinį ieškinio pagrindą ir įvertino ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą sprendimą. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, pakeičia ir šį reikalavimą tenkina iš dalies – priteisia iš atsakovo ieškovės naudai 944,48 Lt palūkanų, kitą sprendimo dalį palieka nepakeistą.
Pakeitus teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str.). Apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą tenkina iš dalies, iš viso patenkindamas 16 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 175 Lt žyminio mokesčio (b.l. 66), todėl ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 28 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 824,57 Lt palūkanų už negrąžintą skolą, ir šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo P. G. ieškovės S. D. naudai 944,48 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt keturis litus 48 centus) palūkanų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. G. ieškovės S. D. naudai 28 Lt (dvidešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.