- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- e2YT-1912-465/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30719-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Uždaroji akcinė bendrovė "GELVORA"
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas"
- Kategorijos
- 3.4.4.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo UAB Gelvora“ pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui skolininko palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti. Nurodė, kad 2011-07-12 Vilniaus miesto 33-ojo notaro biuras AB „Swedbank“ išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos iš A. T. išieškojimo. Vykdomasis dokumentas buvo perduotas antstolių kontorai priverstiniam vykdymui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutartimi vykdymo procese išieškotojas buvo pakeistas jo teisių perėmėju UAB „Gelvora“. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) skolininkas A. T. mirė. Testamentų registro duomenimis 2019-04-02 palikimą priėmė Lietuvos valstybė. Pareiškėjas pažymi, jog apie skolininko mirtį sužinojo jau pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui dėl reikalavimų pateikimo, tačiau prašo jį atnaujinti, pripažinus kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Teigia, jog administruoja didelį kiekį skolininkų, neturi galimybių nuolat tikrinti skolininko duomenis. Taip pat pažymi, kad tais atvejais, kai informacija apie priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek ir po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai yra įvykdyti.
Pateiktu teismui 2020-01-14 pranešimu papildomai nurodė, kad suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ minimos civilinės bylos, kuriose pareiškėjo prašymai dėl termino atnaujinimo buvo atmesti, nėra analogiškos šiai bylai. Pažymi, kad Kauno bei Panevėžio apygardos teismų nagrinėtuose prašymuose įsiskolinimai iš skolininkų nebuvo priteisti ir išieškomi ikiteismine tvarka. Nagrinėjamu atveju A. T. atžvilgiu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, užvesta vykdomoji byla, todėl pareiškėjo teigimu, neturi būti vadovaujamasi tose bylose nurodomais argumentais. Bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovas Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus 1,5 metų po palikėjo mirties, todėl aktyvius veiksmus atliko praleidęs CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą terminą. Pareiškėjas turėjo visas galimybes ir anksčiau patikrinti Gyventojų registro duomenis, tačiau buvo neapdairus ir neatidus, skola kaupėsi jau nuo 2016 metų. Pareiškėjas nesirūpino skolos priežastims nustatyti. Suinteresuoto asmens teigimu nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo termino atnaujinimui kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
Suinteresuoto asmens atstovė VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku. Iki teismo posėdžio pradžios gautas šalių prašymas bylą nagrinėti joms nedalyvaujant. Byla nagrinėjama joms nedalyvaujant (CPK 246, 247 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutartimi buvo patenkintas pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0116/11/01861, pradinį išieškotoją AB „Swedbank“ pakeičiant jo teisių perėmėju UAB „Gelvora“ (e. b .l. 4,5). Iš nutarties turinio matyti, kad antstolis šioje vykdomojoje byloje vykdo Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro 2011-07-12 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1622,96 Lt pagrindinės kolos ir kitų mokėjimų priteisimo iš skolininko A. T.. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) skolininko palikimą priėmė Lietuvos Respublika (e. b. l. 3).
Vadovaujantis CK 5.3 str. palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Kreditoriniai reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatytas trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditoriniams reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. str. 1,4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užtikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.
Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to sekančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, paveldint mirusio asmens turtą, svarbu žinoti, kiek palikėjo kreditorių įgyvendins reikalavimus į palikimą sudarantį turtą. Atitinkamai valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių šio kreditoriai valstybei, kaip įpėdiniui, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka.
Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius privalo reikalavimus įpėdiniui pareikšti laikydamasis CK 5.63 straipsnyje numatytų terminų, o praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.
Nustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 str. 4 d. pagrindu teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK 5.63 str. 1 d. nustatytam trijų mėnesių terminui pagal šio straipsnio 4 d. pratęsti, įstatymuose nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-01-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 str. 4 d. nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus mirusiojo A. T. turto paveldėtojui, tačiau CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis trejų metų terminas praleistas nėra. Pareiškėjas apie jo skolininko palikimo priėmimą sužinojo tik 2019-10-10, pateikęs užklausą VĮ Registrų centrui, nedelsiant kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo termino atnaujinimo finansiniam reikalavimui pareikšti. Remiantis šiais duomenimis, matyti, kad pareiškėjas, sužinojęs apie skolininko turto perėjimą valstybei, buvo aktyvus ir iš karto ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti. Svarbu įvertinti ir pareiškėjo veiklos specifiką (jis administruoja didelį kiekį skolininkų), todėl sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog jis objektyviai neturi galimybės laiku sužinoti apie kiekvieno skolininko mirties faktą. Pripažintina, kad periodinis Gyventojų registro tarnybos duomenų tikrinimas tokiems juridiniams subjektams yra neekonomiškas ir reikalauja pernelyg daug finansinių bei žmogiškųjų išteklių. Taip pat negalima sutikti su suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas pozicija, kad vien skolos susidarymo faktas, ar ilgą laiką skolos nemokėjimas yra pagrįsta aplinkybė patikrinti skolininko duomenis Gyventojų registre, nes skolos susidarymą, kaip taisyklė, lemia menkos skolininko finansinės galimybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad palikėjo skoliniai įsipareigojimai buvo išviešinti per Antstolių informacinę sistemą (AIS), todėl manytina, kad valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip AIS duomenų gavėjai, informacija apie kreditorinius reikalavimus turėjo būti žinoma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacijos buvimas apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, tačiau tam tikrais atvejais, kai įpėdiniui tokia informacija gali būti žinoma ir prieinama, jos buvimas AIS sistemoje gali būti pakankamas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).
Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog priežastys, sąlygojusios termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, pripažintinos svarbiomis ir pateisinamomis, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
Atnaujinti pareiškėjui UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, praleistą įstatymų nustatytą terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752.
Nustatyti, kad pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo pareiškėjas privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.