Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fiat Lux“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Indema“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Fiat Lux“ ir atsakovė UAB „Indema“ 2020 m. gruodžio 29 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2020-12-29/11, pagal kurią ieškovė įsipareigojo per specialiojoje dalyje nustatytą terminą atlikti statybos darbus ir Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perduoti juos atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei atsiskaityti su ieškove Sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis (Sutarties bendrosios dalies 1.1 punktas). Darbai vykdomi objekte – mokslo paskirties pastate, Sietyno g. 21, Vilniuje (specialiosios dalies 3.1 punktas). Konkretūs rangovės atliekami darbai, jų apimtys nurodyti Sutarties specialiojoje dalyje – elektrotechnikos ir silpnų srovių instaliavimo darbai (bendrosios dalies 1.2 punktas, specialiosios dalies 4.1 punktas). Sutarties kaina – 98 920,11 Eur be PVM (119 693,33 Eur su PVM). Specialiosios dalies 5 punkte numatyta darbų pradžia 2021 m. sausio 18 d., darbų pabaiga 2021 m. kovo 30 d.

22. Šalys 2021 m. spalio 21 d. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 5, kuriuo nustatyta darbų atnaujinimo data 2021 m. spalio 25 d., darbų pabaiga 2021 m. gruodžio 8 d. (5 punktas). Susitarimo 6 punkte numatyta, kad po pasirašymo ieškovė per 2 darbo dienas atnaujina darbus objekte, atsakovė per 1 darbo dieną sumoka ieškovei 18 000 Eur, per 1 darbo dieną priima iš ieškovės 2021 m. rugpjūčio mėnesio aktus ir PVM sąskaitą faktūrą. Tarpiniai darbų atlikimo terminai numatyti Susitarimo 6.2 punkte.

23. 2022 m. sausio 26 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr. 3, pagal kurį susitarė, kad Sutarties darbai turi būti baigti iki 2022 m. sausio 31 d. (imtinai). Susitarimu ieškovė, be kita ko, įsipareigojo darbus pradėti 2022 m. sausio 27 d. ir užtikrinti pakankamą kiekį darbuotojų darbų užbaigimui (Sutarties 2.1.1 punktas), savo nuožiūra priimti sprendimus, kurie leistų atlikti darbus numatytu terminu (Sutarties 2.3 punktas).

24. Šalys pasirašė 2022 m. liepos 27 d. Galutinį perdavimo aktą (atsakovė pasirašė 2022 m. rugpjūčio 16 d.), kuriuo patvirtinama, kad ieškovė pagal Sutartį atliko elektrotechnikos ir silpnų srovių instaliavimo darbus, kurių bendra vertė 94 122,57 Eur be PVM.

25. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 39 199,64 Eur skolą, 12 696,22 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė šalių sudaryta Sutartimi ir papildomais susitarimais bei aplinkybe, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už visus šios sutarties pagrindu atliktus ir jai perduotus darbus.

Dėl priešieškiniu prašomų priteisti 23 630,74 Eur nuostolių (ne)pagrįstumo

29. Nagrinėjamu atveju ginčo šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutartis reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

30. Nustatyta, kad tarp ieškovės, kaip rangovės, ir atsakovės, kaip užsakovės, sudarytos 2020 m. gruodžio 29 d. Statybos rangos sutarties Nr. 2020-12-29/11 pagrindu ieškovė objekte atliko elektrotechnikos bei silpnų srovių instaliavimo darbus. Atsakovė nurodo, kad dėl netinkamai vykdytų ieškovės pareigų – Sutartyje nustatytų darbų atlikimo pažeidimo, patyrė 23 630,74 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: 640 Eur defektų taisymo išlaidos; 1 000 Eur patalpų valymo išlaidos; 21 990,74 Eur išlaidos, susijusios su atsakovės darbuotojų poreikiu dirbti šiame objekte ilgiau. Šiuos nuostolius priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

32. Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 640 Eur nuostolių, susijusių su statybos darbų trūkumų šalinimu, argumentuodama, kad teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus. Teismas nepagrįstai vadovavosi Sutarties 2.5 punktu, kuris taikomas tik ieškovės atliktiems darbams, t. y. elektrotechnikos ir silpnų srovių įrengimo darbams. Nurodė, kad Lokalinėje sąmatoje Nr. S0001 nurodytus nuostolius atsakovė reikalavo priteisti ne dėl to, kad atsakovė ištaisė ieškovės defektus, o dėl to, jog ieškovei ištaisius defektus (perkėlus skydelį į tinkamą vietą), atsakovė turėjo iš naujo atlikti (perdaryti) vidaus apdailos darbus. Teisėjų kolegija šiems atsakovės argumentams nepritaria.

33. Dėl netinkamo rangos (subrangos) sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022). Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

34. Šalių sudarytos Sutarties bendrosios dalies 2.5 punkte nustatyta, kad rangovė per užsakovės nurodytą terminą savo jėgomis ir savo sąskaita privalo besąlygiškai ištaisyti visus vykdomų ar atliktų darbų trūkumus, bet kokius užsakovės pastebėtus nukrypimus nuo Sutarties sąlygų, galinčius turėti neigiamos įtakos darbų kokybei ir tinkamumui, bei kitus trūkumus, apie kuriuos raštu pranešė užsakovė. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, Sutarties bendrosios dalies 2.5 punktas numato trūkumų šalinimo tvarką ne tik Sutartyje numatytiems darbams, bet ir kitiems trūkumams, apie kuriuos atsakovė ieškovei praneša raštu.

35. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad būtų raštu pranešusi ieškovei apie ne vietoje sumontuotą skydelį, būtinybę jį perkelti ir montuoti papildomą pertvarą. Teismui pateikta Lokaline sąmata Nr. S001, sudaryta 2021 m. balandžio mėnesio kainomis, bei apeliaciniame skunde nurodomi atsakovės elektroniniame laiške ir siųstoje pretenzijoje ieškovei išreikšti deklaratyvūs pareiškimai apie atliktus skydelio perkėlimo darbus ir dėl to patirtas išlaidas, nepatvirtina tinkamo Sutarties bendrosios dalies 2.5 punkto vykdymo, šių išlaidų faktinio patyrimo, jų dydžio ir sąsajos su ieškovės atliktais darbais. Jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė iš tiesų patyrė prašomus priteisti 640 Eur nuostolius dėl ieškovės atliktų darbų defektų šalinimo, atsakovė į bylą nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė 640 Eur nuostolių patyrimo fakto, dydžio ir šių nuostolių priežastinio ryšio su ieškovės atliktais veiksmais, todėl pagrįstai priešieškinio reikalavimą dėl šių nuostolių priteisimo atmetė (CPK 178 straipsnis).

36. Apeliantė taip pat ginčija sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 1 000 Eur nuostolių, patirtų už patalpų pakartotinį valymą, priteisimo. Nurodo, kad įrašai statybos darbų žurnale, kiti byloje esantys įrodymai (elektroniniai laiškai, fotonuotraukos), liudytojo M. Z. parodymai patvirtina, jog 2022 m. vasario–gegužės mėnesiais darbus objekte vykdė tik ieškovė, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2022 m. vasario–gegužės mėnesiais be ieškovės dirbo ir kiti subjektai. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl objekto patalpų postatybinio valymo (1 900 kv. m) tarp atsakovės ir UAB „Elvenita“ buvo sudarytos dvi sutartys, t. y. 2021 m. gruodžio 8 d. Paslaugų sutartis Nr. 2021.34, kurioje paslaugų atlikimo pradžia numatyta 2021 m. gruodžio 16 d., atlyginimas už paslaugas – 3 800 Eur ir 2022 m. kovo 14 d. Paslaugų sutartis Nr. 2021.34_1, kurioje paslaugų atlikimo pradžia numatyta 2022 m. kovo 10 d., atlyginimas už paslaugas – 1 000 Eur. Reikalavimą dėl 1 000 Eur nuostolių priteisimo atsakovė grindžia būtent 2022 m. kovo 14 d. sudaryta Paslaugų sutartimi Nr. 2021.34_1 ir jos pagrindu išrašyta bei atsakovės apmokėta PVM sąskaita faktūra Nr. G000137, teigdama, kad šios išlaidos yra susijusios išimtinai tik su ieškovės veikla objekte (ieškovės darbuotojų šiukšlinimu).

38. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2022 m. sausio 26 d. Papildomu susitarimu Nr. 3 prie Sutarties ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovės darbų pabaigos terminas yra 2022 m. sausio 31 d. Byloje nėra ginčo, kad per nustatytą terminą ieškovė visų darbų objekte neužbaigė. Tačiau iš ieškovės kartu su 2023 m. kovo 9 d. rašytiniais paaiškinimais bei 2023 m. balandžio 14 d. atsiliepimu į atsakovės priešieškinį pateiktų fotonuotraukų (el. b. 5 tomas, 32–34, 40–41, 51–52, 102, 118, 192–195 lapai) aiškiai matyti, kad iki 2022 m. gegužės mėnesio pabaigos objekte dar nebuvo pabaigti ne tik ieškovės, bet ir kitų subrangovų darbai. Tai, kad 2022 m. kovo–gegužės mėnesį objekte dirbo ir kitų subrangovų darbuotojai, kurie šalino darbų defektus, patvirtino 2023 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu pačios atsakovės pakviestas liudytojas M. Z. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pagal atsakovės ir UAB „Elvenita“ 2022 m. kovo 14 d. sudarytą Paslaugų sutartį Nr.2021.34 1 atlikto pakartotinio objekto valymo darbų būtinybę atsakovė turėjo numatyti, todėl patirtos išlaidos nėra susijusios išimtinai tik su ieškovės veikla, nes, kaip jau buvo minėta, nurodytu laikotarpiu objekte dirbo (šalino darbų defektus) ir kiti subrangovai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės, kaip generalinės rangovės, išlaidos valant objektą iki faktinės subrangovų darbų pabaigos, taip pat siekiant palaikyti švarą objekte, negali būti perkeliamos ieškovei, nenustačius šių išlaidų priežastinio ryšio su ieškovės neteisėtais veiksmais, t. y. visų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai).

39. Byloje nustačius, kad nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. objekte dirbo ne tik ieškovės darbuotojai, bet ir kiti subrangovai, buvo atliekami darbai bei šalinami įvairūs darbų trūkumai, kurie nesusiję su ieškovės atliktais rangos darbais, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės reikalavimas dėl 21 990,74 Eur nuostolių, susijusių su atsakovės darbuotojų poreikiu dirbti šiame objekte ilgiau. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad visų darbų objekte nepabaigus, atitinkami asmenys turėjo tęsti darbus, todėl ieškovė nėra atsakinga už šių atsakovės išlaidų susidarymą ir neturi pareigos jas atlyginti (CK 6.246, 6.247 straipsniai).

Dėl ieškovei priteistų delspinigių (ne)pagrįstumo

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, remdamasis Sutarties bendrosios dalies 7.2 punktu, numatančiu šalių susitarimą dėl atsakovės mokėtino 0,2 proc. delspinigių dydžio, priteisė iš atsakovės ieškovei 9 730,87 Eur delspinigius, t. y. 4 960,52 Eur delspinigius pagal 2021 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000021924 už 180 dienų, skaičiuojamų nuo 2021 m. gruodžio 29 d., ir 4 770,35 Eur pagal likusias atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, iš viso už 111 dienų, skaičiuojamų nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki ieškinio pareiškimo, t. y. 2022 m. gruodžio 6 d.

41. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas 4 960,52 Eur delspinigius pagal 2021 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000021924, nesiaiškino aplinkybių, kada darbai, atlikti 2021 m. lapkričio mėnesį, buvo priimti, taip pat neįvertino, kad jau 2021 m. gruodžio 8 d. ieškovė vėlavo užbaigti darbus, o 2021 m. sausio 26 d. papildomame susitarime buvo numatyta, jog mokėjimus atsakovė vykdo tik su sąlyga, jog ieškovė tinkamai vykdo įsipareigojimus. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

42. Sutarties specialiosios dalies 6.3 punkte įtvirtinta, kad atsakovė už ieškovės atliktus darbus atsiskaito per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos. Pagal Sutarties bendrosios dalies 7.2 punktą, jeigu užsakovas vėluoja atsiskaityti su rangovu specialiojoje dalyje nustatyta tvarka ir terminais, užsakovas įsipareigoja mokėti rangovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

43. Į bylą pateikti 2021 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000021924 nurodytą sumą pagrindžiantys atliktų darbų aktai ir pažymos apie atliktų darbų vertę patvirtina, jog šiuos darbus atsakovė 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė be pastabų. Atsakovė, teigdama, kad ieškovės aktai už 2021 m. rugpjūčio ir lapkričio mėnesius yra neteisingi, aktuose yra užfiksuota daugiau darbų, nei buvo padaryta, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vien apeliantės pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas (el. b. 2 tomas, 40–56 lapai), šių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Iš pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė reiškė pretenzijas ieškovei dėl to, kad akte už 2021 m. lapkričio mėnesį atsakovė užaktavo daugiau darbų, nei faktiškai atliko. Tuo tarpu ieškovė, atsakydama į šias pretenzijas, nurodė, kad visi darbai buvo aktuojami pagal faktą ir pasiūlė paruošti papildomą susitarimą dėl faktinės sąmatos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės ginčijamas atliktų darbų aktas už 2021 m. lapkričio mėnesį buvo kaip nors patikslintas (buvo sudarytas susitarimas faktinei sąmatai, sąmata pagal faktą ar kt.). Todėl atsakovei nepateikus jokių papildomų rašytinių įrodymų, jog argumentai, kad ieškovė nepagrįstai atliktų darbų aktuose už 2021 m. lapkričio mėnesį užaktavo daugiau darbų, nei faktiškai atliko, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovė be pastabų priėmusi darbus, kurių pagrindu buvo išrašyta 2021 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000021924, turėjo pareigą per 30 dienų šią sąskaitą apmokėti, o to nepadariusi turi mokėti šalių sutarto dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

45. Visų pirma, iš ieškovės kartu su ieškiniui pateiktos 2022 m. lapkričio 30 d. delspinigių apskaičiavimo lentelės matyti, kad delspinigiai nuo Sutarties specialiosios dalies 6.5 punkto pagrindu sulaikytų 10 proc. mokėtinų sumų apskritai nebuvo skaičiuojami, todėl atsakovės argumentai dėl prievolės mokėti delspinigius nuo sulaikytos 10 proc. sumos atsiradimo momento, šiuo atveju nėra reikšmingi ir teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

46. Antra, priešingai nei nurodo atsakovė, šalių sudarytoje Sutartyje nėra numatyta, jog atsakovė turėtų teisę sulaikytas sumas sumokėti ieškovei per 30 dienų nuo galutinio akto pasirašymo dienos. Sutarties bendrosios dalies 4.8 punkte nustatyta, jog ieškovei nevykdant ar netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Sutartį, atsakovė turi teisę sulaikyti bet kokias ieškovei mokėtinas sumas, iki tol, kol ieškovė pradės tinkamai vykti Sutartį. Šiuo atveju atsakovė 2022 m. rugpjūčio 16 d., pasirašydama galutinį perdavimo aktą, patvirtino, kad ieškovė įvykdė įsipareigojimus pagal Sutartį tinkamai. Todėl būtent nuo šio momento ji įgijo pareigą sumokėti ieškovei sulaikytą 90 proc. sumą, t. y. 23 875,64 Eur, pagal už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. kovo 9 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, ginčijantys skundžiamą sprendimą šioje dalyje, atmetami kaip nepagrįsti.

47. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti netesybų dydį. Nurodo, kad šalių sutartas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis. Ieškovė neįrodinėjo patirtų nuostolių, vadinasi jų nepatyrė, todėl teismas turėjo spręsti klausimą dėl delspinigių dydžio sumažinimo.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

49. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

50. Kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

51. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (CPK 178 straipsnis).

52. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šalių nustatytos netesybos (delspinigiai) nėra neprotingai didelės, vadovavosi pirmiau išvardytais kriterijais, įvertino visus reikšmingus veiksnius ir padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nenustatyta pagrindų mažinti priteistinų netesybų dydį. Teismas įvertino, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių (pagal Sutarties 7.2 punktą, jeigu užsakovas vėluoja atsiskaityti su rangovu specialiojoje dalyje nustatyta tvarka ir terminais, užsakovas įsipareigoja mokėti rangovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną), jų pobūdį (šalys yra profesionalūs verslininkai, dirbantys statybos sektoriuje, turi patirties verslo bei derybų srityje ir gali numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius). Be to, pati atsakovė, teigdama, kad Sutartimi sulygtos netesybos yra aiškiai per didelės, šių savo teiginių niekaip nepagrindė. Todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje taip pat paliekamas nepakeistas.

53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, atskleidė bylos esmę, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas sprendimas dalyje dėl iš atsakovės priteistų delspinigių ir atmestų atsakovės priešieškinio reikalavimų paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

54. Atsakovė taip pat ginčija teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovei dėl atmestų ieškinio reikalavimų dalies nebuvo priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

55. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

56. Ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1 004 Eur žyminis mokestis; 2 420 Eur už ieškinio parengimą; 3 025 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 94 proc. ieškovės reikalavimų), o priešieškinį atmetus visiškai, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisiama 3 218,56 Eur (3 424 Eur x 94 proc.) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškinio pateikimu ir parengimu, taip pat 3 025 Eur išlaidos, kurias ieškovė patyrė rengdama atsiliepimą į priešieškinį. Taigi, iš viso iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteisiamos 6 243,56 Eur (3 218,56 Eur + 3 025 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

57. Atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 532 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 1 210 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 605 Eur už tripliko parengimą, 363 Eur už papildomų dokumentų parengimą (rašytinių paaiškinimų dėl pateiktų įrodymų), 1 331 Eur už priešieškinio parengimą ir 145,20 Eur už atstovavimą 2023 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje. Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovei iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai turėtų būti priteisiama 139,39 Eur (2 323,20 Eur x 6 proc.) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų dėl ieškinio parengimu bei atstovavimu teismo posėdyje. Atsakovės priešieškinį atmetus visiškai, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su priešieškinio parengimu, atsakovei iš ieškovės nepriteisiamos.

58. Atlikus šalims priteisiamų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisiamos 6 104,17 Eur (6 243,56 Eur – 139,39 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos.

59. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisė 6 062,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, o apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės negali priimti blogesnio sprendimo ar nutarties, negu yra skundžiamas (CPK 313 straipsnis), skundžiamas sprendimas ir šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas, išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

61. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

62. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

63. Ieškovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 598 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai. Siekdama pagrįsti patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovė teismui pateikė 2023 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą IMB Nr. 02796 už 4 598 Eur ir mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad 2023 m. gruodžio 4 d. UAB „Fiat Lux“ advokatui I. B. pervedė 1 000 Eur.

64. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidų bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė visų realiai patirtų išlaidų pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Fiat Lux“, juridinio asmens kodas 124853278, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.