Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovei R. Ž., jos atstovei advokatei Galinai Morozovai, atsakovui D. Š., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui D. Š., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas yra K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki vaikui sueis pilnametystė, atsižvelgiant į infliaciją priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavedant išlaikymo lėšų tvarkymą (administravimą) uzufrukto teise ieškovei; priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 1570,00 Eur; nustatyti dukros nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove.

Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas sudarę santuokos nebuvo, tačiau palaikė labai artimus santykius, gyveno gyvenimą faktinėje šeimoje ir vedė bendrą ūkį nuo 1998 m.. (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra K. Ž.. Bendras gyvenimas su atsakovu nesusiklostė ir nuo 2009 m. atsakovas išėjo gyventi atskirai, nuo to laiko išlaikymą dukrai teikė nereguliariai, o nuo 2015 m. pradžios yra davęs tik 110 Eur.. Ieškovė yra finansiškai nepajėgi viena išlaikyti dukrą, jai yra reikalinga tėvo (atsakovo) materialinė parama. Dukra šiuo metu gyvena su ieškove, tarp jų yra susiformavęs emocinis ryšys, jos yra labai artimos, todėl dukra turėtų nuolatos gyventi su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta tėvystę, sutinka mokėti dukros išlaikymui po 100,00 eurų kas mėnesį iki jos pilnametystės. Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Tačiau nesutinka su išlaikymo skola, nes retkarčiais paremdavo dukrą 10-20 Eur suma, kai ši jo paprašydavo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys kartu gyveno nuo 1998 m., (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros K. Ž., nuo 2009 m. kartu nebegyvena. Ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos yra minimalios, ji su dukra nuomojasi kambarį bendrabutyje. Atsakovas šiuo metu dirba UAB ,,Akriva“, jo mėnesinės pajamos taip pat minimalios. Atsakovui nuosavybės teise priklauso kambarys bendrabutyje (duomenys neskelbtini).

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę.

Šioje byloje ginčo dėl tėvystės neliko, atsakovas pripažįsta, kad yra biologinis K. Ž. tėvas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir išlaikymo skolos priteisimo

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5, 3.3 straipsniai). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2016 konstatavo, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės ir atsakovo dukrai šiais metais sukaks 16 metų, ji mokosi Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos 8a klasėje . Ieškovė pateikė į bylą duomenis apie išlaidas būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį išleidžia po 350,00 Eur (maitinimui – 130,00 Eur, aprangai – 60,00 Eur, sveikatos priežiūrai – 30,00 Eur, ugdymo priemonėms – 20,00 Eur, laisvalaikiui – 30 Eur, buities išlaidos – 50,00 Eur ir kt.).

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar bedarbyste. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu šalių turtinė padėtis yra vienodai sunki. Atsakovo turima specialybė, pakankamai jaunas (41 m.) amžius, netrukdo atsakovui gauti didesnes pajamas. Nenustatęs objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų gauti geriau apmokamą ar papildomą darbą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi ir gali dėti didesnes pastangas pakankamam išlaikymui teikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina nepilnamečio vaiko išlaikymui po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2016-03-22 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. sausio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos – 1570,00 Eur.

Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Byloje atsakovas įrodymų, kad nuo 2015 m. iki ieškinio pateikimo teismui prisidėjo prie dukros išlaikymo nepateikė; ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas neteikė išlaikymo dukrai, byloje nepaneigtos. Konstatuotina, kad atsakovas neteikė dukrai išlaikymo ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos, todėl iš jo, remiantis CK 3.200 str., priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė prašo priteisti 1570,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą (po 120,00 Eur per mėnesį). Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Esant šioms aplinkybėms, bei atsižvelgianr į tai, kad atsakovas kelis kartus nedidelėmis sumomis parėmė dukrą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dukrai tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. sausio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 100,00 Eur kas mėnesį, iš viso 1290,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra nuo pat gimimo gyvena kartu su motina. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamos vietos nėra. Teismo vertinimu, vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas nustatyti K. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 158,51 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos; Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos sprendimu ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 proc. atleista. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis - 151,00 Eur (110,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą (ir skolą) vaikui; 41,00 Eur už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą).

Visumoje vertinant patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškinio reikalavimų patenkinta apie 70 procentų. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 110,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 105,00 Eur žyminio mokesčio, viso – 215,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad D. Š., a.k(duomenys neskelbtini) yra K. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Nustatyti K. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. Š., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2016-03-22 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. Š., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymo dukrai K. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 1290 Eur.

Paskirti R. Ž. , a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 105 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660) bei 110 Eur bylinėjimosi išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630).

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.