Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir R. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys V. J., A. J., L. Š., J. L., E. B., uždaroji akcinė bendrovė „L. B.“, antstoliai G. A., A. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. P. V. B. ir R. B. (toliau – pareiškėjai), patikslinę pareiškimą, prašė iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjų administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 914,76 Eur sumai, reikalingą bankroto procedūroms atlikti, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti kiekvienam mėnesiui 595 Eur sumą Pareiškėjų būtinųjų poreikių tenkinimui, nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.

2. Pareiškėjai nurodė ir paaiškino, kad pagrindinė nemokumą sukėlusi priežastis yra negalėjimas grąžinti paimtų paskolų, skirtų žemės sklypų, sodybų įsigijimui ir statinių įrengimui bei remontui. Pareiškėjai ketino parduoti įrengtas bei suremontuotas sodybas bei gauti papildomų pajamų. Kadangi laiku grąžinti paskolų nepavyko, papildomai atsirado prievolės mokėti palūkanas bei delspinigius, ko pasėkoje įsiskolinimo suma išaugo. Be to, atsirado antstoliai, vykdantys išieškojimą, kurie pradėjo skaičiuoti vykdymo ir administravimo išlaidas. Tokiu būdu skola dar labiau išaugo. Šiuo metu įsipareigojimų kreditoriams suma sudaro 110 430,03 Eur. V. B. niekur nedirba ir gauna tiktai senatvės pensiją, sudarančią 376,60 Eur per mėnesį. Tokias pajamas V. B. numato gauti ir ateityje. R. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas darbo užmokestis 37,50 Eur ir 203,15 Eur netekto darbingumo pensija. Nuo 2023 m. birželio 10 d. R. B. išeina į pensiją ir gaus senatvės pensiją, kurios tiksli suma kol kas nėra žinoma, tačiau gaunamos pajamos bus ne mažesnės už šiuo metu gaunamas. Pareiškėjai vertėsi nekilnojamo turto pardavimu, remontu, 2020 m. spalio 6 d. nusipirko(duomenys neskelbtini), kurią reikėjo remontuoti. Nurodė, kad vėliau pareiškėjams pablogėjo sveikata, prasidėjo Covid-19 epidemija, susirgo, prastai jautėsi. Dėl atsiskaitymų su kreditoriumi V. J. buvo sutarę, kad atsiskaitys po 2022 m., tačiau jis kreipėsi į antstolį. Po 2020 m. gegužės 15 d. skolinosi sodybos remontui. Po pareiškėjos motinos mirties gavo palikimą, kurio lėšos pardavus buvo skirtos įsipareigojimams dengti, kreditoriui V. J. 2022 m. liepos mėn. grąžino 5 000 Eur, spalį 3 000 Eur, tačiau šis vekselio negrąžino. Nurodo, kad namas(duomenys neskelbtini), buvo registruotas dukros vardu, jai skolino pinigus, rekonstravo ir registravo įmonės vardu. Su kreditore L. Š. turėjo atsiskaityti 2020 m. vasario 1 d., 2020 m. gegužės 5 d. L. Š. grąžinti 2 000 Eur. Nurodė, kad kreditoriams skolas turėjo grąžinti grynais, todėl išsigrynindavo pinigus. (duomenys neskelbtini) sklype įrengtas drenažas, pamatai, (duomenys neskelbtini) sodybai išleista 20 000 Eur. 2020 m. atliko įmokas už(duomenys neskelbtini), paimtą 20 000 Eur kreditą, jį padengė iki 2020 m. gegužės 5 d., 2021 m. gegužės 26 d. iš Kredito unijos buvo gautas 1 431,09 Eur kreditas, šiais pinigais padengė kreditą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo gauti kredito. Nurodė, kad sudėjus įsipareigojimus ir turimo turto vertę įsiskolinimai – 119 809,94 Eur, turto vertė – 27 659,35 Eur, pagal vidutinę turto vertę 61 631 Eur. Nurodė, kad E. B. įrengė ūkinį pastatą, pardavus (duomenys neskelbtini) turtą pasidengė įmonės kreditas ir E. B. kreditas. Nurodė, kad V. J. klausė, ar neturi greitųjų kreditų, ar neturi išduotų vekselių, jie tuomet tokių įsipareigojimų neturėjo, todėl taip jam raštu ir nurodė. Pasiėmę paskolą iš V. J., kitų paskolų nepasiėmė. Pirmumo tvarka jam skolų nedengė, nes neturėjo pinigų. UAB „SB lizingas“ pažymoje nurodo, kad skola 3 856,82 Eur. J. L. skola 14 201,90 Eur, grąžino mokėdami tiesiogiai UAB „SB lizingui“. Nurodo, kad dukrai lėšas į sąskaitą pervesdavo siekdami padėti. Paaiškino, kad sodybą (duomenys neskelbtini) pirko už 18 000 Eur grynais, turtas įvertintas 28 000 Eur. Likusius 13 000 Eur perkant sodybą gavo iš šeimos, 5 000 Eur pridėjo gautus iš suinteresuoto asmens V. J.. Nemokūs tapo 2022 m. gruodžio mėnesį, kai neišgalėjo atsiskaityti. Sodybos remontui planavo išleisti apie 40 000 Eur, išleido apie 24 000 Eur. 2023 m. sausio mėnesį suprato, kad reikia kelti bankroto bylą.

3. Suinteresuotas asmuo antstolė G. A. dėl pareiškimo pagrįstumo paliko spręsti teismui. Nurodė, kad dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjų yra užvestos devynios vykdomosios bylos, skolos sudaro 108 514,30 Eur. Antstolė nurodė, kad pareiškėjų turto skoloms padengti neužtektų, pareiškėjų turto vertė yra mažesnė, nei įsiskolinimų dydis.

4. Suinteresuotas asmuo V. J. nurodė, kad pareiškėjai neįrodė, kad jų būklė atitinka fizinio asmens nemokumui keliamus reikalavimus, prašė atmesti prašymą. Nurodė, kad pareiškėjai neprivalėjo sudaryti sandorių, dėl kurių tapo nemokūs, be to, pareiškėjų veiksmai laikytini nesąžiningais – anot suinteresuoto asmens, jie apgaudinėjo kreditorius, nutylėjo dideles skolas kitiems kreditoriams, turto perleidimą kitiems asmenims bei iš gautų piniginių sumų negrąžino kreditoriams skolų.

5. Suinteresuotas asmuo L. Š. paaiškino, kad pareiškėjai nuo 2020 m. gyveno ne pagal savo pajamas. Suinteresuotam asmeniui 2019 m. vasario 14 d. buvo grąžinta 15 000 Eur, todėl atsisakė įkeisto sklypo(duomenys neskelbtini), ji perkėlė įkeitimą į K. R.. Paaiškino, kad pareiškėjas žadėjo, kad parduos sklypus (duomenys neskelbtini)ir atsiskaitys, tačiau neatsiskaitė. Apie 2021 ar 2022 metų pavasarį pareiškėjas žadėjo atlikti matavimus, parduoti(duomenys neskelbtini), ir grąžinti suinteresuotam asmeniui pinigus, 2022 m. vėl prašė grąžinti, pareiškėjas siūlė jai susirašyti taikos sutartį, tačiau sutartis nebuvo pasirašyta. Pareiškėjas prašė, kad suinteresuotas asmuo sklypui (duomenys neskelbtini) panaikintų hipoteką. Pareiškėjai sakė, kad planuoja užsiimti sūrių gamyba. Nurodė, kad skolos likutis sudaro 12 800 Eur.

6. Suinteresuoto asmens L. Š. atstovė nurodė, kad pareiškėjų nesąžiningumas yra akivaizdus. Duomenų, kokia reali turto vertė, į bylą nepateikta, nurodė, kad pareiškėjai nemokūs tapo sąmoningai. Anot atstovės, rašytiniai įrodymai patvirtina 4 turto pardavimo turto sandorius. Nurodo, kad šių sandorių pareiškėjai sudarinėti neprivalėjo, jie nenurodė, kur panaudojo gautas lėšas. 2013 m. vasario 27 d. L. Š. sutartis patvirtina, kad pinigai buvo paskolinti, ji turėjo būti įvykdyta 2020 m., pareiškėjai gavo papildomai iš UAB „SB lizingas“ 5 000 Eur, kur juos panaudojo, nežinoma. Paaiškino, kad pareiškėjai, turėdami įsipareigojimų L. Š., skolinosi iš V. J., šios informacijos V. J. neteikė, tai patvirtino, kad savo nemokumą didino. 2019 m. sausio 19 d. J. L. grąžino 4000 Eur, nors skolos grąžinimo terminas nebuvo suėjęs. Pareiškėjai įtikinėjo kreditorę, kad grąžins pinigus parduodami turtą(duomenys neskelbtini), todėl ji tikėjosi ir laukė, į teismą nesikreipė. Pareiškėjas skolinosi iš kredito unijos turto (duomenys neskelbtini)remontui. Pareiškėjas nurodė, kad iš individualios veiklos pajamų negaudavo, tačiau pervesdavo dukrai pinigus finansinei pagalbai. Pareiškėjai suteikė viltis L. Š. dėl paskolos grąžinimo, nes nurodė galintys parduoti dukters vardu registruotą ir įkeistą turtą. Galų gale paaiškėjo, kad pareiškėjai siekė ir šią skolą įtraukti į bendrą įsiskolinimų sumą, kad būtų nurašyta. Bankroto bylos iškėlimu siekia sustabdyti palūkanų, delspinigių išieškojimą. Pareiškėjai nieko nenurodė, kaip jie dės pastangas atsiskaityti su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjų V. B. ir R. B. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

8. Teismas nustatė, jog iš viso pareiškėjų įsipareigojimai kreditoriams sudaro 132 900,90 Eur. Pareiškėjai nurodė turintys nekilnojamojo turto už 27 659,29 Eur (vidutinė turto rinkos vertė – 61 631 Eur), 2 500 Eur vertės vertybinių popierių, bei 141,88 Eur piniginių lėšų, E. B. nuosavybėje esantis įkeistas turtas, visos pareiškėjų gaunamos pajamos sudaro apie 950 Eur per mėnesį, išlaikomų asmenų neturi, skolininkų neturi, jų būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 595 Eur per mėnesį. Teismas, įvertinęs pareiškėjų skolinių įsipareigojimų dydį (96 760,44 Eur), kuris viršija 25 MMA, turimo turto ir pajamų santykį, konstatavo, kad pareiškėjai pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl yra nemokūs FABĮ prasme.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjai elgėsi nerūpestingai, sąmoningai vengė atsiskaityti su kreditoriais, vykdė prievoles už su jais nesusijusį juridinį asmenį, reguliariai mokėjo sumas dukrai, argumentų, kodėl šiomis lėšomis nedengė savo įsiskolinimų, nenurodė. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl ko šios lėšos galėtų būti laikomos mažareikšmėmis – ginčo laikotarpiu pareiškėjai dukrai ar už jos prievoles sumokėjo apie 4 600,43 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 1 692,99 Eur. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai lėšas į sąskaitą įnešdavo dažniausiai tada, kai reikėdavo atlikti atsiskaitymus ne grynaisiais pinigais, o vėliau sąskaitos likutis likdavo minimalus. Pareiškėjai, teikdami pareiškimą ir paaiškinimus, nepateikė tikslios informacijos, kiek realiai pareiškėjai gavo pajamų ir turėjo išlaidų per paskutinius trejus metus, t. y. kokius ir dėl kokių priežasčių atliko pavedimus, kokias ir už ką gavo įmokas, iš savo lėšų padengė kreditus ar kitus įsipareigojimus ir kieno. Pareiškėjas neteikė duomenų, kad turi Lietuvos kredito unijoje sąskaitą, tai paaiškėjo tenkinant suinteresuoto asmens prašymą, pareiškėja, pateikdama pareiškimą nenurodė aplinkybių, susijusių su piniginėmis lėšomis, gautomis iš J. P., J. K., 2021 m. spalio 25 d., 2021 m. gruodžio1 d. V. M. (10 000 Eur).

10. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjų pareiškime nurodyto kreditorių sąrašo matyti, kad suėjus sutarčių terminui, pagal 2022 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį buvo parduotas UAB „Baltijos realizacijos centras“ automobilis ir R. B. už automobilį sumokėta 3 842,27 Eur grynais. Pareiškėjai neneigė, kad gavę pajamas už automobilio pardavimą grynais pinigais, nemažino savo turimų įsiskolinimų ir nepateikė informacijos, kur buvo panaudoti grynais gauti pinigai, kas laikytina pareiškėjų nesąžiningu elgesiu. Be to, iš pareiškėjų sąskaitų nustatyti duomenys, kad 2022 m. kovo mėn. iš J. P., J. K. už parduotą paveldėtą nekilnojamąjį turtą gavo 6 240 Eur patvirtina, kad pareiškėja R. B., sudarydama nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, pažeidė kreditorių teises, nes turėdama neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, sumažino turimo turto masę, elgėsi nesąžiningai. Įrodymų, jog minėtas lėšas perdavė suinteresuotam asmeniui V. J., o šis vekselių pareiškėjams neatidavė, nepateikta.

11. Teismas nurodė, kad nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu taip pat patvirtina aplinkybės, kad pareiškėjai nuslėpė kreditoriui V. J. apie kitus kreditorius (L. Š. ir J. L.) – pareiškėja R. B. 2020 m. liepos 30 d. raštu, pareiškėjas V. B. 2020 m. liepos 29 d. raštu patvirtino, kad neturi ne V. J. duotų skolinių įsipareigojimų ir išduotų vekselių, greitųjų kreditų. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjai būtų dėję pastangas dirbti geriau apmokamą ar susirasti papildomą darbą, taip pat jie nenurodė, kokių konkrečių veiksmų jie imasi ir imsis ateityje tam, kad uždirbtų daugiau pajamų turimoms skoloms dengti, apsiribodami teiginiu, kad tokių galimybių nėra. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pareiškėjų siekį vengti atsiskaitymo su kreditoriais, jų nesąžiningumą FABĮ prasme. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, jog pareiškėjai sąmoningai nesiekė gerinti savo turtinės padėties, siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. P. V. B. jam priklausiusia sąskaita Lietuvos kredito unijoje nesinaudoja nuo 2021 metų. Kadangi piniginių lėšų minėtoje sąskaitoje nebuvo, pareiškėjas manė, kad pateikti duomenis apie minėtą sąskaitą nėra tikslinga. Teismui pateikus prašymą pateikti informaciją apie minėtą sąskaitą, pareiškėjas nedelsiant pateikė kredito unijos sąskaitos išrašus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo motyvai, jog pareiškėjai nepateikė duomenų apie Lietuvos kredito unijoje turėtą sąskaitą, negali būti pripažįstami teisingais bei pagrįstais.

6.2. Iš pareiškimo priedų, bylos nagrinėjimo metu pateiktų dokumentų, duomenų ir rašytinių įrodymų, taip pat pareiškėjų paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjai FABĮ reikalavimus įvykdė - buvo atskleista pareiškėjų turtinė padėtis, pateikti duomenys apie pareiškėjų gaunamas pajamas, turtą, pateiktas kreditorių sąrašas. Pareiškėjai, vadovaudamiesi FABĮ nuostatomis, kartu su pareiškimu teikė visus dokumentus, kurie buvo reikšmingi ir aktualūs bylos nagrinėjimui. Suinteresuotiems asmenimis pateikus atsiliepimus bei pareiškus klausimus dėl pareiškėjų turimo turto, įsipareigojimų, sudarytų sandorių vertinimo, pareiškėjai viso proceso metu, siekdami atsakyti į iškilusius klausimus, teikė papildomus rašytinius įrodymus ir prašomą pateikti turimą informaciją.

6.3. Pareiškėjai dėl objektyvių priežasčių išsamios ir dalinės informacijos bei dokumentų, kur ir kiek išleido piniginių lėšų per tris kalendorius metus, negali pateikti. Kadangi pareiškėjai prieš trejus metus nemanė, jog reikės pradėti fizinio asmens bankroto procedūros, visų pajamas ir išlaidas patvirtinančių dokumentų nerinko, todėl natūralu, jog jų pateikti teismui neturi galimybės. Akivaizdu, jog tokios informacijos nerenka ir negalėtų pateikti dauguma fizinių asmenų. Todėl teismo reikalavimas pareiškėjams pateikti tokią informaciją yra neproporcingas, perteklinis ir nesuderinamas su FABĮ tikslais.

6.4. Pareiškėjai nurodė, kad mokėjimus dukrai atliko dėl to, kad jautė tėvų pareigą padėti jai atsiradus finansiniams ir asmeniniams sunkumams (po skyrybų ir kitų išgyvenimų). Piniginių lėšų suma, kuri buvo pervesta dukrai, neįtakojo pareiškėjų nemokumo. Be to, teikdami paramą dukrai, pareiškėjai tuo metu nemanė, kad jie ateityje neturės galimybių atsiskaityti su kreditoriais ir patys bus priversti kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Į teismo įpareigojimą paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo mokama už UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vanduo, šiukšlės, elektra, ryšio paslaugos ir kt.), pareiškėjai nurodė, kad iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. jie panaudos sutarties pagrindu gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame name. Pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos nemokėjo, tačiau mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Kadangi pareiškėjai naudojosi komunalinėmis paslaugomis, turėjo pareigą už jas sumokėti. Todėl mokėjimas už suteiktas komunalines paslaugas negali būti laikytinas nesąžiningumu.

6.5. V. J. eilę metų užsiiminėja pinigų skolinimu fiziniams asmenims. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad paskolas yra suteikęs daugiau nei šimtui žmonių. Minėto rašto tekstą parengė pats V. J., o pareiškėjas, patikintas, jog tai yra standartinis raštas, jį pasirašė. Be to, V. J. už suteiktą paskolą buvo įkeistas pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas. Akivaizdu, jog turėdamas tokią patirtį V. J. įsivertino visas aplinkybes bei negalėjo būti ir nebuvo suklaidintas. Pažymėtina tai, kad pareiškėjai nieko neslėpė nei nuo V. J., nei nuo kitų kreditorių bei neturėjo ketinimų su jais neatsiskaityti. Pareiškėjai dėjo pastangas ir atsiskaitinėjo su kreditoriais. Pagal paskolos sutartį L. Š. pareiškėjai sumokėjo 17 000, be to, pagal minėtą sutartį yra įkeistas turtas. Pareiškėjai vykdė mokėjimus UAB SB lizingas.

6.6. Pareiškėjai taip pat nesutinka su teismo motyvais, jog jie nedėjo pastangų dirbti geriau apmokamą ar susirasti papildomą darbą, taip pat jie nenurodė, kokių konkrečių veiksmų jie imasi ir imsis ateityje tam, kad uždirbtų daugiau pajamų turimoms skoloms dengti. Teismas visiškai nevertino to, kad pareiškėjai yra pensijinio amžiaus ir neatsižvelgė į pareiškėjų fizinę būklę. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp pareiškėjų sąžiningumo ir jų nemokumo.

13. Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagristą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pareiškėjai neteikė įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jų turto, pajamų egzistavimą. pareiškėjai viso proceso metu nevykdė FABĮ straipsnio 4 straipsnyje numatytų reikalavimų dėl informacijos pateikimo. Iš pareiškėjų pateiktų banko sąskaitų išrašuose nurodytų mokėjimo pavedimo paskirčių, iš mokėjimo pavedimo paskirčių nematyti, kad piniginės lėšos būtų buvę naudojamos statinių įrengimo bei remonto darbams atlikti, pragyvenimo išlaidoms padengti ir pan.

7.2. Teismas priimtoje nutartyje motyvuotai nurodo, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi. Piniginių lėšų suma, kuri buvo pervesta dukrai, įtakojo pareiškėjų nemokumo padidėjimą. Pareiškėjai slėpė savo skolas kitiems kreditoriams ir nuo V. J. ir nuo kitų kreditorių bei turėjo ketinimų su jais neatsiskaityti, nes slėpdami informaciją apie savo skolas pareiškėjai tikėjosi išvengti atsiskaitymo su kreditoriais pasiskelbę bankrotą.

7.3. Teismas priimtoje nutartyje pasisakė dėl priežastinio ryšio tarp pareiškėjų nesąžiningumo ir jų nemokumo. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 teismas atskleidė, jog egzistuoja pareiškėjų nesąžiningo elgesio ir jų nemokumo priežastinis ryšys - kad pareiškėjų nesąžiningumas padarė tiesioginę ir netiesioginę įtaką jų nemokumui. Tai reiškia, kad ne menkaverčiai, o reikšmingos įtakos pareiškėjų nemokumui turėję sandoriai arba kitoks pareiškėjų užkerta kelią jiems bankrutuoti .

14. Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagristą, apie nusikalstamų pareiškėjų veikų pagal BK 182 straipsnio požymius pranešti prokurorui (BK 300 straipsnio 1 dalis). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pareiškėjų nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog būdami V. J. skolingi pagal du išduotus vekselius, pagal paskolos sutartį, būdami skolingi dideles pinigų sumas kreditoriams L. Š., J. L., jie iš suinteresuotų asmenų V. J., A. J. toliau prašė savo tariamam statybos ir nekilnojamojo turto verslui paskolinti jiems dar daugiau pinigų ir V. J. vėl apgavo.

8.2. Pareiškėjų skolinių įsipareigojimų dydis jau 3 metai prieš pareiškimo pateikimą viršijo 25 MMA, turimo turto ir pajamų santykį, todėl pareiškėjai pagal turtinę padėtį jau tada negalėjo įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl buvo nemokūs FABĮ prasme ir nesąžiningai didino savo skolinius įsipareigojimus, naudodami apgaulę sudarinėjo sandorius, kurių jie sudarinėti neprivalėjo.

8.3. Pareiškėjai privalėjo įrodyti, kad jie nemokūs tapo sąžiningai, bet neįrodė. Pareiškėjai elgėsi nerūpestingai, sąmoningai vengė atsiskaityti su kreditoriais, vykdė prievoles už su jais nesusijusį juridinį asmenį, reguliariai mokėjo sumas dukrai, argumentų, kodėl šiomis lėšomis nedengė savo įsiskolinimų, nenurodė - neteikė svarbios informacijos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).

16. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

17. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016).

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš viso pareiškėjų įsipareigojimai kreditoriams sudaro 132 900,90 Eur (be įsiskolinimo antstoliams). Pareiškėjai turi nekilnojamojo turto už 27 659,29 Eur (vidutinė turto rinkos vertė – 61 631 Eur), 2 500 Eur vertės vertybinių popierių, bei 141,88 Eur piniginių lėšų, E. B. nuosavybėje esantis įkeistas turtas, visos pareiškėjų gaunamos pajamos sudaro apie 950 Eur per mėnesį, išlaikomų asmenų neturi, skolininkų neturi, jų būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 595 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų skolinių įsipareigojimų dydį (96 760,44 Eur), kuris viršija 25 MMA, turimo turto ir pajamų santykį, konstatavo, kad pareiškėjai pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl yra nemokūs FABĮ prasme.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai yra nemokūs. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.

20. Kaip matyti iš pareiškėjų pareiškimo, pagrindinė nemokumą sukėlusi priežastis yra negalėjimas grąžinti paimtų paskolų, skirtų žemės sklypų, sodybų įsigijimui ir statinių įrengimui bei remontui. Pareiškėjai ketino parduoti įrengtas bei suremontuotas sodybas bei gauti papildomų pajamų. Kadangi laiku grąžinti paskolų nepavyko, papildomai atsirado prievolės mokėti palūkanas bei delspinigius, ko pasėkoje įsiskolinimo suma išaugo.

21. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjų prašymo, sprendė, kad pareiškėjai yra nesąžiningi, todėl fizinių asmenų bankroto byla jiems nekeltina. Pareiškėjai su tokia teismo išvada nesutinka.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų pateikti atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai per paskutinius trejus metus patvirtina, kad pareiškėjai pajamas gaudavo grynais, nes patys įnešdavo pinigus į savo sąskaitą arba pervesdavo vienas kitam į sąskaitą ir po to išgrynindavo. Didžiąja dalimi įnašai grynaisiais vyko į pareiškėjos R. B. sąskaitą. Taip pat pareiškėjų sąskaitų analizė parodo, kad pareiškėjai mokėdavo reguliariai sumas dukrai E. B. bei įmokas už ją. Pareiškėjai, teikdami pareiškimą ir paaiškinimus, nepateikė tikslios informacijos, kiek realiai pareiškėjai gavo pajamų ir turėjo išlaidų per paskutinius trejus metus, t. y. kokius ir dėl kokių priežasčių atliko pavedimus, kokias ir už ką gavo įmokas, iš savo lėšų padengė kreditus ar kitus įsipareigojimus ir kieno.

23. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tačiau FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).

24. Teismas nustatė, kad 2022 m. kovo mėn. iš J. P., J. K. už parduotą paveldėtą nekilnojamąjį turtą gauti 6 240 Eur patvirtina, kad pareiškėja R. B., sudarydama nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, pažeidė kreditorių teises, nes turėdama neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, sumažino turimo turto masę, elgėsi nesąžiningai. Įrodymų, jog minėtas lėšas perdavė suinteresuotam asmeniui V. J., o šis vekselių pareiškėjams neatidavė, nepateikta.

25. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).

26. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015). Taip pat nesąžiningais veiksmais sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).

27. Liteko duomenimis, iš pareiškimo priedų, bylos nagrinėjimo metu pateiktų dokumentų, duomenų ir rašytinių įrodymų, taip pat pareiškėjų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai FABĮ reikalavimus vykdė, pateikė duomenis apie pareiškėjų gaunamas pajamas, turtą, pateiktas kreditorių sąrašas ir kt. duomenys. Pareiškėjai, vadovaudamiesi FABĮ nuostatomis, kartu su pareiškimu teikė dokumentus, kurie, jų supratimu, buvo reikšmingi ir aktualūs bylos nagrinėjimui, taip pat teismui 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi nustačius pareiškimo trūkumus, pareiškėjai pateikė papildomą informaciją ir duomenis. Be to, kaip atskirajame skunde nurodė pareiškėjai, piniginių lėšų per tris kalendorius metus, negali pateikti. Kadangi pareiškėjai prieš tris metus nemanė, jog reikės pradėti fizinio asmens bankroto procedūras, visų pajamas ir išlaidas patvirtinančių dokumentų nerinko, todėl natūralu, jog jų pateikti teismui neturi galimybės.

28. FABĮ 4 straipsnio 3 punktas numato, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti). Iš bylos duomenų matyti, kad didžioji dalis informacijos apie pareiškėjų pajamas bei išlaidas matyti iš pareiškėjų pateiktų banko sąskaitų išrašuose nurodytų mokėjimo pavedimo paskirčių. Be to, kaip matyti iš atskirojo skundo, į teismo įpareigojimą paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo mokama už UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vanduo, šiukšlės, elektra, ryšio paslaugos ir kt.), pareiškėjai paaiškino, kad iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. jie panaudos sutarties pagrindu gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame name. Pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos nemokėjo, tačiau mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Kadangi pareiškėjai naudojosi komunalinėmis paslaugomis, turėjo pareigą už jas sumokėti. Todėl mokėjimas už suteiktas komunalines paslaugas negali būti laikytinas nesąžiningumu.

29. Pareiškėjus teismas iš esmės pripažino nesąžiningais taip pat ir dėl to, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjai būtų dėję pastangas dirbti geriau apmokamą ar susirasti papildomą darbą, taip pat jie nenurodė, kokių konkrečių veiksmų jie imasi ir imsis ateityje tam, kad uždirbtų daugiau pajamų turimoms skoloms dengti, apsiribodami teiginiu, kad tokių galimybių nėra. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pareiškėjų siekį vengti atsiskaitymo su kreditoriais, jų nesąžiningumą FABĮ prasme.

30. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino, ar egzistavo pareiškėjų teismo nustatyto nesąžiningo elgesio ir jų nemokumo priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjų elgesys neturi užkirsti kelio jiems bankrutuoti. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog net ir tuo atveju, jei pareiškėjų veiksmus būtų galima vertinti kaip nesąžiningus, nurodytus pareiškėjų veiksmus teismas turėjo vertinti tuo aspektu, ar nesąžiningumas turėjo ar neturėjo tiesioginės ar netiesioginės įtakos pareiškėjų nemokumui, tuo labiau, ar padarė reikšmingą įtaką jų nemokumui. Tačiau su galimu pareiškėjų nesąžiningumu susijusios aplinkybės nebuvo išsamiai atskleistos ir detaliai įvertintos, be kita ko, nevertintas ir nustatytų aplinkybių ryšys su asmenų nemokumu, taip iš esmės neatskleidžiant ir bylos esmės.

31. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neginčijamų duomenų, jog pareiškėjai sąmoningai nesiekė gauti didesnių ir stabilių pajamų ir vengia vykdyti prievoles savo kreditoriams sąmoningai, t. y. siekė pabloginti savo finansinę būklę, byloje iš esmės nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes galima nuspręsti, ar apeliantai buvo (ne)sąžiningi, įvertinti nesąžiningų veiksmų (jei tokie būtų konstatuoti) ir nemokumo ryšį – ar jis daro reikšmingą įtaką nemokumui, ar prie nemokumo prisidėjo ir kitos, nuo apeliantų valios nepriklausančios aplinkybės. Sutiktina su apeliantais, kad teismas nagrinėju atveju visiškai nevertino to, kad pareiškėjai yra pensijinio amžiaus ir neatsižvelgė į pareiškėjų fizinę būklę. Byloje yra pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, kurie patvirtina, kad pareiškėja serga (duomenys neskelbtini).Pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini).

32. Taigi, bendrame pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visos tokiam vertinimui reikalingos faktinės aplinkybės byloje nebuvo visapusiškai atskleistos ir ištirtos. Taip pat pirmosios instancijos teismas priimtoje nutartyje visiškai nevertino ir nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp pareiškėjų sąžiningumo ir jų nemokumo, apsiribojant tuo, kad pareiškėjai sąmoningai nesiekė gerinti savo turtinės padėties, siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

33. Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas). Toje pačioje stadijoje taip pat galės būti įvertinti pareiškėjų veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą bus vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje.

34. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35. Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime prašo apie nusikalstamų pareiškėjų V. B. ir R. B. veikų pagal BK 182 straipsnio požymius pranešti prokurorui (BK 300 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prašymas yra naujai pateiktas apeliacinės instancijos teismui, pirmosios instancijos teismas šio prašymo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė, Šis prašymas nėra susijęs ir neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jo pasisakyti (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.