- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-1587-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12461-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „EvusLT“, V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „EvusLT“ ir V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „EvusLT“ ir V. D. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad pareiškėja UAB „EvusLT”, nuosavybės teise įsigydama 2811/3413 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į šiuos statinius, pažymėtus UAB „Laureka” 2021-04-12 parengtoje Kadastrinių matavimų byloje: 29,99 kv. m ploto (užstatytas plotas 33 kv. m) pagalbinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3H1/ž, 5311,73 kv. m asfaltuotos aikštelės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksais b1 ir b2, bendras aikštelės plotas yra 6515,73 kv. m ir 2811/3413 dalis tvoros su vartais ir varteliais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kad pareiškėja V. D., nuosavybės teise įsigydama 329/3413 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į šiuos statinius, pažymėtus UAB „Laureka” 2021-04-12 parengtoje Kadastrinių matavimų byloje: 658 kv. m asfaltuotos aikštelės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksais b1 ir b2, bendras aikštelės plotas yra 6515,73 kv. m ir 329/3413 dalis tvoros su vartais ir varteliais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi nutarė pareiškimą atsisakyti priimti.
3. Teismas nutartyje nurodė, kad ypatingąja teisena pagal CPK 444 straipsnį nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (giminystės ryšiai, išlaikymas, registracija, valdymas ir pan.), o ne dėl teisinių kategorijų pripažinimo (nuosavybės teisės pripažinimas). Teismas konstatavo, jog reiškiamas reikalavimas ne dėl fakto (statinių valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo (CPK 445 straipsnio 2 dalies 5 punktas)), kuris turi juridinę reikšmę nustatymo (CPK 444 straipsnis), o dėl teisės (nuosavybės teisės į statinius) pripažinimo. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų pareiškimas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena ir teismas atsisakė jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skundžiamoje nutartyje taip pat išaiškinta teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Pareiškėjai pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į teismą kreipėsi ne dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o dėl nuosavybės teisės nustatymo. Teigia, kad CK 4.40 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Šiuo konkrečiu atveju įstatymas kitaip nenustato, o sutarties, kurioje būtų aptartas statinių klausimas, nėra. Taigi pareiškėjams nereikia jų nuosavybės teisės pripažinimo, nes jie yra žemės sklypo savininkai ir jų nuosavybės teisė į sklype esančius statinius preziumuojama pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalį.
6. Šiuo atveju pareiškėjai siekia ne pripažinti jų nuosavybės teisę, o nustatyti jų įsigijimo faktą bei įregistruoti nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre. Pagrindas tokiai registracijai yra statinių įsigijimo sandoris (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str., 15 str.). Kadangi sandorio dėl statinių įsigijimo nėra, nors pareiškėjai pagal teisinį reguliavimą nuosavybę į juos ir turi, pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį statinių įsigijimo faktą, kad nuosavybės teisę į statinius įgijo žemės sklypo įsigijimo momentu, t. y. įsigydami žemės sklypą. Be to, pareiškėjai nurodo, kad nėra įmanoma kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, kadangi jie neprašo pripažinti nuosavybės teisės, be to, nėra atsakovo, kuris būtų pažeidęs ieškovų teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškimą.
9. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020; 2018-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
10. Pažymėtina, kad ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas reiškia, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas) (LAT 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012). Tokia išvada grindžiama kasacinio teismo praktika, suformuluota aiškinant CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą. Tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2007-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007).
11. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams, turintiems tam tikras žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis, taip pat priklauso nuosavybės teisė į pareiškime nurodytų statinių, esančių žemės sklype, dalis. Pareiškime paaiškino, kad pagalbinis pastatas, bendro ploto asfaltuota aikštelė bei tvora su vartais ir varteliais, yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antraeiliai daiktai, jo priklausiniai. Taip pat teigia, kad visi išvardinti objektai yra pastatyti tuo metu, kai nurodytas sklypas buvo valstybės nuosavybė. Kadangi nei išvardinti daiktai, nei nuosavybės teisė į juos neregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, būdami pastatyti valstybinės žemė sklype nurodyti daiktai buvo valstybės nuosavybė ir juos ištiko pagrindinio daikto likimas (CK 4.19 straipsnio 1 dalis; 4.14 straipsnio 1 dalis), o būtent valstybei priėmus sprendimus atkurti nuosavybės teises A. J. P., E. V., E. T. ir L. Š., nurodyti nekilnojamojo turto objektai atitinkama dalimi perėjo minėtų asmenų nuosavybėn, paskui, sutarčių pagrindu, perėjo ir pareiškėjams. Pareiškėjų teigimu, prašoma nustatyti ne aplinkybę, ar priklauso pareiškėjams nuosavybės teisė į nurodytus objektus, tačiau fakto klausimą – antraeilių statinių įsigijimo faktą. Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nurodė, kad klausimai, susiję su nuosavybės teise, nagrinėtini ginčo teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Šiuo atveju būtent ir susiformavo tokia situacija, jog pareiškėjai prašo jiems pripažinti nuosavybės teises į statinių dalis, o tokio pobūdžio prašymai, kuomet jie yra susiję su nuosavybės teisių apimtimi, kaip minėta, ypatingąja teisena nėra nagrinėjami.
12. Pareiškėjai savo prašymą grindžia tuo, kad pagalbinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6515,73 kv. m bendro ploto asfaltuota aikštelė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei tvora su vartais ir varteliais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra antraeiliai daiktai, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai, todėl turėtų taip pat nuosavybės teise priklausyti pareiškėjams. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Faktas, jog tam tikras daiktas yra kito daikto priklausinys, yra viena iš nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytinų faktinių aplinkybių. Konkrečioje byloje reikalavimą pagrindžiančios faktinės aplinkybės sudaro ieškinio pagrindą. Pripažinus ieškinio pagrindą įrodytu, teismas taiko materialinę teisės normą ginčo santykiui. Faktas, jog tam tikras daiktas yra kito daikto priklausinys, yra nustatomas ne kaip juridinę reikšmę turintis faktas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnis), o kaip ieškinio pagrindą sudaranti aplinkybė, ir po šio fakto konstatavimo teismas sprendžia dėl ieškovo nuosavybės teisių į šiuos daiktus pripažinimo. Kaip juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato juridinį faktą, jeigu jis reikalingas dėl asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, bet fakto patvirtinimo metu dėl tų teisių nesprendžia. Jeigu teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, pavyzdžiui, daikto buvimo kito daikto priklausiniu, ir juo remdamasis turi išspręsti reikalavimą dėl ieškovo nuosavybės teisių į tą daiktą pripažinimo, tai fakto nustatymas yra ieškinio pagrindo patvirtinimas. Tokios pozicijos laikomasi ir apygardos teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2837-431/2015).
13. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės į statinius pripažinimo, todėl reikalavimas turėtų būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „EvusLT“ ir V. D. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.