- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-2837-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00249-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- UAB „Edgira“
- Atsakovas
- UAB „Stop Servis“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Edgira“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Edgira“ ieškinį atsakovui UAB „Stop Servis“ dėl inžinerinių tinklų ir kitų statinių pripažinimo ieškovui priklausančio daikto priklausiniais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti inžinerinius tinklus ir kitus statinius ieškovui priklausančio pagrindinio daikto priklausiniais, pripažinti juos priklausančius ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise bei panaikinti teisinę registraciją.
Šalies argumentai
Atsakovas prašė nutraukti nagrinėjamą bylą, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodė, jog 2014 m. spalio 8 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė pripažinti statinius (dumblo aikštelę, lietaus valymo įrenginius, inžinierinius tinklus ir kitus statinius) ieškovui nuosavybės teise priklausančio pagrindinio daikto – parduotuvės – priklausiniais. Šis reikalavimas yra tapatus ieškovo pareikštam reikalavimui nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškinys yra grindžiamas iš esmės tomis pačiomis teisės normomis ir tais pačiais įrodymais, kaip ir aukščiau minėtas ieškovo pareiškimas. Atsakovo atsikirtimų pagrindai į pareiškimą taip pat yra tapatūs, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi tenkino ieškovo atsisakymą nuo pareiškimo. Bylos nutraukimas atsisakius ieškinio (pareiškimo) reiškia, kad byla baigta ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Ieškinys yra tapatus ir pagal administracinėje byloje Nr.I-4989-244/2014 nagrinėjamą ieškovo skundą dėl VĮ “Registrų centras” Vilniaus filialo sprendimų, kuriais buvo įregistruoti aukščiau nurodyti inžinieriniai tinklai bei kiti statiniai kaip atsakovui priklausančio gamybinio pastato priklausiniai ar pagrindinis daiktas, panaikinimo. Minėtą skundą ieškovas grindė tais pačiais argumentais, kaip ir jau minėtose bylose, t.y. siekė tų pačių pasekmių – pripažinus ginčo statinius parduotuvės priklausiniais, įgyti nuosavybės teisę į juos. Byla buvo išnagrinėta, o ieškovo skundas atmestas. Pareiškėjo (ieškovo) prašymu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino, o bylą nutraukė. Atsisakius administracinėje byloje pateikto skundo, vėliau identiškais pagrindais ir reikalavimais toms pačioms šalims negali būti reiškiamas civilinis ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Edgira“ ieškinį dėl žemės sklype atsakovui UAB „Stop Servis“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų (inžinierinių statinių): inžinierinių tinklų – dumblo aikštelės, lietaus valymo įrenginių, inžinierinių tinklų – valymo įrenginių, kitų statinių (inžinierinių) – automobilių stovėjimo aikštelės, kitų statinių (inžinierinių) – automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato – parduotuvės priklausiniais, teisinės registracijos panaikinimo bei nuosavybės teisės į jų ½ dalį pripažinimo. Priteisė iš ieškovo atsakovui 605 €. Panaikino 2015 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešame registre, taikymo.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovas 2014 m. spalio 14 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad inžinieriniai tinklai - dumblo aikštelė, lietaus valymo įrenginiai, valymo įrengimai ir kiti inžinieriniai statiniai – dvi automobilių stovėjimo aikštelės yra UAB „Edgira“ nuosavybės teise priklausančio pagrindinio daikto – pastato-parduotuvės priklausiniai (civilinė byla Nr. e2-2761-807/2015). Suinteresuotais asmenimis minėtoje byloje dalyvavo VĮ “Registrų centras” Vilniaus filialas bei UAB „Stop servis“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi buvo priimtas pareiškėjo (ieškovo) atsisakymas nuo pareiškimo, o byla nutraukta (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas įvertinus tris kriterijus : ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 203/2000, 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-475/2007 ir kt.). Teismas nustatė, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje dėl inžinierinių tinklų bei kitų statinių pripažinimo ieškovui UAB „Edgira“ nuosavybės teise priklausančio pastato – parduotuvės priklausiniais, iš esmės yra tapatus pareikštam civilinėje byloje Nr.e2-2761-807/2015, nes abiejose bylose dalyvauja tos pačios šalys, ieškinio pagrindas grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, o dalykas sutampa. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas pasinaudojo teise dėl savo pažeistų teisių gynimo ir, atsisakydamas nuo pareiškimo, žinojo apie bylos nutraukimo pasekmes, numatytas CPK 294 straipsnio 2 dalyje. Kiti ieškinio reikalavimai, susiję su teisinės registracijos panaikinimu ir nuosavybės teisės pripažinimu, laikytini tik pagrindinio reikalavimo tenkinimo pasekmė, kurios atsiradimas nepriklauso nuo to, ar jie yra atskirai reiškiami. Ieškovas neturėjo teisės pakartotinai kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo statinius, nes šiuo klausimu yra įsiteisėjusi teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2-2761-807/2015. Todėl teismas nutraukė bylą (CPK 293 straipsnio 1dalies 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi teisinės gynybos ir į administracinį teismą, siekdamas iš esmės analogiškų pasekmių, tačiau esant skirtingam ieškinio (skundo) pagrindui administracinėje byloje, teismo vertinimu, ieškinio tapatumas su šia byla negali būti konstatuotas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Edgira“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo atmesti. Nurodo, jog pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, jog statiniai yra pastato-parduotuvės priklausiniai, nustatymo civilinėje byloje Nr. e2-2761-807/2015 buvo paduotas pagal CPK nustatytas ypatingosios teisenos taisykles. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį tokio pobūdžio faktas nenumatytas kaip faktas, dėl kurio nustatymo galima byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ieškovas nekėlė nei nuosavybės teisės į statinius pripažinimo klausimo, nei atsakovo nuosavybės teisės į statinius pasibaigimo klausimo, nei teisinės registracijos atsakovo vardu atlikimo teisinio pagrindo klausimo. Tai reiškia, kad civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų buvusi nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą, jeigu ieškovas nebūtų atsisakęs pareiškimo. Civilinėje byloje Nr. e2-2761-807/2015 ieškovas neginčijo atsakovo nuosavybės teisių į statinius ir nereikalavo pripažinti ieškovo nuosavybės teises į šiuos statinius. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti jam bendrosios dalinės nuosavybės teisę į žemės sklype esančius statinius, nustatyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis statinių, pripažinti negaliojančia Nekilnojamojo turto registre 2013 m. rugsėjo 25 d. atliktą atsakovo asmeninės nuosavybės teisės į žemės sklype esančius inžinerinius tinklus ir kitus statinius registraciją, nustatant, kad atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisės į šiuos statinius. Ieškovas byloje ginčija atsakovo nuosavybės teisę į statinius, iš esmės prašydamas pakeisti tokios nuosavybės rūšį bei apimtį, taip pat prašydamas pripažinti ieškovui atitinkamos rūšies ir atitinkamos nuosavybės teisę į statinius. Šie reikalavimai sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir nagrinėjamą bylą daro netapačią civilinei bylai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Civilinė byla dėl juridinio fakto nustatymo buvo iškelta ne ieškinio, o pareiškimo pagrindu. Todėl šiose civilinėse bylose pasirinktas teisių gynimo būdas skiriasi. Teismas nepagrįstai skirstė ieškovo reikalavimus į pagrindinius ir išvestinius, nustatant, kad reikalavimas dėl statinių pripažinimo parduotuvės priklausiniais yra pagrindinis, o visi kiti reikalavimai yra išvestiniai. Pagal kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose ginčai, susiję su atitinkamų (antraeilių) daiktų pripažinimu pagrindinių daiktų priklausiniais pagal CK 4.13, 4.14, 4.19 straipsnius sprendžiami būtent ieškinio teisenos tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose, jose suinteresuotiems asmenims reiškiant būtent ieškinio reikalavimus dėl nuosavybės teisės į tam tikrą daiktą pripažinimo ir (ar) ieškinio reikalavimus dėl nuosavybės atsiradimo pagrindo nuginčijimo, nuosavybės teisės teisinės registracijos panaikinimo. Todėl ieškovo reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į statinius pripažinimo ieškovui yra pagrindinis. Tuo tarpu reikalavimas dėl statinių pripažinimo parduotuvės priklausiniais vertintinas papildomu, nes tokio pobūdžio reikalavimo tokiose civilinėse bylose ieškovui reikšti nereikia.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Stop Servis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog tiek pareiškimu civilinėje byloje Nr. e2-2761-807/2015, tiek ieškiniu nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė, kad teismas pripažintų, jog statiniai yra ieškovui priklausančios parduotuvės priklausiniai. Teismui patenkinus ieškovo pareiškimą ir pripažinus statinius esant jam nuosavybės teise priklausančios parduotuvės priklausiniais, statiniai priklausytų ieškovui nuosavybės teise, tai yra juos ištiktų pagrindinio daikto likimas, todėl būtų pripažįstama ieškovo nuosavybės teisė į statinius. Jeigu ieškovas nereikštų reikalavimo pripažinti statinius priklausiniais, jis negalėtų objektyviai reikšti reikalavimo pripažinti, kad statiniai priklauso jam nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutrauktas civilinės bylos nagrinėjimas pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 puntą, tai yra pripažinus, jog yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino dviejose civilinėse bylose pareikštų reikalavimų pagrindą bei teisės normas, reglamentuojančias bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovas 2014 m. spalio 8 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotaisiais asmenimis byloje buvo įtraukti VĮ „Registrų centras“ ir UAB „Stop servis“. Pareiškėjas (ieškovas) prašė teismo nustatyti „juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą“, kad inžineriniai tinklai – dumblo aikštelė, lietaus valymo įrengimai, valymo įrengimai ir kiti statiniai – dvi automobilių stovėjimo aikštelės yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pagrindinio daikto – parduotuvės priklausiniai. Minėtas pareiškimas buvo priimtas ir iškelta civilinė byla Nr. e2-2761-807/2015. Pareiškėjas 2015 m. sausio 8 d. pateikė teismui prašymą dėl pareiškimo atsisakymo, nurodydamas, jog atsisako pareiškimo dėl iš esmės pasikeitusių bylos aplinkybių, susijusių su pareiškėjo galimybėmis nurodytu būdu ginti savo pažeistas teises, nes pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neatitinka pareiškėjo interesų. Pareiškime taip pat buvo nurodyta, jog bylos nutraukimo, pareiškėjui atsisakius pareiškimo, pasekmės žinomos. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo pareiškimo ir nutraukė minėtą civilinę bylą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu atsakovui UAB „Stop servis“ prašė pripažinti žemės sklype esančius statinius: dumblo aikštelę, lietaus valymo įrenginius, valymo įrenginius ir kitus statinius – dvi automobilių stovėjimo aikšteles, ieškovui nuosavybės teise priklausančios parduotuvės priklausiniais, pripažinti ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šiuos statinius, pripažinti negaliojančiomis Nekilnojamojo turto registre 2013 m. rugsėjo 25 d. ir 2013 m. liepos 18 d. atliktą atsakovo asmeninės nuosavybės teisės į žemės sklype esančius nurodytus statinius teisinę registraciją.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (LAT 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; ir kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.
Aukščiau nurodytos abiejų civilinių bylų aplinkybės patvirtina, jog tiek civilinėje byloje Nr. e2-2761-807/2015, tiek nagrinėjamoje byloje šalys iš esmės buvo tos pačios, tai yra tiek pareiškimas, tiek ieškinys buvo pareikštas UAB „Edgira“, kita šalimi bylose buvo tas pats suinteresuotas asmuo ir atsakovas – UAB „Stop servis“.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (LAT 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Ieškovas nagrinėjamoje byloje ieškiniu faktiškai siekia nuosavybės teisių į ½ dalį atsakovui priklausančių objektų pripažinimo, nustatant, kad šie objektai yra ieškovui priklausančios parduotuvės priklausiniai ir panaikinant atsakovo nuosavybės teisių į visas šių objektų dalis Nekilnmojamojo turto registre registraciją. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-2761-807/2015 buvo reiškiamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad tie patys nekilnojamojo turto objektai yra pareiškėjui (ieškovui) nuosavybės teise priklausančios parduotuvės priklausiniai, nustatymo. Taigi, pareiškėjas bandė savo teises apginti ypatingosios teisenos tvarka.
Ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas reiškia, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas) (LAT 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012). Pagal CPK 444 ir 445 straipsnius juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.
Aptariamose bylose esantys duomenys patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti esančiais jam priklausančios parduotuvės priklausiniais, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Taigi, iš karto yra akivaizdus dviejų bylos šalių ginčas dėl pareikšto reikalavimo, todėl jis negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Pripažintina, kad pareiškėjas civilinėje byloje Nr. e2-2761-807/2015 buvo pasirinkęs akivaizdžiai netinkamą savo teisių gynimo būdą ir jo pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Todėl atsisakymas nuo pareiškimo ypatingosios teisenos tvarka, negali užkirsti kelio asmeniui pakartotinai pareikšti ieškinį teisme ginčo teisenos tvarka, papildant ir sukonkretinant savo reikalavimus.
Pažymėtina, jog ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Faktas, jog tam tikras daiktas yra kito daikto priklausinys, yra viena iš nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytinų faktinių aplinkybių. Konkrečioje byloje reikalavimą pagrindžiančios faktinės aplinkybės sudaro ieškinio pagrindą. Pripažinus ieškinio pagrindą įrodytu, teismas taiko materialinę teisės normą ginčo santykiui. Faktas, jog tam tikras daiktas yra kito daikto priklausinys, yra nustatomas ne kaip juridinę reikšmę turintis faktas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnis), o kaip ieškinio pagrindą sudaranti aplinkybė, ir po šio fakto konstatavimo teismas sprendžia dėl ieškovo nuosavybės teisių į šiuos daiktus pripažinimo ir atsakovo teisinės registracijos panaikinimo. Kaip juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato juridinį faktą, jeigu jis reikalingas dėl asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, bet fakto patvirtinimo metu dėl tų teisių nesprendžia. Jeigu teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, pavyzdžiui, daikto buvimo kito daikto priklausiniu, ir juo remdamasis turi išspręsti reikalavimą dėl ieškovo nuosavybės teisių į tą daiktą pripažinimo, tai fakto nustatymas yra ieškinio pagrindo patvirtinimas. Todėl apeliacinis teismas konstatuoja, kad pareiškimo civilinėje byloje Nr. e2-2761-807/2015 ir ieškinio nagrinėjamoje byloje dalykas ir pagrindas nėra visiškai tapatūs.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis, kuria buvo patenkintas atsakovo prašymas ir bylos nagrinėjimas nutrauktas, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas atmestinas, byla perduotina toliau nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo UAB „Stop servis“ prašymą nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą.
Grąžinti bylą pirmos instancijos teismui tęsti pradėtą civilinės bylos nagrinėjimą.