Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-05-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-214-870/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-05
Bylos Nr.
II-214-870/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04249-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. II-214-870/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04249-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2; 78.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 4 d. nutarimo (toliau – ir Nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-26753134-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresnioji specialistė Ala Šimulevičienė R. G. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. 10N-26753134-15, kuriame nurodė, kad R. G. 2015 m. kovo 2 d., 09:40 val. vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) įvažiavo į Geležinio Vilko – Gerosios Vilties g. sankryžą, Vilniuje, degant raudonos spalvos draudžiamam šviesaforo signalui ir ją pravažiavo degant raudonos spalvos draudžiamam šviesaforo signalui. Šiais savo veiksmais R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 73.11, 165 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

R. G. pateikė teismui skundą, kuriuo skundžia 2015 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 10N-22559513-14, motyvuodamas tuo, kad jis buvo įsitikinęs, jog į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesaforo signalui. Per raudoną šviesą tikrai neįvažiavo į paminėtą sankryžą. Pakeleivis gali tai patvirtinti. Sankryža labai didelė, netipinė, policininkų stovėjimo (stebėjimo) vieta buvo pakankamai toli nuo jo šviesaforo, todėl tai galėjo suklaidinti policijos pareigūnus. Analogiškų nusižengimų nėra padaręs per visą savo vairavimo praktiką (b.l. 3).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į skundą prašė R. G. skundo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad byloje buvo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas. Tarnybiniame pranešime buvo nurodytos KET nustatymo ir įforminimo aplinkybės. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdęs policijos pareigūnas nurodydamas teisės pažeidimo aplinkybes pasielgė neteisėtai ir išgalvojo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, nagrinėjimo metu nenustatyta (b.l. 2).

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. nurodė, kad skundą palaiko. Nurodė, kad „Stop“ linija yra sankryžos pradžia ir šviesoforo užsidegimas matuojamas būtent nuo jos. Prieš R. G. važiavo mikroautobusas, kuris gal ir užstojo jam šviesoforą, kai pradėjo mirksėti žalia. Jis sakė, kad jis įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui. Vis dėlto, jis negali 100 procentų teigti, kad įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui dėl tarpo tarp mirksinčio žalio ir geltono šviesoforo signalo. Tačiau vienareikšmiškai gali pasakyti, kad per raudoną jis tikrai neįvažiavo, nevažiavo. Tą patvirtino ir šalia jo važiavęs keleivis. Jis įvažiavo per mirksinčią žalią, o geltona užsidegė vėliau. Ten plati sankryža. Per geltoną negalima važiuoti. Tačiau jis važiavo srautu, jis yra greitesnis negu mieste, taigi natūralu, kad stabdymo kelias yra ilgesnis. Neįsivaizduoja, kaip policijos pareigūnai stovėdami Gerosios vilties gatvėje galėjo pamatyti, kuriuo momentu jis įvažiavo į sankryžą. Jeigu policijos pareigūnai stovėjo už kitų mašinų, kaip jie galėjo pastebėti kaip R. G. įvažiavo į sankryžą. Jeigu policijos pareigūnai R. G. pamatė jau baigiant pravažiuoti sankryžą, gal jau galėjo įsijungti geltonas šviesoforo signalas, o po to ir raudonas (b.l. 16-17).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas R. D. nurodė, kad policijos pareigūnai stovėjo Gerosios vilties gatvėje prie pat sankryžos, visą įvykį puikiai matė. Reikia sustoti prie „Stop“ linijos, tačiau galima sustoti ir prie pat sankryžos, ir prie pėsčiųjų perėjos bei sankirtos. Jei neklysta, R. G. vienas paskutiniųjų atvažiavo į sankryžą. Prieš jį važiavo kitos transporto priemonės. Nebuvo kažkokio ypatingo mašinų srauto. R. G. įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą. Sankryža yra didelė, viskas kuo puikiausiai matosi (b.l. 17-18).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas Jan Juchnevič nurodė, kad policijos pareigūnai greičiausiai stovėjo prie pat sankryžos. Pagal tarnybinį pranešimą, jie turėjo puikiausiai matyti sankryžą. R. G. įvažiavo ir pravažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. „Stop“ linijos neatsimena, tačiau jeigu policijos pareigūnams dega žalias šviesoforo signalas, R. G. dega raudonas šviesoforo signalas. Taigi, R. G. pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui (b.l. 18).

Iš vyriausiojo patrulio R. D. 2015 m. kovo 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-03-02, dirbant kartu su vyr. patruliu Jan Juchnevič, 2015 m. kovo 2 d., 09:40 val., Geležinio Vilko – Gerosios Vilties g. sankryžoje, Vilniuje, iš Gerosios Vilties g. pusės laukė, kol jų važiavimo kryptimi užsidegs žalias šviesaforo signalas ir leis jiems judėti savo pasirinkta važiavimo kryptimi. Sulaukus leidžiamo eismui šviesaforo signalo pastebėjo, kaip Geležinio Vilko g., nuo V. Pietario g., pusės atvažiavo automobilis „Toyota“, kuris į minėtų gatvių sankryžą įvažiavo raudonam draudžiamam šviesaforo signalui ir ją pravažiavo, nuvažiavo link Vilkpėdės g. pusės. Vairuotojas su padarytu KET pažeidimu sutiko, gailėjosi. Pildant administracinio teisės pažeidimo protokolą, vairuotojas savo paaiškinimą pakeitė ir aiškino, kad minėtą sankryžą pravažiavo degant geltonam šviesaforo signalui (b.l. 9).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio R. G. paaiškinimo matyti, kad jis sutinka, jog važiavo per minėtą sankryžą, tačiau per ją važiavo mirksint žaliai šviesai, pravažiavo per geltoną šviesą (b.l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

KET 165 punktas numato, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

KET 73.11 punktas nustato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui.

Vertinant, ar R. G. sankryžoje važiavo esant draudžiamam šviesaforo signalui, pažymėtina, jog R. G. važiavimo esant draudžiamam šviesoforo signalui faktas įrodytas R. Dulinsko paaiškinimais teismo posėdžio metu („visą įvykį puikiai matėme“, „jis pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą“ (b.l. 17)), taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5), tarnybiniu pranešimu (b.l. 9), kuriuose nurodyta, jog R. G. pravažiavo sankryžą esant draudžiamam, raudonam, šviesaforo signalui, J. Juchnevič paaiškinimais teismo posėdžio metu („jis ... pravažiavo esant draudžiamam šviesaforo signalui“). Pagal teismų praktiką, nesant vaizdo registratoriumi filmuotos įvykio medžiagos, galima remtis ir vien tik vienas kitą papildančiais, vienas kitam neprieštaraujančiais, nuosekliais policijos pareigūnų paaiškinimais, kuriais asmuo kaltinamas (pavyzdžiui, žr.: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-455-200/2013; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-300-533/2012; Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-434-634/2014; Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-895-582/2012; Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-882-582/2012). Teismo vertinimu, policijos pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniškai pažįsta pareiškėją, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia ją melagingai apkalbėti, nėra. Jiems be jokios priežasties apkaltinti R. G. neva nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Tai, kad pareigūnai pažeidėją R. G. sustabdė ženkliai toliau už pažeidimo padarymo vietos, nekelia abejonių šių parodymų patikimumu (Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-434-634/2014). Be policijos pareigūnų paaiškinimų, išvadą, kad R. G. sankryžoje važiavo esant draudžiamam šviesaforo signalui, patvirtina aplinkybė, jog policijos pareigūnai sankryžoje laukė, kol jų važiavimo kryptimi užsidegs žalias šviesaforo signalas ir jie jo sulaukė (b.l. 9), kas reiškia, jog pirmiau Geležinio Vilko g. įsijungė raudonos spalvos šviesaforo signalas ir tik tada Gerosios Vilties g. įsijungė žalios spalvos šviesaforo signalas, kaip kad ir nurodė Jan Juchnevič (b.l. 18), o R. G. pravažiavo sankryžoje įsijungus žaliam šviesaforo signalui (b.l. 9), ir tai reiškia, kad R. G. važiavo sankryžoje esant draudžiamam, raudonos spalvos, šviesaforo signalui. Taip pat svarbu pažymėti, kad R. G. teigė, jog jis negali 100 procentų teigti, kad įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam šviesaforo signalui (b.l. 16), be to, prieš jį važiavo mikroautobusas, kuris gal ir užstojo jam šviesaforą, kai pradėjo mirksėti žalia (b.l. 17), taigi, jis neneigia (neatmeta galimybės), jog galėjo įvažiuoti į sankryžą, degant geltonam šviesaforo signalui, taip pat kad jis pravažiavo per geltoną šviesaforo signalą (b.l. 5, 17), kas taip pat reikštų, kad jis važiavo esant draudžiamam (geltonui) šviesaforo signalui. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip ir sakė pats R. G., tai buvo plati, labai didelė sankryža (b.l. 3, 17), tikėtina, jog jam važiuojant per sankryžą galėjo degti ir geltona, ir raudona šviesaforo signalo šviesos, t.y. netgi du šviesaforo signalai, per kuriuos draudžiama važiuoti (KET 73.7. p., 73.11 p.). Labai svarbu pastebėti, kad tokią išvadą patvirtina ir pats R. G., kuris teismo posėdžio metu teigė, jog „Jeigu jie mane pamatė jau baigiant pravažiuoti sankryžą, gal jau galėjo įsijungti geltonas šviesaforo signalas, o po to ir raudonas“. Akcentuotina, kad R. G. su padarytu KET 73.11 p. pažeidimu sutiko, gailėjosi (b.l. 9), tačiau policijos pareigūnams jam pasakius, kad viskas yra nufilmuota ir pareiškėjui supratus, kad nebėra, ką bediskutuoti (b.l. 16), jis savo paaiškinimą pakeitė nurodydamas, kad sankryžą pravažiavo esant geltonam šviesaforo signalui (b.l. 9), kas rodo pareiškėjo paaiškinimų nenuoseklumą. Nors R. G. teigia, kad jis esant raudonam šviesaforo signalui sankryžoje nevažiavo (b.l. 16), šį jo argumentą galėtų patvirtinti tik šalia jo važiavęs keleivis, kuris, teismo vertinimu, būtų suinteresuotas bylos baigtimi, todėl R. G. argumentas, kad jis nevažiavo esant draudžiamam šviesaforo signalui, laikytinas jo gynybine versija ir dėl to atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymus (sunkinančia aplinkybe pagrįstai laikyta tai, kad pareiškėjas per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą (2014-11-06 jo atžvilgiu priimtas nutarimas už ATPK 123 str. 5 d. numatytą pažeidimą (b.l. 8)), bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 10N-26753134-15 yra teisėtas bei pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. G. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė