Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-31 · Byla Nr. ATP-882-582/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
ATP-882-582/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-03857-2012-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-882-582/2012Proceso Nr. 4-05-3-03857-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.;79. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. K. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-07 nutarties M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patrulis L. Š. 2012-05-03 M. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2012-05-03, 22 val. 05 min., Savanorių pr. – Utenos g. sankryžoje, Kaune, vairuodamas transporto priemonę „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam, raudonam šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 169 punkto reikalavimus ir padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 1 dalyje.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2012-05-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ROIK 07-12-6789720 M. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 1 d., padarymą paskirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda.

M. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2012-05-24 nutarimą apskundė Kauno miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-09-07 nutartimi Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-05-24 nutarimą Nr. 20N-1682331-12 administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą ir M. K. skundo netenkino. Teismas nustatė, kad M. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų L. Š. tarnybinis pranešimas, liudytojų parodymai, fotolentelės. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų L. Š. ir G. Č. parodymais teismo posėdyje, jų parodymai yra išsamūs, aiškūs, neprieštaraujantys bylos medžiagai. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai yra pažįstami su M. K. ir suinteresuoti duoti jam nepalankius parodymus. Pažeidimas nustatytas vizualiai, jį patvirtina ir pateiktos fotolentelės. Kelių eismo taisyklių 169 p. nustato, kad esant draudžiamam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jei jos nėra - prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažino, kad M. K. įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Teismas pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi neesminių trūkumų - pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės aprašytos nenaudojant lietuviškų raidžių. Tačiau tai nėra pagrindas naikinti nutarimą, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato protokolo esmę ir tai niekaip nesuvaržė jo teisių. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jam nebuvo išaiškintos teisės. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad šie veiksmai buvo atlikti, tai patvirtinta ir pareiškėjo parašu (b.l. 7). Be to, pareiškėjui jo teisės visa apimtimi buvo išaiškintos nagrinėjant skundą teisme. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad negavo administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijos. M. K. pateikė į bylą jam įteiktą protokolo egzempliorių (b.l. 25), iš kurio matyti, kad jam buvo įteiktas dokumento egzempliorius, kurio turinys visiškai atitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, išskyrus tai, kad jame nėra jo paties paaiškinimo ir parašų. Teismas sprendžia, kad policijos pareigūnas tinkamai įvykdė ATPK 259 str. 3 d. reikalavimus - protokolą surašė dviem egzemplioriais, vieną egzempliorių įteikė M. K..

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-07 nutartimi, apeliaciniu skundu prašo ją panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad patrulis surašęs protokolą neatsimena, kuria kryptimi važiavo, nei kurioje vietoje buvo, kuomet pamatė tariamą pažeidimą. Kitas kartu buvęs patrulis taip pat neprisiminė, kurioje vietoje buvo sustabdytas automobilis. Nurodant pažeidimą patruliai ir teismas vadovavosi fotolentelėmis, kuriose nesimato automobilio numerių ir neaišku kieno jis yra. Teismui vaizdo įrašas, pagal kurį pareiškėjas būtų galėjęs įrodyti, jog nusižengimo nepadarė, pateiktas nebuvo.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

M. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju M. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo) užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių.

Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo klausimas. Pareiškėjas teigia, kad policijos patruliai nesilaikė proceso taisyklių, rašant administracinių teisės pažeidimo protokolą, neišaiškino jam procesinių teisių.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

M. K. pirmosios instancijos teisme ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad pravažiavo per geltoną šviesą, tačiau tiesiogiai nagrinėjamą įvykį stebėję policijos pareigūnas L. Š. tiek savo 2012-05-03 tarnybiniame pranešime (b. l. 9), tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 40), būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad matė, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. vairuojamas automobilis „O. A.“ pravažiavo per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, todėl kartu su buvusiu pareigūnu G. Č. nuvažiavo paskui minėtą automobilį ir jį sustabdė už kelių šimtų metrų. Pirmosios instancijos teisme liudytojas policijos pareigūnas G. Č. taip pat patvirtino, kad automobilis pravažiavo užsidegus raudonam šviesoforo signalui (b.l. 41). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų teisme duoti parodymai iš esmės atitinka tarnybiniame pranešime, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytojai gerai neprisiminė, kuria kryptimi važiavo ar kurioje gatvėje budėjo įvykio metu, nepaneigia pareiškėjo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad liudytojai L. Š. ir G. Č. yra policijos patruliai. Nagrinėjamas įvykis buvo 2012-05-03, vykdydami tarnybines pareigas jie kiekvieną dieną susiduria su Kelių eismo taisyklių pažeidėjais ir transporto priemones stabdo patruliuodami įvairiose vietovėse, todėl praėjus 4 mėnesiams nuo administracinio teisės pažeidimo dienos, yra natūralu, kad kurioje vietoje buvo sustabdytas pažeidėjo automobilis ar kokioje gatvėje budėjo, galėjo ir neprisiminti.

2012-05-03 Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 20P-1628690-12 nurodyta, kad M. K. su protokolu susipažino, protokolo kopiją gavo, teisės ir pareigos nurodytos ATPK 272 str. jam išaiškintos, tai patvirtina protokole esantis jo parašas (b.l. 7-8).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokolas turi neesminių trūkumų (pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės aprašytos nenaudojant lietuviškų raidžių), tačiau tai nėra pagrindas naikinti nutarimą, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato protokolo esmę ir tai niekaip nesuvaržė jo teisių.

Pirmosios instancijos teismas teisingai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. M. K. kaltė dėl ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, kitų objektyvių duomenų, kuriems esant būtų galima daryti priešingas išvadas, negu iš bylos medžiagos padarė apylinkės teismas, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-07 nutartį palikti nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas