Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo UAB „MGP Investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. rezoliucijos civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „MGP Investicija“ prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, suinteresuoti asmenys – S. Š. ir antstolis D. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus m. apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2YT-24802-466/2016 buvo nagrinėjamas pareiškėjo UAB „MGP Investicija“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo pareiškėjas prašė sustabdyti antstolio D. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00909 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. 2016-05-24 nutartimi Nr. 2YT-24802-466/2016 teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir sustabdė antstolio D. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00909 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.2016-05-25 teisme gautas antstolio D. B. pranešimas, kuriuo antstolis D. B. CPK 510 str. 5 d. pagrindais atsisakė atnaujinti pareiškėjo praleistą skundo padavimo terminą ir skundą grąžino pareiškėjui. Taip pat antstolis pažymėjo, jog skundas teismui nebus siunčiamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas G. P. 2016-05-25 ant minėto antstolio pateikto pranešimo uždėjo rezoliuciją „Kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos iki skundo išnagrinėjimo, jas taikyti nėra pagrindo“.

III. Atskirojo skundo argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Byloje kilo ginčas dėl teismo teisės panaikinti laikinąsias apsaugos priemones teismo rezoliucija.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas UAB „MGP Investicija“ 2016-05-20 teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti antstolio D. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00909 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Taip pat skolininkas 2016-05-23 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė atšaukti antrąsias turto varžytynes. 2016-05-24 nutartimi Nr. 2YT-24802-466/2016 teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir sustabdė antstolio D. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00909 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Tą pačią dieną (2016-05-24) antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, skundo netenkino ir jį grąžino skolininkui. Antstolis 2016-05-25 gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartį dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00909 sustabdymo. Antstolis 2016-05-25 pranešimu informavo Vilniaus miesto apylinkės teismą, jog skolininko pateiktą skundą grąžino skolininkui dėl praleisto skundo padavimo termino, skolininko 2016-06-23 pateiktas skundas teismui nagrinėti siunčiamas nebus. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas G. P. 2016-05-25 ant minėto antstolio pateikto pranešimo uždėjo rezoliuciją „Kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos iki skundo išnagrinėjimo, jas taikyti nėra pagrindo“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-24-262/2017 jau yra pasisakęs, kad nors ir dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turi būti priimama nutartis, o ne teisėjo rezoliucija (CPK 149 str. 1 d., 290 str. 5 d.), šios normos pažeidimas nėra įvardintas įstatymo leidėjo kaip vienas iš absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Be to, yra būtina įvertinti ir kitas tuo metu buvusias aplinkybes, iš kurių matyti, jog net jeigu ir nebūtų priimta ši teisėjo rezoliucija, laikinosios apsaugos priemonės vis tiek tuo metu jau nebebūtų galiojusios. Vilniaus miesto 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos iki įsiteisės teismo nutartis, kuria bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Tačiau ne visada skundas dėl antstolio veiksmų pateikiamas teismui ir dėl jo yra priimama teismo nutartis. CPK 510 str. 3 d. numatyta, kad antstolis skundą išnagrinėja pats ir dėl to priima patvarkymą. Tik nesutikimo su skundu atveju, jis yra persiunčiamas nagrinėti teismui. Taigi, CPK yra apibrėžtos situacijos, kada skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėja pats antstolis, todėl toks ginčas yra išsprendžiamas ne teismo nutartimi, o antstolio patvarkymu. Dėl šios priežasties ir 2016 m. gegužės 24 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja ne tik kaip joje nurodyta (iki nutarties, kuria išnagrinėtas skundas įsiteisėjimo), bet iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo apskritai. Šiuo atveju antstolis atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, skundo netenkino ir jį grąžino skolininkui. Taigi, tuo metu pareiškėjo skundas jau buvo išnagrinėtas, todėl 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegaliojo ir antstolis turėjo teisę toliau tęsti vykdymo veiksmus.Taip pat pažymėtina, jog skundžiama 2016-05-25 rezoliucija nepažeidė apelianto teisių: laikinosios apsaugos priemonės 2016-05-24 nutartimi buvo taikytos iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00909, o tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, tiek Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-24-262/2017 konstatavo, jog apelianto skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos rezoliucijos, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama rezoliucija paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. rezoliuciją palikti nepakeistą.