- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-24-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23812-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Suinteresuotas asmuo
- S. Š., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) UAB „MGP Investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) UAB „MGP Investicija“ skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys S. Š., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, A. S., antstolis D. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, su vėlesniais paaiškinimais, kuriame prašė įpareigoti antstolį atšaukti transporto priemonės Mercedes Benz ML 280, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė / automobilis / turtas) antrąsias pardavimo varžytynes Nr. 120734, (vykdomosios bylos Nr. 0035/15/00909) arba šias varžytynes pripažinti neįvykusiomis; įpareigoti antstolį panaikinti 2016-06-15 patvarkymą dėl lėšų sumokėjimo sustabdymo; įpareigoti antstolį panaikinti 2016-06-17 patvarkymą dėl turto saugotojo pakeitimo; įpareigoti antstolį panaikinti 2016-06-17 patvarkymą dėl automobilio perdavimo; įpareigoti antstolį sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00909 iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo realizuojant transporto priemonę.
2. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00909 antstolis atlieka išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko) kreditoriaus S. Š., naudai. Antstolis 2016-04-26 pradėjo vykdyti antrąsias varžytynes, kuriose automobilis buvo pardavinėjamas už 9 600 Eur dydžio pradinę pardavimo kainą. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė atšaukti pareiškėjo turto antrąsias varžytynes, paskirti pareiškėjo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tuo pačiu sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą. 2016-05-20 pareiškėjas taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė sustabdyti antstolio vykdomąją bylą Nr. 0035/15/00909 bei joje atliekamą išieškojimą iš pareiškėjo turto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-24 nutartimi sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00909 iki įsiteisės teismo nutartis, kuria bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Antstolis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdė ir varžytynių nesustabdė. Pareiškėjas 2016-05-26 pranešimu buvo informuotas, kad varžytynės baigėsi, o varžytynes, už turtą pasiūlęs 11 047 Eur dydžio sumą, laimėjo A. S.. Taigi, antstolis nesilaikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutarties, todėl visi vykdymo veiksmai atlikti po šios nutarties priėmimo yra neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Antstolis 2016 m. birželio 30 d. pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad Antstolis 2016-05-25 gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Kadangi skolininkas praleido terminą skundui paduoti, skundas nebuvo persiųstas teismui, o grąžintas skolininkui, apie tai antstolis informavo teismą. 2016-05-26 antstolis gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimą su pridėta teisėjo G. P. 2016-05-25 rezoliucija „kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos iki skundo išnagrinėjimo, tai taikyti jas nėra pagrindo“. Atsižvelgiantį minėtą teisėjo rezoliuciją vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/000909 sustabdyti nebuvo, todėl visi veiksmai buvo atlikti teisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Teismas nurodė, kad jog transporto priemonės antrosios varžytynės pasibaigė 2016-05-26. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie CPK 717 straipsnio 1-5 punkte egzistavusias prielaidas paskelbti antrąsias turto varžytynes neįvykusiomis (CPK 178 straipsnis). CPK 717 straipsnio 1-5 punkte nurodytų varžytynių pripažinimo pagrindų nenustatė ir teismas įvertinęs pareiškėjo skundą bei vykdomojoje byloje esančius duomenis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, remiantis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, tenkinti pareiškėjo (skolininko) reikalavimo įpareigoti antstolį paskelbti 2016-05-26 įvykusias antrąsias turto varžytynes neįvykusiomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas (skolininkas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodo, kad skundžiami antstolio veiksmai buvo atlikti galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ši nutartis tebėra galiojanti, nes pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų (dėl kurio ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės) dar nėra išnagrinėtas. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti panaikinamos teisėjo rezoliucija. Taigi, galiojant minėtai nutarčiai, antstolis tolimesnių veiksmų atlikti negalėjo, o teismas juos turėjo pripažinti neteisėtais.
Atsiliepimas
6. Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tuo metu, kai įvyko antrosios skolininko automobilio varžytynės, jau nebegaliojo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes jos buvo atšauktos teisėjo G. P. rezoliucija. Taigi, tiek varžytynės, tiek po jo sekę kiti antstolio veiksmai yra teisėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
8. Pareiškėjas savo procesinius dokumentus iš esmės grindžia tuo, kad skundžiami antstolio patvarkymai negalėjo būti priimti, nes galiojo (ir tebegalioja) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Antstolis teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės tuo metu nebegaliojo, todėl antstolio patvarkymai yra teisėti. Taigi, siekiant išspręsti ginčą yra būtina nustatyti ar ginčijamų patvarkymų metu galiojo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdyti vykdymo veiksmai ginčo vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00909.
9. Byloje nustatyta, kad skolininkas 2016-05-23 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė atšaukti antrąsias turto varžytynes. Antstolis 2016-05-24 priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, skundo netenkino ir jį grąžino skolininkui. Antstolis 2016-05-25 gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartį dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00909 sustabdymo. Antstolis 2016-05-25 pranešimu informavo Vilniaus miesto apylinkės teismą, jog skolininko pateiktą skundą grąžino skolininkui dėl praleisto skundo padavimo termino, skolininko 2016-06-23 pateiktas skundas teismui nagrinėti siunčiamas nebus. Antstolis 2016-05-26 iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gavo pranešimą apie teisėjo G. P. 2016-05-25 priimtą rezoliuciją, kurioje nurodyta, jog „kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos iki skundo išnagrinėjimo, tai jas taikyti nėra pagrindo“.
10. Pareiškėjas teigia, kad 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tebegalioja ir jos negalėjo būti panaikintos teisėjo rezoliucija, dėl jų panaikinimo turėjo būti priimta nutartis. Pažymėtina, kad nors ir dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turi būti priimama nutartis, o ne teisėjo rezoliucija (CPK 149 str. 1 d., 290 str. 5 d.), šios normos pažeidimas nėra įvardintas įstatymo leidėjo kaip vienas iš absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Be to, yra būtina įvertinti ir kitas tuo metu buvusias aplinkybes, iš kurių matyti, jog net jeigu ir nebūtų priimta ši teisėjo rezoliucija, laikinosios apsaugos priemonės vis tiek tuo metu jau nebebūtų galiojusios.
11. Vilniaus miesto 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos iki įsiteisės teismo nutartis, kuria bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Tačiau yra būtina atsižvelgti į tai, jog ne visada skundas dėl antstolio veiksmų pakliūva į teismą ir dėl jo yra priimama teismo nutartis. CPK 510 str. 3 d. numatyta, kad antstolis skundą išnagrinėja pats ir dėl to priima patvarkymą. Tik nesutikimo su skundu atveju, jis yra persiunčiamas nagrinėti teismui. Taigi, CPK yra aiškiai apibrėžtos situacijos, kada skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėja pats antstolis, todėl toks ginčas yra išsprendžiamas ne teismo nutartimi, o antstolio patvarkymu. Dėl šios priežasties ir 2016 m. gegužės 24 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja ne tik kaip joje nurodyta (iki nutarties, kuria išnagrinėtas skundas įsiteisėjimo), bet iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo apskritai. Šiuo atveju antstolis atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, skundo netenkino ir jį grąžino skolininkui. Taigi, tuo metu pareiškėjo skundas jau buvo išnagrinėtas, todėl 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegaliojo ir antstolis turėjo teisę toliau tęsti vykdymo veiksmus.
12. Kadangi nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki skundo išnagrinėjimo ir jų taikymas nutrauktas teisėjo G. P. 2016-05-25 rezoliucija, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai nesustabdė vykdymo veiksmų ir užbaigė antrąsias pareiškėjo automobilio varžytynes, todėl nėra pagrindo nei atšaukti, nei panaikinti varžytynių. Be to, sutiktina ir su kitais pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo varžytynes pripažinti neįvykusiomis ir kad CPK nenumato galimybės atšaukti jau pasibaigusių varžytynių.
13. Kaip minėta, esminis atskirojo skundo argumentas buvo tas, kad galiojant 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, jokie antstolio veiksmai nebuvo galimi. Pareiškėjas ne tik prašė pripažinti varžytynes negaliojančiomis, bet ir skundė kitus antstolio patvarkymus, kurie yra tiesiogiai susiję su varžytynėmis. Pripažinus, kad antstolis turėjo teisę atlikti vykdymo veiksmus, o varžytynės negali būti panaikintos, nebuvo pagrindo naikinti ir kitų antstolio patvarkymų.
14. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino antstolio veiksmus ir pagrįstai atmetė pareiškėjo (skolininko) skundą dėl antstolio veiksmų, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.