- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- AN2-52-557/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01207-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) 2021-10-20 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9699-2021 A. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda ir jai atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad ji 2021-08-15 17.45 val. Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, rajoninio kelio (privažiuojamasis kelias prie II perkėlos) 1 kilometre chuliganiškai vairavo transporto priemonę, tai yra, aplenkdama sustojusių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo sukeldama pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo I skyriaus 1.3 punkto, 4, 5 ir 9 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su Institucijos 2021-10-20 nutarimu, A. P. pateikė skundą Klaipėdos apylinkės teismui, prašydama skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti.
3. Skundžiama 2021-12-21 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas A. P. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK 2021-10-20 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-9699-2021 (ROIK 21142392626) paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta A. P. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK 2021-10-20 nutarimą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021-12-21 nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nenustačius jos veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, o teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šio prašymo, apeliantė prašo pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jai teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba gerokai sutrumpinti šios jai paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi dėl toliau dėstomų motyvų.
4.1. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Šalies argumentai
4.2. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas atsakomybėn tik tada, kai: 1) nustatytos chuliganiškos paskatos; 2) pažeistos KET nuostatos; 3) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
4.3. Iš ANK straipsnio dispozicijos matyti, kad norint konstatuoti, jog asmuo vairavo chuliganiškai, nepakanka vien konstatuoti KET pažeidimo, o turi būti įrodytos chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, eismo saugumas ir aiškiai negerbiama visuomenė, kai nėra konkrečių, aiškių tokio elgesio motyvų ir tikslų.
4.4. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014). Taigi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės nustato, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai. Asmuo negali būti nubaustas grindžiant jo kaltę prielaidomis.
4.5. A. P. nurodo, kad ji 2021-08-15 17.54 val., vairuodama automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo nuo Smiltynės pusės privažiuojamuoju keliu prie II perkėlos ir pamatė, jog prie kelto stovi didelė eilė transporto priemonių, kurios užėmė abi važiuojamąsias juostas, o trečioji juosta, kuria į keltą važiuoja automobiliai, turintys pirmumo teisę, buvo dar ganėtinai laisva. Ji, kaip Smiltynės gyventoja, turi leidimą važiuoti į keltą be eilės. Matė, kad nuokalnėje stovi policijos automobilis, todėl įjungė avarinį signalą, o policijos automobilyje užsidegė mėlyni signalai, todėl suprato, kad ji gali įvažiuoti į eilę, kurioje stovi automobiliai, turintys leidimus, ir įsitikinusi, kad priešpriešiais niekas nevažiuoja ir niekam nesukels grėsmės, kadangi keltas dar nebuvo atplaukęs, įsijungusi avarinius signalus išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę juostą, ir saugiai nuvažiavo iki stovinčių pirmenybinėje eilėje automobilių. Atplaukus keltui ji įvažiavo į keltą ir išplaukė į Klaipėdą. Policijos pareigūnai jos nestabdė ir neturėjo jai priekaištų, todėl labai nustebo, kai buvo iškviesta į Klaipėdos apskrities VPK, kur jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas sprendimas, kuriame nurodyta, kad ji „chuliganiškai vairavo transporto priemonę, t. y. aplenkdama sustojusių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo sukeldama pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei“.
4.6. Apylinkės teismas tokiam jos, A. P., veiksmų vertinimui pritarė, tačiau, apeliantės teigimu, tai padarė nepakankamai įsigilinęs į tikrąjį jos veiksmų, jos tyčios turinį ir inkriminuotais veiksmais sukeltos grėsmės eismo saugumui laipsnį.
4.7. Tačiau, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad jos, A. P., veikoje vis dėlto yra nustatyti jai inkriminuoto pažeidimo požymiai, apeliantė mano, jog yra pagrindas sušvelninti paskirtą nuobaudą.
4.8. ANK 420 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
4.9. A. P. pažymi, kad ji nesukėlė avarinės situacijos, jokių žalingų padarinių dėl chuliganiško vairavimo nekilo, jos važiavimo greitis nebuvo didelis, manevravimas nebuvo agresyvus. Pažeidimo padarymo metu ji buvo blaiva, nebuvo sutrikdytas eismas, be to, ji anksčiau nėra bausta už chuliganišką vairavimą ir tik vieną kartą buvo bausta administracine nuobauda už greičio viršijimą, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad iš esmės ji yra drausminga vairuotoja, nėra linkusi sistemingai daryti administracinius nusižengimus. Be to, apeliantė nurodo, kad ji yra įkūrusi baldų gamybos įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančią (duomenys neskelbtini), joje dirba buhaltere ir vadybininke. Ji yra 100 proc. šios įmonės akcininkė. Galimybė vairuoti transporto priemonę jai būtina ne tik dėl patekimo iš Smiltynės į parduotuvę, vaistinę ar gydymo įstaigą (ji serga migrena), bet ir darbo reikalais, kadangi turi ieškoti klientų ir sudarinėti su jais sutartis, organizuoti baldų pristatymą.
4.10. Apeliantės nuomone, jai paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių – yra neproporcinga ir neadekvati padarytam administraciniam nusižengimui, jos asmenybei, taip pat jos darbinės veiklos ir šeiminei situacijai. Aptariamu atveju tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti nėra teisingos pusiausvyros, kadangi administracinės nuobaudos tikslai gali būti visapusiškai pasiekti, paskiriant vien tik baudą.
5. Teismo posėdyje A. P. ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Institucijos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. P. nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, teigia, jog tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl jos kaltės, t. y. jog ji protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį chuliganiškai. Pasak apeliantės, ji išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę juostą, tik tuo metu, kai atvažiavusi prie II Smiltynės perkėlos pamatė, kad nuokalnėje stovi policijos automobilis, įjungė avarinį signalą, o policijos automobilyje užsidegė mėlyni signalai, todėl suprato, kad ji gali įvažiuoti į eilę, kurioje stovi automobiliai, turintys leidimus (ji, kaip Smiltynės gyventoja, turi leidimą važiuoti į keltą be eilės), ir įsitikinusi, kad priešpriešiais niekas nevažiuoja ir niekam nesukels grėsmės (keltas dar nebuvo atplaukęs), saugiai nuvažiavo iki stovinčių pirmenybinėje eilėje automobilių. Policijos pareigūnai jos nestabdė, todėl labai nustebo, kai buvo iškviesta į Klaipėdos apskrities VPK, kur jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl chuliganiško vairavimo. Apylinkės teismas tokiam jos veiksmų vertinimui pritarė, tačiau, apeliantės teigimu, tai padarė neįsigilinęs į tikrąjį jos veiksmų, jos tyčios turinį ir inkriminuotais veiksmais sukeltos grėsmės eismo saugumui laipsnį. Apygardos teismo vertinimu, šie apeliantės skundo argumentai nepagrįsti.
8. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr.e2AT-18-648/2017).
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. P. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad A. P. vairavo automobilį chuliganiškai, teismo išvados pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus. Apeliantės ginčijamoje teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl A. P. ginčijamo fakto vairavus automobilį chuliganiškai įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, nesutikti su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
10. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui ir asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
11. Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys A. P. padaryti KET 3 priedo I skyriaus 1.3 punkto, 4, 5 ir 9 punktų pažeidimai. KET 4, 5 ir 9 punktai yra bendro pobūdžio (KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis; KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Tuo tarpu KET 3 priedo I skyriaus 1.3 punkte imperatyviai nurodyta, jog dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.
12. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. P. 2021-08-15 17.45 val. Klaipėdoje, rajoninio kelio (privažiuojamasis kelias prie II perkėlos) 1 kilometre, aplenkdama sustojusių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Tačiau, pasak apeliantės, ji išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę juostą, tik tuo metu, kai atvažiavusi prie II Smiltynės perkėlos pamatė, kad nuokalnėje stovi policijos automobilis, todėl įjungė avarinį signalą, o policijos automobilyje užsidegė mėlyni signalai, todėl suprato, kad ji gali įvažiuoti į eilę, kurioje stovi automobiliai, turintys leidimus (ji, kaip Smiltynės gyventoja, turi leidimą važiuoti į keltą be eilės), ir įsitikinusi, kad priešpriešiais niekas nevažiuoja ir niekam nesukels grėsmės (keltas dar nebuvo atplaukęs), saugiai nuvažiavo iki stovinčių pirmenybinėje eilėje automobilių. Tokie jos veiksmai, apeliantės teigimu, nepagrįstai buvo įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ANK 420 straipsnio 2 dalies prasme.
13. Siekdamas išsamiai išnagrinėti A. P. apeliacinio skundo argumentus ir patikrinti apeliantės versiją – jog ji į priešpriešinio eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, įvažiavo ir nuvažiavo iki stovinčių pirmenybinėje eilėje automobilių po to, kai policijos tarnybiniame automobilyje pamatė įjungtą avarinį signalą ir, pasak apeliantės, suprato, kad ji gali įvažiuoti į eilę, kurioje stovi automobiliai, turintys leidimus, – apygardos teismas pareikalavo Klaipėdos apskrities VPK pateikti duomenis, ar 2021-08-15 17.45 val. Klaipėdoje, rajoninio kelio (privažiuojamasis kelias prie II perkėlos) 1 kilometre budėjo policijos pareigūnai su policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu, jei taip, kokie konkrečiai pareigūnai budėjo, ar yra išsaugoti policijos tarnybiniame automobilyje sumontuotos įrangos telemetriniai duomenys (bylai aktualūs duomenys dėl įspėjamųjų švyturėlių jungimo – ar jie buvo įjungiami, jei taip, tai kada tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis). 2022-01-27 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko 2022-01-26 pranešimas Nr. 30-S-1118, kuriame nurodyta, kad pažeidimo padarymo laiku Smiltynės g., Klaipėdoje, prie perkėlos budėjo ekipažas L1806, jame dirbo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistė Fajeta Perkumienė ir Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Donatas Jucius. Minėti pareigūnai nurodė, kad tarybinis automobilis buvo pastatytas su įjungtais mėlynos–raudonos spalvos švyturėliais kelio vingyje, kur dvi eismo juostos išsiskiria į tris eismo juostas, kur trečia eismo juosta skirta važiuoti transporto priemonėms su leidimais. Transporto priemonės buvo praleidžiamos į šią juostą, tik kai privažiuodavo prie policijos pareigūno ir parodydavo leidimą. Iš anksto, nepriartėjusi prie policijos pareigūnų automobilio nuokalnės pabaigoje, nė viena transporto priemonė praleidžiama nebuvo. Kryptimi nuo Smiltynės gatvės link Naujosios perkėlos yra stati įkalnė ir nuokalnė, dėl kurios priešpriešinio eismo judėjimas nematomas, todėl važiavimas priešpriešinio eismo juosta kelia realią grėsmę eismo saugumui ir pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Todėl eismas reguliuojamas ir srautai paskirstomi buvo tik nuokalnės pabaigoje, prieš kelio vingį, važiuojamosios dalies išplatėjimo vietoje. Iki važiuojamosios dalies išplatėjimo vietos, ekipažo L1806 nariai nė vienai transporto priemonei nenurodė ir nesuteikė pagrindo manyti, kad yra galimybė važiuoti priešpriešinio eismo juosta, kuri atskirta ištisine horizontalaus kelio ženklinimo linija. Kartu nurodė, kad 2021-08-15 vaizdo įrašo pateikti negali, nes, vadovaujantis Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2018-03-19 įsakymu Nr. 30-V-99 patvirtintu „Vaizdo stebėjimo (įrašymo) priemonėmis užfiksuotų duomenų tvarkymo Klaipėdos apskrities vyriausiajame komisariate tvarkos aprašo“ 21 punktu, suėjus vaizdo įrašų saugojimo terminui (60 dienų), jie ištrinami iš įrašų saugojimo saugyklos.
14. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, apygardos teismas nutarė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje apklausė liudytojus pareigūnus D. Jucių ir F. Perkumienę, kurie pažeidimo padarymo laiku Smiltynės g., Klaipėdoje, budėjo prie II perkėlos. Abu šie pareigūnai, apklausiami kaip liudytojai apeliacijos teismo posėdyje, neabejotinai patvirtino, kad nė vienai transporto priemonei nenurodė ir nesuteikė pagrindo manyti, kad yra galimybė važiuoti priešpriešinio eismo juosta, kuri atskirta ištisine horizontalaus kelio ženklinimo linija, o tarnybinis automobilis visą laiką stovėjo su įjungtais švyturėliais, kad atkreiptų eismo dalyvių dėmesį ir tuo pačiu įspėtų apie dėl tarnybinio būtinumo stovėjimui neskirtoje vietoje pastatytą policijos automobilį. Liudytojai visiškai patvirtino Institucijos atsakyme į teismo paklausimą išdėstytas aplinkybes bei nurodė, kad visais atvejais vairuotojams, kurie perkėlos zonoje bando važiuoti priešpriešine eismo juosta, yra taikoma administracinė atsakomybė, o vairuotojai į eismo juostą, skirtą automobiliams, turintiems teisę važiuoti į keltą be eilės, įleidžiami tik privažiavę policijos automobilį, po pareigūnų patikros ir jų leidimu.
15. Kartu šie pareigūnai nurodė, jog policijos tarnybinis automobilis stovėjo nuokalnėje, tačiau, esant tarnybiniams būtinumui spręsti įvairius incidentus perkėlos zonoje, jie neretai automobiliu kuriam laikui pasitraukdavo iš įprastinės stovėjimo vietos, todėl ir nematė to momento, kaip A. P. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, priešingu atveju būtų neabejotinai sustabdę pažeidėją ir surašę protokolą. Abejoti šiais pareigūnų parodymais, kurių suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje nenustatytas, nėra pagrindo, nes, kaip matyti iš byloje pateiktos kompaktiniame diske įrašytos nuotraukos, joje užfiksuota transporto priemonių spūstis ir automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priešpriešinėje eismo juostoje, kuri atskirta dviguba ištisine kelio ženklinimo linija. Šią nuotrauką pateikusi pranešėja E. N. nurodė, jog 2021-08-15 apie 18.00 val., prie kelto iš Smiltynės pusės fotonuotraukoje matomas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas su įjungta avarine šviesos signalizacija, kirto dvigubą ištisinę liniją, liko nepastebėtas policijos ir nuvažiavo į prioritetinę eilę. Šios pranešėjos pateiktoje nuotraukoje aiškiai matyti, jog automobiliai yra užfiksuoti kelyje, kurio pabaigos dėl jo nuokalnės, kelio vingio kairiau ir šalikelėse augančios augmenijos (medžių ir krūmų) nesimato. Todėl abejoti pareigūnų parodymais, jog jie, reguliuodami transporto priemonių srautus nuokalnės pabaigoje, nematė A. P. daromo pažeidimo, kai ši, kaip pati nurodė, įjungusi avarinį signalą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę liniją, nėra pagrindo. Šių duomenų visuma paneigia A. P. apeliacinio skundo argumentus, jog ji išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir nuvažiavo iki stovinčių pirmenybinėje eilėje automobilių tik tuo metu, kai pamatė, kad nuokalnėje stovinčiame policijos automobilyje užsidegė mėlyni signalai, todėl suprato, kad ji, kaip Smiltynės gyventoja, turėdama leidimą važiuoti į keltą be eilės, gali įvažiuoti į eilę, kurioje stovi automobiliai, turintys leidimus. Pažymėtina, jog tokią versiją A. P. pateikė tik savo 2021-10-20 rašytiniame paaiškinime Institucijai (po to, kai jos atstovas susipažino su bylos medžiaga), tuo tarpu surašant jai administracinio nusižengimo protokolą apie tai nieko neminėjo, nurodė tik tai, jog paaiškinimą pateiks vėliau ir prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
16. Aptartų duomenų kontekste nekyla abejonių, kad A. P., paeiliui padarydama kelis KET pažeidimus – kirto dvigubą ištisinę liniją, išvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą – nusižengė iš chuliganiškų paskatų, keldama pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Šiuos šiurkščius KET pažeidimus A. P. padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių, todėl nekyla abejonių, kad tokiais pažeidėjos veiksmais – atliekant automobilių kolonos apvažiavimą / lenkimą, kertant dvigubą ištisinę liniją, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą – buvo parodyta nepagarba kitų automobilių vairuotojams, kurie važiavo kolonoje ir laukė savo eilės patekti į keltą. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog būtent pasipiktinę tokiu apeliantės elgesiu kiti eismo dalyviai nufotografavo apeliantės daromą nusižengimą ir apie jį pranešė policijai. A. P. tokiais savo iššaukiančiais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindama elementarias elgesio kelyje normas. Tai, jog A. P., kaip nurodo, turėjo leidimą važiuoti į keltą be eilės, jos padarytų šiurkščių KET pažeidimų, kai ji išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę liniją, aplenkdama kelto laukiančių automobilių koloną, pavojingumo nesumažina. Priešingai, savo interesus – patekti į prioritetinę eismo juostą – A. P. įgyvendino šiurkščiai ignoruodama saugaus eismo reikalavimus, paeiliui padarydama kelis šiurkščius KET pažeidimus, tuo sukeldama grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui.
17. Akivaizdu, jog aptartais pažeidėjos veiksmais, esant intensyviam eismui, kelyje esant susidariusiai automobilių spūsčiai, buvo sukeltas pavojus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiai pažeidėjai. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o A. P. manevras, iš kairės aplenkiant automobilių koloną, kertant dvigubą ištisinę liniją, įvažiuojant į priešingą eismo juostą, buvo nulemtas vairuotojos tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjos motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Tokie A. P. veiksmai Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad A. P., atlikusi anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. P. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta ir abejonių nekelia. Nagrinėjamu atveju A. P. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo.
18. A. P. apeliaciniame skunde kaip alternatyvų prašymą nurodo pageidavimą pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jai teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba sutrumpinti šios jai paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Tačiau pagrindo nuobaudos švelninimui, neskiriant pažeidėjai specialiosios teisės atėmimo arba gerokai sutrumpinant šios administracinio poveikio priemonės terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kaip to prašo apeliantė, apygardos teismas nenustatė.
19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
20. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, suteikiančių galimybę taikyti šias nuostatas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau šiuo atveju A. P. padarytas nusižengimas – chuliganiškas vairavimas – priskiriamas prie vienų iš pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje, be to, šį šiurkštų nusižengimą apeliantė padarė turėdama galiojančią nuobaudą už ženklų (34 km/h) nustatyto greičio viršijimą, kuris savo pobūdžiu taip pat priskiriamas prie pavojingų KET pažeidimų. Apeliantės skundo argumentai, kad ji nesukėlė avarinės situacijos, jokių žalingų padarinių dėl chuliganiško vairavimo nekilo, jos važiavimo greitis nebuvo didelis, manevravimas nebuvo agresyvus, anksčiau už chuliganišką vairavimą nebuvo bausta, taip pat tai, kad teisė vairuoti jai būtina ne tik dėl patekimo iš Smiltynės į parduotuvę, vaistinę ar gydymo įstaigą, bet ir darbo reikalais, kadangi turi ieškoti klientų ir sudarinėti su jais sutartis, organizuoti baldų pristatymą, nėra išskirtinės aplinkybės ir nesudaro pagrindo nuobaudos švelninimui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl darbo, tiek dėl asmeninių poreikių turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu A. P., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra svarbi, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 5 dalyje, kuri už šio straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė neskyrimas ar jos skyrimas žymiai trumpesniam terminui, kaip to prašo apeliantė, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.
21. Remdamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-12-21 nutartį ir Institucijos 2021-10-20 nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.