- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1687-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01254-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- P. J.
- Suinteresuotas asmuo
- B. J.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą notarei A. R., suinteresuotam asmeniui B. J. dėl notarės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjo atstovai prašo panaikinti Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R. 2019 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. I-153 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą po pareiškėjo mamos P. J. mirties, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad notarė be jokio teisinio pagrindo neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama P. J.. Po jos mirties liko paveldimas turtas. P. J. turėjo 4 vaikus: P. J., V. J., J. J. (Rusijos Federacijos pilietis) ir R. P. K. (Rusijos Federacijos pilietė). Po mamos mirties pareiškėjas kartu su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarę A. R. dėl palikimo priėmimo. Visiems įpėdiniams buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai nurodant, kad kiekvienas iš jų paveldi 1/4 dalį mamos turėto turto. 2001 m. rugsėjo 20 d. notarė patvirtino pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo pareiškėjas, R. P. K., J. J., V. J. pardavė paveldėtą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su išvardytais priklausiniais. (duomenys neskelbtini) mirė Rusijos Federacijos pilietis P. J. įpėdinis J. J.. (duomenys neskelbtini) mirė V. J., P. J. įpėdinis, todėl suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukta V. J. įpėdinė B. J.. (duomenys neskelbtini) mirė Rusijos Federacijos pilietė R. P. K., kuri taip pat buvo P. J. įpėdinė. 2018 m. vasario 5 d. B. J. notarė A. R. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 738, pagal kurį ji paveldėjo V. J. priklausiusį turtą. B. J. kreipusis į valstybės įmonę Registrų centrą buvo paaiškinta, kad vis dar 2/4 dalys žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruoti mirusiosios P. J. vardu. B. J. su pareiškimu kreipėsi į Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarę kaip V. J. įpėdinė ir teisių perėmėja, informuodama, jog paveldėjimo teisės dėl 2/4 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/4 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotų mirusiosios P. J. vardu, atsisako ir neprieštarauja, kad pareiškėjas P. J. paveldėtų savo mamos likusį nepaveldėtą turtą. 2019 m. gegužės 30 d. prašymu dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pareiškėjas kreipėsi į notarę, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 2/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 25 d. jis gavo notarės nutarimą, kuriuo atsisakyta išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą. Notarė nutarime nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti visiems keturiems P. J. įpėdiniams, iš jų ir Rusijos Federacijos piliečiams. Pareiškėjas nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimai į 2/4 dalis žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos piliečiams nebuvo išduoti, nes remiantis CK 5.50 straipsniu draudžiama priimti palikimą dalimis ar su išlygomis. Iš notarės nutarimo neaiškūs atsisakymo išduoti papildomą teisės liudijimą motyvai. Taip pat neaišku, dėl kokių aplinkybių paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduodami po 1/4 dalį kiekvienam iš įpėdinių, o paveldėjimo teisės klausimai dėl anksčiauminėtų žemės sklypų paveldėjimo nebuvo išspręsti, tai yra notarė neatliko notarinių veiksmų, dėl to šiuo metu 2/4 dalys žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra registruoti P. J. vardu.
Atsiliepimas
2. Notarė atsiliepime nurodė, kad mirus P. J., paduodami pareiškimus notarui, palikimą priėmė visi mirusiosios vaikai. Palikimą priėmusiems įpėdiniams išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą į mirusiosios nekilnojamą turtą. Į 2/4 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimas neišduotas Rusijos pilietybę turintiems įpėdiniams vadovaujantis Konstitucijos 47 straipsniu. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas įpėdiniams, negalintiems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paveldėti žemės, nėra palikimo priėmimas dalimis arba su sąlygomis ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnis). Mirusiosios P. J. įpėdiniai pagal įstatymą J. J. ir R. P. K., turintys Rusijos pilietybę, neatitiko Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų. Visų tuo metu palikimą priėmusių, bet Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčių įpėdinių lūkesčiai buvo tikėtis ir laukti, kol bus pakeisti įstatymai, draudžiantys užsienio subjektams įsigyti žemės. J. J., R. K. neprašė išduoti jokio dokumento, suteikiančio teisę pagal 1996 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 475 nustatyta tvarka kreiptis į apskrities valdytoją dėl žemės, kurios negali paveldėti, pardavimo ir nė vienas iš jų nesikreipė į notarą prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodo, kad pasikeitus įstatymo normoms, mirusiosios P. J. atstovai pagal įstatymą įpėdiniai J. J., R. P. K. į notarų biurą gauti paveldėjimo teisės liudijimą į pinigų sumą, pardavus Vyriausybės nustatyta tvarka negalinčio paveldėti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nesikreipė. Nurodo, kad pareiškėjas, turėdamas informacijos apie J. J. ir R. P. K. mirtis, turėjo galimybę atlikti teisines procedūras dėl palikimo juridinių faktų nustatymo tikslu paveldėti žemės sklypų dalis, registruotas mirusiosios P. J. vardu.
3. Suinteresuotas asmuo B. J. skundą pripažįsta ir paaiškino, kad pareiškėjas nurodė visas aplinkybes teisingai. Nurodo, kad jis naudojasi žemės sklypu visą laiką. Mirę jo brolis ir sesuo, buvę Rusijos piliečiais, nepasirūpino, kad paveldėta žemės sklypų dalis būtų kam nors perduota. Patvirtino, kad ji nepretenduoja į dalį žemės sklypų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad 2019 m. birželio 12 d. pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo B. J. kreipėsi į notarę A. R. su prašymu išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą bei B. J. patvirtinimu, kad ji atsisako turto, priklausančio mirusiajai P. J.. 2019 m. birželio 21 d. nutarimu notarė atsisakė atlikti prašomą notarinį veiksmą nurodydama, kad, pareiškėjo teigimu, J. J. ir R. P. K. yra mirę. Mirusių J. J. ir R. P. K. įpėdiniai, iš jų ir pats pareiškėjas, turi teisę pretenduoti į J. J., R. P. K. atsiradusį palikimą ar jo dalį. Nurodė, kad B. J. nėra įpėdinė, todėl jos atsisakymas yra teisiškai nereikšmingas.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl notarės veiksmų nurodė, kad notarė priimdama nutarimą jame aiškiai pareiškė, dėl kokių veiksmų atsisako atlikti notarinį veiksmą. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas iš dalies yra teisus, kad pagal 1996 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 475 nustatytą tvarką notarė Rusijos Federacijos pilietybę turintiems įpėdiniams turėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą su pažyma, kurios pagrindu jie būtų galėję inicijuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypų dalių pardavimą, tačiau šiuo atveju to padaryta nebuvo. Pažymėjo, kad vertinant notarės veiksmų teisėtumą pabrėžtina ir tai, kad patys Rusijos Federacijos piliečiai nebuvo aktyvūs, nesiekė parduoti žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienio piliečiai minėto žemės sklypo parduoti nesiekė, šiuo atveju taikė 1996 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų tvarkos, sąlygų ir apribojimų Konstitucinį įstatymą Nr. 1-1392, kuris numato, kad transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams negali būti perleista žemė nuosavybės teisė.
4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl papildomo liudijimo išdavimo nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl papildomo liudijimo išdavimo yra klaidingi, kadangi P. J. palikimas yra priimtas, apie tai notarė jį informavo 2018 m. liepos 18 d. liudijimu. Ta aplinkybė, kai 2/4 dalys žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iki šiol turto registravimo įmonėje yra registruotos mirusiosios P. J. vardu, jokiu būdu nereiškia, kad ši dalis palikimo nėra priimta, kadangi įstatymas draudžia priimti palikimą dalimis ar su išlygomis.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas P. J. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tvarkos, kad mirus P. J. įpėdiniai tinkamai kreipėsi į notarę ir pateikė pareiškimus dėl palikimo priėmimo. Nurodo, kad nors notarės nutarime nurodyta, kad R. P. K. ir J. J. negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypo dalį, tačiau notarės motyvas, kad neva R. P. K. ir J. J. neprašė išduoti pažymos, suteikiančios teisę inicijuoti paveldėto žemės sklypo dalies pardavimą, byloje fiksuojamas tik iš notarės atsiliepimo į skundą.
5.2. Apeliantas dėl turto paveldėjimo aplinkybių nurodo, kad šiuo atveju Rusijos Federacijos piliečiams buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į dalį mirusiajai P. J. priklausiusio turto, tuo tarpu paveldėjimo teisės liudijimas į 2/4 dalis žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo išduoti, dėl šios priežasties minėta turto dalis liko nepaveldėta, todėl teigtina, kad notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turėjo būti pripažintas neteisėtu ir naikintinas.
5.3. Apeliantas dėl įpėdinių aktyvumo ir atliktų veiksmų nurodo, kad 1996 m. Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo ne Lietuvos Respublikos piliečiai, pardavimo tvarkos 3 punktas įtvirtina, kad pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnyje nustatytiems palikimo priėmimo terminams, notaras išduoda užsieniečiui pažymą apie tai, kad jis yra mirusio privačios žemės savininko įpėdinis ir palikimą (žemės sklypą) priėmė. Nagrinėjamu atveju notarė tokio veiksmo nepadarė. Taigi teiginys, kad Rusijos Federacijos piliečiai R. P. K. ir J. J. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, yra prieštaringas ir tik patvirtinantis, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik į dalį turto, tai prieštarauja materialiosios teisės normoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės nurodo, kad teismas netinkamai byloje vertino rašytinius įrodymus, taikė proceso ir materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl notarės veiksmų teisėtumo. Teigia, kad notarei neteisėtai neišduodant liudijimo suvaržomos apelianto, kaip savininko, teisės. Byloje esantys faktai patvirtina, kad paveldėjimo teisės liudijimai Rusijos Federacijos piliečiams į 2/4 dalis žemės sklypų nebuvo išduoti, todėl, apelianto vertinimu, notarė turi išduoti paveldėjimo liudijimą.
9. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti apelianto skundą dėl notarės veiksmų tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso ir materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl notarės veiksmų teisėtumo.
10. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apelianto skundo dėl notaro veiksmų dalykas – ar teisėtas notarės A. R. 2019 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. I-153 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą - išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.
11. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama P. J.. Po jos mirties liko paveldimas turtas. P. J. turėjo 4 vaikus: P. J., V. J., J. J. (Rusijos Federacijos pilietis) ir R. P. K. (Rusijos Federacijos pilietė). Po mamos mirties visi vaikai kreipėsi į Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarę A. R. dėl palikimo priėmimo. Visiems įpėdiniams buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai nurodant, kad kiekvienas iš jų paveldi 1/4 dalį mamos turėto turto. 2001 m. rugsėjo 20 d. notarė patvirtino pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo pareiškėjas, R. P. K., J. J., V. J. pardavė paveldėtą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su išvardytais priklausiniais. (duomenys neskelbtini) mirė Rusijos Federacijos pilietis J. J.. (duomenys neskelbtini) mirė V. J.. (duomenys neskelbtini) mirė Rusijos Federacijos pilietė R. P. K.. Byloje neginčijama, kad 2/4 dalys žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruoti mirusiosios P. J. vardu.
12. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atskirojo skundo ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, sprendžia, kad apelianto atskirasis skundas nepagrįstas.
13. Pirmiausia nustatyta, kad mirusiosios įpėdiniai buvo 4 vaikai, iš kurių 2 Rusijos Federacijos piliečiai. Notarė išduodama paveldėjimo teisės liudijimus neišdavė liudijimo, jog minėti asmenys priėmė žemės sklypo dalis, esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – Konstitucinis įstatymas) 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, užsienio subjektai – užsieniečiai – yra užsienio valstybių piliečiai ir užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, J. J. ir R. P. K. pripažintini užsienio subjektu (užsieniečiais). Šiame įstatyme nustatyti užsienio subjektai, kuriems jame įtvirtinta tvarka ir sąlygomis Lietuvoje gali būti leidžiama nuosavybės teise įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus (Konstitucinio įstatymo 1 straipsnis). Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teise įsigyti žemę gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
14. Pažymėtina, jog šie užsienio subjektai išvardyti Konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje, tačiau Rusijos Federacijos piliečiai į nurodytų subjektų sąrašą nepatenka. Pagal Konstitucinio įstatymo 6 straipsnį, įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams draudžiama įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus, tačiau šį turtą jie gali valdyti ar naudoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių piliečiai negali įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje, išskyrus tuos atvejus, jeigu jie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimą nuolat gyventi kitoje Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančioje valstybėje, išskyrus žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad notarė, paveldėjimo teisės liudijimuose nurodydama, kad Rusijos Federacijos piliečiams nėra išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypus, tinkamai laikėsi Konstituciniame įstatyme numatytų sąlygų ir Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų.
15. Antra, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Rusijos Federacijos piliečiai, priėmę palikimą, nebuvo pakankamai aktyvūs pasinaudoti 1996 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 475 numatytomis sąlygomis parduoti paveldėtą sklypą ar jo dalį, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nors apeliantas pagrįstai nurodo, kad minėtas nutarimas iš esmės įpareigoja notarą išduoti užsieniečiui pažymą apie tai, kad jis yra mirusio privačios žemės savininko įpėdinis ir palikimą (žemės sklypą) priėmė, tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad visi mirusiosios vaikai, iš jų ir Rusijos Federacijos piliečiai, faktiškai žinodami apie Lietuvos Respublikos teritorijoje atsiradusį palikimą, kuris susideda iš sklypo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie notarės atsisakymą išduoti liudijimą, tai būdami informuoti 2000 m. kovo 29 d. liudijimu, nereikalavo išduoti pažymos ar atlikti kitus notarinius veiksmus. Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad 2001 m. rugsėjo 20 d. notarė patvirtino pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo pareiškėjas, R. P. K., J. J., V. J. pardavė paveldėtą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad Rusijos Federacijos piliečiai apie palikimą žinojo, apie šią aplinkybę iš paveldėjimo teisės liudijimo buvo žinoma ir pačiam apeliantui, tačiau nė vienas įpėdinis nepareikalavo notarės atlikti notarinius veiksmus dėl nurodyto žemės sklypo, R. P. K. ir J. J. neišreiškė valios parduoti nurodytus žemės sklypus. Pažymėtina, kad šiuo atveju skundžiami notarės veiksmai ne dėl 1996 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 475 numatytų sąlygų neįvykdymo, o notarės veiksmai atsisakant išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą (nutarties 10 punktas).
16. Trečia, apeliantas nurodo, kad šiuo atveju 2/4 dalys žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dėl notarės veiksmų liko nepaveldėta. Su šiuo argumentu nesutinkama, kaip matyti, visi keturi mirusiosios P. K. palikimą priėmė, tame tarpe ir R. P. K. ir J. J.. Teismas atkreipia dėmesį, kad ne paveldėjimo teisės liudijimas, o pareiškimo padavimas dėl palikimo priėmimo patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
17. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad P. K. vaikai, Rusijos Federacijos piliečiai, nepasinaudojo teise parduoti žemės sklypų dalis, nereiškia, jog nuodyti asmenys palikimo nepriėmė. Priešingai, pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalį įpėdinis tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti, šiuo atveju šios CK nuostatos buvo laikomasi - P. K. palikimas buvo priimtas be išimčių. Analogiška nuostata galiojo ir 1964 m. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad visi P. K. vaikai jos palikimą priėmė, tačiau kadangi R. P. K., J. J. buvo Rusijos Federacijos piliečiai, notarė teisėtai šiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimuose nurodė, kad liudijimas dalyse į žemės sklypus neišduotinas. Tokia išvada iš esmės atitinka nutarties 14–15 nurodytą teisinį reglamentavimą, kadangi tuo atveju, jei notarė būtų Rusijos Federacijos piliečiams išdavusi liudijimą į Lietuvos Respublikoje esančio žemės sklypų dalis ar tai padarytų šiuo metu, nesant duomenų apie visus įpėdinius, kurie galbūt taip pat yra Rusijos Federacijos piliečiai, būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apelianto atskirojo skundo argumentai dėl notarės veiksmų neteisėtumo yra nepagrįsti, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į byloje susiklosčiusią situaciją pažymi, kad mirusiųjų J. J., R. P. K. įpėdiniai, tarp jų ir apeliantas, turi teisę į atsiradusį palikimą, iš jų ir į žemės sklypus, kadangi R. K. ir J. J. juos paveldėjo paduodami pareiškimą dėl palikimo priėmimo (nutarties 16 punktas). Teismo vertinimu, apeliantas, kaip įpėdinis į J. J., R. P. K. atsiradusį palikimą ar jo dalį turi galimybę savo teises įgyvendinti kitais įstatyme numatytais būdais.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
19. Esant nustatytoms nutarties 8–18 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.