- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- 2-642-180/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00521-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- V. U.
- Ieškovas
- J. V.
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. U. (V. U.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1495-123/2014 pagal atsakovo V. U. pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui V. U. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. U. 152 900 Lt, 1 005 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. liepos 31 d. ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų.
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gegužės 17 d. paskolino atsakovui 152 900 Lt. Paskolų suteikimo faktą įrodo ieškovo banko sąskaitų išrašai. Ieškovas ne kartą žodžiu ir raštu siuntė atsakovui priminimus sumokėti skolas. Atsakovas prievolės grąžinti skolą neginčijo, tačiau nesutiko su bendra paskolos suma, teigė, kad neturi pakankamai lėšų skolai grąžinti ir prašė ją išdėstyti dalimis. Ieškovas sutiko skolą išdėstyti iki 2020 m. sausio 31 d., parengė susitarimą dėl skolos grąžinimo, kurį pateikė atsakovui. Atsakovas su pasiūlymu nesutiko, skolos negrąžino. Atsakovui neatsiskaičius, ieškovas įgijo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir reikalauti netesybų. Remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsniu ir 6.37 straipsniu, iš atsakovo priteistinos palūkanos nuo pareikalavimo grąžinti paskolą dienos (2014-06-13) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2014-07-31), kurios sudaro 1 005 Lt (152 900 Lt x 5 proc. : 366 d. x 48 d.).
Per teismo nustatytą terminą atsakovui V. U. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui J. V. 152 900 Lt (44 282,90 Eur) skolos, 1 005 Lt (291,07 Eur) palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas V. U. pateikė pareiškimą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Nurodė, kad jis negavo jokių procesinių dokumentų, siunčiamų iš teismo. Savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau joje negyvena. Faktinė atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tai žinojo ir J. V.. Teismas, prieš pradėdamas bylą nagrinėti iš esmės, nebuvo gavęs duomenų, įrodančių, kad atsakovui šaukimas buvo įteiktas tinkamai įstatymo nustatyta tvarka. Taigi byla buvo išnagrinėta jo (atsakovo) tinkamai neinformavus apie posėdį. Neneigia, kad yra skolingas ieškovui 100 000 Lt, tačiau nesutinka, kad yra skolingas dar ir 52 900 Lt ir 1 005 Lt palūkanų. Dalį šios sumos (40 000 Lt) J. V. yra jam grąžinęs kaip skolą pagal 2013 m. balandžio 23 d. paprastą neprotestuotiną vekselį Nr. 1-23/04/2013. Kadangi skola sugrąžinta, todėl vekselis buvo sunaikintas. Jis (atsakovas) ieškovo vardu buvo nupirkęs keturratį motociklą, automobilį Toyota, vandens motociklą, todėl visi pavedimai su nuorodomis „paskola keturračiui motociklui“, „paskola automobiliui Toyota“, „butas, FRZ, sodina“ ir 2013 m. kovo 28 d. paskola draugui susiję su ieškovui įgytu turtu, o ne su atsakovui paskolintomis lėšomis. Be to, 2014 m. balandžio 5 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. bankiniai pavedimai su nuorodomis „paskola už butą“ neatitinka realios tikrovės. J. V. nuo 2013 metų balandžio mėnesio gyveno su savo drauge adresu (duomenys neskelbtini), todėl lėšas pervesdavo atsakovui už komunalinius mokesčius bei nuomą. Ieškovui išsikrausčius, paminėta butą, ieškovo paprašytas, jis (atsakovas) išsinuomojo. Ieškovui išsikrausčius, nuomotoja pareiškė ja, (atsakovui) ieškinį dėl 26 886 Lt nuostolių (neįskaitant bylinėjimosi išlaidų) atlyginimo. Taigi negrąžinta skola mažintina dar 30 000 Lt. Išrašai iš banko sąskaitos įrodo, kad J. V. nuo 2012 m. lapkričio 12 d. iki 2012 m. lapkričio 29 d. sumokėjo jam (atsakovui) už diskotekos vedėjo paslaugas, renginio vedimą, už jam nupirktą telefoną. Mano, kad ieškovas nepagrįstai ieškinį padidino iki 152 900 L, nes iš 2014 m. birželio 13 d. elektroninio laiško turinio matyti, kad ieškovo advokatė pripažino, kad jis (V. U.) yra grąžinęs ieškovui 1 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovo V. U. pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti ieškovo nurodytu V. U. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu į (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Tuome procesiniai dokumentai 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie parengiamąjį teismo posėdį V. U. buvo informuotas, procesinius dokumentus siunčiant į darbovietę UAB „Oltima“. Teismo sprendimu, tai, kad atsakovas negyvena savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nesudaro pagrindo manyti, kad jis neturėjo galimybės sužinoti apie jam siųstus dokumentus. Teismas iš pateiktų įrodymų, t. y. 2014 m. vasario 21 d. susirašinėjimo tarp ieškovo atstovės ir V. U., nustatė, kad pats atsakovas adresą (duomenys neskelbtini), buvo nurodęs kaip savo kontaktinius duomenis. Sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas žinojo apie jo faktinę gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad ieškovui nepageidaujant dokumentus atsakovui įteikti per antstolį ar kad byloje būtų paskirtas kuratorius, procesiniai dokumentai V. U. buvo įteikti nepažeidžiant procesinių teisės normų.
Teismas nustatė, kad atsakovas nesutinka su 52 900 Lt skola ir 1 005 Lt palūkanomis, paaiškinęs, kad 40 000 Lt J. V. jam (atsakovui) grąžino kaip skolą pagal 2013 m. balandžio 23 d. paprastą neprotestuotiną vekselį Nr. 1-23/04/2013, kuris, skolą apmokėjus, buvo sunaikintas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pasirašė atsakovo nurodomą vekselį ir pasiskolino iš V. U. 40 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad neįrodyta, jog ieškovas pervedė pinigus atsakovui kaip skolą.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad skola turėtų būti mažinama 30 000 Lt, nes atsakovas nuomojo butą, o nuomotoja buvo pareiškusi V. U. ieškinį dėl 26 886 Lt nuostolių atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1286-730/2014 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą ir iš atsakovo V. U. priteisė ieškovei E. B. 16 666,85 Lt. Teismas sprendė, kad paminėtoje byloje priteista žala nėra susijusi su nagrinėjama byla ir nepaneigia paskolos J. V. suteikimo fakto.
Teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindžia iš esmės nepagrįstais argumentais. Nepateikta jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, todėl abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturėjo pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Atsakovas V. U. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsakovas negavo jokių procesinių dokumentų, siunčiamų iš teismo ir dėl to negalėjo nustatytais terminais pateikti atsiliepimo į ieškinį. V. U. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iš tiesų gyvena (duomenys neskelbtini). Tai, kad J. V. žinojo tikrąją atsakovo gyvenamąją vietą įrodo kartu su skundu pateikiamos nuotraukos, patvirtinančios, kad ieškovas leido laisvalaikį su atsakovu adresu (duomenys neskelbtini).Iš teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad teismas nebuvo gavęs duomenų apie teismo šaukimo įteikimą atsakovui. Byloje nėra duomenų, kad teismas viešo paskelbimo būdu būtų pranešęs apie posėdžio laiką ir vietą. Teismas neteisus, kad nėra padaręs procesinių pažeidimų. Neaišku, kodėl teismas šaukimą išsiuntė į atsakovo darbovietę, kai procesinius dokumentus prieš tai buvo nusprendęs įteikti viešo paskelbimo būdu.Neneigia, kad yra skolingas ieškovui 100 000 Lt, tačiau nesutinka, kad skolingas dar 52 900 Lt ir 1 005 Lt palūkanų. Dalį skolos, t. y. 40 000 Lt J. V. jam grąžino kaip skolą pagal 2013 m. balandžio 23 d. paprastą neprotestuotiną vekselį Nr. 1-23/04/2013, kuris, pagal ieškovo prašymą, buvo sunaikintas.Tai, kad mokėjimo pavedimuose ieškovas nurodydavo, jog tai paskola, nereiškia, kad visą laiką atsakovui buvo skolinami pinigai. Ieškovas dėl sportinės veiklos Jungtinėse Amerikos Valstijose pervedė atsakovui 39 000 Lt už keturratį motociklą, 60 000 Lt už vandens motociklą ir 139 838 Lt už automobilį Toyota. Šis turtas buvo įgytas atsakovo vardu ir vėliau perrašytas ieškovui, todėl visi pavedimai su nuorodomis „paskola keturračiui motociklui“, „paskola automobiliui Toyota“, „butas, FRZ, sodyba“ ir 2013 m. kovo 28 d. paskola draugui yra susiję su ieškovui priklausančio turto įgijimu, o ne su paskolintomis lėšomis.Ieškovo 2014 m. balandžio 5 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. bankiniai pavedimai su nuorodomis „paskola už butą“ neatitinka tikrovės. J. V. nuo 2013 m. balandžio mėnesio daug laiko gyveno bute (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui pervesdavo lėšas už komunalinius mokesčius ir nuomą. Ieškovo paprašytas, paminėtą butą atsakovas išsinuomojo savo vardu. J. V. išsikrausčius, nuomotoja pareiškė V. U. ieškinį dėl 26 886 Lt nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, negrąžinta skola mažintina dar 30 000 Lt, įvertinus sugaištą laiką, stresą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nuo 2012 m. lapkričio 12 d. iki 2012 m. lapkričio 29 d. sumokėjo atsakovui 32 000 Lt už paslaugas, 2013 m. gegužės 2 d. sumokėjo 18 400 Lt už diskotekos vedėjo paslaugas, 2013 m. gegužės 17 d. – 6 000 Lt už renginio vedimą, 2012 m. liepos 16 d. – 1 800 Lt už ieškovui nupirktą mobilųjį telefoną. Visi šie mokėjimai susiję su realiai suteiktomis paslaugomis.Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovas nepagrįstai ieškinį padidino iki 152 900 Lt. Iš 2014 m. birželio 13 d. elektronio laiško turinio matyti, kad ieškovo advokatė G. Š. pripažino, jog atsakovas yra grąžinęs 1 000 Lt skolą.
Atsiliepimas
Ieškovas J. V. pateikė atsiliepimą, prašydamas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Atsakovas, pateikdamas teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė jokių svarbių aplinkybių, trukdžiusių jam nustatytu terminu pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui skirti procesiniai dokumentai buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat į darbovietę UAB „Oltima“, kaip tą nustato CPK 122 straipsnio 1 dalis. Prieš kreipiantis į teismą, ieškovo atstovė ir atsakovas sprendė klausimą dėl galimybės ginčą išspręsti taikiai. Iš ieškovo atstovės ir atsakovo susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis matyti, kad pats atsakovas buvo nurodęs savo kontaktinius duomenis, t. y. deklaruotos gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini).Šalys nebuvo sudariusios rašytinių paskolos sutarčių ar paskolos raštelių, tačiau ieškovo pateikti įrodymai – išrašai iš banko sąskaitų, patvirtina, kad J. V. pervedė atsakovui 152 900 Lt, mokėjimo nurodymuose įrašydamas, kad tai paskola. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas buvo jam skolingas pagal parastą neprotestuotiną vekselį, nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti (CPK 178 str.). Tai tik atsakovo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti prievolės vykdymo.Ieškovas, prašydamas priteisti skolą, neprašė priteisti sumų, kurios buvo pervestos įvairių transporto priemonių įsigijimui ar kitai tikslinei veiklai. Atsakovo patirti nuostoliai dėl nuomojame bute padarytos turtinės žalos, nėra susiję su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo V. U. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės grindžia tuo, kad jis negavo iš teismo jokių procesinių dokumentų ir nebuvo tinkamai informuotas apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą. Apeliantas pripažįsta, kad yra skolingas ieškovui 100 000 Lt, tačiau nesutinka su 52 900 Lt skola ir 1 005 Lt palūkanomis.
Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Byloje nustatyta, kad teismo pranešimas kartu su J. V. ieškiniu ir jo priedais buvo siųsti atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (35 b. l.), tačiau dokumentai grįžo neįteikti (37 b. l.). Atsižvelgęs į tai, teismas, remdamasis CPK 130 straipsniu, 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi procesinius dokumentus V. U. nutarė įteikti viešo paskelbimo būdu (38-39 b. l.). Per teismo nustatytą 14 dienų terminą negavus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi skyrė parengiamąjį teismo posėdį (41 b. l.). Pranešimas apie teismo posėdį buvo išsiųstas atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas (43 b. l.). Nepavykus šaukimo įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jis (teismo šaukimas) buvo išsiųstas atsakovui į darbovietę UAB „Oltima“, adresu (duomenys neskelbtini) (47 b. l.), kaip nustato CPK 122 straipsnio 1 dalis. Atsakovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teismas, ieškovui prašant, priėmė sprendimą už akių.
Apelianto teigimu, ieškovui J. V. buvo žinoma, kad atsakovas gyvena ne deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) ir tai, jo teigimu, įrodo su skundu pateikiamos nuotraukos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto su skundu pateiktų nuotraukų kopijos (138-140 b. l.), darytos prie daugiabučio gyvenamojo namo ir pačiame bute, neįrodo nei atsakovo faktinės gyvenamosios vietos adreso, nei to, kad ieškovui buvo žinoma, kad V. U. negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str.). Ieškovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs nuotraukų kopijas, kuriose užfiksuotas V. U. ir ieškovo atstovės advokatės G. Š. susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (117-120 b. l.). Vienoje iš žinučių, siųstų 2014 m. vasario 21 d., atsakovas buvo nurodęs savo adresą (duomenys neskelbtini) (117 b. l.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad V. U. neįrodė, jog ieškovui J. V. buvo žinoma faktinė atsakovo gyvenamoji vieta ir kad tikrojo apelianto adreso teismui jis (J. V.) nenurodė piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepavykus ieškinio su priedais ir teismo šaukimo įteikti V. U. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pagrįstai procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būtu, o teismo šaukimą išsiuntė į darbovietę. Tuo nebuvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir teismo šaukimų (pranešimų) įteikimo tvarką (CPK 117 str., 122 str., 130 str.). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teismas, ieškovui prašant, turėjo teisę priimti sprendimą už akių.
Pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų aplinkybių, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.
Bylos duomenys – ieškovo banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d., įrodo, kad J. V. nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gegužės 17 d. pervedė atsakovui V. U. iš viso 152 900 Lt, mokėjimo nurodymuose įrašydamas, kad tai paskola (8-9, 72-73 b. l.).
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų, perdavimas paskolos gavėjui. Taigi esminėmis paskolos sutarties sąlygomis pripažintina paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti pinigus arba paskolinto suvartojamojo daikto ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).
Nustatyta, kad rašytinių paskolos sutarčių šalys nebuvo sudariusios, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai (banko sąskaitų išrašai) patvirtina, kad ieškovas perdavė atsakovui 152 900 Lt. Atsakovas neneigia, kad yra skolingas ieškovui, tačiau, jo teigimu, priteista suma yra per didelė. Nurodo, kad dalį sumos, t. y. 40 000 Lt J. V. jam kaip skolą grąžino pagal 2013 m. balandžio 23 d. paprastą neprotestuotiną vekselį Nr. 1-23/04/2013, kurį jis (apeliantas) sunaikino.
CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantas, teigdamas, kad 2014 m. balandžio 23 d. pervesti 40 000 Lt yra J. V. skola pagal paprastą neprotestuotiną vekselį Nr. 1-23/04/2013, kurį jis sunaikino, nepateikė jokių įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti, nepaaiškino tariamos skolos atsiradimo aplinkybių ir kada jis (apeliantas) 40 000 Lt paskolino ieškovui. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas neįrodė, jog 40 000 Lt J. V. buvo pervedęs kaip skolą pagal vekselį. Byloje nesant jokių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, remdamasis vien apelianto paaiškinimais, daryti priešingą išvadą.
Apelianto teigimu, J. V. dėl savo sportinės veiklos Jungtinėse Amerikos Valstijose pervedė atsakovui 39 000 Lt keturračiui motociklui, 60 000 Lt vandens motociklui ir 139 838 Lt automobiliui Toyota Land Cruiser įsigyti, kurie vėliau buvo perrašyti ieškovui, todėl visi paminėti pavedimai bei 2013 m. kovo 28 d. paskola nėra susiję su paskolintomis lėšomis. Teismui pateikti banko sąskaitų išrašai įrodo, kad J. V. buvo pervedęs V. U. pinigus už apelianto nurodomą keturratį motociklą, vandens motociklą, automobilį Toyota, tačiau šios sumos į ieškovo reikalaujamą priteisti skolą nebuvo įskaičiuotos ir jų priteisti nebuvo prašoma.
Apeliantas nesutinka su ieškovo 2014 m. balandžio 5 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. bankiniais pavedimais, kurių mokėjimo nurodymuose įrašyta, kad tai paskola už butą. Paaiškino, kad išsinuomojo butą, kurį prieš tai nuomojo ieškovas. J. V. išsikrausčius, nuomininkė atsakovui V. U. pareiškė ieškinį dėl 26 886 Lt nuostolių atlyginimo, todėl, apelianto manymu, skola mažintina dar 30 000 Lt.
Paminėta, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas nepateikė teismui visiškai jokių įrodymų, kad 26 886 Lt nuostoliai, kuriuos jam pareiškė nuomininkė, atsirado dėl ieškovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad nuostolių atlyginimo faktas nėra susijęs su nagrinėjama byla ir nepanaikina atsakovo prievolės grąžinti ieškovui skolą. Be to, iš jau minėtų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad ieškovas, prašydamas priteisti 152 900 Lt, į šią sumą neįtraukė ir neprašė priteisti iš atsakovo sumas, pervestas apelianto nurodomais 2014 m. balandžio 5 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. bankiniais pavedimais už paskolą butui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, kad ieškovo reikalaujama priteisti skola turėtų būti sumažinta 2014 m. balandžio 5 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. bankiniuose pavedimuose nurodyta suma ar 26 886 Lt nuostolių suma.
Apelianto teigimu, banko sąskaitų išrašai įrodo tai, kad ieškovas nuo 2012 m. vasario 12 d. iki 2012 m. lapkričio 29 d. sumokėjo V. U. 32 000 Lt už paslaugas, 2013 m. gegužės 2 d. sumokėjo 18 400 Lt už diskotekos vedėjo paslaugas, 2013 m. gegužės 17 d. – 6 000 Lt už renginio vedimą ir 2012 m. liepos 16 d. – 1 800 Lt už ieškovui nupirktą mobilųjį telefoną. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad byloje esantys sąskaitų išrašai patvirtina apelianto nurodomas aplinkybes, t. y. tai, kad J. V. už suteiktas paminėtas paslaugas buvo sumokėjęs V. U., tačiau į reikalaujamą priteisti 152 900 Lt skolą V. U. minimos sumos už renginių vedimą, mobilų telefoną ir pan. nebuvo įskaičiuotos ir jų priteisti neprašoma. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, kad reikalaujama priteisti skola turėtų būti sumažinta nurodytomis sumomis už suteiktas paslaugas (CPK 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad paties apelianto argumentai, kuriais jis reiškia nesutikimą su ieškovo reikalaujama priteisti skola, yra prieštaringi. Skunde apeliantas nurodė, kad sutinka su 100 000 Lt, tačiau ginčija skolą dalyje dėl 52 900 Lt, teigdamas, kad dalį šios sumos (40 000 Lt), kaip buvo minėta, ieškovas jam pervedė kaip skolą pagal vekselį Nr. 1-23/04/2013. Šie argumentai teismo jau buvo paneigti. Toliau skunde V. U. nurodo, kad J. V. pervestos lėšos, kaip minėta, buvo už suteiktas renginių vedimo paslaugas, įgytas transporto priemones ir t. t. Prieš tai aptarti bylos duomenys įrodo, kad visos apelianto minimos sumos nebuvo įskaičiuotos į ieškovo reikalaujamą priteisti 152 900 Lt skolą. Jei skunde nurodomos sumos už transporto priemones, renginių vedimą ir t. t. būtų įskaičiuotos į reikalaujamą priteisti sumą, tai ieškovui mokėtina skola ne tik viršytų 152 900 Lt, bet ir apelianto ginčijamą 52 900 Lt skolą. Taigi apeliantas, ginčydamas reikalaujamą priteisti skolą dėl 52 900 Lt, konkrečiai negalėjo įvardinti, kas tiksliai šią sumą, su kuria jis nesutinka, sudaro.
Apelianto teigimu, ieškovas, reikalaudamas priteisti skolą, nepagrįstai ją padidino iki 152 900 Lt, nes jis yra grąžinęs J. V. 1 000 Lt. Nors apeliantas nepateikė jokių mokėjimo nurodymų, patvirtinančių, kad paminėtą sumą jis yra grąžinęs, tačiau byloje esantys duomenys leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad V. U. 1 000 Lt ieškovui visgi yra grąžinęs. Nustatyta, kad ieškovas 2014 m. birželio 13 d. buvo parengęs susitarimo dėl skolų grąžinimo projektą (21-23 b. l.), kuriame visa atsakovo skola buvo išdėstyta dalimis. Paminėtas susitarimas yra pasirašytas paties ieškovo ir jo atstovės advokatės G. Š.. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad V. U. paminėtą susitarimą pasirašyti atsisakė, nes su juo nesutiko. Susitarimo 1 punkte nurodyta, kad V. U. skolingas J. V. 152 900 Lt. Susitarimo 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad skolininkas iš dalies padengė įsiskolinimą ir susitarimo pasirašymo dieną įsiskolinimas sudaro 151 900 Lt (21-23 b. l.). Byloje esantis susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp ieškovo atstovės advokatės G. Š., atsakovo V. U. ir ieškovo J. V. taip pat įrodo, kad atsakovo skola sudaro 151 900 Lt (15 b. l.). Advokatės G. Š. 2014 m. birželio 13 d. elektroniniame laiške, adresuotame V. U., nurodyta, kad įsiskolinimas, atskaičius 1 000 Lt grąžinimą, pagal banko pavedimus sudaro 151 900 Lt.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis (2014 m. birželio 13 d. susirašinėjimą elektroniniu paštu, 2014 m. birželio 13 d. susitarimo dėl skolų grąžinimo projektą) bei atsakovo paaiškinimus dėl 1 000 Lt skolos grąžinimo, sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas įrodė, jog yra grąžinęs ieškovui 1 000 Lt. Dėl to yra pagrindas apelianto atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį, V. U. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti iš dalies ir pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių, priteistą 152 900 Lt skolą sumažinant iki 151 900 Lt (43 993,28 Eur).
CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kai paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs iš atsakovo 1 005 Lt palūkanų už laikotarpį nuo pareikalavimo grąžinti skolą dienos (2014-06-13) iki ieškinio padavimo teisme dienos (2014-07-31), iš viso už 48 dienas. Pirmosios instancijos teismo priteistą 152 900 Lt skolą sumažinus iki 151 900 Lt, atitinkamai mažintinos ir palūkanos. Visų pirma, pažymėtina, tai, kad ieškovas buvo neteisingai apskaičiavęs palūkanas. Už paminėta laikotarpį (48 dienas) 5 proc. metinės palūkanos sudarytų ne 1 005 Lt, o 1 002,62 Lt (152 900 Lt x 0,05 proc. x 48 d. : 366 d.). Skolą, kaip minėta, sumažinus iki 151 900 Lt, iš atsakovo priteistos 1 005 Lt palūkanos mažintinos iki 996,07 Lt, t. y. 288,48 Eur (151 900 Lt x 0,05 proc. x 48 d. : 366 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Panaikinus skundžiamą nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių pakeitus, perskirstytinos šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 5 d.).
Nustatyta, kad ieškovas J. V. už ieškinį buvo sumokėjęs 4 079 Lt (1 181,36 Eur) žyminio mokesčio (24-25 b. l.). Apeliacinės instancijos teismui tenkinus 99,34 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 173,56 Eur žyminio mokesčio.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo J. V. patirtos advokato pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 9 500 Lt, t. y. 2 751,39 Eur (50-53, 122-123 b. l.). Tenkinus 99,34 proc. ieškinio reikalavimų, šios išlaidos sudarytų 2 733,23 Eur. Kita vertus, CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Ieškovo prašomos priteisti 2 751,39 Eur (9 500 Lt) bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (ieškinio, atsiliepimo į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašymas, atstovavimas teisme ir kt.) viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl pirmosios instancijos teisme patirtos 2 751,39 Eur bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 2 000 Eur.
Ieškovas J. V., pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisti neprašė, šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvedus eurą pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pašoma priteisti skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos ir priteisiamos eurais.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti.
Atsakovo V. U. pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių pakeisti ir jį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 43 993,28 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir dvidešimt aštuonis centus) skolos, 288,48 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt aštuonis centus) palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. liepos 31 d. ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 173,56 Eur (tris tūkstančius šimtą septyniasdešimt tris eurus ir penkiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieškovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.