Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1286-730/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-01-02Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
2A-1286-730/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14802-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Raimonda Andrulienė, Alona Romanovienė
Ieškovas
E. B.
Atsakovas
V. U.

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1286-730/2014

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-14802-2013-2)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2.4.2; 121.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gruodžio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei, Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovei E. B., jos atstovui advokatui J. S., atsakovui V. U., jo atstovui advokatui M. M., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui V. U. (V. U.) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1000 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 1984 Lt delspinigių, 3907 Lt už komunalines paslaugas, 17217,65 Lt žalos atlyginimo, 1100 Lt žalos nustatymo ir neteisminio išieškojimo išlaidų, iš viso 25208,65 Lt; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas - 378 Lt žyminio mokesčio ir 3450 Lt išlaidų advokatui už ieškinio, atsiliepimo į prieštaravimus parengimą, atstovavimą teisme, iš viso 1678 Lt. Nurodė, kad atsakovas nevykdė nuomos sutarties sąlygų dėl to susidarė įsiskolinimas už komunalines ir kitas paslaugas, be to atsakovas padarė žalą nuomotam butui – subraižė grindis, dingo vazonai su gėlėmis ir kt. 2014-01-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo preliminariu sprendimu ieškinys buvo tenkintas pilnai. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad nuomojamas turtas pablogėjo dėl natūralaus nusidėvėjimo, ieškovė pati nesilaikė nuomos sutarties sąlygų, kadangi žalą, jei tokia buvo, turėjo konstatuoti šalių pasirinkti nepriklausomi asmenys, ieškovė pasiliko 4000 Lt užstatą, kurio turėjo pakakti mokesčiams už butą sumokėti. 2014-02-20 teismo nutartimi atsakovo prieštaravimai buvo priimti. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimą, kuriame nurodė, kad atsakovo kaltę padarius žalą išsinuomotam turtui patvirtina antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tarpusavio susirašinėjimų išklotinės, duomenys apie nesumokėtus komunalinius mokesčius ir kiti įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-25 galutiniu sprendimu pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-02 preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 8082,85 Lt už padarytą žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-12-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1225 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės 2040 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Nurodė, kad ieškovė turėjo įrodyti, kad dėl kaltų atsakovo veiksmų yra nepataisomai sugadinta 52,2 m² parketo, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Byloje nėra įrodymų, kad parkete atsiradusių subraižymų negalima sutvarkyti kitokiu būdu, nei keičiant visą pirmo aukšto grindų dangą (restauruojant, lakuojant ar pan.). Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokio mąsto, kokiame plote šie apgadinimai padaryti, ar jų negalima pašalinti pakeičiant tik apgadintas grindų vietas, ar dalis subraižymų nėra natūralus nusidėvėjimas, todėl šioje dalyje tenkinti ieškinio nėra pagrindo. Pažymėjo, kad ieškovė nuo 2013-10-15 butą, esantį (duomenys neskelbtini) išnuomojo kitiems asmenims, patalpų neremontavo, todėl ieškovė žalos, susijusios su remonto darbais, nepatyrė, ieškinyje nėra pareikšta reikalavimo priteisti nuostolius dėl mažesnės buto nuomos kainos bei nėra nurodyta su tuo susijusių aplinkybių, todėl laikė, kad dėl atsakovo padarytų turto apgadinimų buto vertė nesumažėjo. Taip pat nurodė, kad prieš atsakovui išsinuomojant butą, jame buvo du vazonai su dirbtinėmis gėlėmis, kurių pasibaigus nuomos terminui nebebuvo (jie sudužo), taip pat atsakovas neneigia, kad nuskėlė klozeto dangtį. Ieškovės atstovas, byloje apklausti liudytojai paaiškino, kad gėlių vazonai buvo pirkti iš menininkų, už juos mokėta didelė pinigų suma, pateikė įrodymus apie analogiškų (panašių) vazonų kainą, dirbtinių gėlių kainą, WC dangčio kainą, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šie nuostoliai atsirado ne dėl jo kaltės, nenuginčijo jų dydžio, todėl privalo juos atlyginti. Pagal tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 4.3.punktą atsakovas privalėjo sumokėti mokesčius už visas komunalines ir kitas paslaugas. Įrodymų, kad už šias paslaugas sumokėjo atsakovas nepateikė. Priešingai, ieškovė pateikė įrodymus, kad visus mokesčius sumokėjo ji, todėl šios sumos taip pat priteistinos iš atsakovo. Byloje liudytojų parodymais, paties atsakovo filmuota medžiaga nustatyta, kad pasibaigus nuomos terminui butas buvo nesutvarkytas, pilnas šiukšlių, dulkių, nuo sudužusių vazonų pribyrėjusių akmenukų ir pan., ieškovė jau buvo susitarusi dėl naujos nuomos sutarties su kitais asmenimis, todėl jos užsakytos atlygintinės valymo paslaugos laikytinos pagrįstais nuostoliais. Taip pat atlygintinos ir išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą. Nors tarp šalių sudarytos sutarties 5.1. punkte numatyta, kad laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio atsakovas už kiekvieną uždelstą dieną turėtų mokėti po 0,2 procentų delspinigių nuo mėnesinės nuomos mokesčio sumos, tačiau toks ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu, kadangi atsakovas yra sumokėjęs ieškovei (įskaitant užstatą) daugiau nei visa suma už nuomą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes sprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 1000 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 3907 Lt už komunalines paslaugas, 6275,85 Lt už padarytą žalą, 300 Lt žalos nustatymo išlaidų, 600 Lt patalpų sutvarkymo išlaidų iš viso 12 082,85 Lt, Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 4000 Lt užstatą, kuris jam nėra grąžintas (Sutarties 4.5. punktas), priteistinus nuostolius ir žalą mažino šia suma ir ieškovei iš atsakovo priteisė 8082,85 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-25 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys atsakovui ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

1. Ginčijamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai konstatavo, kad užstatas galėjo būti panaudojamas nuomos mokesčio mokėjimui ir tuo nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos. Kadangi nėra ginčo, kad atsakovas pažeidė Sutarties sąlygas (ką konstatavo ir ginčijamą Sprendimą priėmęs teismas), todėl Sutarties pasibaigimo momentu, ieškovė užstato atsakovui negrąžino ir panaudojo jį dalies nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo prievolių pagal Sutartį vykdymo, padengimui, o ne dalies nuomos mokesčio apmokėjimo padengimui. 2. T

2. Teismas nepagrįstai sumažino priteistą sumą avanso dydžiu, ieškovė reiškė mažesnius reikalavimus,

3. Iš į bylą pateiktos 2013-09-28 nuomos sutarties, sudarytos su naujais nuomininkais, ir prie jos pridėto 2013-10-15 priėmimo-perdavimo akto matyti, kad ieškovė perdavė, o naujieji nuomininkai priėmė patalpas su „labai geros būklės" grindų danga. Tai dar kartą patvirtina, kad Atsakovui nuomojant butą parkete atsirado gilūs įmušimai, subraižymai ir vietomis netgi „iškabinimai". Atsižvelgiant į tai ir į susijusias aplinkybes dėl nuomos laikotarpiu atsiradusių lubų, durų ir kitos apdailos subraižymų ir įdubimų teigtina, jog parketo sugadinimas negali būti laikomas natūraliu jo nusidėvėjimu ir iš to kilusi žala turi būti atlyginama. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovei nepateikus įrodymų, jog nepataisomai sugadinta 52,2 kv. m ploto parketo, visas šis reikalavimas turi būti atmestas.

4. Ieškovė ieškiniu taip pat reikalavo 1 100 Lt žalos nustatymo ir neteisminio išieškojimo išlaidų. Nesuprantama, kodėl sprendime nurodoma, kad priteistina tik dalis šių išlaidų (300 Lt), nenurodant jokių argumentų dėl priteisiamų išlaidų sumažinimo. Iš Sprendimo motyvų galima daryti išvadą, kad teismas nepriteisė išlaidų už pretenzijos Atsakovui surašymą (800 Lt), nors laikė, kad išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą (300 Lt) turi būti atlygintos.

5. Dabartinė buto nuomos kaina - 3 600 Lt/ mėn., o atsakovui butas buvo nuomojamas už 4 000 Lt/ mėn.). Taigi akivaizdu, kad dėl atsakovo padarytos žalos butui butas vėliau buvo išnuomotas už mažesnę kainą. Nėra būtina pareikšti reikalavimus teisme dėl negautų pajamų tam, kad būtų galima konstatuoti padarytą žalą ieškovei, pasireiškusią sumažėjusia buto nuomos kaina. Neginčijamas faktas yra tai, kad po atsakovo išsikraustymo buto nuomos kaina sumažėjo.

6. Ieškovė mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė priteisti atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nė kiek jų nemažindamas.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-25 sprendimą pakeisti iš dalies, tai yra, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 14 041, 80 Lt už 52, 2 kv.m. sugadinimą. Tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad dėl atsakovo veiksmų buvo nepataisomai sugadinta 52,2 kv.m. parketo. Nesutinka su teismo sprendimu dėl dviejų vazonų sugadinimo, dirbtinių gėlių praradimo bei WC dangčio įskėlimo, kadangi jis nieko neteisėto neatliko, ieškovės pateikta turtinė žalos detalizacija neobjektyvi, šališka ir dirbtinai sukelta. Į bylą pateikti duomenys apie medžiagų, daiktų ir atliekamų darbų vertes iš viso neatitinka realios tikrovės, komerciniai pasiūlymai formalūs, deklaratyvūs ir visiškai nesusiję su ginčo esme. Ieškovė pagal situaciją pritaiko sau palankias sutarties sąlygas bei pasinaudoja asmens nepakankamu apdairumu bei rūpestingumu prieš pasirašant sutartį, o vėliau panaudoja netikėtumo faktorių, siekiant tam tikros naudos.Atsakovas neturi jokių įsiskolinimų ieškovei už nuomą bei komunalinius mokesčius, kadangi už viską yra sumokėjęs, juolab, ieškovė turimą 4000 Lt užstatą įskaitė mokesčių padengimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tariami įsiskolinimai už nesumokėtus komunalinius mokesčius susidarė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl to, kad ieškovė iš viso nėra pateikusi jam susipažinimui bei apmokėjimui nei vienos sąskaitos.Teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovo ir 600 litų už buto sutvarkymą, kadangi atsakovas buvo išprašytas iš patalpų anksčiau laiko ir tai patvirtina atsakovo filmuota medžiaga. 2013-04-10 sudaryta nuomos sutartis yra negaliojanti, nes ieškovė neįvykdė sutarties 8.2.1.punkto reikalavimų, kuriame yra nurodyta.Be to, iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė nuomodama virš nurodytą turtą, gavo pakankamai pajamų ir galimai nemokėjo fizinių asmenų pajamų mokesčio, nes turtas viešame registre yra registruotas visiškai kito asmens, kuris 2012-04-18 mirė.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas teikia analogiškus argumentus, kaip ir savo rašytiniuose prieštaravimuose, todėl prašo teismo atsižvelgti į ieškovės argumentus, išdėstytus atsiliepime į atsakovo prieštaravimus.

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteista skola už komunalinius mokesčius bei žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2013-04-10 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas nuo 2013-04-10 iki 2013-10-10 išsinuomojo butą, esantį(duomenys neskelbtini) ir požeminį garažą. Atsakovas ieškovei nesumokėjo 1000 Lt nuomos mokesčio, dėl to jam priskaičiuota 1984 Lt delspinigių. Taip pat atsakovas nesumokėjo 3907 Lt už komunalines paslaugas. Atsakovė kreipėsi į advokatą dėl pretenzijos ieškovui surašymo ir dėl to patyrė 800 Lt išlaidų bei 300 Lt išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Iš 2013-10-15 antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užfiksuoti įvairūs defektai, dėl šių defektų butui padaryta 17 217,65 Lt žala. Ieškovė prieš kreipiantis į teismą pareiškė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų įvykdęs ieškovės reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu galutiniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti 1000 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 3907 Lt už komunalines paslaugas, 6275,85 Lt už padarytą žalą, 300 Lt žalos nustatymo išlaidų, 600 Lt patalpų sutvarkymo išlaidų iš viso 12 082,85 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 4000 Lt užstatą, kuris jam nėra grąžintas (Sutarties 4.5. punktas), priteistinus nuostolius ir žalą mažino šia suma ir ieškovei iš atsakovo priteisė 8082,85 Lt. Šalys neskundžia teismo sprendimo dalies dėl 1000 Lt nuomos mokesčio priteisimo, todėl teisėjų kolegija dėl šios teismo sprendimo dalies nepasisako.

CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovei nepateikus įrodymų, jog nepataisomai sugadinta 52,2 kv. m ploto parketo, visas šis reikalavimas turi būti atmestas. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.

Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Šalių sudarytos nuomos sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja patalpas laikyti tvarkingas, laikytis sanitarinių higienos reikalavimų. Sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui, grąžinti patalpas tokios būklės, kokios nuomotojo buvo pateiktos, atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą, tai fiksuojant patalpų perdavimo-priėmimo akte. Jei vienai iš šalių atsiranda nuostolių dėl kitos šalies kaltės, ši (kaltoji šalis) privalo nedelsiant pašalinti to priežastis (Sutarties 5.2 punktas).

Iš 2013-10-15 antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užfiksuoti įvairūs defektai (t. 1, b. l. 49-53), tai yra, nurodyta, kad apžiūrėjus butą matoma, kad svetainės, esančios pirmame buto aukšte, parketo grindyse yra įvairaus dydžio, gylio ir formos įbrėžimų ir įdubimų, parkete, prie laiptų į antrą aukštą, matomi įvairaus dydžio, gylio ir formos įbrėžimai ir įdubimai. Iš šalių pasirašyto priėmimo-perdavimo akto matyti, kad (t. 1, b. l. 13), butas perduodamas sutvarkytas, išvalytas, buitinė technika veikia tvarkingai, taigi darytina išvada, kad atsakovas priėmė nuomojamą butą be defektų, o defektai atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Nors atsakovas ir teigia, kad parketo defektai buvo anksčiau prieš jam išsinuomojant butą, tačiau tokių defektų, kaip numatyta šalių sudarytos sutarties 3.4 punkte, priėmimo-perdavimo akte nenurodė, todėl prisiėmė riziką. Kaip minėta, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad teismas siūlė atsakovui pateikti savo atsikirtimus patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovas įrodymų neteikė, nesutiko su teismo siūlymu skirti ekspertizę. Taigi remiantis šalių sudarytos šalies 3.2, 3.4 punktais bei CK 6.251 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti žalos atlyginimą už parketo sugadinimą.

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t.y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.

Ieškovė įrodinėdama parketui padarytą žalą į bylą pateikė grindų dangos renovacinį pasiūlymą (t. 1, b. l. 56), iš kurio matyti, kad parketo medžiagų kaina 52,2 kv. m būtų 14 041,80 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pagrįstų įrodymų, jog būtent 52,2 kv. m parketo būtina pakeisti, kad jo negalima suremontuoti, kokia parketo pakeitimo darbų kaina, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodoma suma pernelyg didelė, be to, atsakovui pradėjus gyventi šis parketas nebuvo naujas, kaip nurodė ir pati ieškovė, prieš atsakovą kelis metus bute gyveno jos sūnus, todėl teisėjų kolegijos nuomone, priteisus ieškovei visą jos prašomą sumą ieškovė nepagrįstai praturtėtų, taigi teisėjų kolegija įvertinusi nurodytas aplinkybes sprendžia, kad už parketo sugadinimą 7000 Lt priteistina suma kompensuotų ieškovės patirtus nuostolius ir nepažeistų atsakovo interesų (CK 6.249 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už pretenzijos atsakovui surašymą (800 Lt), nors laikė, kad išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą (300 Lt) turi būti atlygintos.

CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 1100 Lt išlaidų, tai yra, 300 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 800 Lt už pretenzijos atsakovui surašymą (t. 1, b. l. 26, 61). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 300 Lt išlaidų, kaip pagrįstai teigia ieškovė, nenurodydamas tokio sprendimo motyvų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei į surašytos pretenzijos sudėtingumą, protingas išlaidas už pretenzijos surašymą atitiktų 200 Lt suma, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma, susijusi su išieškojimu ne teismo tvarka, turėtų būti padidinta nuo 300 Lt iki 500 Lt.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog nors tarp šalių sudarytos sutarties 5.1. punkte numatyta, kad laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio atsakovas už kiekvieną uždelstą dieną turėtų mokėti po 0,2 procentų delspinigių nuo mėnesinės nuomos mokesčio sumos, toks ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu, kadangi atsakovas yra sumokėjęs ieškovei (įskaitant užstatą) daugiau nei visa suma už nuomą, taip pat nepagrįstai priteistiną sumą sumažino užstato (4000 Lt) dydžiu.

Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį (CK 6.71 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Tarp šalių sudarytos sutarties 5.1. punkte numatyta, kad laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio atsakovas už kiekvieną uždelstą dieną turėtų mokėti po 0,2 procentų delspinigių nuo mėnesinės nuomos mokesčio sumos, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovas galėtų būti atleistas nuo pareigos mokėti delspinigius už laiku nesumokėtus komunalinius mokesčius, nuomos mokestį, ta aplinkybė, kad atsakovas yra sumokėjęs 4000 Lt užstatą neturi įtakos sprendžiant ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius, nes užstato paskirtis yra užtikrinti prievolių pagal patalpų nuomos sutartį tinkamą įvykdymą, bet ne iš anksto apmokėti dalį nuomos mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013), taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo nepriteisė 1984 Lt delspinigių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir jos atstovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė ir nepateikė įrodymų kokiems nuostoliams padengti ieškovė panaudojo užstatą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteistinus nuostolius ir žalą mažino užstato (4000 Lt suma).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 3907 Lt už komunalines paslaugas, nes už šias paslaugas jis yra sumokėjęs. Nors atsakovas ir teigia, kad už komunalines paslaugas sumokėjo, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, šie atsakovo teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms (CPK 178, 185 straipsniai). Iš teismo posėdžio įrašo matyti, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad nesumokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, nes jam nebuvo pateiktos sąskaitos apmokėjimui, šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios žinutės (t. 1, b. l. 35), kuriose nurodyta, jog atsakovas neapmokėjo komunalinių mokesčių, nes ieškovė jam nepateikė nė vienos sąskaitos apmokėjimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagal tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 4.3.punktą pagrįstai priteisė 3907 Lt už komunalines paslaugas iš atsakovo.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl dviejų vazonų sugadinimo, dirbtinių gėlių praradimo bei WC dangčio įskėlimo, kadangi jis nieko neteisėto neatliko, ieškovės pateikta turtinė žalos detalizacija neobjektyvi, šališka ir dirbtinai sukelta. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Ieškovė pateikė į bylą informaciją dėl gėlių ir vazonų kainos, tualeto dangčio kainos (t. 1, b. 1. 57, 58, 59), taip pat byloje yra fotonuotraukos, kad bute vazonai ir gėlės buvo. Tarp šalių sudarytame priėmimo-perdavimo akte nenurodyta apie tualeto įrangos defektus, tai yra, WC dangčio įskėlimą. Nors atsakovas ir tvirtina, kad gėlių ir vazonų, tualeto dangčio nesugadino, o ieškovės nurodyta gėlių ir vazonų kaina yra nereali, tačiau ieškovės pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, taip pat negalėjo šių aplinkybių paaiškinti ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taigi teisėjų kolegijos vertinimu, gėlės ir vazonai ir tualeto dangtis buvo sugadinti dėl atsakovo veiksmų, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovei žalą už gėlių, vazonų sugadinimą bei tualeto dangčio įskėlimą (CPK 178, 185 straipsniai).

Apeliantas teigia, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovo ir 600 litų už buto sutvarkymą. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė įrodinėdama 600 Lt išlaidas už buto, (duomenys neskelbtini), buto valymą, pateikė tik PVM sąskaitą faktūrą (t. 1, b. .l 60), iš kurios matyti, kad valymo paslaugos buvo atliktos UAB “Marbusta”, jokių kitų įrodymų, jog ši suma sumokėta ieškovės vardu nepateikta. Teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad UAB “Marbusta” yra ieškovės sūnui priklausanti įmonė, taigi apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovė dėl buto valymo patyrė 600 Lt išlaidų, todėl pripažintina, kad šios išlaidos iš atsakovo priteistos nepagrįstai.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 7000 Lt už parketo sugadinimą, išlaidos, susijusios su ikiteisminiu išieškojimu, padidintinos nuo 300 Lt iki 500 Lt, priteistina 1984 Lt delspinigių, panaikintina teismo sprendimo dalis dėl 600 Lt valymo išlaidų priteisimo. Teismo sprendimo dalis dėl 1000 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 3907 Lt už komunalines paslaugas, 3853,85 Lt gėlių vazonų sudaužymo, 1120 Lt gėlių praradimo, 1302 Lt klozeto dangčio sugadinimo paliktina nepakeista, priteistinus nuostolius ir žalą mažinant 4000 Lt suma, taigi iš atsakovo ieškovei pirmosios instancijos teismo priteista suma padidintina nuo 8082,85 Lt iki 16 666,85 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šalys pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: ieškovės išlaidas sudaro 378 Lt žyminis mokestis ir 3450 Lt išlaidos advokatui už ieškinio parengimą, atsiliepimo į prieštaravimą surašymą, atstovavimą teisme, iš viso 3828 Lt, atsakovo išlaidas sudaro 3000 Lt advokato išlaidų. Tenkinus iš esmės 66 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme priteistina 2526 bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės 1020 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 5dalys).

Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2257 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovas patyrė 2122 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliacinius skundus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 1490 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės 721 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 5dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. galutinį sprendimą:

iš atsakovo V. U. ieškovei E. B. sprendimu priteistą sumą padidinti nuo 8082,85 Lt iki 16 666,85 Lt;

priteisti iš atsakovo V. U. ieškovei E. B. 2526 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės E. B. atsakovui V. U. 1020 Lt bylinėjimosi išlaidų;

kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. U. ieškovei E. B. 1490 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės E. B. atsakovui V. U. 721 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Erinija KazlauskienėKolegijos teisėjos Raimonda AndrulienėAlona Romanovienė