- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- 1-744-1011/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- L. G.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „N.“ šeimos gydytoja, netekėjusi, neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. G. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o būtent:
2017-10-20, apie 13.10 val., Vilniuje, Pilaitės pr., už viaduko, ties vakariniu aplinkeliu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,53 promilės etilo alkoholio).
Šiais veiksmais L. G. padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą.
Kaltinamoji L. G. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai. Paaiškino, kad prieš įvykį, kuris įvyko spalio 20 d., būdama šeimos gydytoja, dirbo dvejuose darbuose, darbo buvo daug, darbas atsakingas. Nurodo, kad spalio 19 d. atsikėlė 5 val. ryte, važiavo į Trakų Vokę, kur dirba nuo 7 iki 14 val., nes reikėjo padaryti daug darbo. Darbo eigoje turėjo nemalonų skambutį, susinervino. Vėliau važiavo namo, automobilį pastatė ir alkoholio nevartojo. Dar vėliau nuvyko į kitą darbą visuomeniniu transportu, atidirbo ir grįžo namo. Matydama, kad būsena ne kokia, o laukia kita darbo diena, nutarė važiuoti į sodą Rastinėnuose. Sode buvo apie 20 val., buvo šalta, be to buvo išvargusi ir emocionaliai, ir fiziškai. Sode rado butelį stipraus gėrimo, šiuo metu negali pasakyti ar tai buvo brendis, ar viskis. Išgėrė, kad sušiltų ir užmigtų. Po kelių valandų pabudo, nes buvo šalta, todėl dar išgėrė. Supranta, kad galėjo nevairuoti ir parvykti viešuoju transportu. Savo veiksmų, kodėl sėdo už vairo išgėrusi, niekaip negali. Šeimoje gyvena su mama, kuriai diagnozuotas vėžys, pergyveno dėl jos, nes žinojo, kad jei negrįš namo, mama labai jaudinsis. Policijos buvo sustabdyta spalio 20 d. Pilaitės pr., netoli Kelių policijos pastato. Tvirtina, kad alkoholio pavartojimą lėmė ir stresas, nes dvi savaites dirbant su pacientais susikaupė daug problemų, kurias turėjo išspręsti. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, jaučia gėda, pasižada daugiau neprasižengti, prašo nekonfiskuoti automobilio.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamoji L. G., kuri yra kaltinama vieno nesunkaus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimo padarymu, po kaltinamų paskelbimo savo kaltę pilnai pripažino, davė teismui išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta L. G. parodė, jog 2017-10-19 atsikėlė apie 5 val. ryto ir savo automobiliu Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į darbą į VšĮ C.P.T.V.A.. Ten dirbo iki 14 val., labai pavargo. Darbe susiklostė psichologiškai labai įtempta situacija, nes dirba šeimos gydytoja, ir tą dieną buvo labai sunkus pacientų priėmimas. Baigusi darbą automobiliu nuvažiavo namo į Architektų g. Ten palikusi savo automobilį, viešuoju transportu nuvažiavo į antrą darbą UAB „N.“. Atidirbusi iki pat vakaro, namo grįžo labai pavargusi. Atsisėdo į savo automobilį ir nuvažiavo į sodą Rastinėnuose, kur ketino nakvoti sodo namelyje. Buvo šalta, buvo labai pavargusi ir neturėjo jėgų pakūrenti krosnies, todėl išgėrė brendžio. Kiek išgėrė brendžio, neprisimena. Išgėrusi sušilo ir užmigo. Po poros valandų atsikėlė, nes sušalo. Tada dar išgėrė brendžio. Po to snūduriavo iki pat ryto. Jautėsi blogai, kadangi ją vis dar slėgė susiklosčiusi situacija darbe. Turėjo grįžti į namus. Apie 12.30 val. atsisėdo į savo automobilį Toyota RAV4 ir išvažiavo į namus. Važiuojant Pilaitės pr. ją sustabdė policijos ekipažas. Pareigūnai jai liepė pūsti į alkotesterį. Niekaip negalėjo tinkamai įpūsti, todėl buvo pristatyta į Kelių policijos valdybą, kur alkotesteriu jai buvo nustatytas 2,76 promilių girtumas. Vėliau ji buvo pristatyta į PLC, kur buvo paimtas kraujo mėginys. Psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitose neįrašyta, galvos traumų neturėjo. Labai gailisi dėl savo neatsakingo poelgio (b. l. 37).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. U. (U.) parodė, jog 2017-10-20 patruliavo kartu su policijos vyr. patruliu R. Š., kai apie 12.55 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Karveliškių pusės link Vilniaus miesto važiuoja automobilis Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Netrukus gavo pakartotinį pranešimą, kad minėtas automobilis jau važiuoja Pilaitės pr. Apie 13.10 val. minėtą automobilį pastebėjo Pilaitės pr. prie šviesoforo už viaduko ties vakariniu aplinkeliu. Šį automobilį sustabdė. Patikrino dokumentus. Automobilį vairavo L. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurios sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, atrodė akivaizdžiai neblaivi, sakė, kad alkoholio nevartojo. Apie 13.20 val. sustabdymo vietoje nepavyko nustatyti vairuotojos girtumo, nors ji pūtė 5 kartus, bet nesugebėjo įpūsti tam tikrą oro kiekį. Vėliau nuvykus į Mėnulio g. 11 esančią Vilniaus aps. VPK KPV budėtojų dalį, apie 13.26 val. alkotesteriu L. G. buvo nustatytas 2,76 promilių girtumas. Pasirašyti ant alkotesterio kvito atsisakė. Vairuotoja paaiškino, kad alkoholio tą dieną nevartojo, o vartojo išvakarėse (ką gėrė ir kiek išgėrė, nenurodė), automobilį vairavo, nes turėjo grįžti namo. Vėliau L. G. buvo pristatyta į Vilniaus priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį (b. l. 27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 10877/2017(01) konstatuota, jog L. G. kraujyje, paimtame 2017-10-20, 13.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,53 promilės etilo alkoholio (b. l. 11).
2017-10-20 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1817 nurodyta, kad L. G. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 12).
VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilis Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. G. (b. l. 14).
L. G. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281 str. 7 d. numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino L. G. pareikštą kaltinimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme L. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir išsamiai nurodė padarymo aplinkybes.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. G. 2017-10-20 apie 13.10 val., vairavo automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo ne mažiau kaip 2,53 promilės etilo alkoholio.
Teismas sprendžia, kad L. G. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., yra įrodyta.
Kaltinamosios L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtos veikos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.). Neblaivumas yra jos veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl L. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme buvo gautas kaltinamosios L. G. draugės D. P. prašymas perduoti L. G. pagal laidavimą jos atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant L. G. nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.
Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, įvertintina tai, kad L. G. veikdama tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teista nebuvo, nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl neteisėtų veiksmų, savo poelgį vertino išskirtinai kritiškai. Teismas atsižvelgia ir vertina ir tai, kad L. G. dirba, nebausta administracine tvarka, teismui pateiktoje charakterizuojama apibūdinama tik teigiamai. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamosios nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagristai manyti, kad L. G. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 str. 1 ir 3 d. taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 str. taikymo laiduotojas turi atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.).
Laiduotoja D. P. teisme parodė, kad L. G. pažįsta jau 12 metų, abi mokėsi vienoje klasėje, yra labai geros ir artimos draugės, gyvena šalimais, dažnai susitinka, švenčia bendras šventes, dalinasi įvairiomis asmeninėmis problemomis. Pažymėjo, kad L. G. tapo ją (laiduotoją) gydanti gydytoja, kartu keliavo po beveik visą Europą, lankėsi bendruose renginiuose. Mano, kad jos, kaip draugės, įtaka tikrai paveiks L. G.. Žino kad ir pati kaltinamoji dėl šios situacijos labai išgyvena, nuoširdžiai gailisi. Pažada tinkamai, kaip laiduotoja, vykdyti pareigą ir prašo skirti L. G. laiduotoja.
Vertindamas laiduotoją charakterizuojančius duomenis teismas nustatė, kad D. P. neteista, praeityje administracine tvarka nebuvo bausta, dirba, teismui pateiktoje charakteristikoje apibūdinama tik teigiamai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad D. P. nuolat bendrauja su L. G., tarp jų egzistuoja stiprus tarpusavio ryšys, jos yra artimos draugės. Todėl, teismo vertinimu, D. P. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, neabejotinai galintis daryti teigiamą ir reikalingą įtaką kaltinamajai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas L. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant D. P. atsakomybei pagal laidavimą ir nustatant 2 metų laidavimo terminą. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 d. sakoma, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų.
L. G. BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad L. G. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdama girta, kai nustatytas sunkus (2,53 prom.) girtumo laipsnis, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, tačiau anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta, jai skirtinas kiek didesnis negu vidutinis, t. y. 2 metų 3 mėnesių, minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas.
Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Be to, BK 72 str. nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai jas aiškinant su BPK 94 str. 1 d. 1 p., kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 str. numatytus požymius, konfiskuojami.
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. G. veikos padarymo metu vairuotas automobilis Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajai (b. l. 14). Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone. Aplinkybių, kurias vertinant gali būti daroma išvada, jog BK 72 str. 2 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – taikymas prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, nenustatyta.
Todėl, teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog buvo padarytas išskirtinai šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas.
Įvertinus tai, kad L. G. vairuotas automobilis konfiskuotinas, prokuroro 2017-10-31 nutarimu šiam automobiliui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajai L. G. 2017-10-31 nutarimu (b. l. 38) paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke ir prisegtas prie bylos galinio viršelio) paėmimas – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas Nr. 00330550, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 311–313 str. teismas
nusprendžia:
L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusią nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1, 7 p., 68 str. ir 72 str., paskirti L. G. baudžiamojo poveikio priemones:
2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones;jai priklausančio turto – automobilio Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą.
L. G. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
L. G. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo voke ir prisegto prie bylos galinio viršelio) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai D. P., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.