- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- e2A-995-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06455-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 2.1.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.9.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Varanauskaitės ir Alvydo Barkausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl veiksmų uždraudimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje prašė uždrausti Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai vykdyti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą viešame aukcione ir pakeisti tarp atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014 05 21 sudarytos Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-2498-(2.14.1.42-AD4) 7 punktą, jį išdėstant taip: „7. Nuomos terminas nustatomas nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2034 m. gegužės 22 d.“, o 15.2 punktą pripažinti netekusiu galios.Ieškovas nurodė, kad muziejus įkurtas siekiant veikti socialinėje, švietimo, istorijos ir kultūros srityse, viešai teikti šių sričių paslaugas visuomenės nariams. Muziejaus veiklai plėsti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 05 14 sprendimu Nr. 1-1787 „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne konkurso būdu viešajai įstaigai Lietuvos kulinarinio paveldo muziejui“ minėtas patalpas. 2014-05-21 sudarė Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2498-(2.14.1.42-AD4)(toliau vadinama Sutartimi arba Nuomos sutartimi). Išnuomotos minėtos 349,18 kv.m. ploto patalpos (toliau vadinamos Patalpomis), o nuomos mokestis nustatytas 1 Lt/kv.m. Nuomininkas (ieškovas) įsipareigojo iki 2018-12-31 į išsinuomotas patalpas investuoti 2 mln. litų (Sutarties 3 p.). Ieškovui Nuomos sutartyje įtvirtinta pareiga prieš atliekant investicijas į Ginčo patalpas gauti Vilniaus miesto savivaldybės sutikimą (Sutarties 11.2 p., 19 p.).Sutartyje numatytas nuomos terminas – 20 metų, t. y. nuo 2014-05-23 iki 2034-05-22. Pagal Sutarties 1 punktą Patalpos turi būti naudojamos tik Sutarties sudarymo metu Muziejaus įstatuose numatytai veiklai vykdyti. Taip pat pagal Sutarties 11.1 punktą Muziejui kaip nuomininkui uždrausta be nuomotojo išankstinio rašytinio sutikimo subnuomoti Patalpas arba kitaip leisti kitiems asmenims jomis naudotis.Sutartis buvo sudaryta pagal Savivaldybės tarybos 2004 07 14 sprendimu Nr. 1-467 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ patvirtintą pavyzdinę nuomos sutarties formą. Todėl dauguma Sutarties nuostatų, įskaitant nuostatas dėl jos nutraukimo pagrindų, laikomos standartinėmis sąlygomis pagal CK 6.185 str. Todėl ieškovas Sutarties sudarymo metu neturėjo jokių galimybių keisti standartinių sąlygų, kas labai svarbu vertinant tikruosius šalių ketinimus ir valią dėl Sutarties galiojimo termino. Atsižvelgiant į tai, Sutarties 7 punkte šalia nurodyto konkretaus 20 metų nuomos termino liko kita standartinė nuostata, numatanti, kad nuomos terminas, esant nuomotojo reikalavimui, negali būti ilgesnis kaip iki įvykusio išnuomoto turto privatizavimo aukciono. Kartu Sutarties 15.2 punktas numato, kad Sutartis nutraukiama prieš terminą įvykus turto privatizavimo aukcionui. Ieškovas į Patalpų rekonstrukciją ir su tuo susijusius darbus jau investavo iš viso net 157 099,52 EUR sumą. Savivaldybės taryba 2016 10 26 priėmė sprendimą Nr. 1-693 „Dėl Tarybos 2014-11-12 sprendimo Nr. 1-2098 „Dėl viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo”, kuriuo papildė viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, į jį įtraukiant Muziejui išnuomotas Patalpas. Tokiu būdu Patalpų nuomos sutarties terminas pasibaigs.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti, nes ieškinys neatitinka prevencinio ieškinio reikalavimų. Ieškovas ginčija įvykusius Savivaldybės veiksmus, o ne būsimus veiksmus. 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-693 „Dėl Tarybos 2014-11-12 sprendimo Nr. 1-2098 „Dėl viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo aukščiau nurodytos patalpos buvo įtrauktos į viešo aukciono būdu parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą. Ieškovas šio sprendimo neginčijo per Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą terminą tokiam sprendimui ginčyti (per mėnesį nuo paskelbimo), todėl galima manyti, kad reikšdamas prevencinį ieškinį, nesąžiningai siekia išvengti tokio termino praleidimo pasekmių.Savivaldybė įgyvendina savo, kaip Ginčo patalpų savininkės, teises (Vietos savivaldos įstatymo 48 str. 1 d.). LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau Įstatymas) įtvirtina, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą - įgyvendindamos turto savininko funkcijas (Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p.), įstatymas taip pat numato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (Įstatymo 15 str. 8 d.). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467 patvirtinta Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pavyzdinė forma įtvirtino, kad Savivaldybės turto nuomos terminas nustatomas esant nuomotojo reikalavimui ne ilgiau kaip iki įvykusio išnuomoto turto privatizavimo aukciono (Nuomotojo teisės aktų nustatytais atvejais gali būti nurodytas kitas terminas), sutartis nutraukiama prieš terminą įvykus turto privatizavimo aukcionui (Pavyzdinės sutarties 7 p. ir 15.2 p.). Patalpų nuomos sutartis taip pat nepaneigia Savivaldybės teisės įtraukti Patalpas į privatizuojamų patalpų sąrašus. Priešingai, Ginčo patalpų nuomos sutartis numato, kad tokie sprendimai gali būti priimami (Nuomos sutarties 7 p., 15.2 p.). Savivaldybė, sudarydama Sutartį, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią, kad patalpos bus nuomojamos ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizuojamų sąrašus, su tokiomis sąlygomis atsakovas sutiko - Patalpų nuomos sutartį pasirašė. Ginčo patalpų įtraukimas i parduodamo turto sąrašą savaime jokiu teisinių pasekmių Ieškovui nesukelia - jam teisines pasekmes galės sukelti aptariamų patalpų pardavimas, jei patalpų neįsigys pats ieškovas. Nepagrįstai teigiama, kad Sutarties sąlygos yra standartinės. Ieškovas, nesutikdamas su jam siūlomomis Sutarties sąlygomis, tokios sutarties galėjo apskritai nepasirašinėti, tačiau sutartį pasirašydamas prisiėmė visų joje numatytų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tuo tarpu atsakovas jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatlieka ir neketina atlikti, Sutarties nuostatos nėra pažeidžiamos.Ieškovas Sutarties sąlygas turėjo galimybę derinti su Savivaldybės administracija, su numatytomis sąlygomis nesutikti. Ta aplinkybė, jog Muziejus įsipareigojo j Ginčo patalpas investuoti tam tikra suma, niekaip nepaneigia Savivaldybės kaip sutarties šalies ir Ginčo patalpų savininkės teisės numatyti Nuomos sutarties pasibaigimo momento. Mano, kad ieškovas nepasinaudojo ikiteismine tvarka dėl sutarties sąlygų keitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad atsakovas, nors ir naudojasi jam suteikta teise įtraukti patalpas į privatizuojamų objektų sąrašą iš esmės elgiasi teisėtai, tačiau tokie veiksmai ieškovo atžvilgiu, organizuojant patalpų pardavimą ir nekompensuojant muziejaus įdėtų lėšų į patalpų rekonstrukciją (remontą ir pan.), vis tik negali būti laikomi teisėtais (šalių lygiateisiškumo ir bendradarbiavimo prasme). Teismas atmetė argumentus, kad ieškovas turėtų galimybę įsigyti patalpas aukcione, kadangi atsižvelgiant į rinkos kainas, patalpų vertė gali būti per didelė viešajam ne pelno siekiančiam juridiniam asmeniui. Priešingai, atsakovas, sudarydamas ilgalaikę nuomos sutartį ir suderėdamas dėl ieškovo pareigos investuoti konkrečią pinigų sumą, sudarė prielaidas ieškovui pagrįstai tikėtis patalpomis naudotis visą suderėtą 20 metų terminą (o ne kelis metus).Teismas nelaikė teisiškai pagrįsta aplinkybe, kad ieškovui neapskundus atsakovo sprendimo dėl tokių patalpų įtraukimo, tai būtų laikoma sutikimu su tokiu sprendimu. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovas būtų tinkamai informavęs apie tokį savo sprendimo pasikeitimą ir taip sudaręs prielaidas ieškovui aktyviai naudotis skundo teise (praėjus tik keliems metams po ilgalaikės nuomos sutarties (20 metų) sudarymo pasinaudoti ieškovui nepalankia sutarties sąlyga).Ieškovo reikalavimas negali būti tenkintinas visa apimtimi, t.y. visiškai uždrausti bet kada ateityje parduoti ieškovui išnuomotas patalpas aukcione, nebūtų protinga. Jis tenkintinas tik ta dalimi, kad išnuomoto turto privatizavimas iš savivaldybės pusės galimas tik pasibaigus nuomos sutarties terminui arba teisės aktų nustatyta tvarka (ar šalių susitarimu) sutartį nutraukus. Tuomet, atsakovo sprendimu patalpos galės būti teisėtai įtrauktos į privatizuojamų patalpų sąrašą.Teismas padarė išvadą, kad sutarties 7 punkto dalis (kurią prašo ieškovas išbraukti) bei sutarties 15.2 punkto sąlygos yra itin nenaudingos ieškovui, o atsakovui suteikia perdėtą pranašumą. Konkrečiai, nurodytos sutarties sąlygos ieškovą įpareigoja laikytis sutarties, investuoti pinigines sumas, tačiau negalint tikėtis naudotis patalpomis visu suderėtu nuomos sutarties terminu (20 metų), o atsakovui priešingai – suteikia teisę gauti nuomos mokestį, suteikia pagrindą reikalauti, kad jam priklausančios patalpos bus gerinamos ieškovo sąskaitą ir bet kuriuo metu vienasmeniškai nutarus įtraukti patalpas į privatizuojamų patalpų sąrašą bei jas parduoti, ieškovui neatlyginant jokių galimų nuostolių.Iš šalių vykusio susirašinėjimo matyti, kad šalys aptarinėjo dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau toks pakeitimas nebuvo šalių abipuse valia suderintas, todėl atsakovų argumentai dėl privalomos ikiteisminės tvarkos nesilaikymo atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktai medžiagai.Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs šalių pasisakymus bei procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus daro išvadą, kad atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl ieškovo galimybės tinkamai derėtis dėl visų sutarties sąlygų. Priešingai, ieškovas laiku moka nuomos mokestį, taip pat kitus mokesčius. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.).Teismas pažymėjo, kad panaikindamas esminę nelygybę šalims sukuriančias sąlygas (7 punkte ir 15.2 punktą), neužkerta kelio nuomos sutarties terminu šalims derėtis (ar nepavykus deryboms kreiptis į teismą) dėl kitų sąlygų keitimo, pavyzdžiui dėl nuomos mokesčio, kuris per visą 20 metų laikotarpį gali neatitikti rinkos sąlygų ir ieškovo investicijų.
II.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodė, teismas nepagrįstai Nuomos sutarties sąlygas laikė standartinėmis, nevertino nei vieno atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodyto argumento, kad Nuomos sutarties sąlygos dėl jos galiojimo termino nėra standartinės. Antra, teisinio reguliavimo ir byloje esančių įrodymų turinio neatitinka teismo išvada, kad Ieškovas dėl aptariamų Nuomos sutarties sąlygų negalėjo derėtis. Trečia, nepagrįsta teismo pozicija laikyti, kad ieškovas negalėjo tikėtis, kad bus panaudota Nuomos sutarties nuostata dėl jos nutraukimo anksčiau termino. Ketvirta, visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad Nuomos sutarties nutraukimu Vilniaus miesto savivaldybė ketino naudotis nesąžiningai. Penkta, teismas niekaip nesusieja Nuomos sutarties sąlygų pripažinimo standartinėmis su ieškinio reikalavimo uždrausti vykdyti Ginčo patalpų pardavimą tenkinimu - Ginčo patalpas teismas uždraudė parduoti remdamasis visai kitu pagrinduPats ieškovas tiek prevenciniame ieškinyje, tiek jo reikalavimų papildyme nurodo, kad apie neva standartines Nuomos sutarties sąlygas žinojo ir Nuomos sutartį vis tiek pasirašė, taigi, su jomis sutiko. Pavyzdžiui, prevencinio ieškinio reikalavimų papildyme Ieškovas nurodo, kad „prieš sudarant sutartį, Muziejaus vadovas kėlė nuogąstavimus, jog pasirašius sutartį gali susidaryti tokia situacija, kai Muziejui atlikus investiciją, savivaldybė privatizuos patalpas. Dėl to paprašyta iš sutarties išbraukti ginčo nuostatą, sutarties terminą susiejančią su privatizavimu“. Akivaizdu, kad Ieškovas buvo tinkamai supažindintas su aptariamomis Nuomos sutarties sąlygomis, Nuomos sutartį pasirašė savo valia, niekieno neverčiamas ir priimdamas pastarąsias Nuomos sąlygas, todėl remiantis CK 6.185 str. 2 d. CK 6.186 str. 1 d. šios sąlygos įstaigai yra privalomos, net jei ir būtu laikomos standartinėmis.Nepagrįsta teismo poziciją Ginčo patalpų pardavimą pripažinti neteisėtu vien dėl to, kad ieškovui turi būti kompensuojama už jos (tariamas) investicijas, kai pačiu investicijų realumo ir pagrįstumo teismas net nevertino, ar ieškovo nurodomos išlaidos, net jei ir būtų laikomos pagrįstomis, tikrai lygiavertiškai kompensuoja Vilniaus miesto savivaldybės finansinius praradimus dėl Ginčo patalpų nuomos lengvatinėmis sąlygomis, o ieškovas negauna nepagrįstos naudos. Teismas, privestinai pratęsdamas nuomos santykius viršijo savo kompetenciją ir paneigė sutarties šalių laisvės ir lygiateisiškumo reikalavimus.Atsakovas, prisidengdamas muziejaus veikla, dalyje Patalpų vykdo komercinę viešojo maitinimo veiklą, atsakovas patiria žalą, nes negauna komercines rinkos sąlygas atitinkančios nuomos pajamų.Teismas nevertino, ar egzistuoja reali grėsmė Ieškovo konkrečiai žalai atsirasti. Iš Skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Ieškovo žalą teismas tiesiog preziumavo, visiškai nevertinęs atsakovių argumentų, kad ieškovas klaidina teismą dėl investicijų realumo ir pagrįstumo.Teismas nerinko jokių įrodymų apie Ieškovo finansinę padėtį galimybes įsigyti Ginčo patalpas, todėl yra visiškai nepagrįstos ir įrodymų vertinimo taisyklių neatitinkančios teismo išvados, kad ieškovas yra finansiškai nepajėgus įsigyti Ginčo patalpas už rinkos kainą. Teismas net nevertino, kokia apskritai yra Ginčo patalpų rinkos kaina.Nuomos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo įtvirtinta jos galiojimo sąlyga iki viešo aukciono įvykdymo ir su šia sąlyga neginčijamai buvo supažindintas ieškovas. Ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, be to. Ieškovas konsultavosi su teisininkais, taigi. Ieškovas negalėjo nesuprasti, kad Nuomos sutartis gali būti nutraukta joje numatytu atveju.Teismas nepagrįstai laikė, kad tariamas ieškovo nežinojimas apie priimta viešojo administravimo subjekto administracinį aktą (dėl Patalpų pardavimo aukcione) lemia tokio akto negaliojimą tam subjektui, tačiau tokios teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, teismas peržengė savo kompetenciją.Teismo sprendimas laikyti, kad turto privatizavimas iš savivaldybės pusės galimas tik pasibaigus nuomos sutarties terminui prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas įtvirtina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (Įstatymo 15 str. 8 d.). 2004 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-467 patvirtinti Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo, uždarojo ir ne konkurso būdu nuostatai nustatė, kad turtas gali būti išnuomojamas ne ilgiau kaip iki įvykusio išnuomoto turto privatizavimo aukciono (sprendimo priedo - Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis 7 p., 15.2 p.).Ieškovas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta pagal Savivaldybės tarybos 2004-07-14 sprendimu Nr. 1-467 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ (2013 05 08 redakcija) patvirtintą pavyzdinę nuomos sutarties formą. Todėl nežiūrint, kad Savivaldybės tarybos sprendime buvo numatytos dvi individualios viena su kita neatsiejamai susijusios sąlygos – 20 metų nuomos terminas ir nekompensuojamos 579 240,04 EUR dydžio investicijos į Patalpas – Sutarties 7 punkte liko standartinė nuostata, numatanti, kad nuomos terminas, esant nuomotojo reikalavimui, negali būti ilgesnis kaip iki įvykusio išnuomoto turto privatizavimo aukciono. Kartu Sutarties 15.2 punktas numatė, kad Sutartis nutraukiama prieš terminą įvykus turto privatizavimo aukcionui.Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovas esą neneigia, kad nesiekė keisti Sutarties. Paaiškinimų teisme metu buvo išsamiai pasisakyta, kad ieškovo vadovas V. K. dar iki Sutarties pasirašymo kėlė nuogąstavimus dėl galimo nesąžiningo standartinių sąlygų panaudojimo ir prašė jas pakeisti, kad jos neprieštarautų individualiai sutartoms sąlygoms. Būtent tuo tikslu ir buvo kviestas liudytojas, rengęs Sutarties projektą. Tai, kad ieškovo atstovas iš anksto matė šias sąlygas ir prašė jas pakeisti, tačiau savivaldybė atsisakė tai daryti, nepaneigia šių sąlygų standartinio pobūdžio. Siurprizinis jų pobūdis pasireiškia tuo, kad Savivaldybė jas nesąžiningai naudoja, nors Sutarties sudarymo metu buvo duotas užtikrinimas, kad tai jokiu būdu nebus daroma. Trečia, atsakovų argumentai apie esą tikrąją nuomos kainą yra, viena vertus, nepagrįsti, kita vertus, net neįrodyti (patys atsakovai teigia, kad tikroji Patalpų vertė nebuvo nustatyta byloje, kaip ir nebuvo nustatinėjama nuomos kaina). Muziejaus nuomone, Atsakovai sąmoningai neįrodinėjo realios Patalpų nuomos kainos, kadangi ji būtų tokia, kokią moka Muziejus, įvertinus investicijos dydį. Bet kuriuo atveju, kaip pagrįstai nurodė teismas, nuomos kainos klausimas gali būti spendžiamas atskirai ir sudaryti savarankiškos civilinės bylos dalyką.Teismas pagrįstai sprendė, jog Sutartis privalo būti pakeista neleidžiant atsakovams neteisėtai pasinaudoti standartinėmis sąlygomis, kai individualiai šalių sutartos sąlygos joms prieštarauja, analogiškai pagrįstai teismas sprendė, ir kad turi būti uždrausta Patalpas parduoti viešame aukcione.Atsakovai klaidingai teigia, kad teismas esą uždraudė sutarties nutraukimą – tokio draudimo Sprendimas nenustatė. Byla nagrinėta tik ta apimtimi, kiek tai susiję su Patalpų įrašymu į privatizuojamų sąrašą. Todėl Sprendimas visiškai nereiškia, kad Sutartis negalėtų būti nutraukta kitais pagrindais. Sutarties nutraukimo klausimas byloje nespręstas, todėl ir Apeliacinio skundo motyvai, susiję su sutartinių santykių nutraukimo ekonomiškumu ar žalingumu, nėra susiję su nagrinėjama byla.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.CK 6.185 str. nustato, kad standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad aptariamos Nuomos sutarties sąlygos dėl sutarties galiojimo iki įvykusio turto privatizavimo aukciono negali būti laikomos standartinėmis. Tai patvirtina pažodinis atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės teisės norminių aktų aiškinimas. Nuomos sutarties sąlygos galėjo būti keičiamos, nes Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467 patvirtintuose Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo, uždarojo ir ne konkurso būdu nuostatuose (toliau ir Nuostatai) buvo įtvirtinta, kad Pavyzdinėje nuomos sutartyje gali būti numatytos ir kitos sąlygos, neprieštaraujančios teisės aktams (Nuostatų 6 p.). Pačioje pavyzdinėje nuomos sutartyje taip pat buvo numatyta, kad teisės aktų nustatytais atvejais gali būti nurodytas ir kitas, nei pavyzdinėje formoje pateikiamas nuomos terminas (Pavyzdinės sutarties 7 p.). Priešingai, derybos vyko ir tai lemia, kad Nuomos sutarties sąlygos negali būti laikomos standartinėmis (CK 6.185 str.). 2016 m. rugpjūčio 1 d. rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentui Nr. VS/08/02 pats ieškovas nurodė, kad „Nuomos sutartis buvo sudaryta vadovaujantis sutarties laisvės ir šalių tarpusavio lygybės principais, laisva valia, po dvišalių derybų bei ju nuostatos įtvirtino galutinį derybų rezultatą“. (Prevencinio ieškinio 22 priedas, 2 psl. 6 pastraipa). Pagrįstas apelianto argumentas, jog su Nuomos sutarties sąlygomis ieškovui buvo sudaryta galimybė susipažinti ir su jomis jis susipažino. Kaip matyti iš paties ieškovo pateiktų įrodymų, šalių valia nebuvo suderinta. Ieškovas derybų metu turėjo pasitelkęs teisininkus - laikraščio „Sostinė“ publikacijoje Įstaigos direktorius V. K. pripažįsta, kad „teisininkai, su kuriais konsultavausi, patarė pasirašyti [Nuomos sutartį]“ (elektroninės bylos III tomas 49 psl.). Be to, Ginčo patalpų nuomos sutarties sąlyga dėl jos nutraukimo įvykus Ginčo patalpų privatizavimo aukcionui sutartyje nebuvo užslėpta, bet, priešingai, pakartota du kartus (Nuomos sutarties 7, 15.2 p.) .Ieškovo vadovas V. K. yra patyręs verslininkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, abi sutarties šalys buvo visiškai kompetentingos ir itin patyrusios, kad galėtų kaip lygiateisiai subjektai derėtis dėl Sutarties sąlygų. Ieškovas kaip atidus ir rūpestingas viešasis juridinis asmuo turėjo galimybę laisvai apsispręsti, ar Sutartyje nustatytos investicijų ir nutraukimo sąlygos atitinka jo plėtros sumanymus, bei prisiimti atitinkamą riziką. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios leistų atsirasti pagrįstiems ieškovo lūkesčiams, kad patalpos nebus privatizuojamos ir Sutartis nebus nutraukta dvidešimt metų. Nėra pagrindo paneigti tinkamo sutarčių vykdymo principo (CK 6.200 str. 1 d.).CK 6.185 str., kuriuo remiasi ir Ieškovas, įtvirtina, kad sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti (CK 6.185 str. 2 d.). CK 6.186 str. numato, kad negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos (CK 6.186 str. 1 d.). Pats Ieškovas tiek prevenciniame ieškinyje, tiek jo reikalavimų papildyme nurodo, kad apie standartines Nuomos sutarties sąlygas žinojo ir Nuomos sutartį vis tiek pasirašė, taigi, su jomis sutiko, todėl remiantis CK 6.185 str. 2 d.. CK 6.186 str. 1 d. šios sąlygos įstaigai yra privalomos, net jei ir būtu laikomos standartinėmis.Pirmosios instancijos teismas neteisėtu laikė ieškovo teigimu investuotų į Ginčo patalpas lėšų nekompensavimą tuo atveju, jei bus nutraukta Nuomos sutartis. Tačiau nustatyta, kad faktiškai ieškovas su atsakovo sutikimu nėra atlikęs investicijų į Ginčo patalpas Nuomos sutartyje nustatytos sumos (2 000 000 Lt arba 579240 Eur) sąskaita. Tai patvirtino ir pats ieškovas, nurodęs daug mažesnę jo tariamai investuotą sumą - 157099,52 EUR. Apeliantas nurodė, kad realiai į Ginčo patalpas investuota suma yra dar mažesnė, nei nurodė ieškovas. Kaip pagrįstai nurodė apeliantas, ieškovas investicijomis laiko ir darbus, kurie realiai jokios Ginčo patalpų vertės nepakėlė. Pavyzdžiui, ieškovas kaip investicijas laiko savo patirtas išlaidas už statinio ekspertizę, kadastrinius matavimus, taikomųjų istorinių tyrimų apibendrinimą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas, projektavimo darbus ir suvartotą elektros energiją. Ieškovas net neįrodinėja, kad šios išlaidos buvo skirtos Ginčo patalpoms ir pakėlė jų vertę.Ginčo patalpos yra viešoji nuosavybė, todėl tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra vieši juridiniai asmenys, saistomi teisės aktų reikalavimų ir pareigų, skirtų viešųjų interesų tenkinimui. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau Įstatymas) įtvirtina savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus: 1) visuomeninės naudos — valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo — sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės - sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Teisėjų kolegijos vertinimu, Šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatos atitinka Įstatyme nurodytus tikslus, kad savivaldybės turtas būtų valdomas ir naudojamas rūpestingai, siekiant maksimalios naudos visuomenei, racionaliai ir vadovaujantis teisės aktais. Ieškovo reikalavimų tenkinimas paneigtų Įstatyme įtvirtintų savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Ieškovas Ginčo patalpas nuomojasi lengvatinėmis sąlygomis - moka 1 Lt (dabar 0,29 EUR) už 1 kv. m, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos siekis Ginčo patalpas parduoti viešo aukciono būdu atitinka viešą interesą, nes rinkoje tokių patalpų kaina (vertė) yra žymiai didesnė - patalpos randasi pačiame senamiesčio centre, yra vertingas istorinis paveldas. Kasacinis teismas, aiškindamas prevencinio ieškinio instituto taikymo prakitką, yra nurodęs, jog realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuoiama. todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu konkreti žala ar nuostoliai nenumatomi, o atliktų veiksmų ar sprendimų rezultatas būtų tik tam tikri suvaržymai, tai nebūtų įrodyta būtina prevencinio ieškinio sąlyga dėl galinčios būti ateityje žalos realumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).Taigi, ieškovas turėjo įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai ateityje, sukeliantys realią žalos grėsmę. 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-693 „Dėl Tarybos 2014-11-12 sprendimo Nr. 1-2098 „Dėl viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo Ginčo patalpos buvo įtrauktos į viešo aukciono būdu parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą.Vilniaus miesto savivaldybė veiksmus, kuriuos ginčija ieškovas, jau atliko - sprendimą dėl ginčo patalpų pardavimo priėmė, todėl toks prevencinio ieškinio reikalavimas - uždrausti savivaldybei vykdyti Ginčo patalpų pardavimą viešame aukcione, neatitinka prevencinio ieškinio sąlygos, kad atsakovo veiksmai vyktų ateityje. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovių argumentus, kad ieškovas turėtų galimybę įsigyti patalpas aukcione, kadangi atsižvelgiant į rinkos kainas, patalpų vertė gali būti per didelė viešajam ne pelno siekiančiam juridiniam asmeniui. Tačiau ieškovo finansinės galimybės aukcione įsigyti Ginčo patalpas nesusijusios su ieškinio pagrindu ir todėl pirmosios instancijos teismas nerinko ir nevertino įrodymų apie ieškovo finansinę padėtį į jo galimybes įsigyti Ginčo patalpas. Teismas nevertino, kokia yra Ginčo patalpų rinkos kaina.Vilniaus miesto savivaldybės administracija Ginčo patalpų viešą aukcioną ketino organizuoti pagal 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-693 „Dėl Tarybos 2014-11-12 sprendimą Nr. 1-2098 „Dėl viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo Ginčo patalpos įtrauktos į viešo aukciono būdu parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą. Ieškinys, kaip nurodoma paties ieškovo, yra prevencinis, tačiau faktiškai ieškovas siekia, kad būtu netaikomas (iš esmės pripažintas negalioj ančių) 2016 m. priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kurio apskundimo terminą Ieškovas praleido.Apeliantas pagrįstai nurodė, kad nurodytas sprendimas ieškovo per Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) - 29 str. 1 d. nustatytą terminą nebuvo ginčijamas ir yra galiojantis. ABTĮ įtvirtina, kad savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo vertinimas priskirtas administracinių teismų kompetencija (ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p.). ABTĮ taip pat nustato, kad skundžiamas teisės aktas gali būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo patenkinti ieškinį pasekmės užkirstų kelią viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto galiojimui ir įgyvendinimui. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-693 „Dėl Tarybos 2014-11-12 sprendimą Nr. 1-2098 „Dėl viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ atsakovui netaikytinu pripažino neteisėtai.Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas apie 2016 m. tarybos sprendimą nieko nežinojo. Pavyzdžiui, 2016 m. kovo 14 d. rašte iškovas nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ žiniomis, Vilniaus m. savivaldybė šiuo metu svarsto galimybę Nuomos sutartimi viešajai įstaigai „Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus“ išnuomotas patalpas įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą“ (Prevencinio ieškinio 21 priedas, 3 psl.), be to, apie jau priimtą 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą rašė žiniasklaida, pateikusi ieškovo direktoriaus komentarus dėl sprendimo, pvz., laikraštis „Vakaro žinios“ (elektroninės bylos III tomas 6 psl.), laikraštis „Sostinė“ (elektroninės bylos III tomas 49 psl.). Pagal viešosios teisės normas savivaldybės turto privatizavimas galimas tik pasibaigus nuomos sutarties terminui prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas įtvirtina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (Įstatymo 15 str. 8 d.). 2004 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-467 patvirtinti Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo, uždarojo ir ne konkurso būdu nuostatai nustatė, kad turtas gali būti išnuomojamas ne ilgiau kaip iki įvykusio išnuomoto turto privatizavimo aukciono (sprendimo priedo - Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis 7 p., 15.2 p.). Šios savivaldybės išleisto teisės norminio akto nuostatos yra galiojančios, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad išnuomoto turto privatizavimas iš savivaldybės pusės galimas tik pasibaigus nuomos sutarties terminui. CK 6.217 str. 5 d. nustato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Taigi, sutartyje gali būti, o šiuo atveju ir buvo nustatyti jos nutraukimo prieš terminą atvejai. Sutarties laisvės principas lemia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiuo atveju teismas nepagrįstai laikė, kad sutartyje įtvirtinta sąlyga dėl jos nutraukimo įvykus turto privatizavimo aukcionui prieštarauja įstatymui, tačiau konkrečios pažeisto įstatymo nuostatos teismas nenurodė. Vien aplinkybė, kad ieškovui nutraukus Nuomos sutartį jam atsiras nuostoliai (nors šios aplinkybės teismas faktiškai net nenustatinėjo), negali lemti, kad Nuomos sutarties nuostatos dėl jos galiojimo iki patalpų pardavimo prieštarauja įstatymams.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.