Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ atstovui advokatui Vincentui Zabuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 12 209,43 Eur negrąžintos paskolos, 1 136,65 Eur palūkanų, 5 804,80 Eur negautų palūkanų pajamų, 405,42 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, 3 698,18 Eur negauto tarpininkavimo mokesčio, 106,68 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2022-06-16 atsakovas siekdamas sudaryti vartojimo kredito sutartį, platformoje www.gosavy.com, kurią administruoja ieškovė, elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr.oferta_682704. Įvertinus atsakovo paraišką bei atsakovo kreditingumą pagal atsakovo pateiktus duomenis apie pajamas, turimus jo įsipareigojimus buvo priimtas sprendimas suteikti atsakovui vartojimo kreditą. Tarp atsakovo ir ieškovės, administruojančios tarpusavio skolinimo platformą SAVY, 2022-06-22 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 682704, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 12 700,00 Eur suma paskolos refinansavimui, 87 mėnesių terminui už 14 procentus metinių palūkanų, tai yra padengė ankstesnius atsakovo turimus įsipareigojimus UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „SB lizingas“, UAB ‚Genera Financing“, UAB „Credit Service“, UAB „NEO Finance“, tai yra viso ankstesniems atsakovo kreditoriams buvo sumokėta 11 932,67 Eur suma, o atsakovui į sąskaitą buvo pervesta 767,33 Eur suma. Po paskolos suteikimo atsakovo šeimos pajamų ir įsipareigojimų santykis sudarė 39,99 procentus. Atsakovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus privalėjo vykdyti vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka ir terminais, tai yra mokėti mėnesines įmokas. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai ir laiku nemokėjo įmokų 2023-07-28 atsakovui buvo išsiųstas pranešimas apie sutarties nutraukimą, automatinį reikalavimo perėmimą ir reikalavimą nedelsiant grąžinti skolą, palūkanas ir delspinigius. Nutraukus sutartį pagal bendrųjų sąlygų 9.6 punkto sąlygas, sutarties 2.19(2.21) punktą, atsakovui atsirado pareiga grąžinti visą kredito sumą, iki sutarties nutraukimo dienos priskaičiuotas mokėjimo palūkanas bei kitus pradelstus mokėjimus (delspinigius už 180 d.). Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas, todėl ieškovė reiškia reikalavimą taikyti sutartinę atsakomybę ir atlyginti nuostolius (negautas pajamas) dėl negautų (pelno) palūkanų bei mėnesinio administravimo mokesčio. Pagal su atsakovu sudarytą mokėjimo grafiką paskutinė įmoka turėjo būti atlikta 2029-08-25 dieną.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skola sutinka ir prašo nurodyti ką jam toliau daryti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad neprieštarauja, jei būtų ieškiniu prašomos priteisti sumos išdėstymas pagal mokėjimo grafiką, tai yra iki 2029-08-25, tačiau jei teismas nuspręs išdėstyti sprendimu priteistą sumą, tokiu atveju prašo, kad atsakovui praleidus vieną mokėjimą būtų išduotas teismo vykdomasis raštas visai priteistai sumai iš karto, nes mano, kad atsakovas tikėtina, kad nemokės. Nurodė, kad suteikiant atsakovui kreditą buvo vertinamos atsakovo gaunamos pajamos ir jis VSDFV gavo 1 049,00 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis iš ieškovės gavo paskolą ir sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad paskolą ėmė tam, kad padengtų savo ankstesnius kreditus. Norėtų skolą ieškovei mokėti dalimis, nes jo pajamos yra 1 000,00 Eur, vaikų neturi, todėl kas mėnesį jis per mėnesį jis galėtų mokėti 300,00 Eur. Paskolos nedengė, nes jį apgavo kiti sukčiai ir tai jau buvo po ieškovės paskolos jam suteikimo. Sukčiai iš jo išreikalavo apie 12 000,00 Eur, kuriuos ji buvo pasiskolinęs iš draugės ir kitų savo draugų. Paaiškino, kad ieškovė padengė jo ankstesnius kreditus.

2024-01-09 teismo posėdžio metu buvo nuspręsta atidėti teismo sprendimo paskelbimą 2024-01-26, 15:00 val.

2024-01-10 teisme gauta ieškovės ir atsakovo pasirašyta taikos sutartis, pagal kurios nuostatas atsakovas ir ieškovė susitarė, kad 23 361,17 Eur įsiskolinimą bei 3 080,00 Eur atstovavimo išlaidų bei 131,50 Eur žyminį mokestį sumokėti dalimis per 89 mėnesiu mokėdamas po 350,00 Eur įmoką, o paskutinį mėnesį sumokėdamas 263,22 Eur įmoką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

prašymas tvirtinti taikos sutartį atmestinas, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybes.

Byloje esanti Vartojimo kredito specialiųjų sąlygų paraiška (oferta) Nr. oferta_682704 patvirtina, kad tarp ieškovės, administruojančios tarpusavio skolinimo platformą SAVY, ir atsakovo 2022-06-22, 11:23 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 682704, kuria atsakovui buvo suteiktas 12 700,00 Eur paskolos refinansavimas, mokant 14 procentų metines palūkanas, 87 mėnesių terminui. Byloje esanti skolintojų lėšų įskaitymo skolininkui lentelė patvirtina, kad po atsakovo pateiktos Vartojimo kredito paraiškos (Ofertos) Nr. oferta_682704 įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus aukcionas, platformos aukcione dalyvavo ir į atsakovo paskolą įvairiomis sumomis investavo skolintojai. Atsakovas sudaryta vartojimo sutartimi įsipareigojo grąžinti skolintojams paskolą, sumokėti palūkanas, tarpininkavimo mokestį dalimis per 87 mėnesius vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka ir terminais.

Iš ieškovės pavedimų atliktų 2022-06-22 ir 2022-06-23, nustatyta, kad paskolos sutartimi suteikta 12 700,00 Eur suma buvo paskirstyta atsakovo turimiems kreditoriams padengti (refinansuoti), viso refinansuota 11 932,67 Eur suma, o likusi 767,33 Eur suma buvo pervesta atsakovui.

Byloje esantis mokėjimų grafikas patvirtina, kad vykdydamas sutartį atsakovas 2022-06-25 turėjo ieškovei sumokėti 19,76 Eur įmoką, kurią sudarė palūkanos, o 2022-06-27 sumokėti 762,00 Eur tarpininkavimo mokestį. Mokėjimo grafikas taip pat patvirtina, kad paskutinė įmoką pagal mokėjimo grafiką atsakovo buvo įmokėta 2022-11-25. Duomenų, kad atsakovas savo prievoles pagal sudarytą vartojimo sutartį vykdė po 2022-11-25 byloje nėra pateikta. Ieškovės pateiktas 2023-07-25 pranešimas patvirtina, kad šiuo dokumentu atsakovas buvo informuotas apie sutarties nutraukiamą. Pranešimu atsakovas paragintas ne vėliau kaip per 30 dienų grąžinti 12 209,43 Eur paskolą, sumokėti 1 085,85 Eur palūkanas, 405,42 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, bei 106,68 Eur delspinigių. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas ieškovei būtų sumokėjęs pranešime nurodytas sumas.

Šiuo atveju ieškovė yra kredito davėjas, o atsakovas yra vartotojas silpnesnioji šalis.

Dėl ieškovės ir atsakovo sudarytos taikos sutarties tvirtinimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnį, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą ar užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, šalys gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta tvarka. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Taigi teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi pareigą įsitikinti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis).

Sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo.

Kaip matyti iš bylos duomenų tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos vartojimo sutarties pagrindu, kurios paskirtis buvo refinansuoti atsakovo turimas paskolas, susiklostė vartojimo paskolos teisiniai santykiai. Kadangi nagrinėjamu atveju viena iš taikos sutartį sudarančiu šalių yra vartotojas, kuris yra pripažįstamas silpnesniąja šalimi, teismas negali nustatyti ar tikrai atsakovas suprato taiko sutarties esmę ir pripažįsta ją pilnumoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, teismas atsižvelgia ir į tai, ar ieškinys gali būti patenkintas visiškai, priešingu atveju taikos sutartis, kuria šalys pripažįsta, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, pažeistų atsakovo interesus.

CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Taip pat pažymėtina, kad sutarties sąlygos turi būti aiškios ir konkrečios, kurias galima tinkamai įvykdyti. Taigi, šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi, nėra absoliuti. Prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sąlygos) atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, ar jos yra aiškios ir galimos įvykdyti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pateikta šalių sudaryta rašytinė taikos sutartis negali būti tvirtinama, todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį netenkintinas (CPK 581 straipsnio 1 dalis, 582 straipsnio 7 dalis, 11 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimų

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažintina, kad su Platformoje registruotu (-ais) skolintoju (-ais) atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam buvo suteiktos sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (vartojimo kreditas), o tiksliau paskolų refinansavimas, atsakovas įsipareigojo gautą sumą grąžinti ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Taigi, tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai.

Pagal CK 6.881 straipsnį, kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu; arba kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai paskolos sutarties santykiai, nes ieškovė atsakovui pagal paskolos sutartį suteikė 12 700,00 Eur sumą atsakovo ankstesnių paskolų refinansavimui, atsakovas gautą kredito sumą įsipareigojo grąžinti dalimis per 87 mėnesių terminą bei įsipareigojo mokėti 14 procentus metines palūkanas bei kitus sutartyje numatytus mokesčius. Atsakovas neginčija ir pripažįsta, kad 12 700,00 Eur paskolos sumą, ieškovė yra perdavusi, tai yra padengusi jo ankstesnius kreditus bei tai, kad jis nevykdė savo kaip paskolos gavėjo pareigos nustatytais terminais ir tvarka mokėti įmokas ir tarp šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta.

Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, sutartyje numatytais terminais įmokų nemokėjo, tokiu būdu iš esmės pažeidė savo prievolę, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė sudarytą Sutartį. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu kreditorei atsiradusius nuostolius, t. y. sumokėti 12 209,43 Eur negrąžintą paskolos dalį, 1 136,65 Eur palūkanas, už mokėjimo termino praleidimą paskaičiuotus 106,68 Eur delspinigius (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 804,80 Eur negautų palūkanų pajamų, paskaičiuotų pagal atsakovo įsiskolinimą sudarančių sumų lentelę už laikotarpį nuo 2023-08-25 iki 2029-08-25 (iki Sutarties termino pasibaigimo).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovui tinkamai vykdant Sutartį (mokant palūkanas pagal grafiką) ieškovė palūkanas būtų gavusi ne iš karto, o dalimis per visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Be to, vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Kita vertus, pelno palūkanos – tai atlyginimas už naudojimąsi kredito suma, todėl jos negali būti skaičiuojamos kredito grąžinimo atveju. Atsakovui grąžinus kreditą anksčiau Sutarties termino, kreditorė negalėtų tikėtis gauti pelno palūkanas už būsimą laikotarpį. Todėl sprendžiant ieškovės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo pagrįstumo klausimą, šios aplinkybės turi būti įvertintos.

Sutartis buvo nutraukta, dėl ko ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos. Šių tikėtinų ir pagrįstų pajamų ieškovė negavo dėl atsakovo veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo), nulėmusių tai, kad ieškovė turėjo nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad ieškovė turi teisę į nuostolių, pasireiškiančių kaip nesumokėtos palūkanos iki mokėjimo grafiko pabaigos, atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito Sutarties galutinis terminas, iki kurio ieškovė apskaičiavo mokėtinas palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), šiuo metu dar nėra suėjęs, konkrečia suma šie nuostoliai negali būti ieškovei priteisti. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistinos pagal vartojimo kredito sutartį ieškovės negautos pajamos, kurias sudaro 14 proc. nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022-08-25) iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos (2029-08-25), neviršijant 5 804,80 Eur sumos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 405,42 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo 2022-12-25 iki 2023-08-25 ir 3 698,18 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų už laikotarpį nuo 2023-08-25 iki 2029-08-25.

Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3. punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas (atsakovas) sutinka sumokėti organizatorei (ieškovei) 762 Eur Sutarties tarpininkavimo mokestį ir mokėti 50,80 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike, mokėjimo pranešimuose ir bendrosiose sąlygose. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1. punktą mėnesinis tarpininkavimo mokestis – mėnesinis kredito gavėjo (atsakovo) organizatorei (ieškovei) mokamas mokestis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas iki visiško įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo. Mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką ir jo dydis priklauso nuo vartojimo kredito sumos ir kitų individualių sąlygų ir yra nurodytas specialiosiose sąlygose ir mokėjimo grafike. Sutarties tarpininkavimo mokestis – kredito gavėjo (atsakovo) organizatorei (ieškovei) mokamas vienkartinis mokestis už duomenų iš registrų surinkimo, įvertinimo, nemokumo galimybės nustatymo ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą (paskolinti), suradimo, paslaugą. Taigi nagrinėjamu atveju Sutartyje įtirtintas dvejopo pobūdžio tarpininkavimo mokestis – vienkartinė suma, mokama už duomenų iš registrų surinkimo, įvertinimo, nemokumo galimybės nustatymo ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą (paskolinti), suradimo, paslaugą, ir mėnesinis mokestis, mokamas už tolimesnes, t. y. po Sutarties sudarymo, teikiamas tarpininkavimo paslaugas.

Teismas pažymi, jog Sutarties specialiųjų sąlygų 2.17. punkte numatyta, jog kredito gavėjas (atsakovas) mokės tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą. Tai reiškia, kad ieškovė tinkamu Sutarties vykdymo atveju galėjo tikėtis gauti po 50,80 Eur tarpininkavimo mokesčio kas mėnesį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2029-08-25). Vis dėlto, mėnesinis tarpininkavimo mokestis savo esme yra mokestis už ieškovės teikiamas paslaugas (tarpininkavimą), susijusias su Sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Kaip jau minėta, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl, nutraukusi Sutartį, ieškovė nebepatyrė šį mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt.

Sutarties specialiųjų sąlygų 2.17. punkte nustatyta, kad Sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas (atsakovas) sutinka organizatorei (ieškovei) atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki Sutarties termino pabaigos. Taigi, vadovaujantis Sutartimi, mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra skirtas kompensuoti ieškovės nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, t. y. sutartinės netesybos.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 698,18 Eur tarpininkavimo mokestį, t.y. už laikotarpį nuo 2023-08-25 iki 2029-08-25 dienos, kuomet Sutartis būtų galiojusi, jei nebūtų nutraukta. Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra aišku, koks ginčo laikotarpiu atsakovo pradelstos sumokėti sumos dydis, taip pat, kaip atsakovas iki 2029-08-25 vykdys savo prievoles ieškovei (kaip keisis jo skolos dydis), todėl teismas negali įvertinti, ar ieškovės reikalaujama 3 698,18 Eur tarpininkavimo mokesčio (netesybų) suma atitiks VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas.

Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kai teismas sutarties sąlygą pripažįsta nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, kas yra nagrinėjamu atveju (CK 6.2281 straipsnis), bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.2284 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Nesąžiningų sutarties sąlygų instituto esmė – tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui, nesąžiningomis pripažintos vartojimo sutarties sąlygos negalioja nuo sutarties sudarymo, yra niekinės ir negali sukelti vartotojui nepalankių padarinių.

Nors minėta sąlyga dėl ieškovės teisės į minimalius nuostolius buvo aptarta Sutarties Specialiosiose sąlygose, jos 2.17 punkte, akivaizdu, kad ji yra įtvirtinta standartinėje paraiškos formoje (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad ši sąlyga su atsakovu ieškovės buvo aptarta individualiai, be kita ko, įvertinus Sutarties pasirašymo aplinkybes (CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalis). Aplinkybė, kuri liudija šios sąlygos nesąžiningumą, yra tai, kad ši sąlyga akivaizdžiai įtvirtina neproporcingą vartotojo civilinę atsakomybę Sutarties nutraukimo atveju, nes atsakovas, būdams vartotoju, nepaisant Sutarties nutraukimo, o taip pat paslaugų neteikimo jam fakto po Sutarties nutraukimo, įsipareigoja sumokėti tą patį atlygį ieškovei, kurį jis turėtų mokėti, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta, o ieškovė paslaugas ir toliau atsakovui teiktų (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5, 16 punktai).

Atkreiptinas dėmesys, kad paslaugų teisiniuose santykiuose prioritetas yra teikiamas klientui, šiuo atveju atsakovui. Pagal CK 6.721 straipsnį klientas, pats vienašališkai nutraukęs paslaugų sutartį, paslaugos teikėjui turi pareigą sumokėti tik kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Įstatymas imperatyviai tokiu atveju nenumato paslaugų teikėjo teisės į negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013, 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258/403/2020). Tokios paslaugų teikėjo teisės į negautas pajamas neįtvirtina ir CK 6.720 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų kainą ir apmokėjimą paslaugų teisiniuose santykiuose. Priešingai, CK 6.720 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu tam tikrų paslaugų teikimas yra teikėjo profesinė veikla (verslas), tai šio teikėjo patirtus nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, jei jie atsirado dėl ypatingų aplinkybių, kurių neapima normali rizika, būdinga atitinkamai profesijos ar verslo rūšiai.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis Nr. e2A-1-618/2022), darytina išvada, kad Sutarties Specialiosios dalies 2.17 punkte įtvirtinta sąlyga, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, yra nesąžininga, todėl negaliojanti nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.228¹ straipsnis, 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5, 16 punktai, 4, 8, 9 dalys), o atitinkamai ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 698,18 Eur negautų pajamų, kurias ieškovė skaičiuoja kaip atsakovo turėtą sumokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą pagal atsakovo įsiskolinimą sudarančių sumų paskaičiavimo lentelę po Sutarties nutraukimo ir Sutarties termino pabaigos (2029-08-25), nepagrįstas, todėl netenkintinas. Atkreiptinas dėmesys, jog tokia praktika formuojama ir aukštesnės instancijos teismų (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. e2A-917-513/2022).

Teismas sutinka, kad ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo 405,42 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo 2022-12-25 iki 2023-08-25, yra pagrįstas, nes šalys Sutarties galiojimo metu privalo vykdyti prisiimtas prievoles, o vienai jų prievolės nevykdant, kita šalis turi teisę reikalauti ją įvykdyti natūra (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis), todėl jis tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo yra priteistinas 405,42 tarpininkavimo mokestis, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo.

Įvertinus aplinkybę, kad apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu, konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų pagal Sutartį neįvykdytas prievoles. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101-6.102 straipsniai).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 19 662,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023-11-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimą pareiškė 23 361,16 Eur sumai, o teismas tenkina reikalavimą 19 662,99 Eur sumai, laikytina, jog patenkinta 84 proc. ieškovės reikalavimo.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė paduodant ieškinį sumokėjo 526,00 Eur žyminį mokestį, ieškovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 3 080,00 Eur, iš viso 3 606,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu patenkinta 59 proc. ieškiniu pareikšto reikalavimo, iš atsakovo ieškovei priteistina 3 029,04 Eur suma už bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas didele apimtimi, o pašto išlaidos patirtos iš esmės dėl atsakovo kaltės, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu ir 96 straipsnio 5 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimą dalimis, nors atsakovas tokį prašymą teismo posėdžio metu ir kėlė, tačiau šiam prašymui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų, todėl teismas išaiškina atsakovui, kad atsakovas turi teisę teikti prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis, tačiau atsakovas turi pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

netvirtinti ieškovės UAB „Bendrasis finansavimas“ ir atsakovo M. G. 2024-01-10 rašytinės taikos sutarties.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2022 m. birželio 22 d. atsakovo M. G. pateiktos vartojimo kredito paraiškos Nr. oferta_682704 pagrindu sudarytos vartojimo kredito sutarties Specialiosios dalies 2.17. punkte įtvirtintą sąlygą, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.

Priteisti iš atsakovo M. G.: 12 209,43 Eur (dvylikos tūkstančių dviejų šimtų devynių Eur ir 43 ct) negrąžintos paskolos; 1 136,65 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt šešių Eur ir 65 ct) nesumokėtų palūkanų; pagal vartojimo kredito sutartį ieškovės negautos pajamos, kurias sudaro 14 proc. nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022-08-25) iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos (2029-08-25), neviršijant 5 804,80 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų keturių Eur ir 80 ct) sumos; 405,42 Eur (keturių šimtų penkių Eur ir 42 ct) mėnesinio tarpininkavimo mokesčio; 106,68 Eur (vieno šimto šešių Eur ir 68 ct) delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto 19 662,99 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme - 2023 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 029,04 Eur (tris tūkstančius dvidešimt devynis Eur ir 04 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Bendrasis finansavimas“.

Priteisti iš atsakovo M. G. 15,86 Eur (penkiolikos Eur ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.