Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1055-658/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
e2S-1055-658/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02346-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Česnakėlis“
Skolininkas
uždarajai akcinei bendrovei „Costum“
Civilinė byla Nr. e2S-1055-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02346-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.2.1.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Česnakėlis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-6829-717/2017 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Česnakėlis“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Costum“ dėl skolos priteisimo teismo įsakymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių, skirtų byloje reiškiamiems reikalavimams užtikrinti, taikymo.Kreditorė UAB „Česnakėlis“ kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 8 745,30 Eur skolos, 237,36 Eur delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Costum“.Pareiškimo reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei priklausančio nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto ir (ar) turtinių teisių, o jo esant nepakankamai – piniginių lėšų – arešto. Prašyme nurodė, kad skolininkė neatsiskaito su kreditore ilgą laiką, todėl laikinųjų priemonių netaikymas gali pasunkinti ar padaryti neįmanomą teismo įsakymo įvykdymą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi kreditorės prašymo netenkino.Teismas pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad skolininkė kreditorės nuomone nepagrįstai nesumoka jai piniginių lėšų, bei prašomos iš skolininkės priteisti kreditorės teigimu esančios skolos dydis, yra pagrindas kreditorei pareikšti ieškinį teisme, tačiau nesant jokių kitų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Česnakėlis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį. Skunde nurodo, kad skolininkei kreditorės reiškiamo reikalavimo suma yra didelė. Pagal viešai prieinamus duomenis jos turtinė padėtis yra bloga: turi įsiskolinimų Sodrai, valstybinei mokesčių inspekcijai, kitiems kreditoriams, dėl nemokamo darbo užmokesčio vyksta teisminiai ginčai, nuo 2015 metų darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 75 iki 29, turimų automobilių skaičius sumažėjo nuo 10 iki 8.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė teismo nutartį skundžia iš esmės vieninteliu argumentu – netinkamu grėsmės būsimam teismo sprendimo vykdymui vertinimu.Prieš pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – CreditInfo ataskaitą, kuria grindžia savo atskirojo skundo argumentus dėl skolininkės finansinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kad naujai pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina atskirajame skunde nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 338 str.).

Dėl grėsmės būsimam teismo sprendimo vykdymui vertinimo

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad egzistuoja du pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas; 2) realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017, kt.). Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Iš atskirojo skundų argumentų matyti, kad apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi nurodydama, kad teismas, vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, netinkamai vadovavosi egzistuojančiais teismų precedentais bei tinkamai neįvertino didelės ieškinio sumos bei skolininkės finansinės padėties. Iš apeliantės pateiktų duomenų nustatyta, kad skolininkė turi 29 darbuotojus (2015 metais turėjo jų 75), skolų 4 kreditoriams, turtą sudaro 8 transporto priemonės. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis yra užvestos 4 bylos teismuose dėl įsiskolinimų iš UAB „Costum“ priteisimo. Kiti viešai prienami duomenys rodo, kad apeliantės skolininkė neturi įsiskolinimų Sodrai, o įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra didelis (476,14 Eur) (žr. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai skelbiami duomenys: http://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/; Valstybinės mokesčių inspekcijos vieši duomenys: http://www.vmi.lt/cms/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-/-turintys-mokestine-nepriemoka#_48_INSTANCE_SUst41ZAjZ50_=default.aspx).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nutarties 18 punkte pateikta informacija nesudaro prielaidų spręsti, kad ieškiniu prašoma priteisti 8 982,66 Eur suma, vertinant pagal esamą UAB „Costum“ turtinę padėtį, skolininkei yra didelė. Ir nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad tam tikrais atvejais ieškinio suma bei jos dydžio vertinimas, atsižvelgus į konkretaus atsakovo turtinę padėtį, gali būti svarbūs sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau kartu pažymi, kad didelė ieškinio suma yra tik viena iš grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos sudėtinių dalių ir pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Toks aiškinimas atitinka ir naujausią Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką dėl laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų taikymo bei aiškinimo, kuri įpareigoja teismą spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą tik esant duomenų apie kitas aplinkybes, t. y. atsakovo nesąžiningumą (pvz., kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir pan.) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017, kt.). Taigi, šiuo atveju apeliantės nurodyta aplinkybė dėl skolininkės vengimo vykdyti prievoles, kaip ir aplinkybė dėl ginčo sumos dydžio, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. jog skolininkė ketina savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus bent preliminarių įrodymų, jog skolininkė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju kreditorė nepateikė jokių realių duomenų apie tai, kad skolininkė nesąžiningai vengtų įsipareigojimų vykdymo, slėptų turimą turtą ir pan. Tokių duomenų ji nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Kartu su skundu pateikta CreditInfo informacija apie skolininkės turtinę padėtį taip pat savaime nesuteikia pagrindo daryti išvados apie kreditorei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Todėl vien didelės ieškinio sumos argumentas, nepateikiant kitų argumentų bei įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti apie skolininkės nesąžiningumą ir apie tai, jog egzistuoja reali grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nelaikytinas pakankamu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kartu apeliantei išaiškintina, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagrindžiančioms sprendimo neįvykdymo riziką (pvz., ketinimą perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą ir (ar) kt. aplinkybes), apeliantei neužkertamas kelias kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas tinkamai vertino laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisminę praktiką, ir procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis